studijos

Baigiama kurti ir vasario mėnesį bus pristatyta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinė koncepcija. Šiame darbe dalyvavo dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų. Apie tai, kuo ši koncepcija ir bendra patirtis svarbi mūsų aukštajam mokslui ir kas keičiasi, savo mintimis dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis. ECTS – kam ji reikalinga? Kreditų sistema pirmiausia reikalinga studentui.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo pakeitimus bei Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. 2012 m. pirmą kartą organizuojamas valstybinis (pasirenkamasis) geografijos egzaminas. Jo  turinys apims bendrojo ir išplėstinio geografijos kurso pasiekimus iš geografinio pažinimo, gamtinės ir visuomeninės, regioninės ir globalinės geografijos teminių sričių.

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad 2012 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas principai išlieka panašūs kaip ir pernai. Patvirtinti minimalūs reikalavimai pretenduojantiems į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas bei eilės studijų krepšeliui gauti tvarka.

Per naktį veikiančios bibliotekos kol kas prieinamos ne visiems aukštųjų mokyklų studentams. Viena nedaugelių – Mykolo Romerio universiteto (MRU) biblioteka – durų nerakina iki paryčių. Jos darbuotojai sako laisvų vietų naktį, ypač per sesiją, bibliotekoje lieka ne tiek jau daug. Vilniaus universiteto (VU) centrinė biblioteka savo studentams žada, kad naujai statomas pastatas – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) – veiks visą parą.

Vienas iš seniausių mokymo būdų – paskaitos – toli gražu nėra pati efektyviausia mokymosi priemonė, rodo fizikų tyrimai. Dabar, kai mus nuolat supa didžiulis infrmacijos kiekis, kai kurių profesorų teigimu, paskaitos tampa kone tuščiu laiko švastymu, rašoma npr.org. Ericas Mazuras, pradėjęs savo kaip fizikos mokslų dėstytojo, karjerą Harvardo universitete, savo studentus pirmiausiai mokė tokia pačia technika, kokia kadaise buvo mokomas jis pats.

Dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna jau anksčiau paskelbė, kad 2012 metų Londono olimpinės žaidynės bus paskutinės jo karjeroje. Kas pakeis šį legendinį milžiną disko metimo sektoriuje? Vienu jo įpėdinių drąsiai galima vadinti Tautvydą Kierą, pastaruoju metu studijuojantį verslo vadybą Monroe koledže Niujorke.

Pastaruoju metu jaunimas itin vangiai renkasi su žemės ūkiu susijusias studijas, be to, ir jas baigusieji linkę ieškotis darbų miestuose. Tuo tarpu ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės skundžiasi, kad trūksta agronomų, veterinarijos gydytojų, gyvulininkystės technologų. Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko teigimu, bendrovės ir stambūs ūkininkai yra pasirengę prisidėti prie studentų rengimo, bet nori būti įsitikinę, kad šie dirbs.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad nemaža dalis Aukštojo mokslo reformą reglamentuojančių teisės aktų pamina pagrindinį šalies įstatymą, iškart kilo žodžių karas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad nieko ypatingo neįvyko, bet opozicija reikalauja jo galvos. Apie įstatymų rengėjų atsakomybę prabilęs KT vadovas Kęstutis Urbaitis kaltinamas politikavimu.

Naujai kuriamos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto patirtis Vilniaus universitete buvo pristatyta Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studijų prorektoriams Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdžio metu.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį išaiškinus, kad tam tikros aukštųjų mokyklų valdymą ir studentų finansavimą apibrėžiančios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, šis aukštąjį mokslą reguliuojantis teisės aktas turės būti keičiamas iš esmės, teigia Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tai numato tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Neformalus studentų judėjimas „Studijų revoliucija“ jau įpusėjo rinkti parašus, kad būtų pakeistas rotaciją ir mokėjimą už studijas aukštosiose mokyklose reglamentuojantis įstatymas. Šio studentų judėjimo tikslas – aktyviai dalyvauti švietimo politikos formavime. Pirmasis darbas, kurio ėmėsi jo nariai – pakeisti studijų ir švietimo mokslo įstatymą, reglamentuojantį rotaciją ir mokėjimų už studijas tvarką, kuri, anot studentų, yra ydinga.

Vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui reorganizuoti Lietuvos tekstilės institutą ir prijungti jį prie Fizinių ir technologijos mokslų centro bei patvirtino šios institucijos įstatus. Aukšto lygio Fizinių ir technologijos mokslų centras vykdo svarbius ilgalaikius fizikos, chemijos ir technologijos krypčių mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į LR Ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pateiktas rekomendacijas dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo, pažymi, jog yra poreikis optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau veiksmai turi būti vykdomi apgalvotai bei nuodugniai išnagrinėjus visas galimybes ir pasekmes.

Sausio 12 d., ketvirtadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto rūmuose (K. Donelaičio g. 52) jau trečius metus iš eilės visiems moksleiviams duris atidarys susidomėjimo nestokojantis renginys „Moksleivių diena VDU“.  Tai – puiki galimybė kiekvienam moksleiviui, jo mokytojui ir tėveliams žvilgtelti iš arčiau į universiteto gyvenimą ir pabendrauti su studentais bei dėstytojais. „Ši diena bus skirta moksleivių pažinčiai su VDU.

Seimo narius pasieks studentams laisvę rinktis suteikiantis įstatymo pakeitimo projektas. Po daugiau nei dviejų metų svarstymo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas galiausiai sutarė Seimui siūlyti įstatymo projektą, leidžiantį studentams savarankiškai rinktis kūno kultūros ir sporto pratybas, o ne peršantį jas per prievartą.

Šį rudenį pradėjo veikti visi studijų mechanizmai, garantuojantys nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams, pradėjusiems studijas 2009 m. priėmus Mokslo ir studijų įstatymą. Pagal vieną iš šių mechanizmų geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Patikslinus duomenis, kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai.

Šį rudenį valstybės remiamų paskolų sutartis su banku „Snoras“ sudarę studentai nuo gruodžio 15 d. su kitais Lietuvos bankais galės pasirašyti naujas sutartis likusios paskolos išmokėjimui, pranešė Valstybinis studijų fondas. Trečiadienį bus patvirtintas sąrašas studentų, kurie galės pasirašyti sutartis likusiai neišmokėtai paskolos sumai.

Gruodžio 9 d. Lietuvos studentų sąjunga organizavo Akademinius pusryčius, kurie buvo skirti studentų atstovams drauge su skirtingų institucijų – universitetų, kolegijų ir ministerijų – atstovais aptarti aukštojo mokslo aktualijas: studentų rotacijos, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo bei Privalomojo sveikatos draudimo klausimus.

Australija – nepaprasto gamtos grožio šalis, su unikalia ir niekur daugiau nesutinkama gyvūnija, gražiausiais pasaulio paplūdimiais. Įsivaizduokite, kad šioje šalyje turite galimybę pagyventi, padirbėti ir pakeliauti.

Šiuolaikinis studentų gyvenimas gerokai pakito, jei lyginsime jį su savo tėvų laikų studentavimu. Tada niekas dar net pagalvoti negalėjo, kad namines keptas bulves pakeis „Hesburger“ mėsainių kompleksai, eiles prie taksofonų – pokalbiai „Skype“, o ką jau kalbėti apie tarptautinių studentų pilnus universitetus... Tikrai sunku būtų buvę tada patikėti, kad mokysiesi kartu su kokiais korėjiečiais, prancūzais, vokiečiais, turkais, sirais ir daugybe kitų tautų atstovų.

„Universitete, nusidėjau mintimis, darbais, žodžiais ir apsileidimais. Prašau atleidimo ir tikiuosi, kad priimsi mane atgal“. Gyvenimai klostosi panašiai kaip ir medžiagos skiautė siuvėjų rankose: vienas netikėtas linkis gali sukurti visai naują rūbą, gal net geresnį nei planuotąjį.

Už lango tikras rudeniškas vakaras, todėl susitikti su pašnekovais tinka arba uždaroje erdvėje namie, arba viešumoje. Pasirinkome kavinę, kurioje manęs jau laukė Alytaus kolegijos studentai, čia atvykę studijuoti iš Portugalijos pagal studentų mainų programą ERASMUS. Tai Pedro, Marcos, Daniela ir Christina. Nesunku atskirti užsieniečius - jie visada šypsosi, geros nuotaikos, teigiamai žiūri į gyvenimą ir tai atsispindi jų akyse.

Vis populiarėjanti tendencija – pabaigus mokyklą pasirinkti laisvus metus („gap year“) ir juos praleisti savanoriaujant, dirbant, keliaujant, ar kitaip plečiant savo akiratį. Tačiau dažnai kyla klausimas, ar praleisti metai nebus paleisti vėjais? Savo patirtimi dalinasi keletas studentų, pasirinkusių vienus metus atidėti studijas. Arnas Fedaravičius Vilniaus universitete studijavo filosofiją, tačiau po pirmo kurso nusprendė padaryti pertrauką.

Lietuvoje vis dažnėja ir vis garsėja diskusijos apie situaciją aukštojo mokslo srityje ir studijų kokybę. Vieni žvilgsnį kreipia į visą studijų sistemą, kiti – į atskiras aukštąsias mokyklas. Šiuo metu vykdomas nacionalinis projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ kalba apie inicijuojamą kultūrinės kaitos virsmą.

VU gali tapti telekomunikacijų specialistų rengimo visai Rytų Europai centru, žada viena stambiausių pasaulyje telekomunikacijų bendrovė „Huawei“ iš Kinijos. Ji su partneriais Lietuvoje – Vilniaus universitetu (VU) ir „Omnitel“ – steigia telekomunikacijų mokslo centrą, praneša LTV „Panorama“. Kukliai studentų laboratorijai gali pavydėti net stambios informacinių technologijų bendrovės.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas sakydamas kalbą Brixtone, Pietų Londone, pažymėjo, kad jaunų juodaodžių, sėdinčių kalėjime, skaičius keliais šimtais viršija besimokančius universitetuose. Šį faktą jis pabrėžė norėdamas atkreipti dėmesį į rasinę diskriminaciją, kuri jo manymu, vis dar gaji įvairiose gyvenimo srityse.

Lapkričio 25 d. buvo oficialiai inauguruotas KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. Jis prisiekė būti lygiai teisingas visiems, puoselėti akademinę dvasią, demokratiją, gerbti papročius. Inauguracinėje kalboje KTU rektorius pabrėžė, kad jam didelė garbė būti Universiteto, kuriam vadovavo ir jo tėvas prof. Kazimieras Baršauskas, vadovu. Be to, inauguruotasis rektorius minėjo pokyčius, kurie laukia Universiteto.

Universitetas, kaip įprasta, asocijuojasi su savarankišku jaunuolio gyvenimu, išvažiavimu į kitą miestą bei naujais gyvenimo iššūkiais. Pati šioje įstaigoje jau praleidau dvejus metus ir per tą laiką girdėjau be galo daug studentavimo ypatumų, kurie man visiškai svetimi. O gimiau aš Vilniuj, čia užaugau ir čia studijuoju... Dažnas pavydi, sako – tau pasisekė, nereikėjo iš namų kraustytis. Tačiau kiekviena lazda turi du galus. Pradėkim nuo stogo virš galvos.

Lapkričio 25 d. Mykolo Romerio universitete prasidės Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija „Proveržio beieškant“. Tai jau trečioji metinė Nacionalinė Lietuvos sociologų organizuojama konferencija. Šiais metais Universitete rengiamoje Konferencijoje bus svarstomos Lietuvos visuomenės ir sociologijos raidos trajektorijos.

Ar visada supranti apie ką kalba tave supantys žmonės? Juk vien atidaus įsiklausymo kartais nepakanka. Kitataučiai sudaro visai ne mažą dalį šalies gyventojų (t. y. 16,9 proc.), o kur dar turistai, ERASMUS studentai ir kiti šalies svečiai. Dažniausiai visi šie žmonės kalba ne lietuvių, o savo gimtąja kalba. Niekam nėra paslaptis, kad Lietuvoje gausu lenkų ir rusų. Tai ypač stipriai jaučiama sostinėje, kur važiuodamas autobusu dažnai girdi šnekučiuojantis rusiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą nuo šių mokslo metų pradžios numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės.

Studijuoji, bet... Tau kažko dar trūksta, norėtum savo laiką leisti naudingai, semtis daugiau žinių, pasinerti į naujus dalykus. Galbūt svarstai, ar pasirinkti antras studijas, bet teisini save, kad nespėsi, neturi laiko, ir eini žiūrėti naujos melodramos serijos ar varvinti akis prie kompiuterio? Pakalbinome keturis studentus, kurių istorijos įrodo, kad vienu metu galima studijuoti du dalykus, dirbti ir užsiimti mėgstama veikla.

Studentai negali vieningai nuspręsti, kas kiek laiko turi būti vykdoma rotacija. Tokia išvada buvo padaryta po Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atlikto tyrimo, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti studentų požiūrį į studijų finansavimo tvarką. Tyrimo „Studentų požiūris į studijų finansavimo tvarką“ rezultatai parodė, jog, respondentų nuomone, rotacija yra reikalinga, tačiau nesutaria, kas kiek laiko ji turėtų būti vykdoma.

Neformalaus studentų judėjimo „Studijų revoliucija“ nariai pradėjo rinkti parašus, kad būtų pakeistas rotaciją aukštosiose mokyklose ir mokėjimą už studijas reglamentuojantis įstatymas. Pasak vienos iš „Studijų revoliucijos“ iniciatorės Ievos Kačinskaitės, pirmieji parašai buvo pradėti rinkti jau šį savaitgalį, o nuo šiol jų rinkimas pradedamas vykdyti visos Lietuvos mastu. „Pradėję rinkti parašus supratome, kad 50 000 parašų – ne riba.

Naujojoje Akmenėje gyvenanti, o Šiaulių universitete studijuojanti dailę ir dizainą Raminta Vainutytė įsitikinusi, kad pasirinkta specialybė gali nešti sėkmę tik trykštančiam kūrybingumu. Jai pasitikėjimą stiprina pirmieji kūrybos pripažinimai — laimėjimas piešinių konkurse krepšinio tema. Konkursą pasiūlė tėtis R. Vainutytė dalyvavo šiemetiniam Europos krepšinio čempionatui skirtame konkurse „Piešiu krepšinį“ ir laimėjo vieną iš pagrindinių prizų.

Vokietijos pakraštyje, šalia Danijos, esantis Flensburgo miestas — vienas iš didžiausių Šlėzvigo — Holšteino žemėje. Tačiau čia neknibžda užsieniečių. O lietuvių galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Baltijos ir Šiaurės jūrų skalaujamas miestas, kuriame nemažai danų kultūros apraiškų, nelepina ir pačių vokiečių. Čia mažesni įkainiai už darbą, todėl daugelis važinėja dirbti į Daniją. O danai atvažiuoja į Flensburgą apsipirkti.

Tūkstančiai studentų trečiadienį Londone išėjo į gatves, protestuodami prieš vyriausybės švietimo politiką, praneša agentūra AFP. Didžiosios Britanijos sostinės gatvėmis protestuotojus lydėjo gausios saugumo pajėgos. Demonstrantai skandavo: „Nemažinkite lėšų švietimui“. Protestas buvo nukreiptas prieš planuojamus „apkarpymus“ universitetams bei 2012 metais numatytą drastišką mokesčių už studijas didinimą. Šiuo metu mokestis už mokslą yra vidutiniškai 3 tūkst. 300 svarų (4 tūkst.

„Sabonio krepšinio centras“ plečia savo akiratį ir pradėjo tarptautinį bendradarbiavimą su jaunujų krepšininkų ugdymo centru „BKCentre“. Bendradarbiavimo esmė – užsieniečių žaidėjų treniruotės kartu su centro auklėtiniais, užtikrinant spartesnį jų tobulėjimą, teigiama pranešime spaudai. „BKCentre“, tai organizacija užsiimanti naujų krepšinio talentų paieška ir ugdymu. Centrui priklausantys krepšininkai ir krepšininkės kartu treniruojasi, keliauja ir dalyvauja įvairiose krepšinio stovyklose.

Lapkričio 9 - 10 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į tęstinius tarptautinius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinius principus. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Jungiantis į Baltijos jūros regione esančius universitetų tinklus, galima ne tik naudotis gausia moksline informacija, dalintis metodais, geriausia praktika, bet ir gauti finansavimą naujoms idėjoms ir projektams. Tai akcentavo Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius dr.

Įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą, geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 989 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Studijų kainos kompensavimui šiemet skiriama 11,413 mln. litų. Kompensavimą administruoja Valstybinis studijų fondas. Aukštosios mokyklos artimiausiu metu atrinks geriausiuosius studentus ir pateiks Fondui jų sąrašus.

Saulėlydžio komisijos atlikta ataskaita parodė, kad vos 11 proc. visų šalies valdininkų iki šiol be naudos kasmet iššvaistydavo beveik milijardą litų. Vyriausybinė Saulėlydžio komisija vakar pasigyrė, kad per dvejus metus mažinant valdininkų armijos gretas sutaupyta net 882 mln. litų. Saulėlydininkai konstatavo, kad tokią pinigų sumą galima surinkti nieko netaupant – nuo 2008 metų Lietuvoje tereikėjo panaikinti 129 įstaigas, pavaldžias Vyriausybei.

Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas pabrėžia, kad akademijoje nestatutinių santykių nėra, o spalio 28 d. iš (LKA) išleisti ir negrįžę kariūnai nebuvo patikrinti dėl tam tikrų „vertybinių, dalykinių savybių“, reikalingų kariui. Gali būti, kad jie bus paskelbti dezertyrais. Pabėgėliams esą atstovaujanti buvusi akademijos studentė artimiausiu metu turėtų būti apklausta. Kokios sankcijos laukia kariūnų, G. Bagdonas pasakyti negalėjo.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl studijų finansavimo tvarkos šalies aukštosiose mokyklose. Studentų judėjimas „Studijų revoliucija“ praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama teisės rinkti parašus, siekiant pakeisti mokamų ir nemokamų studijų vietų finansavimo tvarką ir dabar galiojančią rotaciją.

Skaičiuojami paskutiniai nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto, siekiančio pakloti kokybinius pamatus Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemai (ECTS) Lietuvoje, žingsniai. Baigiami ruošti pagrindiniai projekto dokumentai, tarp kurių esminis – koncepcija. Viena projekto eksperčių, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr.

Vaida buvo užkietėjusi vilnietė. Kai neseniai ją susitikau, mergina pranešė: „Kaune menininkui žymiai geriau, nebenoriu grįžti į Vilnių“. Pabandykime suprasti, kodėl tai pasakė būsimoji fotografė, kuri gyvena tokiu ritmu, jog ryte atsibudusi nežino, ką veiks vakare, o kalbėdama apie savo ateitį renkasi tarp Vilniaus, Kauno ir Niujorko. Kas Tu esi? Vaida Virbickaitė yra gan principinga mergina su savo lūkesčiais ir pakankamai tvirta nuomone, bet mėgsta kompromisus ir ypač ekspromtus.

Vis dažniau kalbant apie Lietuvoje vykstančią aukštojo mokslo reformą, pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Priešingybė į studentą orientuotam mokymui būtų į dėstytoją orientuotas mokymas. Greičiausiai visi turi patirties, kai būtent pastarasis požiūris labiau tinka procesui aukštajame moksle apibūdinti, įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) Muzikos ir dailės ekspertas dr. Jeremy Cox.