studentai

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti aukštųjų mokyklų dėstytojus, studentų prioriteto tvarka vakcinuoti neplanuojama, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. „Studentai, net ir susirgus koronaviruso infekcija, tikėtina, kad nepatirtų sunkių ligos komplikacijų. Tikslas – apsaugoti ugdymo proceso dalyvius, esančius didesnėje rizikos grupėje dėl amžiaus ir/ar lėtinių ligų“, – teigia ministerija. Be to, SAM nurodo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nesulaukusi siūlymo vakcinuoti studentus.

Dėl COVID-19 pandemijos namuose besimokančių abiturientų pagalbos projektams žadama skirti 150 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Šiuo metu ji kviečia pedagogų bendruomenės asociacijas, kurių veikla susijusi su mokomaisiais bendrojo ugdymo dalykais, iš kurių abiturientai laiko valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus, teikti projektų paraiškas.

Penktadienio pavakarę Vilniuje – incidentas. Pranešta apie studentų miestelyje per balkoną iškritusį žmogų. Maždaug 17 val. Vilniuje, Saulėtekio alėjos pradžioje esančiame studentų miestelyje, per balkoną iškrito žmogus.  Pirminiais duomenimis įvykio vietoje dirba medikai, bando gelbėti žmogaus gyvybę. Policija pradėjo tyrimą. Papildyta 17.45 val. Pirminiais policijos duomenimis, iškritęs asmuo – mergina. Ji iškrito iš 15-ame bendrabučio aukšte esančio balkono.

Vilniaus kolegijos administracija savo studentus informavo, kad nutekėjo jautrūs jų asmens duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas. Tai savo studentams Vilniaus kolegijos administracija pranešė elektroniniu laišku, kur pasiekė ir portalo tv3.lt redakciją. Jame rašoma: „Laba diena, Vilniaus kolegijos studentai, norime informuoti dėl galimai įvykusios duomenų vagystės. Buvo nutekinti jūsų asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, namų adresas.

Minske daugiau kaip 20 žmonių buvo sulaikyti penktadienį per Studentų susivienijimų lygos steigiamąją konferenciją, pranešė žmogaus teisių gynimo centras „Viasna“. Pasak „Viasna“, grupė nežinomų kaukėtų asmenų apie 18 val. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku įsiveržė į renginį, vykusį verslo klube „Imaguru“. Vėliausiais duomenimis, buvo sulaikyti 26 asmenys.

Pavasarį daliai studentų prasideda profesinė praktika. Nors pandemijai siaučiant didelė dalis praktikų vyko nuotoliniu būdu, karantino sąlygoms švelnėjant praktikuotis studentai galės grįžti į darbo vietas. Tačiau kai kurie studentai gyvai praktikuotis bijo dėl viruso grėsmės, todėl praktikas prašo leisti atlikti tik nuotoliniu būdu. Į tv3.lt redakciją kreipėsi Vilniaus universiteto (VU) vaikystės pedagogikos pirmo kurso studentė.

Vilniaus universitetui atleidus iš darbo 65 metų mokslo darbuotoją, šis kreipėsi į teismą manydamas, kad iš pareigų buvo atleistas diskriminuojant jį dėl amžiaus. Byla atsidūrė ir ant Konstitucinio Teismo stalo, kuris nusprendė, kad amžiaus riba, nuo kurios darbuotojas gali būti atleistas, Konstitucijai neprieštarauja, tačiau Vilniaus universitetas turės peržiūrėti kriterijus, kuriais remiantis darbuotojas paliekamas dirbti arba ne, sulaukęs daugiau nei 65-erių.

Karantino ribojimai studentams švęsti, panašu, netrukdo. Vilniuje policijai teko nutraukti vakarėlį, kuriame dalyvavo net 32 vaikinai ir merginos. Policiją iškvietė vieno daugiabučio gyventojai, neapsikentę nuolat sklindančio triukšmo. Pareigūnai aiškina, kad linksmybes sutrukdyti ir vakarėlius nutraukti tenka kasdien. Tačiau tokiems pažeidėjams gresia nemenkos baudos. Vilniaus policija apsilankė daugiabutyje Subačiaus gatvėje. Panašu, buto durys atviros visiems norintiems užeiti.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Ministrė turi žinių ir abiturientams – brandos egzaminai šiemet vyks, tačiau galutinius sprendimus dar ketinama priimti.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pritaria studijų kainų didinimui, studentai sako nuogąstaujantys dėl mokslo prieinamumo, ypač sunkiau gyvenančių šeimų jaunuoliams.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.

Lietuvoje valdžia nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose. Nuo kitų metų labiausiai brangtų  pigiausios specialybės. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar. Anot Vyriausybės, kainas ji kelia dėl aukštesnės studijų kokybės, tačiau studentai ir mokiniai aiškina, kad valdžia sprendimus priima per daug skubotai ir nepamatuotai, kai abiturientai jau ruošiasi egzaminams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai skubiai inicijavo neeilinį komiteto posėdį, nes juos neramina ministerijos planuojami pokyčiai didinti norminę studijų kainą. Pasak komiteto narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, daliai studentų studijų kaina pabrangtų daugiau nei 1 tūkst. eurų per metus, todėl nemaža dalis studentų nebepajėgs tęsti studijų.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Studentai skundžiasi, kad mokantis nuotoliniu būdu, nelikus praktinių užsiėmimų, suprastėjo studijų kokybė, o kai kuriems dėstytojams sunku vesti paskaitas per nuotolines programėles. Ar jie privalo mokėti visą studijų kainą? Neatmetama, jei studentai semestro pabaigoje nepasieks numatytų rezultatų – tuomet prašys sumažinti ir mokestį už studijas. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas teigė, kad dėl nuotolinių paskaitų kenčia studijų kokybė.

Šiuo metu studentai ir dėstytojai priversti savo mokymus perkelti į internetą ir išties, niekam tai nėra lengva. Dauguma dėstytojų ir mokytojų patiria, ką reiškia nematyti savo mokinių, nes šie nemėgsta įsijungti kamerų. Todėl viena iš sunkiausių užduočių – pasakoti medžiagą tiesiog į ekraną. Tačiau Naujojo Džersio studentai nusprendė nustebinti savo dėstytoją Adam Shrager. Jie vienu metu įsijungė kameras, o rankose laikė popieriaus lapus, an kurių buvo padėkos žodžiai.

Dauguma universitetų siūlo mokytis dalykus, kurie nėra privalomi pagal studijų programą ir taip rekomenduoja studentams plėsti akiratį, sužinoti dalykų iš kitų mokslo sričių. Deja, bet toks pasirinkimas antradienį apkarto ne vienam Vilniaus universiteto (VU) studentui nepavykus prisijungti prie sistemos. Tuo metu Vilniaus universiteto atstovai sako, kad šiuo metu planuojamas naujos sistemos pirkimas, kuri atlaikys didelį studentų srautą.

Vilniaus universitetui (VU) įsteigus stipendijas baltarusių studentams galimybe studijuoti Lietuvoje susidomėjo apie pusė tūkstančio jaunuolių, pranešė universitetas. Apie 90 studentų buvo priimti skubiai, reaguojant į nesibaigiančius politinius neramumus ir griežtėjančias režimo sankcijas Baltarusijoje, o iš viso VU studijuoja jau apie pusantro šimto baltarusių.

Kauno technologijos universitetas (KTU) dėl blogėjančios Covid-19 epidemiologinės situacijos nusprendė visas studijų programas perkelti į nuotolinį mokymą.  Penktadienį priimtas KTU rektoriaus įsakymas, kuriuo privalu keisti studijų organizavimą ir vykdymą spalio-lapkričio mėnesiais.  Truks mėnesį laiko Universiteto vadovybė nusprendė akademinius užsiėmimus nuotoliniu būdu organizuoti mėnesį laiko.

65 proc. šalies studentų renkasi dirbti, kad gautų papildomų pajamų, rodo atliktas tyrimas. Pilnu etatu dažniausiai dirba aukštesnių kursų ir vyresni studentai, o nereguliariai – neseniai studijas pradėję jaunuoliai. Papildomas uždarbis jaunimui leidžia jausti didesnį finansinį stabilumą – dirbantys studentai rečiau pritrūksta pinigų ir yra labiau linkę kas mėnesį atsidėti dalį pajamų.

Neįtikėtinas kuriozas internetu vykusioje paskaitoje. Studentai negalėjo sulaikyti šypsenos, o dėstytojas nežinojo, kaip reaguoti. Socialiniame tinkle paplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyksta įprasta paskaita. Tačiau netikėtai ją pertraukia incidentas. Vieną iš studentų pagrobia du vaikinai ir ištempia iš kambario. Kiti studentai susiėmę už burnos vos sulaikė juoką, tačiau dėstytojo reakcija buvo kiek kitokia. Šis nežinojo, ką daryti ir kitų paklausė ar derėtų iškviesti policiją.

Studentų bendrabučiuose Vilniuje yra įregistruotos, regis, su studentais nieko bendro neturinčios įmonės: žvejų–mėgėjų klubas, draudimo brokerių bendrovė ir keletas kitų. Vienas universitetas savo patalpose įmones registruoti leidžia, o kitas sako su įmonėmis nieko bendro neturintis. Registrų centro duomenimis, kai kurios įmonės veiklos jau seniai nebevykdo. Studentų bendrabučiuose, atrodytų, apstu visko.

Studentų bendrabučių kieme Vilniuje siaučia vagys. Per naktį iš studento automobilio bako dingo kuras. Vagys studento automobilį paliko ne tik be kuro, bet ir apgadintą, tačiau aikštelės savininkas atsakomybės neprisiima ir rekomenduoja kreiptis į policiją. Saulėtekyje esančiuose studentų bendrabučiuose gyvenantis Tomas (vardas pakeistas) patyrė nuostolius. Vakare pripylęs pilną degalų baką, ryte jame neberado nė lašelio, kuras pernakt tiesiog išgaravo.

Ieškantiems darbo padėti norėjusi Vyriausybė daliai jų „pakišo kiaulę“. Skyrusi išmokas dėl Covid-19 tuo pačiu nepakeitė galiojančių taisyklių, kurios numato, kad gavus tokių pinigų prarandamos kitos stipendijos ir išmokos. Socialinė ir darbo ministerija aiškina, kad tokiu atveju galioja bendros taisyklės, gavus papildomų pajamų, gyventojams socialinė parama nebepriklauso.  Į portalą tv3.lt kreipėsi studentė Miglė.

Atsižvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės turėtų nedalyvauti švietimo įstaigų veikloje. Taip pat patikslintos nuostatos dėl pašalinių asmenų lankymosi ugdymo proceso metu.

Studentams grįžtant į didžiuosius šalies miestus, dažniausiai itin išauga ir darbo ieškančių asmenų, ir „studentiškų“ darbo pasiūlymų skaičius. Tačiau šis ruduo – kiek išskirtinis ir didelė dalis jaunimą dažniausiai mielai priimančių darbdavių dabar jau nebeskuba taip greitai atverti savo durų.

Ruduo – ne tik vienas gražiausių metų laikų, tačiau studentams tai dar ir naujų pradžių simbolis. Rudenį į didžiuosius miestus gyventi plūsta pirmakursiai. Naujienų portalas tv3.lt domėjosi, kaip gyvena ką tik į Vilniaus universiteto (VU) bendrabučius atsikraustę studentai, kurie kambariuose randa visko.

Koronavirusas nustatytas dar vienai Kauno technologijos universiteto (KTU) studentei – antradienį naujienų portalui tv3.lt patvirtino KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas. Šis atvejis – jau šeštasis universiteto bendruomenėje. Koronavirusu užsikrėtė KTU chemijos fakulteto studentė. Universiteto atstovas spaudai M. Lapinskas sako, kad studentė gydosi namuose. „Mergina šiuo metu yra saviizoliacijoje namuose, į universitetą nuo praėjusios savaitės grįžusi nebuvo“, – sako M. Lapinskas.

Dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą per vasarą kreipėsi daugiau nei 7000 studentų, tačiau neapsieita be nesklandumų. Studentai nerimauja, kad gavę darbo paieškos išmoką neteks socialinės stipendijos, kuri skiriama atsižvelgiant ir į studento pajamas. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio – rugpjūčio mėn. dėl išmokos kreipėsi 7055  asmenys, kurie pagal studentų registro duomenis mokosi.

Vilniaus Universitete (VU) dalyje fakultetų pirmąjį mokslo metų pusmetį įvedus nuotolinį arba mišrų mokymą ko gero labiausiai nuo šio sprendimo nukentės Medicinos fakulteto studentai. Kaip sako jie patys, be gyvo darbo ligoninėse jų studijų kokybė yra praktiškai niekinė, o kontaktinių užsiėmimų gali nebūti ne tik šį semestrą, bet ir visus metus.

Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetų studentai sumišę: pagaliau tvarkoma ilgai prastos būklės buvusi bendrabučių Saulėtekyje aikštelė, tačiau ramybės neduoda tai, kad remontuojama tik dalis aikštelės ir remontui pasirinktas laikas – naujųjų mokslo metų pradžia.

Beveik du trečdaliai (63 proc.) atskirai nuo tėvų gyvenančių studentų susiduria su pinigų trūkumu. Per dvejus metus tokių studentų dalis išaugo 6 proc. punktais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Pagrindiniais studentų pajamų šaltiniais išlieka tėvų ir artimųjų teikiama finansinė parama, daugiau nei pusė studentų renkasi dirbti. Vidutinės Lietuvos studentų disponuojamos pajamos šiuo metu siekia 428 eurų, tai yra, 18 proc. daugiau nei prieš dvejus metus.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Prasidėjo rugsėjis, o su juo ir didmiesčių gyventojų vargai – eismo spūstys. Vairuotojai piktinasi, esą miesto valdžia gatvių beveik neplatina, o tik stato vis daugiau šviesoforų, riboja eismą. Tačiau eismo reguliuotojai nepatenkintus gyventojus kviečia pradėti mažinti spūstis nuo savęs – nustoti važinėti mašinoje po vieną. Rugsėjis reiškia ne tik atostogų pabaigą, naujų mokslo metų pradžią, bet ir gatvėse didžiules automobilių spūstis.

Baltarusių milicija vėl areštuoja Minske nesankcionuotoje protesto akcijoje dalyvaujančius studentus, pranešė liudininkai. Ne mažiau kaip 10 žmonių buvo sulaikyta Kiravo gatvėje esančio stadiono „Dynama“ rajone. Demonstrantai bandė vaduoti sulaikytuosius. Šimtai baltarusių studentų antradienį, pirmąją mokslo metų dieną, žygiavo Minsko gatvėmis protestuodami prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, dėl kurio ginčijamo perrinkimo šalyje jau trys savaitės vyksta protesto demonstracijos.

Lietuvoje populiarėja mokytojo profesija. Norinčiųjų studijuoti pedagogiką šiemet dvigubai daugiau nei pernai. Tokį išaugusį susidomėjimą, anot švietimo bendruomenės, labiausiai nulėmė pinigai. Mat, šiemet pedagogikos pirmakursiai pirmą kartą gaus net 300-us eurų siekiančias mėnesines stipendijas. Tiesa, specialistai perspėja, kad tokių išmokų nepakanka. Esą studentą reikia ne tik pritraukti į aukštąją mokyklą, bet ir po studijų įdarbinti mokykloje.

Naujieji mokslo metai jau beveik prasidėjo, o nemaža dalis studentų, kurie studijuoja ne savo gimtuosiuose miestuose, suka galvas, kokią gyvenamąją vietą rinktis – bendrabutį ar butą. Jau studijuojantys tikina, kad bendrabučiai pasižymi maža kaina, visgi butas, nors ir kelis kartus brangesnis, turi savų privalumų. Štai ketvirtus metus Vilniaus universitete studijuojanti Indrė pasakoja, kad universiteto bendrabutyje gyveno trejus metus.

Lietuvos aukštosios mokyklos netrukus atvers duris savo studentams. Tačiau baiminantis Covid-19 grėsmės, universitetai ir kolegijos bent dalį savo veiklos suplanavo vykdyti nuotoliniu būdu. O tais atvejais, kuomet studentai mokysis įprastiniu būdu, kai kurie universitetai numato, kad bus privalu dėvėti apsaugines kaukes. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų ketina organizuoti paskaitas Covid-19 pandemijos metu.

Šalies universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (VU) ir programų sistemas Kauno technologijos universitete (KTU), ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, sutartis su VU dėl nemokamų teisės studijų sudarė 239 stojantieji, su KTU dėl programų sistemų – 235. Toliau penketuke – ekonomikos, medicinos ir politikos mokslų studijos VU, dėl jų sutartis sudarė atitinkamai 195, 167 ir ...

Šiemet studentams paskirta daugiau valstybės finansuojamų vietų negu iki šiol. Tačiau tiems, kuriems nepavyko gauti finansavimo, Valstybinis studijų fondas praneša apie galimybę gauti valstybės remiamą paskolą. Studentai jau gali pildyti prašymus-anketas paskolai rudens semestrą gauti.  Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos: valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms padengti ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Kad rugsėjis nepateiktų nemalonios staigmenos, mokyklas ir universitetus baigę jaunuoliai turėtų atsiminti kelis svarbius dalykus apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Pabaigus mokslus ir nepradėjus dirbti, gali tekti mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD). Ką reikėtų žinoti? Visi abiturientai ir absolventai valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami iki rugpjūčio 31 dienos.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas kvietimų studijuoti universitetuose ir kolegijose sulaukė 22 tūkst. 271 stojantysis. Labiausiai stojantieji šiemet rinkosi Vilniaus universitetą, o valstybė daugiausia finansuos teisės ir ekonomikos studijas šioje aukštojoje mokykloje bei programų sistemų studijas Kauno technologijos universitete.

Abiturientai su nekantrumu laukia bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų, kurie turėtų paaiškėti jau šeštadienį, rugpjūčio 22 d. Vieni jaudinasi, kad nepavykus įstoti sugrius ateities planai, o kiti atskleidžia, kad nesėkmės atveju turi ir kitų tikslų. Stojant į aukštąsias mokyklas, abiturientams koją pakišti galėjo matematikos valstybinis brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jo neišlaikė trečdalis abiturientų.

Vykdant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, aukštųjų mokyklų vadovai turės užtikrinti į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių izoliacijos sąlygas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus mokslo ir studijų institucijoms priimant į Lietuvą atvykstančius studijuoti užsienio piliečius.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienio vidurdienį baigia pagrindinį prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimą. Iki pirmadienio 15 val. sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų, BNS informavo asociacijos atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė. Anot jos, suskaičiavus rezultatus, kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį. Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst.

Dirbantis studentas nebėra retas reiškinys. Didelė dalis net nuolatinių studijų formą pasirinkusių asmenų geba derinti ir darbą, ir studijas. Iki šio pavasario dirbęs ir darbo netekęs, ar iš jo savanoriškai išėjęs studentas neturėjo jokių garantijų, nors darbo metu atsakingai mokėjo mokesčius. Dabar situacija kitokia. Nuo 2020 m. gegužės 8 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams – darbo neturintiems ir nuolatinėse studijose studijuojantiems asmenims yra suteikiamas bedarbio statusas.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau. NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.

Australijos teisėsauga skelbia apie smarkiai sparčiai dažnėjančias apgavystes, kurių aukomis tampa daugiausia studentai iš Kinijos. Pekino tarnybomis apsimetę apgavikai grasina studentams ir jų šeimoms, suvaidina studentų pagrobimus ir išsireikalauja milijonų. Vonios kambaryje surištomis galūnėmis ant grindų sėdintis jaunas vyras – apgavikų auka. Pastarieji jo nei pagrobė, nei surišo – viską jaunuolis suvaidino pats apgavikams pagrasinus.

Jei dabar abiturientai jaučiasi lengvai apsvaigę nuo universitetų, studijų programų gausos ir galimybių, ką veikti užvėrus mokyklos duris, tai tarybinio studento norams vietos nebuvo. Baigęs mokyklą ir nusiteikęs krimsti karčią sovietinės aukštojo mokslo sistemos šaknį, jis tegalėjo pretenduoti į vieną specialybę viename universitete.