Sausio 13-oji

1991-ųjų sausio 13-oji – data, kuri vyresnio amžiaus lietuviams kelia itin skaudžius prisiminimus. Tuo tarpu jaunoji karta šią datą labiau vertina tiesiog istoriniame kontekste. Tačiau yra šeimų, kurioms ši diena pakeitė gyvenimus – negrįžtamai ir į skaudžiąją pusę... Skaudus švenčių metas Dariui Gerbutavičiui buvo vos 17 metų, tačiau tai neatgrasė jaunuolio nuo noro eiti prie TV bokšto ir ginti Lietuvos nepriklausomybę. Bet likimas šiam jaunuoliui buvo parengęs itin skaudžią gyvenimo atomazgą.

Sausio 13-ąją vėliavas kėlė ne tik Lietuvoje gyvenantis lietuviai, bet ir geriausia Lietuvos sportininkė Rūta Meilutytė. Socialiniame tinkle "Facebook" plaukikė įkėlė nuotrauką su prierašu: „Keliu vėliavą laisvės gynėjams. Ir maža veliavelė turi didelę reikšmę.

Vėl tos dienos, kai laiką su malonumu galima leisti ir prie televizoriaus. 22-ąjį kartą minime Sausio 13-osios įvykius. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys dokumentiniai filmai, dainuojamos tos pačios dainos, skaitomi tie patys eilėraščiai. Bet ir per kūną bėga tas pats šiurpas, matant tuos vaizdus, klausant tas dainas, įsijaučiant į tą nuotaiką, pereinant į tą pačią, į transą panašią būseną. Ir visgi atrodo, kad viskas vėl ir vėl iš naujo, viskas vėl šviežia.

 Minint Sausio 13-osios metines, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, mero pavaduotojai Jonas Pinskus ir Jaroslav Kaminski, sostinės tarybos nariai šiandien Antakalnio kapinėse pagerbė Sausio 13-osios aukas ir padėjo vainikus sostinėje žuvusiesiems. Lietuva šiandien 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Šį rytą atsibudau gyvas ir sveikas. Jau 22 antrą kartą per savo keturiasdešimt metų. Ir taip kasmet. Kasmet, kai sausio 13-osios rytą pramerkiu akis, išsiverdu rytinės kavos, tada vėl pamatau brangius man žmones. Tada prieinu prie lango ir nužvelgiu, ką veikia kaimynai. Kai kurie šiandien kasa sniegą. Tolėliau mama stumia vežimėlį su kūdikiu. Pagalvoju, gerai, kad niekas nesikeičia jau 22 metus, nes kaimynai užsiima kasdieniais darbais, bet prieš 22 metus buvo kitoks rytas.

1991 metų sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena. Tai savo kalboje sekmadienį vykusiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime akcentavo Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas. "Vakarų demokratinės valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos mantros - "tik nepakenkti Gorbačiovui", nes kitaip, atseit, gali sustoti Tarybų Sąjungoje Gorbačiovo pradėtas pertvarkos procesas.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Lietuva 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Sekmadienį minėjimo renginiai vyks Seime. Bus galima apžiūrėti parodą "Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausį" ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirtą ekspoziciją "Laisvės šauklys". 10.00 val. istorinėje Kovo 11-osios salėje prasidės iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjimas, A. Terleckui bus teikiama 2012 metų Laisvės premija.

Penktadienį nuo pat ankstaus ryto prasidėjo Sausio 13-osios įvykių minėjimai. Valstybinės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegamos atminimo žvakes ir taip pagerbiami prieš 22 metus žuvusieji už Lietuvos laisvę. Mokyklose rengiami minėjimui skirti koncertai, parodos.

Ikiteisminį tyrimą dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Lietuvoje atliekanti generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu sudaryta tyrimo grupė, susidedanti iš penkių Generalinės prokuratūros prokurorų ir dviejų Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, per pastaruosius dvejus tyrimo metus surinko duomenų, kurių pagrindu tyrimas atliekamas jau dėl 81 asmens, 1991 m. ėjusių vadovaujančias pareigas TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saug...

Penktadienį nuo 8 val. ryto vyko jau gilias tradicijas turinti pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu valstybės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti prieš 22 metus žuvusius už Lietuvos laisvę.

Artėjant Sausio 13-ajai, Lietuvoje, kaip ir kasmet, prisimenami to meto įvykiai, žmonės, ypatinga susitelkimo ir vienybės atmosfera. „Sausio 13-ąją Lietuvos nepriklausomybę gynė visų tautų, tikėjimų ir politinių įsitikinimų Lietuvos žmonės“, – akcentavo ir ketvirtadienį Seime surengtos spaudos konferencijos dalyviai.

  Per pastaruosius metus Sausio 13-osios byloje įvykę postūmiai leidžia tikėtis šios bylos atomazgos, mano Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė. Taip ji įvertino pažangą tiriant nusikaltimus prieš lietuvių tautą.

Sekmadienį, Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanui Terleckui planuojama įteikti 2012 metų Laisvės premiją. Iškilminga ceremonija numatyta istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 22 d. skelbs nuosprendį vadinamojoje Algirdo Paleckio byloje dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo. A.Paleckis yra žemesnės instancijos teismo išteisintas, o vėliau Vilniaus apygardos teismo nuteistas beveik 11 tūkst. Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismo išteisintas, o vėliau Vilniaus apygardos teismo nuteistas beveik 11 tūkstančių litų bauda, Algirdas Paleckis prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) jį išteisinti. Antradienį septynių LAT teisėjų kolegija pradėjo kasacine tvarka nagrinėti politiko Algirdo Paleckio, nuteisto dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo, prašymą jį išteisinti.

Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila klausė, kodėl aukščiausia Lietuvos valdžia nesiima priemonių dėl nacionaline grėsme įvardijamo „frontininkų“ lyderio Algirdo Paleckio veiklos bei piktinosi kitais aukštų mūsų šalies valdžios institucijų veiksmais.

Vilniaus pirmosios apylinkės teismas skyrė beveik keturių tūkstančių litų baudą Danguolei Raugalienei, melagingai liudijusiai Algirdo Paleckio byloje, kuris buvo nuteistas dėl teiginio, jog per kruvinus Sausio 13-osios įvykius „saviškiai šaudė į savus“   Teismas nutarė, kad Socialistinio fronto lyderio byloje moteris melavo sąmoningai norėdama padėti jam.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

Neseniai įvyko incidentas, kai tiesioginės laidos „Seimo rinkimai 2012“ metu politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius.

„Ši byla tapo Rusijos politikos įrankiu. Dėl to buvo kreiptasi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad patys prokurorai surašytų reikalavimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl Algirdo Paleckio proceso metu paaiškėjusių galimai melagingų parodymų davimo teismui“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje aiškino Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila.

Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės prokuroro skundą dėl Algirdo Paleckio išteisinimo byloje, kurioje jis kaltintas šiurkščiai menkinęs bei pritaręs nusikaltimui prieš Lietuvos gyventojus.

Vilniaus apygardos teismas įpareigojo prokurorą tarpininkauti užtikrinant politiko dalyvavimą kitame teismo posėdyje, o priešingu atveju taikyti priverstinus veiksmus.

Lietuva stebisi austrų pozicija dėl M. Golovatovo paleidimo tyrimo. Mūsų šalis pasigenda Austrijos geranoriškumo tiriant, kodėl buvo leista išvykti Europos Sąjungos šalyse ieškomam M. Golovatovui. Kaip skelbia TV3, mūsų šalies atstovai stebisi Austrijos nenoru kuo greičiau ištirti, kodėl po sulaikymo oro uoste buvo paleistas Sausio 13-osios bylos įtariamasis KGB karininkas.

Sausio 13-ąją stengiuosi ne labai klausytis kalbų minėjimuose, nes jos dažna būna panašios į to paties atrajojimą arba tiesiog lėkštos. Visai atsitiktinai „snukiaknygės“ draugas atsviedė nuorodą į premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymo aprašymą, darytą kolegės Eglės Samoškaitės iš DELFI.LT. „Ir ką mes girdime ta proga iš mums labai „mielos“ ir „brangios“ opozicijos? Girdime, kad viskas, ką darome, yra visiškai blogai.

Kai 1983 m. mane apgyvendino KGB rūmų požemyje, izoliatoriaus kamera priminė ano meto Lietuvos tikrovę. Betoninės sienos ir grindys, geležimi apkaustytose duryse mažas langelis, per kurį tris kartus per dieną gaudavome kalėjimo davinį, ir nepermatomas grotuotas langas. Tik pačiame lango viršuje siauras plyšelis, pro kurį matėsi dangaus mėlynė. Pakliuvęs į šią kamerą suvokdavai, kad esi tobulai atskirtas nuo pasaulio.

„Tas dalykas, kurio jūs mokotės kaip istorijos – jo nėra iš viso. Jo nėra, nes praktiškai lieka tik tai, ką kažkas parašė. Jeigu aš kalbėčiau apie tuos įvykius, jūs pagalvotumėte, kad Č. Juršėnas buvo vienoje  valstybėje, o aš buvau kitoje. (...) Kai jūs paskaitysite A. Brazausko knygą, jūs būsite vienoje istorijoje, K. Prunskienės – jūs būsite kitoje. O V. Landsbergio – jūs iš viso būsite keistoje istorijoje.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ (KP) organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu, buvusiu specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadu, kuris dalyvavo šturmuojant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. KP sutiko išskirtinai naujienų portalui Balsas.lt leisti tiesioginiame eteryje užduoti kelis klausimus žmogui, kurio veiksmams abejingų Lietuvoje nėra. Balsas.

Rusijos disidentas Segejus Kovaliovas, tapęs pirmuoju Seimo įsteigtos Laisvės premijos laureatu, tvirtina, kad Rusijai reikia Vakarų „paramos ir spaudimo“, kaip kad yra sakęs kitas žymus žmogaus teisių gynėjas Andrejus Sacharovas. Tačiau, anot S. Kavaliovo, bėda ta, kad protokolas dabar yra svarbiausia Vakarų vertybė, o kitos prisimenamos tik skambiose kalbose. Nenuilstančio žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo nėra reikalo pristatinėti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo pirmininkavimą ES perėmusios Danijos teisingumo ministrui Mortenui Bodskovui už parodytą paramą Lietuvai ir pasiūlymus dėl Europos arešto orderio stiprinimo. „ES pirmininkaujančios valstybės dėmesys labai svarbus mums ir visapusiškam bei efektyviam Europos arešto orderio įgyvendinimui“, – teigiama sausio 13 dienos A.Ažubalio laiške M.Bodskovui.

Vakar skverelyje prie Šiaulių miesto savivaldybės, kur 1991 metų sausio 13-ąją žmonių širdys liepsnojo meile Lietuvai ir laisvei, organizuotas Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Rinkosi moksleiviai Skverelio medžius geltonos, žalios ir raudonos spalvos popierinėmis rankomis puošė miesto moksleiviai.

Kas drįso viešai išdėstyti mūsų šalies teismų sistemos ydas? Tai išsiaiškinti užsimoję teisėjai toliau persekioja „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavaste ir reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, o ne išsiaiškinti galimus pažeidimus. Demokratinėse valstybėse neįprastą nutartį penktadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas. Į šį teismą žurnalistė kreipėsi tikėdamasi, kad jis panaikins pernai lapkritį priimtą Vilniaus 2–ojo apylinkės teismo sprendimą.

Savanorių studentų kuopos karys, atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad už Lietuvą kautųsi ir šiandien. „Čia net nėra klausimo“, – portalui Balsas.lt sakė neseniai į atsargą išėjęs kariūnas, kuriam tenka taikstytis su sumažinta valstybės pensija ir ieškoti kitų pragyvenimo būdų. Pasak A. Daugirdo, valstybės garantijų jam užtektų tik duonai. „Pinigų sviestui jau reikia užsidirbti kitur“, – aiškina karys, bet tikina nė kiek nepraradęs patriotiškumo.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ penktadienį organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu ir Algirdu Paleckiu, kuris laidoje kartojo tezes, už kurias šiuo metu yra teisiamas – esą „savi šaudė į savus“. Jam antrino ir M. Golovatovas, tvirtindamas, esą sovietinė armija 1991 m. nenaudojo tokių ginklų, kuriais buvo apšaudyta minia prie Televizijos bokšto.

Be mobiliųjų telefonų, be interneto ryšio 1991-ųjų kruvinąjį sausį laisvas žodis iš Lietuvos pasklido po pasaulį. Mėgėjai trumpabangininkai, per naktį palinkę prie mikrofonų, rizikuodami savo ir šeimų saugumu, radijo kanalais Rytams ir Vakarams siuntė svarbiausią žinią: Lietuvoje okupantų tankai nusitaikė į beginklę dainuojančią minią. Panevėžiečio Vytauto Merkio akis uždengusi tamsa, tačiau prieš 21-erius metus sausio 13-ąją jis buvo vienu iš daugelio, atnešusių Lietuvai šviesą.

Rusų disidentas Sergejus Kovaliovas sumokėjo didelę kainą už draugystę su lietuviais ir kitais geros valios žmonėmis, kainą, be kurios neįmanoma pasiekti laisvės. Kalbėdamas iškilmingame Sausio 13–osios minėjimo posėdyje Seime Kauno arkivyskupas metropolitas, buvęs disidentas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjas Sigitas Tamkevičius pirmąjį Laisvės premijos laureatą S. Kovaliovą Evangelijos žodžiais vadino žemės druska. „Druska, tiesa, yra sūri, bet labai reikalinga.

Buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas pareiškė, kad 1991 metų sausį jo būrys Vilniuje veikė su sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo žinia, o komunikacijos centrus reikėjo užimti todėl, kad būtų paskelbta apie prezidentinio valdymo įvedimą Lietuvoje.

Sausio 13-oji pažymėta krauju, bet ši Laisvės gynėjų diena yra mūsų tautos moralinės pergalės ir laisvės įprasminimo diena. Turėtume suvokti: laisvėje gimęs jau nevergaus. Laisvė yra tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis, o jos netektis – galimybės augti, tobulėti praradimas. Vargu ar kuris mūsų norėtų būti vergu, nes tai žemina bei menkina valią ir dvasią. Mums laisvė kainavo brangiai: ji pažymėta krauju ir išpirkta Lietuvos žmonių gyvybėmis.

Pirmosios Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas, penktadienį kalbėdamas Seime, istorinėje Kovo 11-osios salėje, pasidžiaugė, kad Lietuva žengia europietiškos integracijos keliu. „Dabar laisva, ne be trūkumų, galbūt ir su rimtais trūkumais, apie kuriuos buvo čia kalbama iš šios tribūnos, tokia Lietuva žengia nauju europietiškos integracijos keliu. Aš manau, kad tai yra pats viltingiausias, pats būtiniausias dabartiniame pasaulyje kelias“, – sakė S. Kovaliovas.

Penktadienį Seimas iškilmingai paminėjo Sausio 13-osios 21-ąsiąs metines. Iš istorinės Kovo 11-osios salės tribūnos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių ge...

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Nuo šio įvykio neatsiejamas Michailas Golovatovas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties Alfa būrio vadovas,  dalyvavęs Sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje. 1991 m. sausio 11-13 d. vadovavo Alfa grupei, kuri sausio 13 d. šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, kuomet žuvo keturiolika Lietuvos piliečių. Šiandien Balsas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis apgailestauja dėl Rusijos atsisakymo apklausti buvusį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą tiriant 1991 m. sausio 13-osios baudžiamąją bylą. Ministras atkreipia dėmesį, jog kaimyninė valstybė tokį savo atsisakymą nutarė pateikti būtent šios atmintinos dienos išvakarėse.

Minint Laisvės gynėjų dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių gerovės.

Minėdami  Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją – kaskart su nostalgija prisimename tautos vienybę, kurios šiandien labai trūksta. Kitaip negu prieš dvidešimt vienerius metus, kada tauta ir valdžia vieningai kovojo prieš okupantus, šiandien minint Sausio 13-ją padėtis Lietuvoje yra kardinaliai pasikeitusi. Įvyko tas, ko tada tauta, kovodama už laisvę, nesitikėjo – valstybę užvaldė godžios tamsios jėgos. Tauta skilo į privilegijuotą klasę  ir skriaudžiamą liaudį.

Atpažinti kvailį nesunku, kaip ir mėginantį kvailinti. Tereikia pastebėti, kad žmogus lygina traktorių su seniu besmegeniu. Klausimas, ar šiandien žmonės eitų ant barikadų, yra niekšingas ir idiotiškas iš esmės. Kažkas kažko paklausė Vienos apklausų agentūros gerai išmokyti, kažkieno užsakyti sociologai ėmė ir Sausio 13-osios proga atliko neva labai reikšmingą tyrimą – ar žmonės šiandien rinktųsi nepriklausomybę ar ekonominę gerovę.

Laisvės gynėjų dienos proga Sausio 13-osios atminimo medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo šalies piliečius, 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusius Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, saugojusius visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą. Pasak šalies vadovės, Sausio 13-oji – ne tik kovų dalyvių prisiminimų diena, bet ir visos šalies dėkingumo diena žmonėms, pakeitusiems istoriją savo drąsia meile laisvai Lietuvai.

Minime 21-ąsias tvirtos Lietuvos piliečių valios ir laisvės troškimo metines. Turbūt dar niekada tauta nebuvo tokia vieninga ir taip aiškiai žinanti ko nori, kaip tuo sunkiu metu. Todėl yra be galo skaudu ir pikta, kai praėjus šiems metams iš visų pusių skamba balsai, niekinantys krauju iškovotą nepriklausomybę. Atrodo, kad dėl kažkokių nesuprantamų jėgų iškovota laisvė ir nepriklausomybė išsigimė į didžiajai daugumai piliečių nepriimtiną chaosą ir depresiją.

Kasmet Sausio 13-ąją ne tik prisimenamos ir pagerbiamos šios nakties aukos, dar kartą, jau iš poros dešimtmečių laiko perspektyvos apmąstoma, kaip lemtingai tą kartą istorinės aplinkybės susiklostė Lietuvai, bet ir užduodamas klausimas, kas nutiktų, jei Sausio 13-osios įvykiai pasikartotų šiandien? Ar šiandien mes būtumėme tokie pat vieningi, kaip tą naktį žmonės, budėję prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos radijo ir televizijos? Ar šių dienų lietuviui, kuris nevengia pripažinti, jog auga...