Sodra

Seimas raginamas įpareigoti darbdavį į darbą priimtam žmogui leisti dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir tik po to, kai „Sodra“ bus informuota apie naujai įdarbintą žmogų. Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu pritarė atitinkamoms Darbo kodekso pataisoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad darbuotojas, kuris įmonėje dirbs, bet apie tai nebus pranešta „Sodrai“, bus laikomas dirbančiu nelegaliai.

Seimas antradienį padarė pertrauką pataisų, numatančių ligos pašalpų mokėjimo tvarkos pakeitimus, svarstyme. Seimas nutarė po svarstymo dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų nebalsuoti, nes parlamentarai pateikė naujų pataisų, kuriomis siūloma darbuotojų nepalikti be pinigų už pirmas ligos dienas. Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Vilija Blinkevičiūtė siūlo šiek tiek - iki 75 proc. uždarbio - sumažinti ligos pašalpos iš „Sodros“ dydį.

Ekonomikos augimo metu tarp merų išplito mada - dėl didesnės garbės ir prestižo varžytis steigiant „savas“ ligonines, perkant joms brangiausią įrangą ir įdarbinant jose ne pagal kišenę didelį žmonių skaičių. Šis vajus turi baigtis: ekonomikos nuosmukis verčia optimizuoti gydymo įstaigų veiklą. Taip LŽ teigia sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis ČAPLIKAS. - Ministro pareigas pradėjote eiti įsisiūbuojant krizei.

Kandidatė į Prezidento postą Kazimiera Prunskienė „kibo į atlapus“ rinkimų favorite laikomai eurokomisarei Daliai Grybauskaitei, atvirai provokuodama stoti su ja į TV debatus. Pastaroji kvietimo diskutuoti tiesioginiame TV eteryje atsisakė. Bijo? D.Grybauskaitės įvaizdžiui kenkia kalbėjimas. Su kiekvienu pasisakymu ji atstumia nuo savęs vieną ar kitą grupę potencialių rinkėjų.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) prašo valdžios ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos taupyti ne mažinant sveikatos paslaugų vertę, o ieškant kitų būdų apkarpyti sveikatos apsaugai skirtas lėšas. 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įstatymo pakeitimo projekto pataisose numatoma sumažinti PSDF biudžetą daugiau nei 6,4 proc. Lyginant su patvirtintu 2009 m. biudžetu, t.y. būtų nubraukta 298,6 mln. litų.

Seimui antradienį pristatytas patikslintas šių metų biudžeto planas - pataisomis siekiama iš dalies užlopyti nesurenkamo biudžeto skyles. Valdžios sektoriaus išlaidas, įskaitant „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus, siūloma sumažinti 3,315 mlrd. litų arba 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministras Algirdas Šemeta prognozavo, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas smuks iki 10,5 proc.

Liberalų ir centro sąjungos vadovui Artūrui Zuokui pateikus siūlymą perpus trumpinti motinytės/tėvystės atostogas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys tikina, jog koalicinė dauguma šį pasiūlymą svarstys.   R. J. Dagys teigia, jog į siūlymą bus atsižvelgta, tačiau nemano, jog jis yra reikalingas. „Mes turime padaryti viską, kad tai neįvyktų“, – sako ministras.

Investicijų valdymo įmonių bei Gyvybės draudimo įmonių asociacijos, atstovaujančios Pensijų fondų valdymo įmones, reaguodamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministro abejones, kam panaudoti pensijų fondų pinigai, informavo, kad visos pensijų fondų lėšos investuojamos griežtai pagal šalies teisinių aktų reikalavimus, o fondų veiklą griežtai kontroliuoja priežiūros tarnybos.

Seimui šiandien nebus pateiktas pakoreguotas šių metų biudžetas. Leidusis į Statuto interpretacijas Seimo seniūnų sueiga nusprendė, kad biudžeto skyles lopyti bus pradėta po Velykų. Konservatorių ir liberalsąjūdiečių, pasisakiusių už klausimo grąžinimą į darbotvarkę, nepalaikė net koalicijos partneriai. Kalbama, kad tai ženklas, jog formuojasi nauja dauguma. Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė portalui „Balsas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria politikų siūlymui perpus trumpinti motinystės (tėvystės) atostogas. Tokį siūlymą peržiūrint „Sodros“ biudžeto išlaidas trečiadienį pateikė Liberalų ir centro sąjungos vadovas Artūras Zuokas. A. Zuokas šiandien po koalicijos pusryčių žurnalistams sakė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai nebegali išlaikyti tokios socialinės paslaugos. „Tai yra iš tikrųjų populistinis sprendimas, kuris pražudys „Sodrą“, – pareiškė liberalcentristas.

Visuomenės informavimo priemonės pranešė apie vieno iš valdančiosios koalicijos partnerio – Artūro Zuoko „genialų“ „Sodros“ biudžeto subalansavimo planą. Tai yra – siūlymą perpus sumažinti motinystės (tėvystės) atostogas ir antraisiais vaiko auginimo metais šeimai mokėti 200-300 litų, kurie galėtų būti panaudoti „užmokesčiui už vaiko priežiūrą“. Pirma mintis susipažinus su šiuo siūlymu buvo ta, kad greičiausiai valdantieji paslapčia perrašė Konstituciją ir dabar tiesiog verčia ją kūnu.

Ligos pašalpą po žmogaus atleidimo iš darbo siūloma "Sodrai" mokėti ne ilgiau kaip penkias kalendorines ligos dienas. Tai numato Seime registruotos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, nustatančios naują ligos pašalpos mokėjimo tvarką. Pagal ją, pašalpą iš "Sodros" siūloma mokėti tik nuo šeštos žmogaus nedarbingumo dienos. Tačiau jeigu ta diena bus savaitgalis arba švenčių diena, "Sodra" už ją ligos pašalpos nemokės.

Vyriausybė, įvertinusi makroekonomines prognozes, kuriose numatomas didesnis nei tikėtasi ūkio nuosmukis, siūlo mažinti biudžeto išlaidas apie 3,2 mlrd. litų, arba 3,2 procentų Bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Seimui bus teikiamas atitinkamai pakoreguotas 2009 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektas, kurio tikslas – įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus išlaikant valstybės finansinį stabilumą.

Lietuvos finansų maklerių asociacija neigiamai vertina siūlymą sumažinti „Sodros“ įmokų dalį privatiems fondams ir leisti šios sistemos dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartis. Tokie pakeitimai suduotų sunkiai pataisomą smūgį privačiam pensijų kaupimui. Tai taip pat neigiamai atsilieptų ir Vilniaus biržai bei bendrovėms, siekiančioms pritraukti lėšas.

Valdžia, gelbėdama "Sodros" biudžetą, ketina nebemokėti už pirmąsias tris ligos dienas ir sumažinti ligos pašalpą nuo 85 proc. iki 75 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio. Vyriausybė pirmadienį turėtų pritarti, kad ligos pašalpą už ketvirtą ir penktą nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o pašalpa iš "Sodros" lėšų būtų mokama tik nuo šeštos nedarbingumo dienos. Šiuo metu už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, o "Sodra" moka nuo trečios dienos.

Šalyje vis giliau šaknis leidžiant nedarbui ir kylant socialinei įtampai, socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys ramina, kad jeigu šalies ekonomikos nesukrės dramatiški pokyčiai, socialinėms išmokoms ir paramai reikalingų lėšų šiais metais turėtų užtekti. R.J.Dagys interviu LŽ tikino, kad esant poreikiui mažinti Lietuvos biudžetą, socialiniai reikalai yra labiausiai apsaugoti.

Premjeras patvirtino finansų ministro teiginius, kad šią vasarą arba rudenį biudžeto išlaidos gali būti mažinamos dar maždaug 1,5-2 mlrd. litų, o iš viso per šiuos metus jas numatoma sumažinti maždaug 5 mlrd. litų. „Norint išlikti su deficitu ties 3 proc. (fiskalinis deficitas - BNS), reikia pasiekti išlaidų mažinimą maždaug 5 mlrd. litų. Mes dabar mažiname apie 3,5 mlrd. litų ir lieka dar apie 1,5-2 mlrd.

Socialinių reikalų ir darbo ministerija, gelbėdama "Sodros" biudžetą, siūlo nebemokėti už pirmąsias tris ligos dienas ir sumažinti ligos pašalpą nuo 85 proc. iki 75 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio. Vyriausybei taip pat bus siūloma pritarti, kad ligos pašalpą už ketvirtą ir penktą nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o pašalpa iš "Sodros" lėšų būtų mokama tik nuo šeštos nedarbingumo dienos.

nformacijos telefonu paslaugų lyderė Lietuvoje „Lintel“, teikianti populiariausią šalyje informacijos telefonu 118 paslaugą, balandį Vilniuje atidarė naująjį kontaktų centrą, aptarnausiantį TEO ir kitų bendrovių klientus. Be Vilniuje Galvydžio gatvėje įsikūrusio naujojo kontaktų centro, „Lintel“ centrai taip pat veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Radviliškyje.

Už 2008 metais atliktus darbus valstybė AB „Požeminiai darbai“ negrąžino daugiau nei 4 mln. litų, pranešė bendrovė. Bendrovės pranešime teigiama, jog žiniasklaidoje nuolat prognozuojama, kad ekonominės krizės  metu didžiausius sunkumus patirs statybos. Numatoma, jog sukuriama pridėtinė vertė smuks trečdaliu. Prie šio nuosmukio prisideda ir valstybė, neatsiskaitydama su kai kuriomis įmonėmis, taip sukuriant nesibaigiantį skolų tinklą.

Darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar tarnybinių komandiruočių metu pernai Lietuvoje nukentėjo 5862 darbuotojai. Kaip pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA), praėjusiais metais buvo užfiksuota 325 nelaimingais atsitikimais darbe mažiau nei 2007 metais. Nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo lygis, "Sodros" teigimu, išliko toks pat.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį interviu Lietuvos radijui sakė, kad mažinant valstybės išlaidas, artimiausiu metu neliks apie 20 proc. arba 4 tūkst. valstybės tarnybos etatų.

Valdančioji Tautos prisikėlimo partija (TPP) nepritars siūlymui dar kartą mažinti valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį, tokiu būdu mažinant planuotų biudžeto pajamų nesurenkančios valstybės išlaidas. „Šis kelias neveda prie konstruktyvaus sprendimo tų problemų, kurios yra valstybėje.

Ekonominį sunkmetį išgyvenančios Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos bus mažinamas 3 mlrd. litų, daugiausiai investicijų programų bei institucijų biudžetų sąskaita. Bidžetininkų atlyginimus kol kas žadama mažinti minimaliai, tačiau birželį gali būti priimti kiti sprendimai. Tai nutarta Vyriausybės pasitarime pirmadienį. Per pasitarimo pertrauką premjeras Andrius Kubilius žurnalistams sakė, kad kita valstybės biudžeto peržiūra laukia birželio mėnesį.

Per šių metų du mėnesius nacionalinis biudžetas ir „Sodra“ negavo 400 milijonų litų pajamų. Nematyti pragiedrulių ir sekančiais mėnesiais. Aiškinama, kad dėl to kalta pasaulinė finansų krizė, kuri smukdo ekonomiką. Gąsdinami žmonės dar blogesne perspektyva. Apie vidines priežastis stengiamasi nutylėti (o gal ir nežinomos), nors jų yra pakankamai daug.  Nepripažįstamos mokesčių reformos klaidos, kurios iš esmės nulėmė šių metų biudžeto nevykdymą.

Svarbiausiems Lietuvos ekonomikos sektoriams atstovaujančios didžiosios šalies verslo asociacijos ragina valdžią taisyti padėtį, kurioje atsidūręs šalies ūkis, ir siūlo būdus, kaip tai padaryti. Vakar Vilniuje verslo forume susibūrę verslo atstovai vardijo esmines prie valstybės valdžios vairo sėdinčiųjų iki šiol padarytas klaidas ir žėrė pamokymus, kaip būtų galima taisyti padėtį. Tačiau valdžios atstovams atrodo, kad jų sprendimai „nelabai tesiskiria“ nuo tų, kurių pageidauja verslas.

Valdančiojoje Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje pasigirdo siūlymų nepartinį finansų ministrą Algirdą Šemetą pakeisti Konservatorių frakcijos nariu Vitu Matuzu. Neoficialiomis žiniomis, apie tai trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą vykusiuose TS-LKD frakcijos posėdžiuose užsiminė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė. Šis jos siūlymas esą sulaukė ir nemažos dalies frakcijos narių plojimų.

Šiandien „Litexpo“ parodų rūmuose surengtame verslo asociacijų forume buvo priimta rezoliucija, raginanti Vyriausybę greičiau priimti sprendimus. Forumo dalyviai – „Laisvosios rinkos instituto“, „Linavos“, „Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos“, tarptautinių prekybos rūmų „ICC“ ir kitų verslo organizacijų atstovai ragina valdžią skubiau imtis veiksmų ir taupyti ne toliau didinant mokesčius, o spartinant valstybės išlaidų karpymą.

Švietimo, sveikatos, kultūros ir vidaus reikalų sistemos darbuotų profsąjungų atstovai ragina Lietuvos valdžią nekarpyti mažai uždirbančių biudžetininkų atlyginimų ir įspėja, jog neįsiklausius į jų prašymus bus pradėtos įvairios protesto akcijos. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėję profsąjungų atstovai taip pat ragino daugiau rėžti nuo turtingesnių valdininkų ir įstaigų vadovų.

Vyriausybė šiandien pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam siūlymui, kuriuo siekiama padėti verslui atlaikyti sunkmetį palengvinant įsiskolinimo „Sodros“ biudžetui mokėjimą. Nutarimas, kuriuo tikslinamos Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, priimtas įvertinus nuolat besikreipiančių verslo subjektų pageidavimus palengvinti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo „Sodros“ biudžetui mokėjimą, rašoma pranešime spaudai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius žada, kad planuojamas biudžetininkų atlyginimų mažinimas švietimo darbuotojus aplenks arba bus ne toks žymus, kaip kitų biudžetinės sferos darbuotojų. Tai G.Steponavičius sakė trečiadienį po susitikimo su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovais. „Planai dešimtadaliu sumažinti biudžetininkų atlyginimus tokiu laipsniu švietimo sferos darbuotojų nepalies“, - žurnalistams sakė G.Steponavičius.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 160 tūkst. bedarbių. Tai beveik 70 tūkst. daugiau nei metų pradžioje. Pagal dabartinę tvarką, nedarbo pašalpa gavusiems išeitines kompensacijas pradedama mokėti po mėnesio. Trišalė taryba pritaria SADM siūlymui šią tvarką keisti – nedarbo pašalpa būtų mokama nuo to mėnesio, už kurį neišmokėtos išeitinės kompensacijos. Profsąjungos teigia Seimui pateiksiančios atskirąją nuomonę ir sieks, kad įstatymo pataisos nebūtų priimtos.

Biudžetą persvarstyti ketinanti valdžia dar dešimtadaliu rengiasi apkarpyti valstybės tarnautojų, mokytojų, medikų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų algas. „Lietuvos ryto“ žiniomis, Finansų ministerija rengia siūlymą mažinti valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 475 iki 430 litų. Nuo sausio mėnesio jis jau buvo sumažintas nuo 490 iki 475 litų. Pataisius įstatymus, šių asmenų algos sumažėtų 9,5 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) iki liepos mėnesio ketina išnagrinėti Darbo partijos (DP) advokato Valdemaro Bužinsko inicijuotą Vilniaus apygardos teismo (VAT) kreipimąsi dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės reglamentavimo. Tai antradienį BNS patvirtino KT atstovė spaudai Ramanė Sakalauskaitė.

Mokytojams, turintiems 30 metų mokinių ugdymo darbo stažą, per kurį jie mokėjo „Sodros“ įmokas, senatvės pensijos amžių siūloma sutrumpinti iki 55 metų. Atitinkamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas Seime užregistravo 9 „darbiečiai“. Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2010-ųjų. Mokytojai, turintys būtinąjį stažą, galėtų rinktis išeiti į pensiją ar dirbti iki senatvės pensijos amžiaus.

Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto 2009 metų vasario mėnesio pajamos buvo 1 mlrd. 146 mln. litų, tai yra 11,7 mln. litų arba 1,0 proc. mažiau nei buvo planuota ir 242,7 mln. litų arba 26,9 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Vasario mėnesį, kaip ir buvo planuota, gauta 200 mln. litų asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. Šie asignavimai yra skirti socialinio draudimo pensijų sistemos reformai.

Prokurorai dėl neteisėto motinystės (tėvystės) pašalpų lėšų pasisavinimo sukčiavimo būdu organizavo 126 ikiteisminius tyrimus. Daugiausia jų – 59 – pradėti Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, informuoja Lietuvos respublikos prokuratūra. „Sodros“ teritoriniai skyriai atliko apie 1300 patikrinimų dėl galimai nepagrįstų motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo. Daugiau nei 70 patikrinimo medžiagų perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Valstybės biudžete atsivėrus beveik 400 mln. litų skylei Vyriausybė ieško būdų, kaip stabilizuoti padėtį. Svarstoma gerokai apkarpyti valstybinio sektoriaus išlaidas, tačiau vien to, analitikų vertinimu, gali nepakakti, kad išvengtume liūdniausio scenarijaus. Pagrindinė krašto piniginė jau seniai nejautė tokio pinigų alkio. Sausį ir vasarį į valstybės biudžetą nesurinkta 389 mln. litų. Tai sudaro 16 proc. planuotų pajamų. Į „Sodros“ biudžetą neįplaukė 72 mln. litų.

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis kritikuojamoje mokesčių reformoje sako radęs dar vieną spragą - sako dėl jos nukentėsiant valstybinės pensijos gavėjus bei rentininkus. Pasak socialdemokrato, pirmo ir antro laipsnio valstybinės pensijos gavėjai, rentininkai, jei turi bet kokių draudžiamųjų pajamų, praras teisę į rentą ar pensiją, valdantiesiems priėmus įstatymus, kuriais mokesčiais „Sodrai“ apmokestinti ir autoriniai honorarai.

Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams planuojama išleisti apie 31 mln. litų, tačiau galutinė sąmata dar nepatvirtinta. Tai - mažiau, nei buvo numatyta skiriant asignavimus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). 2009-iesiems VRK numatyta 37 mln. 979 tūkst. litų, iš jų darbo užmokesčiui - 1 mln. 459 tūkst. litų, tačiau VRK sulaukia signalų, jog asignavimai perskirstant biudžetą bus sumažinti, nes, taupant lėšas, nuspręsta dvejus rinkimus surengti vienu metu.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prof. Kęstutis Glaveckas pranešė, jog šiuo metu rengiamas šių metų valstybės biudžeto patikslinimo projektas, rašoma Biudžeto ir finansų komiteto pranešime. K. Glavecko teigimu, per pirmuosius du mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta apie 390 mln. litų pajamų, labiausiai sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio, akcizo surinkimas, ženkliai kritęs vidaus vartojimas, tik gyventojų pajamų mokesčio surinkta apie 5 proc.

Merdinčių viešbučių ir restoranų asociacija ragina Vyriausybę imtis veiksmų gelbstint šalies įvaizdžio, turizmo bei apgyvendinimo padėtį. Viešbučius į kampą varo ne tik sunkmečiu išnykęs konferencinis turizmas, bet ir vienas po kito „nuleisti“ milžiniški mokesčiai: 4 kartus pabrangęs žemės nuomos mokestis ir nuo 5 iki 19 proc. padidėjęs PVM tarifas.

Vienas radijas gavo klausimą: „Ar gali ekonominė krizė užmušti dvasinę krizę?“. Radijas atsakė klausytojui: „Gali. Bet ekonominė turi būti labai stipri...“. Sunku pasakyti, ar mūsų ekonominė krizė jau pasiekė tokį lygį, kad galėtų užmušti aną, bet turėkime vilties, kad Kubiliui pavyks per savo kadenciją šia garbingą misiją atlikti ir nereikės jos perduoti kitiems, kaip Kirkilas perdavė „Sodros“ biudžetą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių piktindamasis, kad žiniasklaida neva pernelyg eskaluoja kalbas apie pensinio amžiaus trukmės didinimą.

Siekiant spręsti restoranų, kavinių, viešbučių ir parduotuvių likvidumo problemą, Vyriausybė nutarė padidinti įmonių įsiskolinimo biudžetui ir „Sodrai“ ribą iki 10 tūkst. litų. Šis sprendimas turėtų padėti tabako prekybos bei alkoholio gamybos ir prekybos licencijas turinčioms įmonėms išvengti bankroto ir išsilaikyti rinkoje, rašoma Vyriausybės pranešime. Iki šiol nustatyta riba yra 1000 litų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje spaudos konferencijoje optimistinių gaidų  nebuvo girdėti. LLRI prezidentė RūtaVainienė ir ekspertas Vytautas Žukauskas pristatė 23-iojo Lietuvos ekonomikos tyrimo išvadas ir prognozes 2009-iesiems.

Sausį centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 2 389,7 mln. litų, išlaidos – 2 386,1 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 229,5 mln. litų, praneša Finansų ministerija. Centrinės valdžios deficitas (grynasis skolinimasis) sausio mėnesį bbuvo 225,9 mln. litų ir sudarė 0,2 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP (114 758 mln. litų). Daugiausia pajamų sausio mėnesį gauta iš mokesčių (55,7 proc. pajamų) ir socialinių įmokų (32 proc.

Gyventojai, besirūpinantys „vaiko pinigais“, neprivalo teikti pažymų socialinės paramos skyriams savivaldybėse. Prašyme šiai paramai gauti pakanka patvirtinimo, kad vienam šeimos nariui per mėnesį tenka mažiau nei 1050 litų „į rankas“, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Visuomenės senėjimas – gyventojų struktūros pokyčiai, kai daugėja pensinio amžiaus ir mažėja darbingo amžiaus gyventojų – neigiamai veikia socialinio draudimo biudžetą, t. y. mažėja įmokas mokančių ir daugėja išmokas gaunančių gyventojų skaičius. Šią savaitę spaudoje ir interneto dienraščiuose buvo diskutuojama apie tai, kaip galima būtų sumažinti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį socialinio draudimo biudžetui.