„Kai cholesterolis pasireiškia katastrofa, tada jau būna per vėlu“, – konstatavo Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė.
Vaistų nevartoja dėl baimės, o vėliau – infarktas
Gydytojai atviri – jiems nuolat tenka susidurti su pacientais, kurie apie riziką patirti infarktą ar kitą rimtą širdies ir kraujagyslių ligų komplikaciją nė neįtarė arba jos iki galo neįvertino.
„Turbūt turėčiau prisiminti tas gerąsias istorijas, bet jos susijusios su tikrai labai grėsmingomis komplikacijomis. Kasdien tenka susidurti su 50-mečiais vyrais, sergančiais miokardo infarktu.
Ir ką jie sako: „Aš žinojau, kad mano cholesterolis didelis, bet nevartojau vaistų.“ Ir jeigu klausi: „O kodėl jų nevartojote?“ Atsako: „Bijojau, skaičiau, kad blogai apie juos rašoma. Galvojau, kad jie gali pažeisti mano kepenis.“
Bet kad cholesterolis didelis, jie žinojo. Kai paklausi, ką dabar galvoja apie tai, jie sako: „Taip, turbūt galėjau išvengti miokardo infarkto, jeigu būčiau pradėjęs vartoti cholesterolį mažinančius vaistus ir nebūčiau patekęs pas jus“.“ – Lietuvos kardiologų draugijos tinklalaidėje pasakojo kardiologė.
Kodėl tai yra gerosios istorijos? Pasak gydytojos, būtent tie vidutinio amžiaus vyrai, kurie iki tol nejuto nieko blogo, dažnai pirmą kartą su savo liga susiduria būtent patirdami miokardo infarktą.
„Neretai jis būna komplikuotas. Būna pacientų, kurių infarktą lydi staigi mirtis. Jie patiria gaivinimą, ir neretai nutinka taip, kad žmogus išgyvena, bet po vienintelio komplikuoto miokardo infarkto iš esmės lieka neįgalus visam likusiam gyvenimui“, – konstatavo O. Dobilienė.
Atrodė visai sveika, bet arterijos buvo susiaurėjusios beveik 100 proc.
Kauno klinikų Širdies centro Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas, gydytojas kardiologas prof. dr. Ramūnas Unikas patikino, kad susiduria su įvairaus amžiaus pacientais, kurių istorijos tik per plauką baigėsi gerai.
„Atsimenu vieną jauną moterį, kuriai buvo 53 metai. Atrodė, kad ji neturi jokių rizikos veiksnių: nerūkė, kraujo spaudimas buvo normalus, kūno svoris nepadidėjęs. Galbūt buvo šiek tiek per mažai fizinio aktyvumo, cholesterolio koncentracija buvo kiek didesnė, tačiau kadangi moteris jautėsi gerai, dėmesio į tai nekreipė.
„Ir turbūt pati blogiausia situacija yra tuomet, kai ji pasireiškia jau miokardo infarktu arba insultu. Cholesterolis daug metų atsideda kraujagyslėse, plokštelės formuojasi palaipsniui, žmogus jų nejaučia“, – sakė O. Dobilienė.
Vis dėlto vieną dieną ją ištiko miokardo infarktas. Atlikome angiografiją ir radome visas pagrindines širdies vainikines arterijas susiaurėjusias beveik 100 proc. Tai buvo labai rimta situacija. Visur implantavome stentus“, – sakė jis.
Pasak gydytojo, po to moteris visiškai kitaip pradėjo žiūrėti į savo sveikatą, sąžiningai laikėsi gydytojų rekomendacijų ir taikė prevencinį gydymą.
„Kaip žinia, miokardo infarktai linkę kartotis, ypač pirmaisiais metais. Tačiau moteris labai rimtai pradėjo gydytis, todėl pirmieji metai praėjo be jokių problemų ir komplikacijų. Dabar galiu pasidžiaugti, kad jau praėjo penkeri metai. Moteris labai daug dėmesio skiria gydymui ir savo sveikatai. Jos mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodiklis svyruoja tarp 1 ir 1,3 mmol/l.
Sakyčiau, tai dviguba sėkmės istorija. Pirmiausia todėl, kad moteris išgyveno infarktą, nors visos pagrindinės arterijos buvo beveik užsikimšusios. Antra, per šiuos penkerius metus, skiriant didžiulį dėmesį gydymui, jos būklė išliko visiškai stabili.
Tačiau infarktas tokiame amžiuje verčia manyti, kad galbūt anksčiau reikėjo rimčiau įvertinti padidėjusį cholesterolį. Bet kol žmogus jaučiasi gerai, dažnai į tai nekreipia dėmesio. Taigi pagrindinis akcentas yra aukšto cholesterolio gydymas ir jo mažinimas“, – pabrėžė R. Unikas.
Didžiausi ateroskleroės rizikos veiksniai
O. Dobilienės aiškinimu, didžiausi rizikos veiksniai kraujagyslių susiaurėjimui arba aterosklerozei vystytis yra padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, padidėjusi gliukozės koncentracija. Viso to veikiamas vidinis kraujagyslės sluoksnis yra pažeidžiamas.
„Šalia vyksta uždegiminis procesas ir to pasekmė – formuojasi aterosklerotinės plokštelės. Iš esmės iš blogojo, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio tos ateromos didėja kraujagyslių spindyje, jis siaurėja ir sutrinka kraujotaka tuose organuose, kuriuos šios arterijos maitina.
Jeigu ta aterosklerotinė plokštelė, kuri iš lėto ir ilgai formavosi, įplyšta, ties ja susiformuoja trombas arba krešulys. Tuomet dažniausiai mes kalbame apie ūminę komplikaciją, tokią kaip miokardo infarktas, jeigu kalbame apie širdies vainikinę arteriją, kuri staiga užsikemša trombu“, – sakė kardiologė.
Ne atsitiktinai aterosklerozė yra laikoma „tyliąja žudike“ – žmogus jos dažniausiai nejaučia. „Ir turbūt pati blogiausia situacija yra tuomet, kai ji pasireiškia jau miokardo infarktu arba insultu. Cholesterolis daug metų atsideda kraujagyslėse, plokštelės formuojasi palaipsniui, žmogus jų nejaučia.
Ir tiktai ištikus katastrofai nustatome tą aterosklerozės pažeidimą ir jos mastą. Todėl mes ir kalbame apie tai, kad reikia ne gydyti ligą, kai jau dega gaisras, reikia neleisti jam užsidegti“, – pabrėžė O. Dobilienė.
Infarktui galima užbėgti už akių
R. Uniko pastebėjimu, kai jau įvyksta ūminė liga, tokie pacientai skubiai patenka į gydytojų rankas, tai yra viena pacientų grupė.
„Tada mūsų vaidmuo yra surasti tą ūmiai užsikimšusią širdies arteriją ir ją kuo greičiau atkimšti. Bet, aišku, tai jau yra komplikacija, tai jau yra pražiopsota, uždelsta liga.
Kiti du trečdaliai pacientų yra tie, kuriems liga yra lėtinė, vystosi po truputį. Ir kai atliekame procedūras, nustatome, kad širdies vainikinės arterijos yra susiaurėjusios daugiau ar mažiau.
Aišku, jeigu jos susiaurėjusios nedaug, tiktai skatiname pacientą toliau gydytis, kad liga neprogresuotų. O jeigu aterosklerozę nustatome jau labai didelio laipsnio, tuomet kalba eina apie stentų implantavimą ar net atvirą širdies operaciją“, – pasakojo jis.
„Geri“ tyrimai – dar ne viskas
Medikai priminė, kad atliekant profilaktinius tyrimus svarbu išsiaiškinti tiek „blogojo“ arba mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, tiek „gerojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekį. Taip pat šiandien labai aktualus ir tiriamas lipoproteinas (a), kuris svarbus vystantis aterosklerozei.
Tačiau O. Dobilienė atkeipė dėmesį, kad atlikdami tyrimus pacientai neretai klaidingai vertina gautus rezultatus.
„Neretai jie žiūri į lipidogramos lapelį, mato laboratorinio parametro vadinamąsias normas ir galvoja, kad tai yra jų individuali norma. Tai yra pati didžiausia klaida. Todėl, kad kiek mes siekiame sumažinti blogąjį cholesterolį, kad jis tam konkrečiam pacientui nepadarytų žalos, yra individualus sprendimas.
Visai jaunam, absoliučiai sveikam žmogui mes sakysime, kad MTL cholesterolis turi būti mažesnis nei 3 mmol/l arba mažesnis nei 2,6 mmol/l. Bet jeigu kalbėsime apie pacientą su rizikos veiksniais, sakysime, kad jis neturi viršyti 1,8 mmol/l. Pačios didžiausios rizikos pacientui sakysime, kad jis neturi viršyti 1,4 mmol/l.
Ir daugeliui pacientų mes sakome, kad jūsų cholesterolis turi būti sumažintas daugiau kaip 50 proc. Tada tampa aišku, kad šitam pacientui niekada neužteks vien tik fizinio aktyvumo padidinimo ar vien dietos pakeitimo, nes nemedikamentinės priemonės, deja, toli gražu. Geriausiu atveju jos gali padėti sumažinti cholesterolį iki 25–30 proc., ir tai yra viskas“, – konstatavo profesorė.
Pasak gydytojos, didžiausios rizikos pacientams, ypač kai jie nustatomi pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programą, būtina skirti kompleksines priemones: gyvensenos pakeitimą, dietos pokyčius ir savalaikį medikamentinį gydymą.
„Pagrindiniai vaistai yra statinai. Kartu su jais gali būti skiriami preparatai, veikiantys žarnyne ir blokuojantys cholesterolio rezorbciją.
Taip pat turime naujausius vaistus, veikiančius specifinį baltymą, kuris dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Kai šį baltymą blokuojame arba mažiname jo koncentraciją, cholesterolis natūraliai greičiau pašalinamas iš organizmo. Tai visiškai nauja vaistų klasė, šie vaistai yra injekuojami“, – aiškino O. Dobilienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
