širdies ir kraujagyslių ligos

Kardiologai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – pacientai paprastai cholesterolio nejaučia, tad per daug nesuka galvosi ir pas gydytojus neskuba. Deja, pirmas jo padidėjimo simptomas kitą kartą gali būti negailestingas – ištikęs infarktas. „Kai cholesterolis pasireiškia katastrofa, tada jau būna per vėlu“, – konstatavo Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė.

Jei pusryčių sumuštiniui renkatės saliamį, per draugų susitikimą kepate dešreles ant grilio ar tarp pagrindinių valgymų užkandžiaujate pasirinkdami dešreles, vertėtų į savo racioną pažvelgti atidžiau. Būtent populiariausios mėsos gaminių rūšys dažnai priskiriamos prie mažiausiai sveikų. Mitybos ekspertė Sophie Brünke iš „FITBOOK“ paaiškina, į ką verta atkreipti dėmesį, rašoma fakt.pl.

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Nepaisant to, kardiologas Andrius Berūkštis teigia, kad situacija pamažu gerėja – vis daugiau žmonių labiau rūpinasi savo širdies sveikata. Pasak jo, atmintinė, kaip tai padaryti, paprasta, tačiau, deja, ne taip lengvai kiekvieno įgyvendinama. Medicininė pažanga vis žengia į priekį, o žmones pasiekia vis daugiau informacijos, kaip saugoti savo sveikatą.

Šiuolaikinė medicina siūlo pažangias gydymo technologijas, efektyvius vaistus ir aukščiausio lygio specialistų pagalbą. Tačiau, pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojų kardiologų, net ir geriausias gydymas nebus veiksmingas, jei pacientas, grįžęs namo, nesilaikys medikų rekomendacijų.

Naujausia Europos kardiologų draugijos palyginamoji širdies ir kraujagyslių ligų statistikos apžvalga rodo, kad Lietuva Europos bendrijoje išsiskiria ne tik ligų našta, bet ir platesniais širdies sveikatai svarbiais veiksniais – trumpesne gyvenimo trukme aukštas pajamas turinčių šalių grupėje, didesniu miesto kelių transporto triukšmo poveikiu, žemesne šviežių vaisių pasiūla.

Sinoptikams prognozuojant iki 36 laipsnių karštį, medikai įspėja – pavojus kyla ne tik lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Aukšta temperatūra pavojinga ir tiems, kurie jaučiasi visiškai sveiki, tačiau pervertina savo galimybes dirbdami ar sportuodami lauke. Specialistai primena: per karščius svarbiausia ne tik gerti pakankamai vandens, bet ir laiku įsiklausyti į organizmo siunčiamus įspėjamuosius signalus.

Ilgai nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, antsvoris ar nutukimas ilgainiui gali pažeisti ne tik kraujagysles ir širdį, bet ir inkstus. Gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė sako, jog šių organų veikla glaudžiai susijusi: sutrikus kraujotakai, didėjant kraujospūdžiui ar progresuojant širdies ligoms, inkstai patiria nuolatinę apkrovą, o jų funkcija pamažu silpsta.

Remiantis šiemet pateikta 2025 metų Higienos instituto Lietuvos gyventojų mirties priežasčių ataskaita paaiškėjo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Tad šįkart dalijamės su jumis žiniomis apie kraują skystinančius vaistus, kurie gali padėti sumažinti kraujo krešulių susidarymą. Apie kraują skystinančius vaistus, jų taisyklingą vartojimą naujienų portalui tv3.lt papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė.

Širdies plakimas natūraliai kinta fizinio krūvio, emocijų, streso ar nuovargio metu, tačiau nereguliarus, labai dažnas, su alpimu, dusuliu, krūtinės skausmu ar stipriu silpnumu susijęs ritmas neturėtų būti ignoruojamas. Paprastas pulso įvertinimas gali tapti pirmu žingsniu laiku atpažįstant širdies ritmo sutrikimus, o ankstyva diagnostika – padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Pagrindinėmis moterų mirčių priežastimis Lietuvoje išlieka kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai, rodo naujausi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys. Skelbiama, kad pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 57,4 proc., o nuo piktybinių navikų – 18,7 proc. moterų.

Nieko nejautęs 55-erių vyras po profilaktinės patikros išgirdo: operuoti reikia skubiai Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau gydytojai pabrėžia – daugelio sudėtingų atvejų galima išvengti, jei liga nustatoma laiku. Būtent todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia žmones neatidėlioti prevencinių patikrų net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras pristato išankstinius 2025 metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių duomenis. Jie rodo, kad bendras mirtingumas šalyje išlieka stabilus, o pagrindinės mirties priežastys nesikeičia – didžiąją dalį jų sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos –  šios keturios priežastys sudaro net 83,9 proc. visų mirties priežasčių.

Sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų regione išliekant aukštam, Lietuvos kardiologų draugija su kitomis organizacijomis iki 2028 metų sieks, jog 75 proc. pacientų, kurie serga arterine hipertenzija, gebėtų kontroliuoti savo kraujospūdį. „Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų regione yra pats didžiausias ir viršija 600 gyvybių, 100 tūkst. gyventojų. (...) Norėtume, kad 75 proc.

Gegužės 7-ąją minint Europos širdies nepakankamumo dieną, Valstybinė ligonių kasa (VLK) atkreipia dėmesį į šia lėtine liga sergančių pacientų priežiūrą šalyje ir stiprėjantį šeimos gydytojo vaidmenį. Specialistai primena, kad nuo šių metų išplėstos galimybės šeimos gydytojams dažniau skirti natriuretinio peptido tyrimą, kuris padeda ne tik diagnozuoti širdies nepakankamumą, bet ir vertinti ligos eigą.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių tokius simptomus kaip dusulys ar tinimai neretai linkę nurašyti amžiui, tačiau gydytoja kardiologė, profesorė Jelena Čelutkienė įspėja – tai gali būti klastingos ligos požymiai. Gegužės 7-ąją minint Pasaulinę širdies nepakankamumo dieną, ji primena, kad ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas leidžia ne tik reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą bei sumažinti komplikacijų riziką, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Širdies ir kraujagyslių ligoms nepaliaujant šienauti lietuvių gyvybių, ruošiamas milžiniškas planas, kaip kapstytis iš šios duobės. Medikai neslepia: problemų išlieka visur – pacientai neretai savavališkai nevartoja vaistų, o eilės pas specialistus išlieka milžiniškos. Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais, nes sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje yra epideminis – pagal rodiklius šalis velkasi Europos Sąjungos uodegoje.

Padidėjusio cholesterolio problema jau kankina ne vieną lietuvį, o dėl to atsiranda rimtesnių problemų – galima susidurti su širdies ir kraujagyslių ligomis. Reikšminga ne tik laiku aptikti padidėjusio cholesterolio rodiklius, tačiau taip pat žinoti, kaip su jais kovoti. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Camelia“ vaistininkę Juliją Aganauskaitę-Žukaitę, kad ji papasakotų apie tai, kokias funkcijas organizme atlieka cholesterolis, kuo jis gali mums kenkti.

Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per anksti netenkame beveik 5 tūkst. žmonių. Širvintos, Zarasai ar Molėtai – maždaug tokio dydžio miesto gyventojų skaičius kasmet per anksti išnyksta dėl ŠKL. Nors ši problema tęsiasi dešimtmečius, situacija gerėja per lėtai, iki šiol taikytos priemonės kovoje su ŠKL nėra pakankamos.

Vieną dieną – plius penkiolika ir pavasariškos saulės šiluma, o kitą – žvarbus vėjas ir vos keletas laipsnių šilumos. Tokie temperatūrų svyravimai ne tik nemalonūs, tačiau ir gali tapti rimtu išbandymu širdžiai. Nors kalbant apie orų poveikį sveikatai dažniausiai akcentuojami dideli karščiai, specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į kitą rizikos veiksnį – staigūs temperatūros svyravimai gali kelti didesnį iššūkį širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Po žiemos daugelis nori atsigriebti už tingesnius mėnesius – daugiau judėti, keisti mitybos įpročius ir susigrąžinti energiją. Pasak Alytaus ligoninės gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, širdies sveikata kuriama kasdieniais pasirinkimais, todėl svarbiausia – nuoseklumas, o ne staigūs pokyčiai. Ji dalijasi pagrindiniais sveikos širdies principais ir pataria, kaip išlaikyti pusiausvyrą artėjant Velykoms.

Arbata yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Šis populiarus gėrimas lydi mus tiek per pusryčius, tiek popietinio poilsio metu. Nors arbata žinoma dėl daugybės naudingų savybių, ne kiekviena jos rūšis yra vienodai saugi sveikatai. Specialistai įspėja, kad viena iš dažniausiai pasirenkamų arbatų gali turėti neigiamą poveikį organizmui.

Kai tiek daug žmonių tampa vis pasyvesni, dirba sėdimą darbą, specialistai kaip niekada garsiai ragina gyventojus užsiimti pakankama fizine veikla. Vis dėl to jei pradėti aktyviai sportuoti nuspręsite jau būdami kiek brandesnio amžiaus, tiks ne visos sportavimo rūšys. Pastaruoju metu „ant bangos“ ilgaamžiškumo tema – vis intensyviau ieškoma naujų būdų ilgam ir kokybiškam gyvenimui užtikrinti. Tačiau net ir renkantis, atrodytų, paprasčiausią fizinio aktyvumo formą, galima rimtai prašauti.

Paskutiniais duomenimis Lietuvoje antsvorio turinčių ar nutukusių žmonių skaičius artėja net prie 60 proc. Ekspertus tai kaip reikiant gąsdina. Jie neslepia – jei tendencijos nesikeis, dar netolimoje ateityje normalų svorį turintis žmogus gali tapti retenybe. Nutukimas laikomas vis didesne viso pasaulio problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2022 m. net 58,67 proc. Lietuvos suaugusiųjų turėjo antsvorio, o iš jų apie ketvirtadalis jau sirgo nutukimu.

Meilės ir širdies sveikatos mėnesiui artėjant prie pabaigos, Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė primena, kad širdimi svarbu rūpintis nuolat, nelaukiant specialios progos ir pirmųjų simptomų. Ji dalinasi, ką kiekvienas galime padaryti dėl savo širdies jau šiandien, kad ji išliktų sveika ilgus metus. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties ir neįgalumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šios ligos dažniausiai vystosi palaipsniui ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, todėl neretai diagnozuojamos per vėlai. Dėl šios priežasties itin svarbi ankstyva ligų prevencija ir reguliarus sveikatos būklės vertinimas.

Nors situacija kiek ir gerėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje išlieka pagrindine mirčių priežastimi. Gydytojai apgailestauja, kad išvysta jau infarkto pakirstus dar darbingo amžiaus žmones, mat atsukus laiką atgal tokios kritinės ligos būtų buvę galima išvengti. Ką tik tokia nutikusia istorija pasidalino Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas Raimondas Kubilius.

Pasaulio širdies asociacijos duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų žmonių gyvybių, tai – 8,4 karto daugiau žmonių, nei gyvena Lietuvoje. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Ievos Sauserytės, skaudi statistika atspindi ir tai, kad gyventojai per mažai dėmesio skiria savo gyvenimo būdo korekcijoms bei kraujotakos sistemos ligų prevencijai. O tai – vienos ryškiausių šių ligų progresavimo priežasčių.

Vadinamojo „blogojo“ cholesterolio perteklių organizme gydytojai įvardija kaip vieną iš didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių. Vis dėl to pacientai neretai su nerimu žiūri į jiems paskiriamus vaistus jam kontroliuoti. Kardiologas Raimondas Kubilius ramina, kad jų tikrai nereikia bijoti – gali būti, kad statinus reikės vartoti tik laikinai. Tačiau yra sąlygų – teks stipriai pakeisti gyvenseną.

Pusryčiai – tai ne tik tradicija ar įprotis. Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, jie tiesiogiai veikia mūsų smegenų darbą, mokymosi gebėjimus ir net širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems pusryčių praleidimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Daugiau apie tai – naujienų portalo tv3.lt „Sveikatos DNR“ tinklalaidėje.

Nors oficiali statistika gerėja ir Lietuva po truputį lipa iš sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis duobės, medikai konstatuoja, kad infarktas šiais laikas griebia vis jaunesnius. Kardiologas prof. Raimondas Kubilius turi žinią visiems – šių ligų riziką gali sumažinti labai aiškūs įpročiai. Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas pasidalino trimis dabartinę situaciją galinčiais iliustruoti pavyzdžiais.

Šventinis laikotarpis daugeliui siejasi su poilsiu, šeimos susibūrimais ir gausiu vaišių stalu, tačiau Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė pabrėžia – būtent šis metas yra vienas rizikingiausių sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak jos, šventės gali išprovokuoti tiek fiziologinius, tiek psichologinius veiksnius, kurie gali pabloginti širdies būklę.

Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų.

Pastaraisiais metais žiemos maudynės tapo tikra mada – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena, kad ekstremalus šalčio poveikis tinka toli gražu ne visiems.

Alterra plaučių arterijos vožtuvas – tai naujausios kartos minimaliai invazinė medicininė technologija, sukurta pacientams, kuriems dėl įgimtų širdies ydų ar ankstesnių operacijų žymiai išsiplėtė plaučių arterija ir išsivystė didelio laipsnio plaučių arterijos vožtuvo nesandarumas. Plaučių arterijos vožtuvas reguliuoja kraujo tekėjimą iš dešiniojo skilvelio į plaučius. Normaliai funkcionuojant vožtuvui, kraujas teka tik viena kryptimi.

Neseniai paskelbtais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje mirė 37 453 asmenys, gimė 19 086 kūdikiai, o vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,46 metų. Nors kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ir sudaro 50,8 proc. mirties atvejų, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto jau kurį laiką stabiliai mažėja. Pasak prof.

Viena didžiausių šių laikų lietuvių problemų – širdies ir kraujagyslių ligos. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių yra susergama šiomis ligomis, yra padidėję cholesterolio rodikliai. Naujienų portalui tv3.lt apie padidėjusį cholesterolį, jo keliamą žalą bei būdus stabilizuoti jo kiekį, papasakojo vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Evelina Mockė. „Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, be kurios mūsų organizmas negalėtų normaliai funkcionuoti.

Lietuvos gydytojai dega raudoną pavojaus signalą – daug žmonių nė neįtaria apie sudėtingą būklę, kuri pažeidžia gyvybiškai svarbius organus ir artina mirtį. Pasak specialistų, apie širdies, inkstų ir metabolinį sindromą šiandien kalbama per mažai, trūksta prevencijos priemonių.

Skiriant vos kelias minutes per dieną galima sekti savo širdies ritmą ir pastebėjus pakitimus užkirsti kelią ligoms. Šiandien, kai visi ant rankų nešioja išmaniuosius laikrodžius, savo širdies ritmą galima sužinoti visai nesunkiai. Vis tik svarbu ne tik matyti skaičius, tačiau taip pat žinoti, ką jie reiškia, rašoma menshealth.com. Koks širdies ritmas yra optimalus ramybės būsenoje? Širdies ritmas ramybės būsenoje – tai širdies dūžių per minutę skaičius, kai kūnas ilsisi, pvz.

Įvykus pavojingam širdies ritmo sutrikimui žmogus gali net nieko nepajausti arba daug blogiau – nutikti kažkokia nelaimė. Tokioje situacijoje buvo atsidūręs ir vienas vyras, kuris net du kartus sąmonę buvo praradęs prie automobilio vairo. Jį išgelbėti padėjo lietuvių mokslininkų sukurtas išradimas. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininko, VU ligoninės Santaros klinikų gydytojo kardiologo-elektrofiziologo dr.

Norint gyventi ilgą gyvenimą be širdies ligų, kokie įpročiai ar sąlygos yra svarbiausi? Remiantis dideliu pasauliniu tyrimu, rūkymas ir aukštas kraujospūdis išsiskiria kaip du svarbiausi veiksniai, lemiantys širdies ligų atsiradimo riziką. Kartu su aukštu cholesteroliu, antsvoriu (arba per mažu svoriu) ir diabetu, šie penki veiksniai sudaro apie 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų naštos, kuri yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje.

Statistiniai duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje – dėl jų kasmet netenkama apie 54 proc. gyvybių. Nors medicinos pažanga suteikia vis daugiau galimybių šias ligas suvaldyti, gydytojai pabrėžia, jog lemiamą reikšmę turi laiku taikomos prevencinės priemonės. Vis dėlto, nepaisant gerėjančių gydymo sąlygų, prevencinėse programose dalyvauja mažiau nei pusė rizikos grupės pacientų. Net 80 proc.

Dažną lietuvį lydi padidėjusio cholesterolio lygio problema. Ji pavojinga, nes didina riziką susirgti širdies nepakankamumu, patirti insultą ar infarktą. Vis tik yra būdų, padedančių kovoti su aukštu cholesterolio lygiu.

Lietuvoje pasirodė inovatyvus prietaisas sergantiems širdies ritmo sutrikimo ligomis. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkas, VU ligoninės Santaros klinikų gydytojas kardiologas-elektrofiziologas dr. Justinas Bacevičius su kolegomis išrado ir praktikoje pritaikė ant riešo dėvimą įrenginį „TeltoHeart“, kuris nuolat fiksuoja širdies veiklą ir rašo elektrokardiogramą. Tai padeda nustatyti sveikatai grėsmę keliančius ritmo sutrikimus.

Lietuvių žudikas numeris vienas – kraujotakos ligos. Kodėl taip yra, priežasčių gydytojai priskaičiuoja ne vieną. Vis dėlto riziką susirgti padidinti ar sumažinti gali kiekvienas – užtektų bent jau pažiūrėti, ką kasdien dedame į burną.

Aterosklerozė – pagrindinė ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų, kojų bei kitų organų pažeidimų priežastis. Liga pažeidžia gyvybiškai svarbias arterijas – kraujagysles, kuriomis kraujas tiekia organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas.

Didžioji dalis žmonių, išgirdę žodį „cholesterolis“, pirmiausia galvoja apie padidintus skaičius kraujo tyrimo lape. Tačiau gydytojai pabrėžia – vieno rodiklio nepakanka, kad tiksliai įvertintume širdies ir kraujagyslių riziką. Kodėl svarbu žiūrėti plačiau ir kaip galima padėti organizmui? Į dažniausiai kylančius praktinius klausimus pranešime spaudai atsako šeimos gydytoja, endobiogenikė Evelina Nevardauskienė.

Catherine Murray vyras mirė nuo laiku nediagnozuotos širdies vainikinių arterijų ligos vos praėjus šešies mėnesiams po jų vestuvių ir likus kelioms dienoms iki suplanuoto medaus mėnesio. 34 metų Catherine iš Edinburgo pasakojo apie tragišką savo vyro mirtį. Iain, kuriam buvo tik 32-eji, mirė 2023 m. gegužę. Pora kartu buvo nuo paauglystės – 14 metų – o santuoką įteisino vos likus  pusmečiui iki tragedijos, rašoma mirror.co.uk.

Kraujotakos sistemos ligos išlieka dažniausia mirties priežastis Lietuvoje – kasmet nuo jų miršta kas antras mūsų šalies gyventojas. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai priminė, kad rūpintis savo širdies sveikata būtina ir ragina pasinaudoti galimybe nemokamai dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena primena, kaip svarbu rūpintis širdimi, kad ji kuo ilgiau išliktų sveika. Tačiau Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiau nei pusė visų mirčių susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl ši tendencija nesikeičia ir ką galime padaryti jau šiandien? Apie tai kalbamės su šeimos gydytoja, endobiogenikos specialiste Evelina Nevardauskiene-Rudzikiene. Gydytoja, kodėl Lietuvoje tiek daug žmonių serga širdies ligomis? Priežasčių yra daug.