studijos

Šiuo metu Europos šalių pastatuose sunaudojama apie 40 proc. visos išgaunamos energijos. Prognozuojant nekilnojamojo turto sektoriaus plėtimąsi, regiono energetikai tokios sąnaudos gali tapti nepakeliama našta. Dėl to Europos Sąjungos (ES) Vadovų taryba užsibrėžė iki 2020 m. sumažinti ES suvartojamos energijos kiekį 20 proc.

Tikslinio finansavimo vietos universitetuose atveria naujas galimybes studentams įgyti ne tik trokštamą specialybę, bet ir lengviau žengti ant pirmojo karjeros laiptelio. Taip apie Lietuvoje žaibiškai populiarėjančias tikslines studijas mano LAMA BPO prezidentas, KTU profesorius Pranas Žiliukas.

„Jei, vertindami bakalaurų stojimo motyvus, negalime aiškiai apibrėžti, kokie jie: ar konkretus miestas, ar užsienis, ar tam tikros studijų programos, po pirmojo stojimų etapo galime konstatuoti, kad magistro studijos pasirenkamos aiškiai apsvarsčius kokios karjeros galimybės atsivers“, -- vertindama pirmojo stojimo etapo rezultatus pasakoja Kauno technologijos universiteto, Verslo ir ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Edita Gimžauskienė.

Nors vis dažniau kalbama apie specialistų, turinčių tiksliųjų mokslų išsilavinimą, trūkumą, abiturientai ir toliau pirmenybę teikia socialinės pakraipos studijoms. Praėjusiais metais savo pageidavimuose šios srities specialybes įrašė net 44% būsimųjų studentų. Tačiau panašu, kad į statistiką atsižvelgta nebuvo – vien 2013-ųjų liepą darbo biržą užplūdo 11 tūkst. absolventų, kurių dauguma įgijo būtent minėtuosius diplomus.

Nemokamos perspektyvios studijos – gerai. Dar geriau, jei jas pabaigus iš karto garantuojama ir darbo vieta pagal specialybę. Abu zuikius vienu šūviu nušauti galima pasirinkus tiksliniu būdu valstybės finansuojamas technologines studijas. Lėšos konkrečioms studijų programoms skiriamos atsižvelgiant į Lietuvoje trūkstamų specialistų poreikį.

Įsibėgėjus stojimo į aukštąsias mokyklas karuselei, netyla ir diskusijos dėl studijų kokybės universitetuose, kolegijose bei profesinėse mokyklose vertinimo bei reitingavimo. Svarbiausi specialistų keliami klausimai - kiek tokie reitingai yra patikimi ir naudojami nesąžiningai konkurencijai? Dėl ko laužomos ietys, bandė išsiaiškinti naujienų portalas balsas.lt.

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) šiais metais patvirtintos keturios naujos studijų programos. Tarp jų ir nauja bakalauro studijų programa – interneto ir medijų technologijos, sakoma LEU pranešime. Pasak LEU atstovų, studijų programos poreikis grindžiamas informacijos ir ryšio technologijų (IRT) specialistų poreikio augimu Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Šiuo metu ruošiamų specialistų skaičius yra nepakankamas.

LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Įstatymas numato, jog vaiko išlaikymas abiem tėvams arba vienam iš jų priteisiamas, jei jie neskiria reikalingos sumos, iki vaiko pilnametystės. Tačiau yra išimčių, kurios išlaikymą jaunuoliui gali garantuoti iki 24 metų ar net visą gyvenimą, tvirtina Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorė Vida Petrylaitė. Išimtys, kurios gali garantuoti išlaikymą ir sulaukus pilnametystės, yra dvi. Pirmoji – kai vaikas neįgalus nuo vaikystės.

Lituanistikos studijas pasirinkusi Brigita Meškonytė sako, kad baigus mokyklą, kaip ir daugeliui abiturientų, buvo sunkus laikotarpis, nes teko rinktis studijas, planuoti tolimesnį savo gyvenimo kelią. Nuo mažumės mergina buvo linkusi į humanitarinius mokslus, mėgo skaityti įvairiausias knygas, o paauglystėje susidomėjo psichologija. „Jei gyvenime nepadedi žmonėms, neskatini kitų tobulėti, tai gyvenimas prabėgs veltui. Kaip tik tuo metu, manau, radau pedagogo pašaukimą.

Iki šiol vienintelis būdas iš arti pažinti žmogaus anatomiją buvo skrosti lavonus. Tačiau nuo šiol medicinos studentai ir kiti entuziastai galės tyrinėti kūno sandarą neišėję iš namų. Žinoma, ši nauja virtuali skrodimo programa kol kas nepakeičia realaus lavono pjaustymo pojūčio, tačiau leidžia pigiau, greičiau ir steriliau pažinti žmogaus anatomiją. „Anatomedia“ vadinama programa leidžia tyrinėti kūno sandarą iš keturių skirtingų perspektyvų.

Graudžios abiturientų raudos dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo nurimti. Dabar seka kitas svarbus etapas moksleivių gyvenime - pasirinkti studijų kryptį ir programą. Švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė sako, kad nemaža dalis abiturientų specialybes/studijų programas renkasi tik sužinoję savo brandos egzaminų įvertinimus, dėl to planai paaiškėja tik paskutinėmis dienomis iki tada, kai reikia užpildyti LAMA BPO sistemoje savo pasirinkimus.

Artėjanti vasara – apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Teiravomės Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentės Julitos Navaitienės, kaip abiturientams, pasimetusiems specialybių gausoje, pasirinkti tinkamą specialybę? Doc.

Žinių radijas Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą, kur studijuoti toliau, dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė. Visgi centro analitikė Žemyna Pauliukaitė pabrėžia, kad rinkdamiesi pačią studijų programą moksleiviai neatsižvelgia į jos ekonominę grąžą ateityje: „Pats pagrindinis motyvas, pagal kurį renkasi studijas, yra valstybės finansuojama vieta.

Žinių radijas Pagal absloventų įsidarbinimą tarp šalies kolegijų pirmauja Žemaitijos kolegija. Kolegijų reitingą paskelbusio savaitraščio „Veidas“ duomenimis, daugiausia bedarbių - tarp baigusiųjų Šiaurės Lietuvos, Panevėžio ir Marijampolės kolegijas. Pernai darbo nerado apie trečdalis šias kolegijas baigusių jaunuolių. Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas abejoja tokių duomenų autentiškumu. „Visų pirma, aš kelčiau klausimą dėl tų duomenų autentiškumo.

Ekonomikos ir verslo pagrindus studijuojanti Liucija Pūraitė šią vasarą jau gaus bakalauro diplomą ir pedagogo kvalifikaciją Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Mergina savo žinias jau senokai perduoda mokiniams dirbdama mokytoja, jos nuomone, vienoje iš geriausių Vilniaus mokyklų – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje. L. Pūraitė visada laikėsi nuostatos: kol mokaisi, tol geriau nedirbti, nes dažniausiai dėl to nukenčia mokslai. Reikia rinktis darbą arba mokslus.

Žinių radijas Jaunasis gydytojas iš jaunųjų medikų asociacijos Dainius Jakučionis tikina, kad nėra taip, jog jaunieji gydytojai nenorėtų dirbti provincijų ligoninėse. Tačiau, pašnekovo nuomone, tam turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos ir tai neturėtų tapti prievole už studijas. „Rezidentūra yra ir studijos, ir darbas. Mes tuo pačiu metu ir dirbame, ir atliekame įvairias procedūras savo kompetencijos ribose.

Aviacijos mokymų centras Baltic Aviation Academy skelbia priėmimą į pradinio pilotų rengimo studijas. Svajojantys įgyti perspektyvią ir paklausią piloto specialybę yra kviečiami pasirinkti tinkamiausią studijų programą. Siūloma rinkti Privataus Mėgėjo Licencijos (PPL), Komercinės Aviacijos Licencijos (CPL), Integruotos Avialinijų Transporto Licencijos (ATPL), Aviacijos Vadybos bei Skrydžių Instruktoriaus studijų programas.

Birželį įsibėgėjant stojimo į aukštąsias mokyklas maratonui, dėl vietų universitete konkuruojančių jaunuolių tėvai sprendžia kiek kitokias problemas – kokiomis lėšomis finansuoti savo atžalų svajonių studijas, jei jų kaina siekia kelias dešimtis tūkstančių litų.

Pagal naujausios reprezentatyvios studentų apklausos rezultatus, studijomis Europos humanitariniame universitete (EHU) patenkinti 70 proc. studentų. Lyginant su praėjusių metų apklausos rezultatais studijomis patenkintų studentų skaičius išsaugo nuo 62 proc. iki 70 proc. Apklausa buvo atlikta 2014 m. vasario–balandžio mėnesiais. Joje dalyvavo 463 studentai. Iš viso universitete šiuo metu studijuoja apie 1500 dieninės ir ištęstinės studijų formų studentai.

Edita Matulevičiūtė Iki stojimo į aukštąsias universitetines ir profesines mokyklas likus tik kelioms savaitėms, abiturientai suka galvas, kokią specialybę pasirinkti ir į kokį Lietuvos miestą emigruoti. Neretai studijų pasirinkimą lemia ne tik svarbiausias rodiklis – svajonių specialybė ar geras universitetas, tačiau ir turimi finansai. Juk išgyventi didmiestyje studentui nėra taip paprasta, ypač, jei šeima negali itin smarkiai padėti.

Tęsinys 5. Du studentai iš Ohajo apiplėšė banką, kad galėtų susimokėti už studijas 2007-aisiais du studentai iš Ohajo buvo nuteisti kalėti 20 metų už ginkluotą banko apiplėšimą. Pagauti jie teisinosi, kad jiems reikėję pinigų už studijas susimokėti. 22-ejų sulaukęs Cincinačio universiteto studentas Christopheris Avery ir 20-metis Andrew Butleris iš Toledo universiteto buvo pripažinti kaltais dėl dviejų sunkių apiplėšimų ir 6 pagrobimų.

10. Studentė padavė tėvus į teismą, kad šie sumokėtų už studijas Abiturientė iš Naujojo Džersio padavė savo tėvus į teismą kaltindama juos, kad šie ją išspyrė iš namų, kai merginai suėjo 18 ir atsisako sumokėti už jos studijas. Rachel Canning iškėlė ieškinį tėvams reikalaudama ne tik sumokėti už jos studijas privačioje aukštojoje mokykloje, bet ir pinigų jos gyvenimo išlaidoms, transportui. Teisėjas atmetė jos prašymą ir liepė grįžti atgal pas tėvus.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) su partneriu iš Jungtinių Amerikos valstijų – Hjustono universitetu planuoja rengti plėtros ir investicijų galimybių studijas didžiausioms Lietuvos transporto ir energetikos sektoriaus įmonėms. Tai aptarta šią savaitę vykstančio JAV delegacijos – Bauer Verslo mokyklos vadovų magistrantūros studentų grupės vizito Lietuvoje metu, sakoma VGTU pranešime.

Dalis studijuojančiųjų ima dirbti jei ne būdami pirmų, tai bent paskutinių kursų studentai. Vieni gauna tinkamų darbo pasiūlymų, kiti nori įgyti patirties, o kiti neturi galimybių nedirbti ir ima derinti studijas su darbu dėl finansinio stabilumo. Daugumai (76 proc. respondentų) yra tekę derinti mokslus ar studijas su darbu, apie 14 proc. respondentų teigia, kad dirbdavo tik, pavyzdžiui, vasarą, kai mokslų nebūdavo, atskleidė darbo portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai.

Lietuvoje dabar labiausiai trūksta techninį išsilavinimą turinčių darbuotojų – programuotojų, inžinierių, gamybos planuotojų ir gamybos vadovų. Kita vertus, ne vienus metus daugiau nei 40 proc. šalies abiturientų aukštosiose mokyklose renkasi studijuoti socialinius mokslus. Užuot neigiamai vertinę šią tendenciją, personalo atrankos specialistai pažymi – darbo rinkos poreikius galima prognozuoti tik keliems metams į priekį.

Kol nemaža dalis lietuvaičių vos tik baigę studijas kraunasi lagaminus ir skrenda žinių semtis į užsienio universitetus, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos sulaukia ne ką mažiau atvykėlių. Vieni jų apsilanko vos pusmečiui, kiti pasilieka net ir visam laikui. Vienas tokių, beveik metus Kaune mokslus kremtantis turkas Anil Tüzünler.

Visuomenę reikia nuolat ugdyti – supažindinti ją su Lietuvos ir pasaulio įvykiais, svarbiausiomis aktualijomis, taip pat lavinti jos gebėjimą vertinti informaciją. To reikia, kad žmonės kritiškiau vertintų savo aplinką ir galėtų priimti labiau apgalvotus sprendimus. Tokiu ugdymu šiandien kaip tik užssima žiniasklaida bei žurnalistai, siekiantys ne tik informuoti gyventojus, bet ir padėti jiems susiprasti, kas slypi už konkrečių faktų.

Brėkštant ankstyvam gegužės 20 d. rytui, KTU atvirų dienų organizatoriai Laisvės alėją papuošė 2 tūkst. pakabų su kvietimais, raginančiais moksleivius „padžiauti“ uniformas ir atvykti į „Nuotykių dieną su KTU“. Pažinti mokslą per pramogą gegužės 21 d. „Santakos“ slėnyje panoro beveik tūkstantis moksleivių iš visos Lietuvos.

Kariai savanoriai, pratęsę sutartį su kariuomene ketveriems metams, galės gauti valstybės paramą daliai studijų kainos padengti. Šiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam nutarimo projektui ketvirtadienį pritarė Vyriausybė. Už mokslą mokantys kariai savanoriai tokią valstybės išmoką galės gauti tuo atveju, jei Lietuvos aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir šiandien pateikė ministerijoms derinti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Tai vienas iš šios Vyriausybės įsipareigojimų. Įstatymo projekte numatytos svarbiausios naujovės – valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis ir jose nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, kurio nepasiekę kandidatai negalėtų patekti į auštąsias mokyklas.

Gegužės 10 d., šeštadienį, Vytauto Didžiojo universitete Kaune jau antrąjį kartą vyks „Šeimos infodiena“, skirta ne tik moksleiviams, bet ir jų tėvams. Apsilankyti renginyje kviečiami visi, kurie nori daugiau sužinoti apie studijų sąlygas ir aplinką, VDU išskirtinumą, praktikos ir mainų galimybes. Dalyvių registracija vykdoma internetu.

Prasidedant abitūros egzaminams ir stojamiesiems į aukštąsias mokyklas Valstybinis studijų fondas nori padrąsinti negalią turinčius abiturientus įgyti aukštąjį išsilavinimą. Nors dar laukia nemažai iššūkių pritaikant studijų aplinką žmonių su negalia poreikiams, vis daugiau aukštųjų mokyklų gali pasiūlyti jiems tinkamas studijų sąlygas.

Žinių radijas Keletą metų rimtai užsiėmęs lengvąja atletika, Paulius Vainauskas visgi nusprendė išvykti studijuoti į Anglijos Braitono universitetą. Jį visada traukė diplomatija, svarstė ir apie Lietuvos Jono Žemaičio karo akademiją, bet galiausiai nutarė mokslus baigti tarptautinėje aplinkoje. „Tuo pat metu buvo dvejonių dėl Lietuvos švietimo sistemos, nes labai daug pokyčių vyko: kiekvienais metais kažkas naujo, reformos, nauji planai – trūko stabilumo jausmo.

Šiandien pristatoma moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams skirta iniciatyva „Renkuosi tiksliuosius”. Jos metu įmonės universitetuose pristatys, kaip pasitelkiami išradimai ir technologinės naujovės, projektuojami ateities pastatai ir rašomos svarbiausios pasaulyje programos. Su iniciatyvos paskaitomis, video siužetais iš ekskursijų į laboratorijas bus galima susipažinti specialioje svetainėje renkuositiksliuosius.lt ir socialiniuose tinkluose.

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.   Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc.

Moterys dėl stereotipų vengia daryti karjerą mokslo srityje, ir tikimybė joms siekti mokslinių laipsnių yra daugiau nei dvigubai mažesnė palyginti su vyrais, sako trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose. Jaunoms moterims Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir Jungtinėse Valstijose tikimybė siekti pirmo mokslinio laipsnio yra vidutiniškai 35 proc., o jauniems vyrams – 77 proc., nustatė tyrimas.

Kovo 20 dieną Radisson Blu Hotel Lietuva konferencijų centre Vilniuje įvyks kasmetinė specializuota paroda „Days of International Education” („Tarptautinių studijų dienos“). Daugiau nei 40 parodos dalyvių pristatys įvairias mokymo programas – nuo kalbų kursų ir vasaros stovyklų iki vidurinio ir aukštojo išsilavinimo. Apie parodą Lietuvoje pasakoja – Jurgita Gruodienė, UAB „Baltic Council for International Education“ direktorė.

Kovo 15 d. Marijampolės kolegijoje vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) rengta konferencija „Regioninis jaunimas: studijos, darbas, karjera“. Diskusiją pradėjęs LSS prezidentas Paulius Baltokas teigė, kad dažnas regione gyvenantis ir studijuojantis jaunuolis įžvelgia mažai karjeros perspektyvų ir dėl šios priežasties renkamasi kraustymąsi į didesnį mietą, o regionai susiduria su specialistų trūkumu.

Kauno Maironio universitetinė gimnazija kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos sporto universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu organizuoja jau tradicija tapusią Studijų savaitę 8–12 klasių mokiniams.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokas Augustinas Eidukonis skaičiuoja dienas iki balandžio pradžios, kada laikys anglų kalbos IELTS egzaminą. Vaikinui tai bus paskutinis reikiamas dokumentas studijoms Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Nors į prestižinę muzikų kalvę fortepijonu grojantis vilnietis įstojimo patvirtinimą gavo dar praeitų metų gruodį, atsikvėpti nėra kada.

Vilius Jankauskas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jungtinių Amerikos Valstijų studentų įsiskolinimai 2013 m. viršijo 1 trilijoną dolerių, nors 2003 m. įsiskolinimo suma siekė 250 mlrd. dolerių. Taigi per 10 metų JAV studentai ne tik 4 kartus daugiau įsiskolino, bet jų paskolos yra vienos prasčiausiai grąžinamų. Tai reiškia, kad, vėluodami sumokėti mėnesio įmoką, jie dar labiau didiną galutinę grąžintiną sumą, nes yra priskaičiuojamos palūkanos.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Kauno technologijos universitete švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, universitetų rektoriai ir studentai diskutuos apie galimus aukštojo mokslo finansavimo modelius. Svarstyti šiuo metu parengti trys aukštojo mokslo finansavimo variantai. Vienas jų – palikti dabartinį modelį ir finansavimo tvarkos nekeisti, tačiau pagerinti skolinimosi sąlygas studijų kainai padengti. Kitas – įvesti studijų įmoką, kurią mokėtų tik turintieji akademinių skolų.

Trys ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūros studijų programos įvertintos pasaulinio verslo universitetų magistrantūrų reitingo „Eduniversal Best Masters Ranking 2013–2014“. ISM Tarptautinės rinkodaros ir vadybos bei ISM Executive School Vadovų magistrantūros programos pripažintos geriausiomis Rytų Europoje, o Finansų ekonomikos magistrantūra – geriausia Baltijos šalyse. Aukščiausius įvertinimus ISM magistrantūros programos pelno antrus metus iš eilės.

Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, tik kas ketvirta Lietuvos aukštoji mokykla yra visiškai pritaikyta asmenims su judėjimo negalia.

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2014 m. pirmakursių studijoms pagal studijų sritis. Iš viso bakalauro ir vientisosioms studijoms numatoma skirti beveik 30 mln. litų. Vyriausybės nutarimu šiandien paskirstyta 27,7 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 26,9 mln. litų – tenka priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 732 tūkst. litų – studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms. Be šiandien patvirtintų lėšų dar 1,6 mln. litų numatyta tiksliniam finansavimui.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (toliau – LSDJS) pasisako už nemokamas ir kokybiškas aukštojo mokslo studijas Lietuvoje universitetuose bei kolegijose, todėl tvirtai remiama socialdemokratinę iniciatyvą sugrąžinti bent jau nemokamas bakalauro studijas Lietuvoje. Tokią organizacijos poziciją patvirtino LSDJS ataskaitinė konferencija įvykusi š. m . vasario 1 d. Vilniuje.

Šiandien prasidėjo tarptautinė paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“. Studijų mugę atidarė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir švietimo ir mokslo Dainius Pavalkis. „Šaunu, kad ši jau tikrai tradicinė, dvyliktoji, paroda kasmet ieško naujų formų. Šiemet aukštosios mokyklos ne tik prisistatys, bet ir pademonstruos naujausius, įdomiausius, tiesiog unikalius Lietuvos mokslo laimėjimus, taip pat ir pirmųjų lietuviškų kosminių palydovų prototipus.

Studentų ir moksleivių apklausa parodė, kad visuotinės vienodos studijų įmokos įvedimą palaikytų arba būtų labiau linkę palaikyti 60 proc. moksleivių ir 65 proc. studentų. Tai parodė 2013 metų lapkritį Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2870 universitetų ir kolegijų studentų bei 863 vyresnių klasių moksleivių.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Studentai trečiadienį ketina pristatyti tyrimo rezultatus, kokio aukštojo mokslo finansavimo jie norėtų ir kokiais principais finansavimo modelis turėtų būti grindžiamas. Esą apie pusė akademinio jaunimo linkę išlaikyti dabartinį modelį. Tyrimas atskleidė ir studentų nuomonę dėl valstybinio planavimo ribojant mokinių stojimą į tam tikras specialybes ar aukštąsias mokyklas.