REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Saulėlydžio komisijos atlikta ataskaita parodė, kad vos 11 proc. visų šalies valdininkų iki šiol be naudos kasmet iššvaistydavo beveik milijardą litų. Vyriausybinė Saulėlydžio komisija vakar pasigyrė, kad per dvejus metus mažinant valdininkų armijos gretas sutaupyta net 882 mln. litų. Saulėlydininkai konstatavo, kad tokią pinigų sumą galima surinkti nieko netaupant – nuo 2008 metų Lietuvoje tereikėjo panaikinti 129 įstaigas, pavaldžias Vyriausybei. Saulėlydžio komisija konstatavo, kad pagal darbo užmokesčio, vidutinio darbuotojų skaičiaus kriterijus viešasis sektorius yra grąžintas į 2007 metų lygį. Tačiau Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, sako, jog „kol kas ši valdžia tik ir sugeba Lietuvos žmonėms tai, kas yra bloga, pateikti kaip gera, nors akivaizdu, kad visose valdymo srityse vyrauja visiškas chaosas.“ RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA

Iš Generolo Juozo Žemaičio Lietuvos karo akademijos dingusių kariūnų Antano Gasparavičiaus ir Dariaus Šaduikio susikrimtę tėvai girdėjo skirtingus savo sūnų atsiliepimus apie šią aukštąją mokyklą, nors „Lietuvos rytui“ abu vaikinai skundėsi. Tačiau dar ir vakar apie šiuos vaikinus nieko nežinojo nei jų tėvai, nei akademijos vadovybė. Karo policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl kariūnų savavališko pasišalinimo iš karo tarnybos. Tuo tarpu su abiem vaikinais bendravusi ir galbūt žinanti, kur jie yra, buvusi kariūnė Neringa Grinytė atsitvėrė tylos siena. „Jokių nuotaikos pokyčių nepastebėjome. Antanas pasinaudojo leidimu po antro kurso išeiti iš bendrabučio ir išsinuomojo butą. Jau dvejus metus jame gyveno su drauge Neringa. Jie dažnai kartu atvažiuodavo pas mus. Manau, ji būtų bent užsiminusi, jeigu Antanui kas nors būtų buvę negerai dėl sveikatos ar mokslo“, – svarstė Gasparavičiai. Bet juos labai nustebino, kodėl Neringa iš karto nepranešė, kad Antanas negrįžo į namus, o šeštadienio interviu „Lietuvos rytui“ net neužsiminė, jog jie buvo pora. „Spėju, Neringa gali žinoti, kur jie pradingo. Ji tikriausiai tiktai vilkino laiką, kad kuo ilgiau nebūtų pradėta paieška, ir vaikinai netrukdomi pasiektų kokį nors savo tikslą. Gal Prancūzijos svetimšalių legioną?“ – svarstė A.Gasparavičius. Tėvai priblokšti, o vadai suglumę. LIETUVOS RYTAS

REKLAMA

Ž.Gasparavičienės žiniomis, su D.Šaduikiu sūnus nebuvo draugais. „Respublikos“ kalbinta akademijos kariūnė, IV kurso Kariūnų tarybos pirmininkė Darija Vasiliauskaitė teigė asmeniškai pažinojusi dingusius kariūnus. Ji atskleidė, kad N.Girnytė skirtingu metu draugavo su abiem dingusiais kariūnais: „A.Gasparavičius buvo laimingas, patenkintas studijomis, akademijoje praleisdavo mažai laiko, nes gyveno mieste. Nebuvo nusivylęs sistema, neketino mesti akademijos. O su D.Šaduikiu bendravome mažiau, jis buvo uždaresnis, tačiau vykdė pareigas“. RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA

Šalies policijos vadovai vakar pripažino, jog apie Drąsiaus Kedžio rengiamas žudynes pareigūnai žinojo jų išvakarėse. Tai pribloškė ir buvusį Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį, kurį žudikas irgi buvo įtraukęs į aukų sąrašą. Kodėl kovotoju su pedofilais apsiskelbusio D.Kedžio taikiniu buvo tapę du Kauno apygardos teismo teisėjai: Jonas Furmanavičius ir A.Milinis? Pirmasis buvo nušautas prieš dvejus metus, o antrasis liko gyvas, tačiau nužudytas jo įsūnis, kurį sekė D.Kedžio garbintojai. Ar tiesa, kad šios kraupios paslapties raktas yra šiame teisme dirbančios D.Kedžio sesers Neringos Venckienės rankose?  LIETUVOS RYTAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manau, ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai išsiaiškins, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Tačiau šiandien turbūt ne vien aš užsiduodu klausimą – kodėl tik dvejiems metams praėjus paviešinama, neva pareigūnai žinojo apie planuojamą nusikaltimą? Į šį, sakyčiau, pagrindinį klausimą taip pat turėtų atsakyti prokurorai“, – S.Skvernelis sakė, kad bent šiandien šioje su slaptu liudininku siejamoje istorijoje daugiau nežinomųjų negu galimų atsakymų. Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius vakar sakė, kad bandoma nustatyti, ar informacija, kurią M.Ž. suteikė prieš dvejus metus ir kokia yra pateikta dabar, yra tokia pat. RESPUBLIKA

REKLAMA

Neatmetama galimybė, kad sulaikytųjų bus ir daugiau, tačiau, pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio, ar tarp jų bus D.Kedžio sesuo, Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė, kalbėti dar anksti. KAUNO DIENA

„Gyvenime nebuvau tiek profanacijos matęs, kiek jos yra dabar. Visose srityse. Užtat galvoju, kol niekas netiki, kad žodžiai materializuojasi, – o jie iš tikrųjų materializuojasi, – tol šito gero nepritrūks. Aš iš tikrųjų tikiu, kad daug žmonių, skandavę „Laisvė, laisvė, laisvė, Lietuva Lietuva, Lietuva“, tai ir išskandavo“, – sako aktorius, Muzikos ir teatro akademijos dėstytojas Rimantas Bagdzevičius. – „Užtat labai svarbus tapo žodis. Teisūs yra tie, kurie sako, kad iš vertybių mums pavyko išgelbėti tik lietuvišką žodį, daugiau nieko neliko. Ta trijų milijonų tauta, kuri akyse nyksta, traukiasi, greitai bus patys sau teisėjai, patys sau proceso dalyviai ir patys sau budeliai.“ RESPUBLIKA.

REKLAMA

„Kad ir kaip keistai atrodytų, sunkmetis nesustabdė jaunuolių noro studijuoti meno specialybes. Norinčiųjų nemažėja, tačiau dėl nepagrįstų Švietimo ir mokslo ministerijos reformų gabiausi jaunuoliai nepatenka į nemokamas studijas, o mokėti 18 tūkstančių per metus išgali vienas kitas. Šitaip Lietuvoje vykdomas meno genocidas“, – jau keletą metų vykdoma švietimo politika fakulteto 40-mečio išvakarėse skaudina Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekaną Vytautą Tetenską. Jo nuomone, rengiant bendrą priėmimą, kurio metu stojamasis balas labai priklauso ir nuo bendrojo lavinimo dalykų pažymių, būsimosios specialybės įgūdžiai stumiami į antrąjį planą, o stojantysis – į užsienį, kur talentingas muzikos atlikimas arba kūrybinės idėjos tebėra lemiamas dalykas stojant į aukštąją mokyklą. „Aš net Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui į akis pasakiau, kad jis dabar vykdo meno genocidą – išstumiame gabius vaikus iš Lietuvos. O jis man aiškina atvirkščiai – esą tegul jie važiuoja, pasimoko, o vėliau sugrįš ir turėsime gerų specialistų. Galiu persižegnoti – jie tikrai nesugrįš. Puikiai žinau, kaip viskas vyksta, nes ir mano sūnus yra išvykęs į užsienį“, – įsitikinęs V. Tetenskas. VAKARŲ EKSPRESAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paaiškėjo 2012 metų Vyriausybės kultūros ir meno premijų kandidatai. Kasmet šalies menui ir kultūrai nusipelniusiems žmonėms skiriama ne daugiau kaip 12 premijų. Premijos dydis – 44 200 litų. Laureatus renkančios komisijos vadovas muzikologas Jonas Bruveris pasakojo, kad kasmet iš Rašytojų sąjungos, Kompozitorių sąjungos, kitų meno organizacijų sulaukiama šimtai paraiškų su pretendentų į kultūros ir meno premiją bylomis. „Būna labai skausminga išrinkti verčiausius, – neslepia J.Bruveris. – Apdovanojimas yra ne tik jų pagerbimas, bet ir finansinė parama. Žinoma, premijos dydis, trumpai tariant, yra vieno valdininko mėnesinė alga.“ VAKARO ŽINIOS

Šiaulių pašonėje esančio Kairių miestelio gyventojus po ketverių metų pertraukos kas vakarą į pamaldas vėl kviečia gaudžiantis varpas. Mūrinės bažnyčios varpinės bokštas buvo uždarytas prieš ketverius metus, nes tapo nebesaugus. Kairių parapijos klebonas Saulius Matulis pasirūpino, kad avarinės būklės statinys būtų užkonservuotas, o po to ėmė ieškoti pinigų varpinės bokštui atstatyti. Atstatyti bokšto sienas, uždengti stogą, įrengti perdangą ir apžvalgos aikštelę, atkurti laiptus kainavo beveik 400 tūkstančių litų. Didžiąją dalį pinigų pavyko gauti iš Europos Sąjungos žemės ūkio kaimo plėtrai skirto fondo ir valstybės biudžeto, penktadalį sumos paaukojo parapijiečiai. LIETUVOS RYTAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų