širdies ir kraujagyslių ligos

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai kasdien konsultuoja bei atlieka tyrimus pacientams, dalyvaujantiems širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, skirtoje vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Deja, dalyvaujančių šioje programoje skaičius labai sumažėjo.

Mus kasdien lydi tiek garsų, kad dalies jų kartais nepalaikytume kažkokių neigiamų pasekmių mūsų sveikatai galinčiu turėti triukšmu. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi pasidalino, kokio stiprumo garsas turi neigiamos įtakos kardiovaskulinei sistemai ir pacientams.

Deginantis skausmas krūtinėje – vienas iš pagrindinių gyvybei pavojingos ligos simptomų   Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje šalių pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena iš jų – išeminė širdies liga (IŠL), ypač didelį pavojų kelianti vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pirmieji ligos etapai gali prasidėti dar jauname amžiuje.

Mityba – vienas iš svarbiausių gyvenimo būdo veiksnių, kuris tinkamai parinktas gali padėti išvengti įvairių ligų. Dietologas Mantas Liekis papasakojo apie tai, kokių maisto produktų vertėtų atsisakyti ir kokius vertėtų pasirinkti tiems, kurie nori išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Pokalbio metu M. Liekis išskyrė svarbiausias širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas. Pasak jo, tai – viena svarbiausių organizmo sistemų.

63-ejų garsus komikas iš Naujojo Orleano mirė dėl staiga užklupusios su širdies veikla susijusios problemos. Krikščionių komikas Mutzie Danielis Forestier mirė praėjusį savaitgalį, kai staiga sutriko jo širdies veikla, pranešė jo sūnus ant Mutzie „Facebook“ sienos. „Mums plyšta širdys, bet žinome, kad dabar jis ramybėje“, – rašė sūnus.

Miegojimas savaitgaliais gali iki 20 proc. sumažinti širdies ligų riziką. Tokia žinia po pristatytų naujų tyrimų duomenų pasidalino kardiologas prof. Raimondas Kubilius. Tiesa, čia kalbama apie miegą, kuriuo siekiama kompensuoti miego trūkumą per savaitę. Vis tik pakankamos trukmės miegą reikėtų užtikrinti kasnakt.

Mirtis arba negrįžtami pakenkimai organizme – tokių pasekmių galima sulaukti laiku neatsigręžus į savo širdies ir kraujagyslių sveikatą ir jos prevenciją. To svarbą ką tik priminė skubios pagalbos gydytojas Martynas Gedminas, pasidalinęs iki gelmių jį sujaudinusia šviežiai nutikusia istorija. Gydytojas pasakojo apie ką tik sunkaus infarkto ištiktą pacientą, kurį, laimei, pavyko išgelbėti. Deja, išeitys ne visada būna tokios geros.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL) apima platų spektrą ligų, pažeidžiančių kraujotakos sistemą – širdį, arterijas, venas ir kapiliarus. Kadangi kraujagyslių yra visuose žmogaus organuose, ŠKL gali paveikti bet kurį iš jų. Nors šios ligos ilgai buvo laikytos vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau vis dažniau yra diagnozuojamos ir jauniems žmonėms, o kartais – net paaugliams.

Cholesterolis yra reikalingas. Tai labai svarbi medžiaga, kurią organizmas naudoja hormonams, ląstelėms ir vitaminams, kurie palaiko jūsų gyvybę ir sveikatą, gaminti. Tačiau daugelio žmonių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, todėl kartu didėja širdies ligų ir insulto rizika. Medicinos mokslų daktaras Romitas Bhattacharya, „Mass General Brigham“ kardiologas, paaiškino, ką iš tikrųjų reiškia per didelis cholesterolio kiekis, rašoma massgeneralbrigham.org.

Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių sveikatos problemų ir pagrindinis kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje. Jeigu hipertenzija yra nediagnozuota ir neužtikrinta tinkama jos kontrolė, ji gali nulemti daugybės pavojingų būklių išsivystymą.

Vasara – bene kiekvieno laukiamiausias metų sezonas: ilgos, šiltos saulėtos dienos vilioja mėgautis grynu oru, aktyviai leisti laisvalaikį ir pagaliau džiaugtis taip ilgai lauktomis atostogomis.

Praėjusių metų Higienos instituto duomenys rodo, kad mirštančiųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) skaičius smarkiai mažėja. 2022 m. nuo išeminių širdies ligų ir insulto mirė 1 866 darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonės, o 2023 m. šis skaičius sumažėjo iki 1 569. Tai – net 29,5 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Prof.

Padidėjęs cholesterolis – viena iš šio amžiaus rykščių ir svarbus širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys. Vis tik jį koreguoti renkantis tinkamą mitybą ir keičiant kitus gyvensenos veiksnius įmanoma tik 30 proc., mat 70 proc. cholesterolio gamina mūsų organizmas. Šiandien ne vienas mūsų atėjęs pas gydytoją ir atlikęs kraujo tyrimus, ypač lipidogramą, išgirsta gydytojo verdiktą, kad jūsų cholesterolis yra padidėjęs.

Šeši maisto produktai ir gėrimai padeda išvengti demencijos bei stipriai pagerina širdies ir žarnyno sveikatą. Demencija yra progresuojanti liga, susijusi su nuolatiniu smegenų nykimu, dėl kurio atsiranda atminties sutrikimų ir elgesio pokyčių. Dažniausiai ja serga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, bet neretai manoma, kad tai tiesiog atsitinka dėl senatvės. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti demencijos riziką. Tyrimai parodė, kad apie 40 proc.

Visuomenėje jau yra plačiai žinoma, kad alkoholis gali paskatinti širdies ligų išsivystymą. Tačiau retai kada kalbama, kad net ir mažais kiekiais vartojamas alkoholis taip pat gali pridaryti žalos. Apie tai TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas, kuris detaliai paaiškino, kodėl alkoholis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Išsklaidė senuosius mitus Gydytojas laidoje kalbėjo, kad mažas alkoholio kiekis taip pat veikia organizmą.

Vasariški karščiai vieniems žmonėms reiškia gerą poilsį ir atsipalaidavimą, tačiau kitiems – rūpesčius dėl sveikatos. Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė atkreipia dėmesį, kad karščių metu ypatingai atsargūs turėtų būti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), nes aukšta oro temperatūra gali sukelti jų paūmėjimą.

Jau anksčiau mokslininkų tyrimai įspėjo, kad astma, šienligė ar atopinis dermatitas gali būti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. O dabar pirmą kartą daroma prielaida apie alergijos maistui keliamą pavojų. Gali būti, kad ateityje širdies ligų profilaktikai bus rekomenduojama atlikti ir kraujo tyrimus dėl alergijos.

Arterinė hipertenzija arba padidinto kraujo spaudimo liga – didžiulė problema visame pasaulyje. Ji žmogui visai nieko nejaučiant gali žaloti ne vieną organą, kol, atrodo, kaip iš giedro dangaus smogia jau insultas ar infarktas. VUL Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė konstatavo, kad arterinė hipertenzija yra šio amžiaus rykštė. „Tai yra civilizacijos liga, kurią mes mokame už ilgą gyvenimą“, – apibendrino ji.

Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje – jos vidutiniškai lemia kas antrą netektį. Tarp puokštės šios sistemos ligų neretai atsiduria ir širdies nepakankamumas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė pabrėžia, kad ši diagnozė gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių. Tiesa, kaip ir daugelio kitų ligų, pacientų amžius vis jaunėja.

Prieš metus, 2023 m. gegužės 1-ąją, pristatyta atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, leidusi daugiau gyventojų nemokamai pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Pasak vienos svarbiausių šios prevencinės programos lyderių gydytojos kardiologės doc. Jolitos Badarienės, tai paskatino žmones aktyviau tikrintis sveikatą, kai kuriems netgi išgelbėjo gyvybę, laiku aptikus ir suvaldžius kritines būkles. Anot doc.

Pasaulyje hipertenzija serga daugiau nei 1,2 milijardo žmonių, o Lietuvoje šią diagnozę išgirsta net 4 iš 10 žmonių. Ši liga paliečia daugybę žmonių, bet ji neturi ryškių simptomų, dėl to yra sunkiai pastebima ir būtent dėl šios priežasties kartais yra pavadinama „nematoma liga“. Visuomenės žinios apie hipertenziją, jos požymius bei prevenciją vis dar yra ganėtinai menkos.

Ketvirtadienį nuo 12 iki 15 valandos, Vinco Kudirkos aikštėje veiks atviras Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Renginio metu bus atliekami įvairūs sveikatos testai, veiks kino teatras, kuriame bus rodomi aktualūs filmo siužetai apie širdį. Visuomenei bus paaiškinta, kas yra širdies nepakankamumas, kaip atpažinti šios ligos simptomus ir kada kreiptis pagalbos.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“. Šiandien fizinio aktyvumo nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais. Ką daryti norintiems sportuoti, bet sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems kitų rizikos veiksnių ir todėl nesiryžtantiems pradėti, pataria medicinos centro „Northway“ gydytojas kardiologas Kristijonas Česas.

Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių – tokios orų išdaigos šį pavasarį itin dažnas reiškinys. Tarsi ant spyruoklių „šokinėjanti“ oro temperatūra žmones veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia jų sveikatai – kuo pokytis staigesnis, tuo didesnis jo poveikis. Tą ypač jaučia turintieji širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, taip pat sąnarių, kvėpavimo takų bei nervų sistemos ligomis sergantys pacientai.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jaunėja – nieko nestebina ir kai miokardo infarktas kerta 30-ies nesulaukusiam jaunuoliui. Gydytojai gi atkreipia dėmesį, kad kraujagyslių amžius, kuris gali nulemti ankstyvą ligą ir net liūdniausias jos pasekmes, gali visai nesutapti su žmogaus paso amžiumi.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Kai prieš keletą metų kalbėjomės su gydytoju kardiologu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu Raimondu Kubiliumi, jis pateikė statistinių duomenų, patvirtinančių senoką išvadą, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) mūsų šalyje yra dažniausia visų mirčių priežastis. Tačiau tuo pat metu atkreipė dėmesį, kad situacija po truputį gerėja.

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar patenkantys į didelę jų riziką laukia itin naujo efektyvaus vaisto kompensavimo. Pasak medikų, šis gydymas yra stiprus žingsnis į priekį. Nors pacientams jis jau yra nemokamai prieinamas kitose Europos šalyse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar tik pradeda svarstyti vaisto kompensavimo klausimą.

Lietuva jau daug metų garsėja kaip viena prasčiausiai su širdies ir kraujagyslių ligomis besitvarkančių valstybių, tačiau gydytojai kardiologai sako, kad šios „etiketės“ greitu metu atsikratyti nepavyks – pacientai, norėdami sumažinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, privalo iš savo asmeninių lėšų pirkti itin brangius inovatyvius vaistus.

Širdies ligos pastebimai jaunėja, mat šiandien žmonių gyvenimo būdas beprotiškai greitėja, – konstatuoja intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas. Jis įspėjo, kad ypač pavojinga yra padidėjusio kraujospūdžio liga, kuri gali nerodyti jokių simptomų. Be to, gyvybiškai svarbūs rodiklių – kraujo spaudimo ar pulso dydį gali nulemti ne tik ligos, bet ir charakterio tipas ar vadinamas „baltų chalatų“ sindromas.

Širdies vožtuvų ligos – dažnos ir galinčios paveikti bet kurį iš keturių širdies vožtuvų bei sukelti komplikacijas, jei nėra laiku diagnozuotos ir gydomos. Dr. Kasparas Briedis, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas, pabrėžia, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali išsaugoti žmogaus gyvybę bei užkirsti kelią klastingos širdies ligos progresavimui.

Nors širdies ir kraujagyslių ligos pražudo daugiausiai lietuvių, gydytojai apgailestauja, kad daug tautiečių į savo sveikatą vis dar žiūri pro pirštus. Kardiologas Tomas Jablonskas pabrėžė, kad jei automobilio būklę turime patikrinti kas dvejus metus, tokio paties ir net didesnio dėmesio reikalauja ir mūsų organizmas.   VUL Santaros klinikų kardiologas pabrėžė, kad kartą į metus ar dvejus kiekvienam būtina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Pacientų mylimas Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas juokauja iš pacientų net sulaukiantis priekaištų, kad jie tiek ilgai turėjo laukti eilėje. Matyt, taip yra neatsitiktinai. Žmonės pasakoja, kad tai – gydytojas, kurio kabinete kraujospūdis nepakyla. Pats medikas gi sako, kad didžiausią prasmę jaučia, kai pamato greitą darbo rezultatą ir prasmę. Atvykus į interviu sutartu laiku tenka kiek palaukti – gydytojas vis dar operacinėje.

Vidutinio amžiaus vyrai neretai susiduria ne tik su stereotipinėmis problemomis, tokiomis kaip nuplikimas ar vidurio amžiaus krizė, bet ir su impotencija. Vaistininkė teigia, kad šiuos nemalonumus dažniausiai sukelia nesveikas gyvenimo būdas arba širdies bei kraujagyslių ligos, tačiau gali būti, kad įtaką daro ir padidėjęs krūvis darbe arba patiriamas stresas.

Pasakymą „sudaužyta širdis“ įprastai siejame su nelaiminga meile. Bet ar žinote, kad širdis iš tiesų gali sudužti, o to priežastys – nebūtinai su meile susiję išgyvenimai, tačiau bet koks stiprus stresas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė pasakoja apie sudaužytos širdies sindromą, jo priežastis, pasekmes ir pataria, kaip galime parodyti meilę savo širdžiai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Nuo vienas po kito vežamų kritinių būklių pacientų iki tautiečių, atsidūrusių ne laiku ir ne vietoje, – taip darbą Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apibūdina VUL Santaros klinikų kardiologas Tomas Jablonskas. Pravėręs streso kupino darbo priėmime užkulisius gydytojas patarė, kaip atpažinti ūmią širdies ligą ir kokios svarbiausios klaidos nedaryti po apsilankymo pas gydytoją ligoninėje.

Šiaulių rajono gyventojas 52 metų Mindaugas Juknys atviras – jei ne laiku suteikta Respublikinės Šiaulių ligoninės operatyvi medikų pagalba, sausio 2-ąją buvusio gimtadienio galėjo ir nesulaukti. Neįprastą dusulį bei skausmą krūtinės srityje naujųjų metų išvakarėse pajutęs vyras nebeleido žmonai savarankiškai vežti jo į Skubios medicinos pagalbos skyrių, o liepė kviesti greitąją.

Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

Daugelis mūsų kartais norėdami atlikti kuo daugiau darbų, nusprendžiame paaukoti savo miego valandas. Be to, neretai ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, stiprus stresas, turi įtakos poilsio kokybei. Kokių pasekmių tai gali sukelti mūsų sveikatai? Pasak Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Ingos Giedraitienės, miegas – varomoji mūsų organizmų jėga, o jam sutrikus padidėja įvairių ligų rizika.

Retai nutinka, kad, pirmąkart sutrikus širdies ritmui, pavyksta pritaikyti naujausią rekomenduojamą šiuolaikinį intervencinį gydymą. Tuo šiandien gali džiaugtis pakruojiškis Arūnas Pakeltis. Prieš mėnesį sutrikus širdies ritmui jo sveikata labai pablogėjo. Savijauta pasikeitė kardinaliai patekus į Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų rankas.

Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys turėtų saugotis ne tik karščio. Pasirodo, žiemiškai šalti orai tokiems žmonėms gali sukelti ne mažiau pavojų. Gydytojas kardiologas plačiau papasakojo, kokie simptomai turėtų kuo skubiau versti pasitikrinti sveikatą. Ne vienas vos užklupus kiek didesniam, nei įprasta, šaltukui, nori išvis nekišti nosies į lauką. Vis tik kai kuriems žmonėms buvimas lauke šaltu oru gali padėti įspėti apie klastingą ligą.

Insultas išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Kaip teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis, lietuviai insultu serga kur kas dažniau nei kiti europiečiai – nors situacija Lietuvoje kiek gerėja, vien 2022-aisiais šalyje buvo užfiksuoti 8 684 nauji insulto atvejai. Vis dėlto specialistas įsitikinęs: sumažinti sergamumą ir riziką susirgti insultu tikrai galima.

Trečiadienį sostinėje, Antakalnio poliklinikoje įvyko skaudi nelaimė – mirė skubos tvarka pagalbos gauti atvykusi pacientė. Ji dar buvo gaivinta, tačiau moters gyvybės išgelbėti nepavyko. Poliklinikos atstovė portalui tv3.lt patvirtino, kad sausio 3 dieną mirė skubos tvarka konsultuota pacientė.  „Pacientė atvyko į įstaigą pas šeimos gydytoją ir įvertinus būklę skubos tvarka nukreipta gydytojo kardiologo konsultacijai“, – komentavo Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė.

Po vėžio, lietuviai labiausiai bijo širdies ir kaujagyslių ligų, parodė medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Tai gana įdomu, sako kardiologas Paulius Trinkauskas, nes didžiausią mirtingumą lemia ne onkologinės, o būtent širdies ir kraujagyslių ligos. Medikas aptarė, kokių savijautos pokyčių negalima ignoruoti ir dalijasi patarimais, kaip širdies ir kraujagyslių sveikata rūpintis jau nuo šiandien.

Kaip šalti orai veikia sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis? Kaip sumažinti šalčio keliamą pavojų sveikatai? Klausimai, į kuriuos atsakymus lyg ir žinome, bet kiekvieną kartą prasidedant šaltajam sezonui, atrodo, pamirštame. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas sako, kad pacientų negalavimus šaltuoju sezonu dažnai lydi kompleksinė rizikų visuma, todėl ieškant kaltininko dėl suprastėjusios savijautos tik į orą besti pirštu nereikėtų.

Ar žinote, jog esant normaliai širdies veiklai, žmogus jos nejaučia? Visgi, jos veiklai pakitus, pavyzdžiui, pagreitėjus širdies susitraukimų dažniui, gali pasireikšti nerimas ir sumišimo pojūtis. Šis negalavimas gali signalizuoti apie tachikardiją – pagreitėjusi širdies plakimą, kuris dažniausiai diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k./min.