studentai

Studentai, kurie neturėdami objektyvių priežasčių atsisakė skiepytis, bet nori gauti galimybių pasus, nuo spalio 15 dienos už testavimą turi susimokėti patys – PGR testų nebefinansuoja valstybė. Testuotis kas kelias dienas –  menkas malonumas, kaskart vidutiniškai atsieinantis per 70 eurų. Jie neatmeta, kad jei taip ir toliau, teks imti akademines atostogas ar studijas perkelti į užsienį.

„Swedbank“ šalies studentams pradeda teikti finansavimą su valstybės garantija. Studentų, kuriems yra skirta valstybės garantija studijoms finansuoti, sąrašas bus paskelbtas spalio 6 d., rašoma pranešime spaudai. Nuo šios dienos jie galės kreiptis į banką dėl finansavimo suteikimo, tai bus galima padaryti iki š.m. lapkričio 5 d. Be to, šįmet užpildyti prašymą ir pasirašyti sutartį dėl paskolos bus galima nuotoliniu būdu – prisijungus prie savo interneto banko paskyros.

Nuo spalio 15 d. įsigalioja studentams svarbūs pakeitimai. Nuo šios dienos galimybių pasui gauti skirtus koronaviruso testus studentai turės apmokėti patys. Prieš galimybių pasą aktyviai pasisakantys Šiauliuose esančios „Gustuko picerijos“ savininkai ėmėsi dar vienos iniciatyvos – siūlosi apmokėti studentų testavimui skirtas išlaidas. Prie jų jungiasi ir kiti verslininkai, planuojama surinkti penkis tūkstančius eurų.

Visuomenei susiskaldžius koronaviruso klausimais, ne išimtis – ir studentai. Vieni teigia palaikantys Vyriausybės sprendimą reikalauti galimybių paso akademinėje aplinkoje, o kiti yra pasimetę – kalba apie emigraciją ir sunkią psichologinę būseną. Psichologė teigia, kad nežinomybė ir situacijos neapibrėžtumas kelia baimę, o profesorius Saulius Čaplinskas pasigenda ir informacijos, kuri motyvuotų jaunimą priimti informuotus sprendimus.

Grupė Seimo narių siūlo leisti politinio pasitikėjimo pareigoms įdarbinti studentus. Tokią Valstybė tarnybos įstatymo pataisą inicijuoja konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė su kitais kolegomis. Šiuo metu norint eiti valstybės tarnautojo pareigas reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.

Naujas mokslų sezonas atvėrė aukštųjų mokyklų duris. Tačiau kontaktinis ugdymas prieinamas ne kiekvienam – galimybių paso reikalavimas kai kuriems studentams pakišo koją. Neturinti imuniteto nuo COVID-19 mergina teigė nemačiusi jokios kitos išeities, kaip tik sustabdyti studijas, nes mokslų tęsti paprasčiausiai nebegalėjo.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Šalies universitetai palaiko galimybių paso naudojimą ugdymo procese, tačiau jiems klausimų kelia kontrolės priemonės, sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Eugenijus Valatka. „Visų bendras matymas yra, kad turime sugrįžti į kontaktinį ugdymą. Galimybių pasas yra atskaitos taškas, jis yra būtinas. Tačiau jo įdiegimas ir panaudojimas kelia klausimų“, – BNS teigė E. Valatka.

Papildomame priėmime studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviestas 3051 stojantysis, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Apie tūkstantis jų pakviesta į universitetus, beveik du tūkstančiai – į kolegijas. Į universitetus per papildomąjį priėmimą pakviesta apie 400 žmonių mažiau, į kolegijas, apie šimtus daugiau nei pernai.

Iki mokslo metų pradžios liekant vis mažiau laiko, šalies universitetai dėlioja štrichus ir ruošiasi studentų grįžimui. Vilniaus universitetas mokytis kviečia kontaktiniu būdu, o studentai į auditorijas galės patekti tik tada, jei turės galimybių pasą.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Ketvirtadienį baigiasi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimas. Prašymus pateikti dar galima iki vidurdienio. Iki ketvirtadienio bendrojo priėmimo sistemoje užsiregistravo per 33 tūkst. asmenų, pateikta 24,5 tūkst.

Ne paslaptis, kad COVID-19 pandemija pakoregavo ne tik kasdienius įpročius, bet ir darbo rinką. Laisvų darbo vietų fiksuojama vis daugiau, tačiau darbdaviai standartų nemažina – nori to idealaus, geriausio kandidato, kuris atitiktų krūvą reikalavimų. Ekspertai išskiria, kad didžiausią tikimybę įsidarbinti jau pirmuosiuose kursuose įsidarbinti turi informacinių technologijų, reklamos ir rinkodaros, finansų  studentai.

Stoti į universitetus ir kolegijas svarsto 16,5 tūkst. kandidatų, iš jų kol kas mažiau nei du trečdaliai jau užpildė prašymus, ketvirtadienį informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Pasak asociacijos, įsibėgėjus stojimams, 16,5 tūkst. asmenų užsiregistravo LAMABPO sistemoje, o per 10 tūkst. jau užpildė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymus ir pareiškė daugiau nei 37,7 tūkst. pageidavimų.

Matematikos valstybinis brandos egzaminas gali tapti privalomu visiems abiturientams. Seimo narys Artūras Žukauskas įregistravo pataisas, kuriomis siūlo, jog šį egzaminą privalėtų išlaikyti ne tik valstybės lėšomis, bet ir savo lėšomis studijuoti norintys studentai.

Nuo pirmadienio į auditorijas ir klases gali grįžti studentai bei profesinio mokymo mokiniai, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pirminio profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijos gali vykti mišriu būdu periodiškai testuojant studentus ir kontaktiniu būdu dirbančius darbuotojus arba taikant savikontrolę galimai COVID-19 ligai nustatyti.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nepritaria Sveikatos apsaugos svarstymams, kad prie įprastinių studijų galėtų būti grįžtama paskiepijus nuo COVID-19 tik dėstytojus bei prašo įtraukti į prioritetų sąrašą ir studentus.   LSS ketvirtadienį informavo, kad kreipėsi dėl to į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Šeštadienio naktį Vilniuje vyko vakarėlis, policijos pareigūnai nustatė 89 jame dalyvavusių žmonių tapatybes, didžioji dalis jų – ERASMUS studentai.  Pasak sostinės policijos, kiek po vidurnakčio buvo gautas pranešimas, kad Kareivių gatvėje esančiame pastate vyksta vakarėlis, garsiai groja muzika, žmonės nesilaiko karantino reikalavimų.  Atvykę pareigūnai pobūvių salėje rado didelę žmonių minią, nustatytos 89 dalyvių tapatybės, dauguma jų – studentų mainų programos ERASMUS dalyviai.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti aukštųjų mokyklų dėstytojus, studentų prioriteto tvarka vakcinuoti neplanuojama, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. „Studentai, net ir susirgus koronaviruso infekcija, tikėtina, kad nepatirtų sunkių ligos komplikacijų. Tikslas – apsaugoti ugdymo proceso dalyvius, esančius didesnėje rizikos grupėje dėl amžiaus ir/ar lėtinių ligų“, – teigia ministerija. Be to, SAM nurodo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nesulaukusi siūlymo vakcinuoti studentus.

Dėl COVID-19 pandemijos namuose besimokančių abiturientų pagalbos projektams žadama skirti 150 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Šiuo metu ji kviečia pedagogų bendruomenės asociacijas, kurių veikla susijusi su mokomaisiais bendrojo ugdymo dalykais, iš kurių abiturientai laiko valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus, teikti projektų paraiškas.

Penktadienio pavakarę Vilniuje – incidentas. Pranešta apie studentų miestelyje per balkoną iškritusį žmogų. Maždaug 17 val. Vilniuje, Saulėtekio alėjos pradžioje esančiame studentų miestelyje, per balkoną iškrito žmogus.  Pirminiais duomenimis įvykio vietoje dirba medikai, bando gelbėti žmogaus gyvybę. Policija pradėjo tyrimą. Papildyta 17.45 val. Pirminiais policijos duomenimis, iškritęs asmuo – mergina. Ji iškrito iš 15-ame bendrabučio aukšte esančio balkono.

Vilniaus kolegijos administracija savo studentus informavo, kad nutekėjo jautrūs jų asmens duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas. Tai savo studentams Vilniaus kolegijos administracija pranešė elektroniniu laišku, kur pasiekė ir portalo tv3.lt redakciją. Jame rašoma: „Laba diena, Vilniaus kolegijos studentai, norime informuoti dėl galimai įvykusios duomenų vagystės. Buvo nutekinti jūsų asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, namų adresas.

Minske daugiau kaip 20 žmonių buvo sulaikyti penktadienį per Studentų susivienijimų lygos steigiamąją konferenciją, pranešė žmogaus teisių gynimo centras „Viasna“. Pasak „Viasna“, grupė nežinomų kaukėtų asmenų apie 18 val. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku įsiveržė į renginį, vykusį verslo klube „Imaguru“. Vėliausiais duomenimis, buvo sulaikyti 26 asmenys.

Pavasarį daliai studentų prasideda profesinė praktika. Nors pandemijai siaučiant didelė dalis praktikų vyko nuotoliniu būdu, karantino sąlygoms švelnėjant praktikuotis studentai galės grįžti į darbo vietas. Tačiau kai kurie studentai gyvai praktikuotis bijo dėl viruso grėsmės, todėl praktikas prašo leisti atlikti tik nuotoliniu būdu. Į tv3.lt redakciją kreipėsi Vilniaus universiteto (VU) vaikystės pedagogikos pirmo kurso studentė.

Vilniaus universitetui atleidus iš darbo 65 metų mokslo darbuotoją, šis kreipėsi į teismą manydamas, kad iš pareigų buvo atleistas diskriminuojant jį dėl amžiaus. Byla atsidūrė ir ant Konstitucinio Teismo stalo, kuris nusprendė, kad amžiaus riba, nuo kurios darbuotojas gali būti atleistas, Konstitucijai neprieštarauja, tačiau Vilniaus universitetas turės peržiūrėti kriterijus, kuriais remiantis darbuotojas paliekamas dirbti arba ne, sulaukęs daugiau nei 65-erių.

Karantino ribojimai studentams švęsti, panašu, netrukdo. Vilniuje policijai teko nutraukti vakarėlį, kuriame dalyvavo net 32 vaikinai ir merginos. Policiją iškvietė vieno daugiabučio gyventojai, neapsikentę nuolat sklindančio triukšmo. Pareigūnai aiškina, kad linksmybes sutrukdyti ir vakarėlius nutraukti tenka kasdien. Tačiau tokiems pažeidėjams gresia nemenkos baudos. Vilniaus policija apsilankė daugiabutyje Subačiaus gatvėje. Panašu, buto durys atviros visiems norintiems užeiti.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Ministrė turi žinių ir abiturientams – brandos egzaminai šiemet vyks, tačiau galutinius sprendimus dar ketinama priimti.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pritaria studijų kainų didinimui, studentai sako nuogąstaujantys dėl mokslo prieinamumo, ypač sunkiau gyvenančių šeimų jaunuoliams.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.

Lietuvoje valdžia nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose. Nuo kitų metų labiausiai brangtų  pigiausios specialybės. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar. Anot Vyriausybės, kainas ji kelia dėl aukštesnės studijų kokybės, tačiau studentai ir mokiniai aiškina, kad valdžia sprendimus priima per daug skubotai ir nepamatuotai, kai abiturientai jau ruošiasi egzaminams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai skubiai inicijavo neeilinį komiteto posėdį, nes juos neramina ministerijos planuojami pokyčiai didinti norminę studijų kainą. Pasak komiteto narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, daliai studentų studijų kaina pabrangtų daugiau nei 1 tūkst. eurų per metus, todėl nemaža dalis studentų nebepajėgs tęsti studijų.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Studentai skundžiasi, kad mokantis nuotoliniu būdu, nelikus praktinių užsiėmimų, suprastėjo studijų kokybė, o kai kuriems dėstytojams sunku vesti paskaitas per nuotolines programėles. Ar jie privalo mokėti visą studijų kainą? Neatmetama, jei studentai semestro pabaigoje nepasieks numatytų rezultatų – tuomet prašys sumažinti ir mokestį už studijas. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas teigė, kad dėl nuotolinių paskaitų kenčia studijų kokybė.

Šiuo metu studentai ir dėstytojai priversti savo mokymus perkelti į internetą ir išties, niekam tai nėra lengva. Dauguma dėstytojų ir mokytojų patiria, ką reiškia nematyti savo mokinių, nes šie nemėgsta įsijungti kamerų. Todėl viena iš sunkiausių užduočių – pasakoti medžiagą tiesiog į ekraną. Tačiau Naujojo Džersio studentai nusprendė nustebinti savo dėstytoją Adam Shrager. Jie vienu metu įsijungė kameras, o rankose laikė popieriaus lapus, an kurių buvo padėkos žodžiai.

Dauguma universitetų siūlo mokytis dalykus, kurie nėra privalomi pagal studijų programą ir taip rekomenduoja studentams plėsti akiratį, sužinoti dalykų iš kitų mokslo sričių. Deja, bet toks pasirinkimas antradienį apkarto ne vienam Vilniaus universiteto (VU) studentui nepavykus prisijungti prie sistemos. Tuo metu Vilniaus universiteto atstovai sako, kad šiuo metu planuojamas naujos sistemos pirkimas, kuri atlaikys didelį studentų srautą.

Vilniaus universitetui (VU) įsteigus stipendijas baltarusių studentams galimybe studijuoti Lietuvoje susidomėjo apie pusė tūkstančio jaunuolių, pranešė universitetas. Apie 90 studentų buvo priimti skubiai, reaguojant į nesibaigiančius politinius neramumus ir griežtėjančias režimo sankcijas Baltarusijoje, o iš viso VU studijuoja jau apie pusantro šimto baltarusių.

Kauno technologijos universitetas (KTU) dėl blogėjančios Covid-19 epidemiologinės situacijos nusprendė visas studijų programas perkelti į nuotolinį mokymą.  Penktadienį priimtas KTU rektoriaus įsakymas, kuriuo privalu keisti studijų organizavimą ir vykdymą spalio-lapkričio mėnesiais.  Truks mėnesį laiko Universiteto vadovybė nusprendė akademinius užsiėmimus nuotoliniu būdu organizuoti mėnesį laiko.

65 proc. šalies studentų renkasi dirbti, kad gautų papildomų pajamų, rodo atliktas tyrimas. Pilnu etatu dažniausiai dirba aukštesnių kursų ir vyresni studentai, o nereguliariai – neseniai studijas pradėję jaunuoliai. Papildomas uždarbis jaunimui leidžia jausti didesnį finansinį stabilumą – dirbantys studentai rečiau pritrūksta pinigų ir yra labiau linkę kas mėnesį atsidėti dalį pajamų.

Neįtikėtinas kuriozas internetu vykusioje paskaitoje. Studentai negalėjo sulaikyti šypsenos, o dėstytojas nežinojo, kaip reaguoti. Socialiniame tinkle paplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyksta įprasta paskaita. Tačiau netikėtai ją pertraukia incidentas. Vieną iš studentų pagrobia du vaikinai ir ištempia iš kambario. Kiti studentai susiėmę už burnos vos sulaikė juoką, tačiau dėstytojo reakcija buvo kiek kitokia. Šis nežinojo, ką daryti ir kitų paklausė ar derėtų iškviesti policiją.

Studentų bendrabučiuose Vilniuje yra įregistruotos, regis, su studentais nieko bendro neturinčios įmonės: žvejų–mėgėjų klubas, draudimo brokerių bendrovė ir keletas kitų. Vienas universitetas savo patalpose įmones registruoti leidžia, o kitas sako su įmonėmis nieko bendro neturintis. Registrų centro duomenimis, kai kurios įmonės veiklos jau seniai nebevykdo. Studentų bendrabučiuose, atrodytų, apstu visko.

Studentų bendrabučių kieme Vilniuje siaučia vagys. Per naktį iš studento automobilio bako dingo kuras. Vagys studento automobilį paliko ne tik be kuro, bet ir apgadintą, tačiau aikštelės savininkas atsakomybės neprisiima ir rekomenduoja kreiptis į policiją. Saulėtekyje esančiuose studentų bendrabučiuose gyvenantis Tomas (vardas pakeistas) patyrė nuostolius. Vakare pripylęs pilną degalų baką, ryte jame neberado nė lašelio, kuras pernakt tiesiog išgaravo.

Ieškantiems darbo padėti norėjusi Vyriausybė daliai jų „pakišo kiaulę“. Skyrusi išmokas dėl Covid-19 tuo pačiu nepakeitė galiojančių taisyklių, kurios numato, kad gavus tokių pinigų prarandamos kitos stipendijos ir išmokos. Socialinė ir darbo ministerija aiškina, kad tokiu atveju galioja bendros taisyklės, gavus papildomų pajamų, gyventojams socialinė parama nebepriklauso.  Į portalą tv3.lt kreipėsi studentė Miglė.

Atsižvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės turėtų nedalyvauti švietimo įstaigų veikloje. Taip pat patikslintos nuostatos dėl pašalinių asmenų lankymosi ugdymo proceso metu.

Studentams grįžtant į didžiuosius šalies miestus, dažniausiai itin išauga ir darbo ieškančių asmenų, ir „studentiškų“ darbo pasiūlymų skaičius. Tačiau šis ruduo – kiek išskirtinis ir didelė dalis jaunimą dažniausiai mielai priimančių darbdavių dabar jau nebeskuba taip greitai atverti savo durų.

Ruduo – ne tik vienas gražiausių metų laikų, tačiau studentams tai dar ir naujų pradžių simbolis. Rudenį į didžiuosius miestus gyventi plūsta pirmakursiai. Naujienų portalas tv3.lt domėjosi, kaip gyvena ką tik į Vilniaus universiteto (VU) bendrabučius atsikraustę studentai, kurie kambariuose randa visko.