studijos

Papildomam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas liko 821 vieta. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, daugiausia - 510 - valstybės finansuojamų vietų liko kolegijose. Iš jų 167 - technologijos mokslo studijų srityje, 103 - biomedicinos mokslų studijų srityje (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę), 92 - verslo ir vadybos krypčių grupėje, 91 - biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupėje.

Penktadienį paaiškės, kiek liko laisvų studijų vietų po dviejų pagrindinio priėmimo etapų ir prasidės papildomas priėmimas į likusias vietas. Papildomame priėmime gali dalyvauti ir pagrindiniame priėmime nedalyvavę asmenys. Šiame etape stojantieji registruoja atnaujintus prašymus arba teikia naujus prašymus, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime.

Šiandien darbo rinka keičiasi labai greitai ir prieš dešimtmetį vertintos kompetencijos staiga gali būti nereikalingos. Dažnas bando tokiems įvykiams užbėgti už akių ir papildomų profesinių žinių įgauti pats. Lygiai taip pat yra žmonių, kurie patenkinti savo turima profesija, tačiau norėtų žinias plėsti visai kitoje sferoje nei tai darė visą gyvenimą. Tiesa, tokie ieškotojai neiškreipia į universitetus, mat bijo suvaržymų ar iš naujo kartoti dalykus, kuriuos jau mokėsi.

 Valstybės finansuojamą studijų vietą pavyksta gauti ne kiekvienam, tad daugiausia nerimo nauja mokslo metų pradžia sukelia į mokamas vietas įstojusiems studentams. Tačiau jie neturėtų nusiminti ar jaustis pasirašę sau kelių metų nuosprendį. Pagal Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) statistiką, daugiau nei 50 proc. į valstybės nefinansuojamas vietas įstojusių abiturientų anksčiau ar vėliau pereina į nemokamas vietas.

MOSTA atliktas absolventų karjeros stebėsenos tyrimas rodo, kaip siejasi išsilavinimas ir įsidarbinimas. Pavyzdžiui, iš tų absolventų, kurie baigė studijas 2013 metais, praėjus metams po studijų baigimo, 82 procentai bakalauro studijų absolventų ir 88 procentai magistro ir vientisųjų studijų absolventų buvo įsidarbinę. Šis dydis yra aukštesnis nei bendras užimtumo lygis Lietuvoje, kuris 2013 metais siekė 69,66 procento.

 Profesinis mokymas tampa vis populiaresnis tarp jaunimo. Priėmimui į profesines mokyklas įsibėgėjant, mokytis darbo rinkoje paklausaus amato jau pareiškė norą per 8,5 tūkst. moksleivių – sulaukta beveik 800 daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pačiu laiku. „Reaguodama į darbo rinkos poreikius, Švietimo ir mokslo ministerija skatina jaunuolius rinktis profesines mokyklas. Daug investavome į jų infrastruktūrą ir kokybę.

Įdarbinimo specialistai sako, kad pašalpomis kurį laiką tenkintis turės aplinkosaugos, slaugos, socialinio darbo absolventai. Tuo tarpu apskaitininkai, vairuotojai – graibstyte graibstomi. Tiesa, yra ir paradoksų – darbo birža net psichologą samdo, kad save darbo rinkoje surastų jaunimas, mat šimtai jaunuolių, net ir baigę mokslus nežino, kokį darbą norėtų dirbti. Vien Šiaulių darbo biržos duris per birželį – liepą pravėrė daugiau nei pusė tūkstančio mokslus baigusių jaunuolių.

„Deutsche Bundesstiftung Umwelt“ (DBU) – vienas didžiausių Europos fondų, remiantis projektus, skirtus aplinkosaugos technologijų vystymui, moksliniams tyrimams, gamtos ir kultūrinių vertybių išsaugojimui. Šiuo metu fondas teikia stipendiją 6–12 mėnesių stažuotei Vokietijos mokslinių tyrimų centruose ir universitetuose. Fondas taip pat suteikia galimybę gauti finansavimą stažuotėms pramonės įmonėse, ministerijose, įstaigose bei nevyriausybinėse organizacijose.

Jei planuoji studijuoti bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje arba Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, tau nereikia savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), nes tokiu atveju esi draudžiamas valstybės lėšomis. Vienintelis dalykas, kurį tau reikia padaryti – artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje susitvarkyti dokumentus.

Liepos 23 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape 61 proc. stojančiųjų rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar su studijų stipendijomis pakviesta 14 516 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Ketvirtadienį stojantiesiems į universitetus ir kolegijas pateikiami kvietimai studijuoti. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti nurodė, kad studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Ketvirtadienį stojantieji į universitetus ir kolegijas sulauks kvietimų studijuoti. Bendrajame priėmime dalyvaujantis stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje. Sutartys su pakvietusiomis studijuoti aukštosiomis mokyklomis bus sudaromos nuo penktadienio.

Tarptautiniai projektai, kurie remiasi neformaliuoju ugdymu ir darbu su jaunimu, padeda jauniems žmonėms įsilieti į bendruomenę ar į bendrąją darbo rinką. Tokie projektai ypač naudingi su įvairiais sunkumais susiduriančiam jaunimui. „Turime pasiūlyti naujų dalyvavimo būdų tiems jauniems žmonėms, kurie atskirti nuo bendruomenės ar praradę pasitikėjimą savimi. Jeigu to nepadarysime, jie atras kitų būtų panaudoti energiją, pavyzdžiui, įsitrauks į radikaliuosius judėjimus.

Abiturientai su nerimu laukia stojimų rezultatų ir nekantrauja sužinoti: ar išsipildė jų lūkesčiai, ar įstojo į norimą specialybę. Jau liepos 23 d. iki 15 val. bus paskelbti stojimo rezultatai, tačiau ne visi žino, ką reikės toliau daryti. LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė pasakoja, kad kiekvienas stojantysis sužinos rezultatus prisijungęs prie savo prašymo LAMA BPO informacinėje sistemoje. Visi stojantieji taip pat gaus pranešimus ir į elektroninį paštą.

Šeštadienį baigiasi prašymų studijuoti registravimas. Norintieji stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindinio priėmimo prašymus ir reikalingus dokumentus turi pateikti iki 15 valandos. Kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, liepos 23 dieną stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje.

 Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ penktadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. „Socialiniai mokslai dešimtuke (populiariausių studijų krypčių dešimtuke – red.) prasideda tik nuo ketvirtos pozicijos. Jei mes prieš 5-6 metus turėjome beveik 60 proc. pirmųjų pageidavimų, dabar – 39 proc.

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra per antrąjį paraiškų teikimo terminą sulaukė rekordinio jų skaičiaus. Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ jaunimo sričiai buvo pateiktos 194 paraiškos. Didžiausias dėmesys projektuose skiriamas asmenų mobilumui mokymosi tikslais – jaunimo mainams: Europos savanorių tarnybai ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumui pateiktos 165 paraiškos.

Įsibėgėjus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas stojantieji laukią atsakymų į svarbiausius klausimus: ar pavyko įstoti į norimą specialybę ir ar gaus valstybės finansuojamą vietą? Stojantieji rezultatus sužinos jau liepos 23 dieną. Tačiau net jeigu lūkesčiai iš karto ir neišsipildytų, dar yra galimybė dalyvauti antrajame ture ir gauti valstybės finansuojamą vietą.

Vilniečiui Ryčiui Janulioniui jau 24-eri. Tačiau įgijęs ne itin paklausią specialybę vaikinas dirbo tai vienur, tai kitur, ir vis ieškojo savo vietos. Gal ir dabar tebesiblaškytų, jei ne atsitiktinumas, atvedęs jį į projektą „Pasitikėk savimi“. „Nesigailiu, kad sužinojęs apie projektą, nutariau jame dalyvauti. Dabar labiau pasitikiu savimi ir bus lengviau susirasti pastovų darbą. Be to, nusprendžiau studijuoti. Kaip tik dabar svarstau, kokią specialybę pasirinkti“, – sako Rytis.

 Studijuoti svetur išvykstantiems jaunuoliams, kurie renkasi studijas Europos Sąjungos (ES), Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, nereikia savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimo (PSD), nes juos Lietuva draudžia valstybės lėšomis.

Naujausi LAMA BPO duomenys rodo, kad populiariausia studijų programa universitetuose – medicina, ją pirmu pirmuoju prioritetu prašymuose nurodė daugiausiai stojančiųjų, toliau seka odontologija. Tarp stojančiųjų į kolegijas dažniausiai pirmu numeriu buvo nurodoma kosmetologija, antroje vietoje – bendrosios praktikos slauga. Vis dėlto vienas dalykas, kaip ateitį įsivaizduoja būsimieji studentai, o kitas – ko realiai reikia darbo rinkai, kokių profesijų atstovai labiausiai laukiami.

Jau praėjusią savaitę prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 18 d. 15 val. Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu, stojantysis į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.

 Norėdami padėti abiturientui išsirinkti studijas, aplinkiniai dažnai siūlo pagalvoti, kokį darbą jis norėtų dirbti visą gyvenimą. Kaip gali tai žinoti aštuoniolikmetis, kuris ką tik baigė mokyklą ir neturi rimtesnės darbo patirties? Per didelė atsakomybė renkantis profesiją, universitetą, baimė nepataisomai suklysti jauną žmogų gali atvesti prie neracionalių sprendimų. Kad taip nenutiktų, siūlome atkreipti dėmesį į 3 dalykus, kurių nereikėtų daryti renkantis studijas.

Prasidėjus stojimų į aukštąsias mokyklas karštinei ne vienas jaunuolis susiduria su dilema – kokią studijų programą rinktis? Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas sako, kad neapsisprendėlis tokiu atveju renkasi stoti ten, kur priims, tačiau toks sprendimas labiausiai kenkia pačiam studentui, nes krimsti neįdomius ir nepatinkančius mokslus yra kančia. ,,Stojimų į aukštąsias mokyklas tvarka jau išdirbta tikrai neblogai techniškai – viskas veikia be didesnių trūkumų.

Stojimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas administruojančios LAMA BPO duomenimis, šiemet pirmąjį registracijos žingsnį atliko, t.y. pateikė vardą, pavardę ir el. pašto adresą 22616 stojantieji. Visgi pagrindinio priėmimo prašymus pateikė 16090 stojantieji, jie surašė net 76084 studijų programų pageidavimų. Studijų sričių populiarumas pagal pirmąjį prioritetą universitetuose ir kolegijose nesikeičia – pirmauja socialiniai mokslai, juos pageidauja šiemet studijuoti 37,1 procento stojančiųjų.

 Birželio ir liepos mėnesiais dauguma aukštųjų mokyklų absolventų pasijaučia it naujagimiai. Kur ir kaip judėti toliau? Karjeros specialistai pataria nepasimesti: įsigilinus į savo vidinius poreikius ir įdėjus šiek tiek darbo, išties galima atrasti savo kelią. Kelis patarimus naujai „iškeptiems“ aukštųjų mokyklų specialistams sutiko duoti Žilvinas Padegimas, portalų grupės „CV zona“ vadovas.

 siekia LSU siekia treniravimo sistemų diplomo Kaunas, birželio 12 d. (BNS). Studentams gegužę ir birželį - pats karštymetis: įvairūs atsiskaitymai, rašto darbai bei egzaminai.

Atlik į aiškius ir konkrečius rezultatus orientuotą praktiką – Lietuvos kultūros taryba (LKT) visus metus laukia praktikantų (tiek studijuojančių, tiek jau baigusių studijas). Lietuvos kultūros taryba buvo įsteigta 2013 m. tęsiant kultūros politikos gairėse numatytą kultūros finansavimo demokratėjimo procesą, perleidžiant Kultūros rėmimo fondo administravimą pačiai kultūros lauko savivaldai. LKT disponuoja maždaug 15 mln.

150 mlrd. eurų. Tokios įspūdingos vertės yra metinė pasaulinės biotechnologijos produktų rinka. Aukštos pridėtinės vertės chemines medžiagas, bioproduktus, maisto priedus, polimerus, biodegalus kurs pasirinkusieji naują Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros studijų programą Pramoninę biotechnologiją.

 Šiandien Vyriausybė patvirtino 2015 m. priėmimo į antrosios pakopos ir doktorantūros studijas valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičius. Numatyta, kad šiais metais valstybė finansuos studijas per 4,5 tūkst. pirmakursių magistrantų ir pusei tūkstančio doktorantų. Finansavimas ir priėmimo vietų skaičius magistrantūrai ir doktorantūrai lyginant su 2014 m. išliks stabilus. „Kad šalis būtų konkurencinga šiuolaikinėje globalioje rinkoje, būtinos aukštosios technologijos.

 Patrauklios šokio pedagogikos studijos Vilniaus kolegijoje skirtos meniškos prigimties žmonėms, nenustygstantiems vietoje, turintiems kūrybinių idėjų ir norintiems tapti profesionaliais šokio pedagogais. Vilniaus kolegijos šokio pedagogikos programos studentai gali didžiuotis tuo, kad studijų metu jie ne tik įgyja būtinus šokio pedagogui įgūdžius, bet ir kasmet turi progą pasireikšti kaip profesionalūs menininkai.

Lietuvos studentų sąjunga ragina numatyti baudžiamąją atsakomybę už rašto darbų pirkimą ir pardavimą. Tokią poziciją sąjungos prezidentas Paulius Baltokas išsakė pristatydamas „Akademinio sąžiningumo indekso 2015“ rezultatus. „Problema, kurią turime, ir greičiausiu metu be didesnio valstybės įsikišimo negalėsime išspręsti, yra akademinių - mokslinių rašto darbų rengimas, pirkimas, pardavimas ir pateikimas kaip savo.

„Linoleum design“ šiuo metu ieško mokančio ir mėgstančio kurti tekstus studento, kuris norėtų atlikti praktiką projekte „Mados redakcija“. Pagrindinės nagrinėjamos temos: mada, stilius, dizainas. Tekstai kuriami tinklalapiui, tinklaraščiui, žurnalui ir socialiniams tinklams. Iš praktikanto tikimasi produktyvumo, puikių lietuvių kalbos žinių raštu ir žodžiu, smalsumo, kūrybiškumo, gebėjimo tirti plačią mados industriją, o ne vien apžvelgti madą.

Investicijos ir draudimas – vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje, vykdoma tik Vilniaus kolegijoje. Investicijų ir draudimo studijų programa skirta siekiantiems tapti profesionaliais draudimo specialistais, draudimo žalų ekspertais, draudimo tarpininkais, investicijų konsultantais, vadybininkais, investicijų analitikais, klientų aptarnavimo specialistais tarptautinėse verslo įmonėse ar turintiems tikslą kurti nuosavą verslą.

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas šiemet švenčia 20 metų, jį 1995 metais įkūrė Nepriklausomybės akto signataras Medardas Čobotas. Šiuo metu universitetas turi 11 fakultetų ir 1,5 tūkstančio klausytojų, kurių vyriausia Onutė šiemet švęs 90 metų jubiliejų. Pasak dabartinės universiteto rektorės dr. Zitos Žebrauskienės, universiteto senjorai yra itin žingeidūs ir turi begales klausimų.

Šiandieninėje rinkoje veikia daug įvairių įmonių ir įstaigų, didėja tarpusavio konkurencija. Aktualu tampa samdytis profesionalius, besidominčius naujovėmis buhalterius, nes be jų teikiamos informacijos neįmanoma priimti teisingų valdymo sprendimų, numatyti įmonių veiklos strategijų, prognozių ir perspektyvų. Todėl Vilniaus kolegijos tikslas – parengti aukšto lygio, analitiškai mąstančius buhalterinės apskaitos specialistus, turinčius pakankamai žinių bei darbui reikalingų praktinių įgūdžių.

Vykstant šiuolaikinio gyvenimo socialiniams, ekonominiams, kultūriniams pokyčiams, taip pat kintant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sampratai ir turiniui, tapo aktualu stiprinti ugdymo individualizavimą, rengti pedagogus, gebančius vykdyti inkliuzinį ugdymą. Todėl Vilniaus kolegija šiuo metu rengia naują studijų programą – Vaikystės pedagogika. Vaikystės pedagogika skirta norintiems įgyti ikimokyklinio ugdymo pedagogikos profesinio bakalauro laipsnį bei pedagogo kvalifikaciją.

Daugelyje savivaldybių atlyginimų vidurkiai, gaunami praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, yra tarp 434 ir 579 eurų. Didžiausi atlyginimai (per 724 eurų) šiuo laikotarpiu fiksuojami tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenančių, tačiau Kaune aukštąsias mokyklas pabaigusių absolventų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo į valstybės finansuojamas magistratūros studijas šiemet priimti 4446 studentus. Pernai magistrantūrai buvo numatytos 4566 valstybės finansuojamos studijų vietos, tačiau ne visos jos buvo užimtos - priimti 4365 studentai, BNS nurodė ministerija.

 Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji apžvelgia, kaip į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Įsidarbinimas Absolventų įsidarbinimas viršija 70 proc.

 Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija (Monbukagakusho: MEXT) siūlo Lietuvos piliečiams stipendijų programas studijoms Japonijoje nuo 2016 m. balandžio mėn. Nepraleisk progos pažinti ir mokytis vienoje pažangiausių pasaulio valstybių! Paraiškas teikiamos iki 2015 m. gegužės 29 d.  (penktadienio) 15:00 val.  Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriui.

 Jau įpusėjo vasario vidury prasidėjęs renginių ciklas – akcija „Planuok karjerą atsakingai‘‘, skirtas bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų mokiniams bei studentams, švietimo įstaigų vadovams ir karjeros konsultantams. Iki gegužės 1 dienos vyksianti akcija sudomino jaunimą: 5,5 tūkst. jaunuolių– beveik dvigubai daugiau nei pernai – dalyvavo jaunimo darbo centrų renginiuose visoje šalyje.

 Daugiau kaip 150 Baltarusijos moksleivių ir jų tėvų kovo 28 dieną dalyvavo Europos humanitarinio universiteto (EHU) Atvirų durų dienų renginiuose, kur įsitraukė į kūrybines dirbtuves su EHU lektoriais, aiškinosi tremtyje veikiančio baltarusių universiteto siūlomas studijų programas ir po euro įvedimo pasikeitusias gyvenimo sąlygas Lietuvoje.

Švietimo mainų paramos fondas skelbia valstybinių stipendijų konkursą 2015 m. vasaros kursams Latvijoje. Dėl finansavimo kreiptis reikia iki 2015 m. balandžio 21 d. 16 val.

Neseniai buvo paskelbtas konkursas teikti paraiškas dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms ir žiemos bei vasaros kursams Estijoje 2015-2016 m. pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos ir Estijos. Tai puiki proga pasisemti profesionalios patirties kaimyninėje šalyje. Kokios veiklos gali būti finansuojamos? - dalinės bakalauro, magistro, doktorantūros studijos; - pilno laipsnio bakalauro, magistro, doktorantūros studijos; - vasaros ir žiemos kursai; - mokslinės stažuotės.

Lietuvos aukštųjų mokyklų abolventai, po studijų mėgindami įsilieti į darbo rinką, dažnai susiduria su viena problema: darbdaviai reikalauja patirties. Todėl studijuojant pravartu būti aktyviems – veikti jaunimo organizacijose, savanoriauti ir pan. Rokui Krūminui savanorystė „Transparency International“, organizacijoje, skatinančioje pilietines antikorupcines iniciatyvas, padėjo ne vien ieškant darbo, bet ir stojant į norimas magistro studijas Prancūzijoje.

 Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ironiškai žvelgia į Seimo narių siūlymą keisti LR Mokslo ir studijų įstatymą. Rytoj Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete bus svarstomas parlamentarų siūlymas universitetus skirstyti į keturias kategorijas: universaliuosius, specializuotus, regioninius ir išskirtinį statusą turintį Vilniaus universitetą. Anot studentų, šis siūlymas yra neargumentuotas ir neturi aiškaus tikslo, taip pat neaiški tokio siūlymo kuriama pridėtinė vertė.

Kembridžo universitete studijuojančių lietuvių teigimu, svarbias vidines pertvarkas vykdantis Kauno technologijos universitetas (KTU) yra ryškus lyderis Lietuvoje. Tokį įvertinimą išgirdo KTU vadovai, apsilankę Kembridžo lietuvių bendruomenės pirmą kartą surengtoje karjeros dienoje.

Mokslui ir technologijoms sparčiai žengiant į priekį, plečiasi ir įprastų specialybių rėmai. Geriausi darbdaviai prašo specialistų, turinčių įvairių sričių žinių. Būtent tokia pasaulyje sparčiai populiarėjanti specialybė – sveikatos informatika ̶ šiemet žengė ir į Kauno technologijos universitetą, pranešė KTU atstovai. Pasaulyje sveikatos informatikos užuomazgos atsirado XX a. 6 dešimtmetyje.