studijos

 Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino preliminarius 2015 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius. Daugiausia valstybės finansuojamų studentų bus priimama į technologijos mokslų studijas. Penktadaliu išauga priėmimas į IT specialybes.

2013 m., skatinant jaunimo užimtumą, Lietuvoje atsirado nauja priemonė – „Parama pirmajam darbui“. Ji padrąsino įmonės samdyti tik ką studijas baigusius specialistus, kurie neturi profesinės patirties. Šia priemone besinaudojantiems darbdaviams net 12 mėnesių yra kompensuojama 23,3 proc. jaunam žmogui sumokėto atlyginimo. Po daugiau nei dvejų šios priemonės įgyvendinimo metų, daugelis konstatuoja, kad ji pasiteisino su kaupu.

Daugumos Lietuvos universitetų minimalūs stojimo balai 2015-iems metams svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį. Sausio pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija paragino šalies universitetus numatyti minimalų stojimo balą, kuri būtų ne mažesnis nei 1, nors tai ir nėra privaloma pagal įstatymą. Apie minimalius stojimo balus ministerijai iki savaitgalio pranešė 14 šalies universitetų ir 12 kolegijų.

Išsirinkti tinkamą profesiją – vienas svarbiausių žingsnių gyvenime ir didelis galvos skausmas daugeliui abiturientų. Šį savaitgalį, vasario 5-7 d., LITEXPO parodų centre vykstančioje parodoje „Studijos“ būsimiems studentams pristatomos Lietuvos bei užsienio mokymo įstaigų programos, teikiamos konsultacijos. Šiemet paroda ne tik sudomino abiturientus ir mokymo įstaigas, bet ir įtraukė darbo rinkos dalyvius - darbdavius.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Magistro studijas pabaigusieji arba vientisųjų studijų absolventai Lietuvoje įsidarbina greičiau nei kolegijų absolventai ir gauna didesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. Tokią išvadą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas. Specialistai tyrė, kaip pasiskirstė absolventai Lietuvos darbo rinkoje per metus nuo studijų baigimo ir kokį atlyginimą gavo.

Nors dažniausiai dėl studijų kokybės kritikuojama netobula Lietuvos aukštojo mokslo sistema, dalį kaltės turėtų prisiimti ir patys studentai, neišnaudojantys visų jiems suteikiamų galimybių. KTU studentų atstovybės (SA) prezidento Mindaugo Valkavičiaus teigimu, taip yra dėl to, kad nemažai abiturientų į universitetus vis dar stoja tik dėl diplomo, o ne siekdami kokybiško išsilavinimo. Tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę.

 Sostinėje vasario 5–7 dienomis parodų rūmuose „Litexpo“ jau 13-ą kartą vyks tarptautinė mokymosi, studijų ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Jos metu lankytojus kvies naujovė – mobilus Jaunimo darbo centras, kuriame Darbo biržos darbuotojai sieks atsakyti į visus jaunųjų lankytojų klausimus ir pristatyti darbo rinkos tendencijas.

Kokių švietimo sričių absolventų dabar labiausiai reikia darbo rinkai? Kas įsidarbina greičiausiai ir gauna didžiausius atlyginimus? Atsakymai į šiuos klausimus jau pradeda aiškėti. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko pirminę specialistų kvalifikacijos žemėlapio – 2013 m. absolventų įsidarbinamumo – analizę. „Iki šiol buvo matuojamas studijų procesas, buvo stebima, kaip jis vyksta.

Nuo 2015 m. rugsėjo Kauno technologijos universitete (KTU) bus rengiami sveikatos informatikos specialistai. Sveikatos informatika – tai pirmoji jungtinė KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) programa, kurioje bus specializuojamasi į informacinių technologijų taikymą sveikatos srityje. Ši programa yra vienintelė tokia Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Baltijos šalyse, sakoma KTU pranešime.

Irma Kuršentaitytė Vos baigę universitetą jaunuoliai neretai keletą metų dar galvoja, kokio darbo imtis, ką gyvenime norėtų veikti. Tuo tarpu vos 26-erių sulaukusi radviliškietė Irma Gudžiūnaitė dirba atsakingą darbą Briuselyje – užima teisėsaugos atašė teisingumo klausimams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje pareigas. Prieš tai mergina spėjo padirbėti Teisingumo ministerijoje.

Jurgita Andrulytė „Geriausi mano gyvenimo metai“, – taip daugelis apibūdina gyvenimo tarpsnį, kai buvo studentai. Apie šiuolaikinį studentišką gyvenimą galime išgirsti daug, tačiau nežinia, kuo tikėti. Todėl apie tai, ką reiškia ir kiek kainuoja būti studentu Šiauliuose, kalbamės su pačiais studentais. Nepagyvenęs bendrabutyje – ne studentas? Gyvenamoji vieta yra vienas svarbiausių abiturientų, įstojusių studijuoti, ir jų tėvų rūpestis. Dažniausiai pasirinkimai būna du – bendrabutis arba butas.

Valstybinis studijų fondas šiandien skelbia studentų, kuriems paskirtos valstybės remiamos paskolos, sąrašus. Apie tai, ar jiems yra paskirta paskola, studentai sužinos fondo interneto svetainėje www.vsf.lt prisijungę prie savo prašymo-anketos. Fondo direktoriaus įsakymu valstybės garantija skirta 6904 paskoloms. „Šiemet buvo pateiktos 7287 paraiškos valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau sutartis pasirašyti pakviesti ne visi“ - sakė Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė.

Kaip ugdyti vaikų intelektualumą ir bendrą išprusimą? Į tokį klausimą skatina atsigręžti visai neseniai pasklidusi žinia apie Didžiojoje Britanijoje gyvenančio lietuvaičio intelektą, lenkiantį net tokių asmenybių kaip Bilas Geitsas ar Albertas Einšteinas.

Kaip ir kiekvienais metais edukacinė bendrovė „Kalba.Lt“ siekia, kad kuo daugiau moksleivių sužinotų apie studijų užsienyje galimybes, ir kviečia į tarptautinę aukštojo mokslo užsienyje parodą „IŠSILAVINIMAS IR KARJERA 2014“ (EDUCATION AND CAREER 2014). Paroda vyks spalio 20 , 21 ir 22 d. net trijuose miestuose: Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Tad parodą aplankyti galės dar daugiau smalsuolių. Jau 11-us metus „Kalba.

18-metė atlikėja Simona Milinytė pradėjo režisūros ir vaidybos studijas Kalifornijos universitete. Savo įspūdžiais mergina pasidalijo su gerbėjais „Facebook“ paskyroje (red. pastaba – kalba netaisyta). „Kaip as bijojau! Bet buvo nuostabu! PIRMA DIENA KOLEDŽE! Labai bijojau, nezinojau ar viska pasiemiau, vis atrode, kad kazka pamirsau(o cia butu mamyte mano labai padejus, jei butu su manim:-( Bet ka darysi, toks tas gyvenimas kitam pasaulio gale.

Beveik pusė visų šimtukininkų, pasirinkusių vadybos ir ekonomikos studijas, mokysis ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Tai yra geriausias rezultatas tarp vadybos ar ekonomikos studijas siūlančių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Studijas ISM pasirinko 43 šimtukininkai.

Rugsėjo 25 dieną Vilniuje konferencijų centre Radisson Blu Hotel Lietuva vyksiančioje parodoje „TARPTAUTINIŲ STUDIJŲ DIENOS“ moksleiviai ir jų tėveliai galės susitikti su Plymouth College direktoriaus pavaduotoja Ms. Sarah Dunn ir gauti išsamią informaciją apie mokslo ir sporto galimybes šioje elitinėje mokykloje.

Mažiau aukštųjų mokyklų, 2 proc. nuo BVP aukštajam mokslui, lankstesnis studijų procesas, nešališkas informacijos šaltinis apie aukštąsias mokyklas, didesnės stipendijos gerai besimokantiems, – tokį aukštąjį mokslą 2030-aisias nori matyti Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjos „Rytojaus švyturiai“ dalyviai. Paskutinį vasaros savaitgalį vykusiame kasmetiniame, jau 23-ąjį kartą organizuotame, renginyje studentų atstovai iš visos Lietuvos kūrė studentišką aukštojo mokslo 2030-aisiais viziją.

Esu Evelina Jatautaitė, šiuo metu pradėjau studijuoti sveikatos politikos, inovacijų ir valdymo magistrą Mastrichto universitete, Nyderlandų karalystėje. Prieš tai trejus metus studijavau Europos visuomenės sveikatos bakalaurą tame pačiame universitete. Laisvu nuo studijų metu darbuojuosi prie renginių ir projektų skirtų supažindinti moksleivius ir studentus Baltijos šalyse su Maastrichto universitetu, kadangi priklausau „Promoteam Info Baltics“ komandai.

 Apie 120 Vilniuje veikiančio baltarusiško Europos humanitarinio universiteto (EHU) dėstytojų nuo spalio 1-osios baigiasi darbo sutartys, jie nėra tikri, ar sutartys bus pratęstos, sako universiteto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai. „Rugsėjo 30-ąją baigiasi visi kontraktai, ir tie, kurie aktyviai dalyvavo (protestuose - BNS), aišku, pratęsimo negavo“, - BNS sakė EHU darbuotojams atstovaujančios Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.

 Pagrindiniai konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas 2016 m. skaičiavimo principai išliks tokie patys kaip 2014 ir 2015 m. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 m. tvarką. Kaip ir dabar, 2016 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas bus skaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų brandos egzaminų rezultatus.

 Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas visi universitetai jau turėtų taikyti minimalią brandos egzaminų ir mokyklos baigimo įvertinimo balų kartelę, planuoja švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. „Jei šią rudeninę sesiją priimsime, kaip yra planuojama, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, manau, taip“, - spaudos konferencijoje antradienį žurnalistams sakė D.Pavalkis, paklaustas, ar jau kitąmet bus taikoma minimalaus balo kartelė stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.

Vilniaus rajone esančioje Pasieniečių mokykloje rudenį studijas pradėti turėtų 110 jaunuolių. Šiemet profesionaliais pasieniečiais panoro tapti ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) rinktines iš viso kreipėsi 413 merginų ir vaikinų. Po pirminės atrankos pagal asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklę tinkančių tarnauti VSAT pripažinti 155 kandidatai, o siekti profesinių aukštumų į Pasieniečių mokyklą bus priimta 110 būsimų pareigūnų. Tai bus jau 28-oji kursantų laida.

 Norą mokytis Lietuvos policijos mokykloje (LPM) šiemet išreiškė 258 jaunuoliai - pusšimčiu daugiau nei pernai. 2012 metais buvo sulaukta 167, pernai - 204 prašymai mokytis šioje įstaigoje. Kaip nurodo LPM, tapti pareigūnėmis ryžosi dvigubai daugiau merginų nei pernai - pernai atrankoje dalyvavo apie 40 merginų, šįmet - 90. Tarp visų pretendentų yra ir penki asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą, 22 jaunuoliai - esamų arba buvusių pareigūnų vaikai.

Į Lietuvą prieš penkerius metus tadžikas Parvizdzhonas Jusupovas atvyko siekdamas išmokti anglų kalbą. Šį uždavinį vaikinas išpildė su kaupu – šiemet jis sėkmingai anglų kalba baigė vadybos studijas Kauno technologijos universitete (KTU). Įgytas žinias ir patirtį jaunas specialistas ketina pritaikyti kurdamas eksporto tarp Tadžikistano ir Baltijos šalių verslą ir geresnį gyvenimą gimtojoje šalyje.

Per šių metų bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas sutartis studijuoti valstybės lėšomis (per studijų krepšelius, studijų stipendijas ar tikslinį finansavimą) pasirašė 14 808 asmenys, tuo metu studijuoti už savo pinigus įstojo 12 230 pirmakursių. Tai pasibaigus papildomam priėmimui pirmadienį paskelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pernai studijuoti valstybės lėšomis įstojo 15 413, už savo pinigus - 12 397 asmenys.

Paulius Šironas, LRT radijas, LRT.lt Paaiškės papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai Trečiadienį paaiškėjo papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Stojančiajam buvo pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą. Iš viso pakviesta per 7 tūkst. stojančiųjų. Pakviestieji turės per artimiausias tris dienas atvykti pasirašyti studijų sutartis.

 Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjęs aukštojo mokslo ekspertas Thomasas A. Bryeris yra įsitikinęs – aukštasis mokslas nėra darbuotojų kalvė. „Universitetai skirti ne tik profesionalams rengti. Aukštasis mokslas turi ir kitų misijų, kurių sėkmę matuoti vien finansiniais rodikliais yra netikslinga“, – teigia Centrinės Floridos universiteto (JAV) Viešojo ir nevyriausybinio sektorių organizacijų valdymo centro direktorius T. A. Bryeris.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo skundą dėl to, jog Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje ne vienerius metus pažeidžiamos netikinčiųjų teisės. Skunde nurodoma, jog gimnazija, kuri nėra katalikiška, brandos atestatų teikimą organizuoja bažnyčioje, kur šventė prasideda maždaug valandą trunkančiomis mišiomis, ir tik po jų teikiami atestatai. Skunde tvirtinama, jog abiturientai priversti dalyvauti mišiose, klausyti pamokslo, nors jų pasaulėžiūra dar nesusiformavusi.

Nors šalyje populiariausių specialybių sąrašas nesikeičia jau keleri metai, apklausos rodo, kad didžioji dalis universitetų absolventų vis dar dirba ne pagal įgytą specialybę. Tuo tarpu prastesnį įvaizdį turinčių, tačiau gerų, sočią ateitį užtikrinančių specialybių jaunimas vengia. Vaikosi prestižo, o ne svajonės Kaip ir keletą metų iš eilės, taip ir šiemet buvo galima nesunkiai nuspėti populiariausių specialybių universitetuose sąrašą.

 Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas, laisvų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų universitetuose liko 1265, kolegijose - 2227, BNS informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, aukštosiose mokyklose liko ir valstybės nefinansuojamų studijų vietų. Sutartis su universitetais ir kolegijomis jau pasirašė per 22 tūkst. pirmakursių. Iš jų per 14 tūkst.

Penktadienį prasideda papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiame bendrojo priėmimo etape bus išdalintos per pagrindinį priėmimą likusios laisvos studijų vietos. Papildomame priėmime gali dalyvauti tie, kurie užsiregistravo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 21 dienos.

Šių metų gabiausia Kėdainių rajono abiturientė Giedrė Širvinskaitė pirmuosius pinigus išsvajotoms biochemijos studijoms Kembridžo universitete užsidirbo neeiliniais pasiekimais mokslo srityje. G. Širvinskaitė už valstybinius brandos egzaminus gavo net keturis šimtukus ir iš neseniai Indonezijoje vykusios tarptautinės biologijos olimpiados parvežė Lietuvai aukso medalį. Tokie merginos pasiekimai neliko nepastebėti.

Žinių radijas Alytiškė Lina Čiuplytė į Didžiąją Britaniją išvyko padirbėti ir pakeliauti vos porai mėnesių. Vėliau laikotarpis buvo pratęstas iki metų, o dabar – iki septynerių. Lietuvė tikina nė karto nesigailėjusi tokio savo sprendimo. „Mano tikslas buvo pakeliauti po Angliją, padirbti vasarą ir sugrįžti. Tada vasaros pabaigoje mes užsukome į Londoną ir pabuvus ten nebesinorėjo grįžti. Nusprendžiau susirasti darbą Londone vien tik todėl, kad ten buvo visiškai kitokia aplinka, visur judėjimas.

Pirmadienį pasibaigus prašymų priimti į universitetus ir kolegijas registracijai, savo pageidavimus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje pateikė per 35,5 tūkst. kandidatų. LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė BNS sakė, kad dauguma stojančiųjų - šių metų abiturientai.

Sporto srities studijas pasirinkusi Simona Arlauskaitė sako, jog rinktis, kur studijuoti, buvo labai sunku. „Tėvų požiūris į mano norą studijuoti kūno kultūrą buvo neigiamas. Jaučiau spaudimą rinktis kitą specialybę“, – prisimena Simona. Mergina surizikavo. Tėvams nežinant išsirinko tai, ko pati norėjo. Ir nesulaukė jokių prieštaravų, o ji pati nesigaili dėl savo poelgio. Simona pataria kiekvienam, kuris renkasi profesiją, paklausti savęs, ko pats nori, ir tik į tai atsižvelgti.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Pirmadienio vakarą baigiasi prašymų studijuoti priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iki 17 val. bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje stojantieji dar gali pateikti savo prašymus. Iki to laiko taip pat reikia pristatyti visus reikalingus dokumentus. Ar įstojo ten, kur nori, abiturientai sužinos liepos 25 d., penktadienį.

Sporto srities studijas pasirinkusi Simona Arlauskaitė sako, jog rinktis, kur studijuoti, buvo labai sunku. „Tėvų požiūris į mano norą studijuoti kūno kultūrą buvo neigiamas. Jaučiau spaudimą rinktis kitą specialybę“, – prisimena Simona. Mergina surizikavo. Tėvams nežinant išsirinko tai, ko pati norėjo. Ir nesulaukė jokių prieštaravų, o ji pati nesigaili dėl savo poelgio. Simona pataria kiekvienam, kuris renkasi profesiją, paklausti savęs, ko pats nori, ir tik į tai atsižvelgti.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Tiems abiturientams, kurie nėra apsisprendę dėl savo ateities profesijos, specialistai siūlo neskubėti ir palaukti pusmetį ar metus. „Tai pakankamas laiko tarpas, kad žmogus atrastų daug geresnį, daug sėkmingesnį sprendimą dėl savo ateities“, – sako Baltijos koučingo centro vadovas Povilas Petrauskas.

„Kalbant apie studijas Italijoje – labiausiai mane čia stebina neprofesionalumas ir neatsakingumas. Pavyzdžiui, Italijoje normalu, kai tavo studijų programa – anglų kalba, o atėję dėstytojai atsiprašinėja nemokantys angliškai, todėl per paskaitas kalba itališkai. Dar įdomiau, kai dėstytojas angliškai nemoka, tačiau tenka laikyti egzaminą žodžiu anglų kalba. Beje, didžioji dauguma egzaminų žodžiu – tokia sistema.

Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Jaunuoliai, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) šalių ir Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl jiems šių įmokų Lietuvoje mokėti nereikia.

Ar įmanoma abiturientui iš anksto susiplanuoti sėkmingą karjerą? Taip, jei tai atsakingai darysite nuo pirmojo žingsnio – teisingo studijų pasirinkimo universitete. Kaip nesuklysti priimant šį nelengvą sprendimą pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Rūta Čiutienė.   Specialistės teigimu, nėra blogų profesijų, yra neteisingas pasirinkimas. Daugelis galbūt nori būti vadovais ar advokatais, tačiau ne visi geba jais būti.

Svajoji realizuoti savo kūrybines idėjas televizijoje, radijuje, muzikoje ar scenoje? Galvoji apie prodiuserio karjerą? Paversk svajones realybe! Susiek savo ateitį su įdomia, dinamiška ir perspektyvia profesija.

Nieko nėra labiau apgailėtino, kaip senas žmogus, darantis jaunystės klaidas. Jos todėl ir yra vadinamos jaunystės, kad turi būti padarytos jaunystėje. Vadinasi, dabar tam yra tinkamiausias metas. Dabar tu pats sau šeimininkas ir gali daryti, ką nori. Tėvai jau neatsako už tave, todėl nebereikia rūpintis ir graužtis, ką jie pasakys ir kaip ten kokį tavo poelgį įvertins. Pats dar neturi vaikų, kuriems turėtum rodyti kokį tai baisiai gerą pavyzdį ir atsakingai rūpintis jų gerove.

Po brandos egzaminų didžiausias abiturientų galvos skausmas – kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Apie studijas užsienio universitetuose susiformavo jau ne vienas stereotipas, pavyzdžiui, kad studijos užsienyje geresnės, kokybiškesnės, modernesnės, geriau vertinamos darbdavių ir t. t. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbinu Martyną Liukumaitę.

Šį pavasarį LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pastebėjo gerą pastarojo meto tendenciją: studijas jaunimas renkasi vis tikslingiau, labiau apgalvotai. Į pirmą vietą vis dažniau iškyla blaivus klausimas: kiek uždirbsiu, kai baigsiu, ir tai neretai lemia specialybės pasirinkimą. Tad šiandien - šiek tiek apie ateitį - ir apie pinigus. Klausimą apie ateities atlygį turbūt sau uždavėte ir jūs, ir veikiausiai dar gerokai prieš pildydami šiųmetį stojamąjį prašymą.

Kūno kultūrą studijuojantis Mindaugas Kryžiokas sako, kad po mokyklos baigimo jam buvo itin sunku apsispręsti, kurią specialybę rinktis. Bandė save įsivaizduoti studijuojantį įvairias specialybes, į kurias galėtų įstoti po brandos egzaminų laikymo. Mokykloje jam labiau sekėsi tikslieji mokslai. „Tačiau savo ateities niekuomet nenorėjau sieti su tiksliaisiais mokslais, todėl nutariau pirmu numeriu stoti į Lietuvos edukologijos universitete esančią kūno kultūros specialybę.

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas daugiau nei dešimtmetį bendradarbiauja su Lietuvos kurčiųjų bendruomene. Susitikimuose, konferencijose nuolatos išskiriami sunkumai, su kuriais susiduria kurtieji, norintieji studijuoti aukštojoje mokykloje. Viena iš didžiausių problemų – paskaitų vertimas. Dažnai aukštosiose mokyklose dėstytojai nėra susipažinę su dėstymo dalyvaujant vertėjui specifika, todėl kurtiesiems kyla problemų dėl paskaitų turinio supratimo, užduočių atlikimo.

Mykolo Romerio universitetas kviečia studijuoti jungtinėse su užsienio universitetais magistrantūros studijų programose, kurios iš dalies finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Kviečiame studijuoti jungtinėje magistratūros studijų programoje „Darbo ir organizacinė psichologija“, skirtoje psichologijos bakalauro laipsnį įgijusiems asmenims. Kartu su Talino Technologijos universitetu vykdoma tarptautinė studijų programa suteis visoje Europoje pripažįstamą diplomą.