studijos

Esama ne vieno šmaikštaus anekdoto apie statybininkus, sklando daugybė legendų apie šios srities specialistų atlyginimus, kuriuos sudaro penkiaženklės sumos. Retai kada pagalvojama, kiek iš tiesų laiko universitetų auditorijose sugaišta statybų sektoriaus specialistai ir kiek matematinių galvosūkių jiems tenka įminti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybų fakulteto prodekanas dr. doc.

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, KTU absolventų uždarbis yra 1,5 didesnis nei bendras Lietuvos atlyginimų vidurkis. Daugiau nei trečdalio Universiteto alumnų pareigos nuolat kyla.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iki stojimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas likus mažiau kaip pusmečiui, abiturientai suka galvas, kokią specialybę pasirinkti. Kaune vykusioje aukštųjų mokyklų mugėje būsimiems studentams patarimus žarstė keturios dešimtys šalies mokyklų. Aukštųjų mokyklų mugės dalyviai juokavo, kad Kauno sporto halė per maža – prie kai kurių mokyklų stendų prieiti buvo nelengva.

Vis dar manote, kad mokslo šaknys karčios? Pažvelkite, kokiomis sąlygomis studijuoja šie žmonės ir įsitikinsite, kad bibliotekoje ar prie rašomojo stalo praleisti vakarai – visiškas niekis. Tinklalapis Oddee.

Šiaulių regiono darbdaviai laukia Šiaulių universiteto parengtų specialistų – tai rodo jau trejus metus sėkmingai pasirašomi ketinimo protokolai su privataus ir viešojo sektoriaus atstovais, kurie nusiteikę ir patys investuoti į jauno specialisto parengimą, dalyvaudami tikslinio studijų finansavimo programoje. Kol valstybė nesugeba suformuoti specialistų poreikio Lietuvos darbo rinkai, universitetai bando patys aktyviai aiškintis, kokių specialistų darbdaviams reikia.

Specialistų rengimas Lietuvoje vis labiau orientuojamas į praktinių įgūdžių ir gebėjimų suteikimą, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kartu su socialinės apsaugos ir darbo, ūkio, žemės ūkio ministrais, verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijų atstovais pasirašęs bendradarbiavimo memorandumą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo.

Apie tai, kaip rimtai nusiteikę į mokslus kimba Azijos šalių studentai, esama ne vienos legendos – mokymasis egzaminams be miego kiaurą parą ir nežinojimas, kas yra špargalė. Bet juk nebūna dūmų be ugnies – mokymosi kultūra ir akademinė disciplina ten tikrai kitokia nei Lietuvoje. Apie tai naujienų portalui balsas.lt pasakojo neseniai iš stažuotės Taivane grįžusi VU Chemijos fakulteto podoktorantūros stažuotoja Živilė Stankevičiūtė. – Taivane tęsėte Lietuvoje pradėtus tyrimus.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) šiemet prasidėsiantiems pirmųjų trijų studentų bendrabučių modernizavimo darbams skirs beveik 7,5 milijono litų. Planuojama, kad po šio atnaujinimo energetinių resursų pastatų šildymui reikės kone du kartus mažiau nei dabar. Sovietmečiu Saulėtekyje pastatytuose bendrabučiuose (Saulėtekio al.

Beveik kas trečias lietuvis teigia išėjęs iš darbo tik nelikus darbovietės ar etato. Kas ketvirtas darbovietę palieka jau turėdamas kvietimą dirbti kitur, dėl studijų ar įkūręs nuosavą verslą. Kas penktas pasiprašo atleidžiamas savo noru dėl netinkančio ar nepatinkančio darbo – net ir neturėdamas alternatyvos. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę daugiau nei 70000 gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodė išėjimo iš darbo priežastis.

Kiauras dienas prilipę prie kompiuterių ekranų patogiuose biuruose, po darbo jie važiuoja namo prabangiais automobiliais, o darbinį nuovargį gydo atostogomis ten, kur niekada neatslenka lietuviška žiema – dažnai taip įsivaizduoja informacinių technologijų specialisto gyvenimą, kurio atlyginimas lenkia du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Ar iš tiesų informacinių technologijų specialistų profesija išgyvena aukso amžių, kuriam ir pabaigos nematyti, aiškinosi naujienų portalas Balsas.lt.

Kokių minčių jums kyla išgirdus sąvoką „dirbanti studentas“? Veikiausiai tikrai pagalvojote apie žmogų, kurį pareigos darbe išsekina taip, kad jis snūduriuoja paskaitose, žinoma, jei tik jose pasirodo? O gal dirbantis studentas yra gyvenimo aplinkybių į kampą įvarytas žmogus? „Šiuo metu studijuoju trečiame kurse, mano studijų – dieninės, bet pasikeitus šeimos finansinei situacijai turiu ieškotis darbo ir save išlaikyti pati.

Klaipėdos universitetas glaudžiai bendradarbiauja su Valdosta valstybiniu universitetu (JAV). Vakar Socialinių mokslų fakultete lankėsi šio universiteto atstovai – profesorius Frank Anthony Barnas ir „Žiniasklaidos“ (Mass Media) studijų programos vadovė profesorė Marie Elliot. Su profesoriais iš JAV kalbėta apie galimybes plėsti bendradarbiavimą, aptartos idėjų realizavimo kryptys.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio šalių universitetai kasmet vilioja Lietuvos jaunimą ne tik naujomis studijų programomis. Studentai sako, kad mokytis išvyksta ir dėl palankesnių finansinių aplinkybių, tačiau įgytas žinias žada panaudoti grįžę į Lietuvą. Bakalauro studijas Lietuvoje baigusi Audinga Adomaitytė paklausė sesers patarimo ir išvyko studijuoti į Daniją.

Liucija Zubrutė, LRT.lt „Kartais jaučiuosi tokia vieniša, kad nors stauk“, – prisipažįsta vežimėlio pagalba judanti 126 cm ūgio Inga Filipovič. Anot moters, ją siutina visuomenės požiūris, kad negalią turintys žmonės turi sėdėti užsidarę namie. „Labiausiai stabdo nepritaikyta aplinka – ji padėtų keisti žmonių požiūrį. Daug kas galvoja, kad jei tu neįgalus, tikrai verta sėdėti namuose, pavartyti vieną kitą knygą, paspaudinėti televizijos pultą ar merdėti internete. Stogas gali nuvažiuoti.

Tikriausiai kiekvienas studentas ne kartą sau yra uždavęs klausimą, ar tikrai jo pasirinkta secialybė ir studijos yra būtent, ko jis gyvenime ieško ir siekia, o ką jau kalbėti apie krizes, kurios apima prieš sunkius egzaminus ar bandant įsiminti “triaukštes” formules paskaitoje. Kaip tvarkytis su tokiomis mintimis siūlo karjeros konsultantai? Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kokios mintys apninka į neviltį dėl studijų pasirinkimo puolusį studentą, pateikiame naujienų portalo Balsas.

2013 m. visas olimpinis pasaulis mini šiuolaikinių olimpinių žaidynių atkūrėjo barono Pjero de Kuberteno 150-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos edukologijos universitete lapkričio 20 d. Lietuvos olimpinė akademija organizavo mokslinę konferenciją „Pakilti dvasia tobulame kūne“. Joje dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, olimpinio bronzos medalio laimėtojas, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis, kuris beveik po dešimties metų ...

Nenuostabu, kad jaunam žmogui nuolat skauda galvą dėl to, kur mokytis, kokią studijų programą pasirinkti, kokiam universitetui teikti pirmenybę, o, galiausiai, kur nuves kelias po studijų – tiek daug dabar pasirinkimo galimybių.

Dažniausiai ambasadoriais yra išrenkami diplomatai ir tikrai nėra įprasta, kad jais tampa jauni žmonės, dar studijuojantys universitete. Tačiau šis atvejis kitoks. Keturi studentai iš Lietuvos neseniai buvo išrinkti kaip Tarptautiniai Jaunimo Gerovės ambasadoriai Danijoje, mažoje Skandinavijos šalyje, kuri dažnai vadinama laimingiausių pasaulio žmonių tauta. Pagrindinė užduotis – padėti studentams mainų, tarpkultūrinio pažinimo ir karjeros galimybių klausimais.

Erika Najulytė Dažnas studentas, ypač atvykęs studijuoti į didmiestį, laiko neleidžia veltui – susiranda darbą. Juk tėvai dažnai neišgali apmokėti visų savo vaikų išlaidų, o šiems norisi ir į klubą nueiti pasiausti, ir valgyti ne vien tik keptas bulves. Tačiau vyrauja įsitikinimas, kad studentas, darbą derindamas su mokslais, uždirba grašius, kurių neužtenka norint padengti savo mėnesio išlaidas, todėl nori nenori tenka prašyti tėvų pagalbos.

Savaitgalį minėjome vieną didžiausių studentiškų švenčių – Tarptautinę studentų dieną, vis dėlto šventės lieka šventėmis, o politinėje erdvėje netyla kalbos dėl vieno opiausių – aukštojo mokslo finansavimo – klausimų. Viešoje erdvėje vis dažniau girdime įvairių nuomonių ir pasisakymų apie tai, kaip reikėtų ir derėtų reformuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.

Galimybės įsidarbinti po studijų – vienas rečiausiai internautų įvardijamų kriterijų renkantis aukštąją mokyklą. Svarbiausias faktorius, pagal kurį internautai vertina mūsų šalies aukštąsias universitetines mokyklas, yra studijų kokybė. Tai parodė specialus interneto vartotojų komentarų tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT. „Su studijų kokybe Lietuvos universitetuose susijęs 59 proc.

Aukštųjų mokyklų sutartys su valstybe užtikrintų reikalingų specialistų rengimą ir keltų studijų kokybę, o doktorantūra su aukštųjų technologijų verslo įmonėmis skatintų didelės pridėtinės vertės ekonomiką. Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko darbo grupės, skirtos Mokslo ir studijų įstatymo keitimui rengti, posėdis.

Loreta RIPSKYTĖ Pedagogo studijas pastaraisiais metais renkasi vidutiniai ir silpnesni mokiniai, tad įstojama su gana prastais balais. Jaunimas apskritai vengia rinktis šią profesiją, nors, pavyzdžiui, Suomijoje net ketvirtadalis būsimų studentų norėtų būti mokytojais. Tokias mintis Joniškyje surengtoje konferencijoje išsakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Jurga Zacharkienė.

Lietuvos studentų sąjunga (Studentų sąjunga) kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (VU SA), atkreipdamos dėmesį į vakar spaudoje pasirodžius Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus pasisakymus, primena, kad studentams reikia ne „kosmetinio“ aukštojo mokslo sistemos pagražinimo, bet realių sprendimų, užtikrinančių studijų kokybės gerinimą. Studentų nuomone, finansavimo perskirstymas nieko nepakeis, norint inicijuoti tikrus pokyčius, būtina skirti didesnį finansavimą.

Dublino priemiestyje Selbridže esančiame Saleziečių koledže (Airija) besimokantys lietuviai gavo Švietimo ir mokslo ministerijos dovaną - vertingų lietuviškų knygų komplektą, kurį sudaro lietuvių literatūros, visuotinės literatūros klasikos kūriniai, knygos apie Lietuvos istoriją. Knygos skirtos koledžo bibliotekai, jas galės skaityti čia besimokantys lietuviai, gilinti lietuvių kalbos įgūdžius, žinias apie Lietuvos istoriją.

Rudens semestrui jau paskirta valstybės parama išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams skyrimo komisijos sprendimu paskirta 151 stipendija ir 47 vienkartinės socialinės išmokos. Joms išmokėti bus panaudoti beveik 272 tūkst. litų.

Siekiant patenkinti didėjantį informacinių technologijų (IT) aukščiausios kvalifikacijos profesionalų poreikį Kauno technologijos universitetas (KTU) modernizuoja šią studijų kryptį su Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų pagalba.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2013-2014 mokslo metais Lietuvos valstybinėmis stipendijomis apdovanojami šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos universitetuose.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Aukščiausiais balais baigti mokslo metai Seulo (Pietų Korėja) universitete, nepamirštami įspūdžiai Filipinuose, Malaizijoje, Singapūre, Indijoje – tokie buvo pastarieji Kristinos Medžiaušytės metai. Prieš trejus metus baigusi mokyklą Šiauliuose, Kristina pasirinko politikos mokslų studijas. Merginos tikslas – diplomatija.

Dominyką Vaitkų Danija jau seniai žavėjo savo aukšto lygio mokslu. Tad sulaukęs 18 ir sulaukęs kelių ten gyvenančių draugų padrąsinimo jis išsiruošė į šią šalį. Dabar Dominykui 24, tačiau dėl savo sprendimo jis dar nė karto nesigailėjo. Vaikinas kelionių portalui KelioniuManija.lt sutiko papasakoti apie studijų kokybę, įsimintiniausias Danijoje aplankytas vietas, savo nuotykius bei trumpai patarti, kaip turėtų pasiruošti atvykstantieji į šią šalį.

Kaune vykusiame renginyje „Europos studentų konventas” rengta studentų deklaracija, skirta išreikšti Europos studentų atstovų įžvalgas dėl paskutinio Europos komisijos komunikato „Europos aukštasis mokslas pasaulyje” bei tarptautiškumo įtakos regioniniam bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių valstybių.

2013 m. rugsėjo mėnesį baigėsi beveik pusmetį trukęs bendras UAB „Nordic Supply“, UAB „Mokymų akademijos“ ir Šiaulių valstybinės kolegijos pardavimų praktikos projektas „Pardavimų stalas”. Projekto rezultatai nenuvylė, o įgyta nauja patirtis teikia vilties, kad ir daugiau verslo pasaulio atstovų atsigręš į perspektyvų jaunimą. Nuo rugsėjo mėnesio oficialia UAB „Nordic Supply“ kolektyvo dalimi tapo trys iš aštuonių projekte startavusių dalyvių.

Lietuvos paštas skaičiuoja, jog prasidėjus mokslo metams Lietuvoje išsiunčiama apie 14 proc. daugiau pinigų perlaidų, į užsienio šalis – 22 proc., palyginus su vasaros laikotarpiu. Manoma, kad augančiam pinigų perlaidų skaičiui labiausiai įtakos turi tėvų siunčiami pinigai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje studijuojantiems vaikams. „Pinigų perlaida – vienas patogiausių būdų perduoti pinigus kitame mieste ar šalyje studijuojančiam vaikui.

  „Europa išlieka viena patraukliausių krypčių studentams iš viso pasaulio, bet negalime ignoruoti vykstančių pokyčių. Šalys, esančios už Europos Sąjungos ribų, taip pat stengiasi pritraukti kuo daugiau talentų. Turime daryti viską, kad išliktume patrauklūs studentams“, - tai konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ Vilniuje pabrėžė apsilankiusi eurokomisarė Androulla Vassiliou.

Net devynių VU tyrėjų mokslines stažuotes Šveicarijos mokslo ir studijų institucijose finansuos Šveicarijos stipendijų fondas (Sciex-NMSch). „Tai  sudaro beveik 70 proc. visų tinkamų paraiškų fondo finansavimui gauti.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per pusantro šimto šalių atstovai Vilniuje diskutuos apie tarptautiškumo plėtrą ir Europos aukštąjį mokslą. Ketvirtadienį prasideda vienas didžiausių švietimui skirtų renginių – dvi dienas truksianti konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“. Specialistai prognozuoja, kad mažiau nei per dešimtmetį – iki 2020-ųjų – smarkiai išaugs kitų šalių aukštosiose mokyklose studijuojančių studentų skaičius: jis sieks apie 7 mln.

Rugsėjo 5-6 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, į kurią atvyksta beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. Ši konferencija – vienas iš didžiausių švietimo srities renginių, vyksiančių Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Konferenciją atidarys Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir už švietimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.

Per šią vasarą Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) papildė savo užsienio partnerių sąrašą. Prie 410 aukštojo mokslo institucijų visame pasaulyje prisidėjo dar dvi – Ročesterio universitetas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir San Paulo universiteto inžinerijos mokykla Brazilijoje.

Šiandien (rugsėjo 3 d.) vykusiame susitikime su Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu Lietuvos studentų sąjunga pristatė poziciją dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo. Vienas aktualiausių susitikimo metu aptartų klausimų – studijų prieinamumo užtikrinimas. Taip pat buvo diskutuojama apie kokybės užtikrinimo reglamentavimą ir studentiškų organizacijų finansavimą, leisiantį planuoti ilgalaikę veiklą ir ją įgyvendinti. Pagal LR Konstitucijos 41 str.

Naujuosius mokslo metus iškilmingai pradėjo ne tik šalies mokyklos, bet ir universitetai. Seniausias ir daugiausia studentų turintis Vilniaus universitetas ir šiemet liko ištikimas savo tradicijoms – po spalvingos eisenos miesto gatvėmis studentus Šv. Jonų bažnyčioje sveikino universiteto vadovybė, miesto ir Vyriausybės vadovai. Laikinai einantis rektoriaus pareigas prof. habil. dr.

Studentai iš Lietuvos vis drąsiau domisi galimybėmis studijuoti užsienyje, o Lietuvos universitetuose galima sutikti studentų net iš kito pasaulio krašto.

Sukčiavimu bei neteisėtu praturtėjimu kaltinamas Andžejus Radivonekas laiką leidžia namie, sostinės Rudausių 11 –ojoje gatvėje, tačiau teismo šaukimai jo nepasiekia.

Smuikininkė Rasa Žukauskaitė jau penkerius metus gyvena Vokietijoje. Jauna moteris gali pasigirti gausybe įvairių konkursų apdovanojimų, bet gyvenimas mėgsta pokštus – netrukus garsiausiais Europos koncertų sales iškeis į unikalių kvapų ir spalvų kupiną Indiją. Nors atvirai prisipažįsta, kad labai myli savo šalį, kol kas į Lietuvą grįžti neketina. Apie tai, koks gyvenimo svetur skonis, skaitykite Balsas.lt interviu su smuikininke.

Aktyvūs ir žingeidūs studentai studijų bei praktinės veiklos neapleidžia ir vasarą. Vilniuje susirinkę 41 studentas ir 12 dėstytojų iš Suomijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos bei Lietuvos universitetų kuria elektroninėmis technologijomis valdomus žmogaus judesio registravimo jutiklius, kurie pagelbės reabilitacijos ir fizioterapijos srityse. Trijų savaičių kūrybiniai kursai – „Erasmus“ intensyvios studijų programos projekto „Aktyvūs žaidimai“ (angl. active games) dalis.

Kauno rajonas yra viena jauniausių Lietuvos savivaldybių. Tai patvirtina ir kasmet didėjantis pirmaklasių skaičius mokyklose. Šiemet jų tikimasi sulaukti daugiau kaip 800.   Kuriasi jaunos šeimos Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojos ugdymui Nijolės Benikienės pateikti duomenys rodo, kad 2011 m. rajone mokėsi 706, pernai - 780 pirmaklasių.

Jaunam žmogui baigus vidurinę mokyklą prasideda naujas gyvenimas – savarankiškas gyvenimas. Ir ne tik dažnai finansiškai, bet ir psichologiškai, kai imama priimti svarbius sprendimus, nulemiančius gyvenimą. Vienas tokių, profesijos pasirinkimas šiais laikais jaunuoliams tampa tikru iššūkiu.

Europos Sąjungos šalys renkasi mokslo sritis, kuriose turi didžiausią potencialą ir geriausias perspektyvas plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje numatytos šešios prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptys, kurioms bus skiriamas ES struktūrinių fondų finansavimas 2014–2020 m. periodu.

SEB užsakymu trijose Baltijos šalyse atlikta šeimų, auginančių vaikus, apklausa parodė, kad tėvai pirmiausia nori, jog jų atžalos užaugusios turėtų gerą išsilavinimą, dirbtų mėgstamą darbą ir įgyvendintų savo svajones. Vis tik net penktadalis (22 proc.) lietuvių, turinčių vaikų, šiuo metu dėl to nesiima jokių papildomų veiksmų, o vaikų ateičiai pinigus kaupia tik kiek daugiau negu dešimtadalis (12 proc.) jų. „Visi tėvai savo vaikams linki paties geriausio.

Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas apskundė Klaipėdos apygardos teismui miesto apylinkės teismo sprendimą, kad jis turi būti atleistas iš universiteto vadovo pareigų. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėja Erika Tamošaitienė BNS patvirtino, kad V.Laurėno skundas šį teismą pasiekė praėjusią savaitę.