Penktadienį Seimas iškilmingai paminėjo Sausio 13-osios 21-ąsiąs metines.
Iš istorinės Kovo 11-osios salės tribūnos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių gerovės.
I. Degutienė pakvietė visus laisvos valstybės piliečius į pagalbą kuriant teisingą Lietuvą.
„Visi privalome suprasti, kad nei Seimo Pirmininkė, nei kiti aukšti valstybės pareigūnai nėra pajėgūs vieni įveikti šių sunkių ydų. Todėl prašau, kviečiu Jus visus, laisvos Lietuvos piliečius, į pagalbą, nes tik kartu galime sukurti tikrai teisingą sąžiningą Lietuvą“, – sakė I. Degutienė.
Žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis Sausio 13-ąją kreipėsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą prašydamas apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, 1990 m. įteiktą tuomečiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui.
Iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime R. Povilaitis pabrėžė, kad Nobelio taikos premijos 1990 m. skyrimas M. Gorbačiovui tarsi parodo, kaip idealizuojamas buvo šis žmogus Vakaruose. Deja, 1991 m. įvykiai ne tik Vilniuje tokio požiūrio nepakeitė.
„Mano giliu įsitikinimu, tuometis Sovietų Sąjungos prezidentas M. Gorbačiovas, kaip valstybės vadovas, yra atsakingas už SSRS ginkluotųjų pajėgų, SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės ir SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) pajėgų veiksmus 1991 m. sausio 13-ąją, kurie vertintini kaip karo nusikaltimai ir/arba nusikaltimai žmoniškumui. Net jeigu minėtosios ginkluotosios pajėgos veikė be M. Gorbačiovo įsakymo (kaip teigia jis pats), jo tylus pritarimas arba nesiėmimas vėliau veiksmų ištirti įvykį ir nubausti asmenis, naudojusius ginkluotą jėgą (kovinius šaudmenis, sunkiąją karinę techniką) prieš civilius asmenis ir civilius objektus, taip pat sudaro pagrindą M. Gorbačiovo atsakomybei pagal tarptautinės baudžiamosios teisės standartus“, – sakė R. Povilaitis.
Minėjime kalbėjęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Linas Kojala apgailestavo dėl neregėto masto emigracijos, kraupios savižudybių statistikos ir tvyrančio visuotinio nusivylimo, tačiau taip pat pastebėjo, kad „ne viskas juoda ir niūru“.
„Savo akimis kasdien matau bendraamžius, kurie yra pasiryžę dirbti savo šaliai. Priešingai nei dažnai teigiama, ne visi gabiausieji emigravo ir atidavė savo protus užsieniui. Viliuosi, kad kartu su jais įgyvendinsime Abraomo Linkolno žodžius. Ne tik didžiuosimės vieta, kurioje gyvename, tačiau savo darbais paversime ir būsime verti jos pasididžiavimo. Tad visi, kurie krito vardan Lietuvos, pirmiausia išsaugojo tai, kas buvo svarbu ištisoms kartoms. Esame įpareigoti branginti valstybės pamatus ir dirbant gimtinėje kurti jos ateitį. Lietuva išliks, jeigu tuo tikėsime mes patys. Juk kiekviena karta laisvę ir nepriklausomybę turi iškovoti pati. O viltį įkvepia Justino Marcinkevičiaus žodžiai: “Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė. Todėl, kad tu – šventovė. Todėl, kad tu – Tėvynė", – sakė L. Kojala.
Penktadienį minėjime taip pat kalbėjo Seimo narys, Laisvės premijų komisijos pirmininkas Petras Auštrevičius, vienas iš „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų, redaktorių, Sergejaus Kovaliovo bendražygis arkivyskupas Sigitas Juozas Tamkevičius ir kovotojas už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjas, Rusijos disidentas, pirmasis Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas.
Iškilmingo minėjimo metu S. Kovaliovui buvo įteikta pirmoji Laisvės premija.
Seimo įsteigta premija garsiam Rusijos disidentui skirta už pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Po iškilmingo minėjimo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje įvyko iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
