Sausio 13-oji

Kiekvieni metai, minint sausio agresijos prieš Lietuvą dienas, visuomenei per žiniasklaidą išmetamos įvairios  to laikotarpio įvykių interpretacijos. Žinoma, kiekvienas turi teisę pasisakyti, bet gal nereikėtų laisvai sukurti ir kitiems prirašinėti motyvų, kuriais remiantis buvo daromi vienoki ar kitokie veiksmai. Ypač, kai kalbama tik iš savo varpinės, o ne konkrečiai žinant faktus.

Šiaulių oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovas, atsargos kapitonas, Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Algirdas Ulčinas paprašytas prisisegti nuotraukai Sausio 13-osios medalį, atsiprašo: „Kai kurie, gavę medalį, save laiko didvyriais, aš taip nemanau“. Sausio įvykiai A. Ulčinui primena karą, kur laisvės gynėjai tinklais su žvejybiniais kabliukais ėjo prieš tankus ir nugalėjo. Sausio nuojautos A. Ulčinui 1991-ųjų sausio įvykių metu buvo 32-eji. Eilinis „Nuklono“ gamyklos darbuotojas.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programa penktadienį prasidės mokyklose, valstybinėse įstaigose, ambasadose rengiama pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Prezidentūroje bus teikiami Sausio 13-osios atminimo medaliai. Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingai bus įteikta pirmoji Laisvės premija – ji paskirta garsiam rusų disidentui Sergejui Kovaliovui. Laisvės gynėjų dienos minėjimas vakare baigsis šv.

Sausio 13-osios aukos pagerbiamos atminimo renginiais. Laužai jau suliepsnojo prie Televizijos bokšto, Lietuvos Respublikos Seimo. (Papildyta 21.11) LRT rodė, kaip Seime vyko iškilmingas sausio 13-osios aukų minėjimas. Kalbėjo ir to laikmečio Seimo bei kitų objektų gynėjai. Vis dėlto, kai kurie jų apgailestavo, kad šiuo metu Lietuvoje dalis laisvę gynusių asmenų nėra tinkamai įvertinti.

Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas apdovanojo aukštus SSRS pareigūnus „už drąsius ir ryžtingus veiksmus“ Vilniuje 1991 metų sausį, ketvirtadienį Seime vykusioje konferencijoje sakė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.

Minint 1991 metų sausio 13 d. sovietinės agresijos ir nepavykusio perversmo 21-ąsias metines Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos iniciatyva šimtai mokyklų pamokas pradės Laisvės gynėjų dienai paminėti skirta pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Jos metu (lygiai 8.00 valandą visoje Lietuvoje) mokyklose bus užgesinama šviesa ir languose dešimčiai minučių  uždegamos atminties žvakutės, kurios primins dramatiškas dienas, kai atsikūrusi Lietuvos valstybė ir jos piliečiai, vieni...

Lietuva minės kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 21 sukaktį, o politologai ir intelektualai diskutuoja dėl „Sprinter“ apklausos rezultatų, esą dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę. Primename, kad tuščių lentynų, pagal paskyrimą gaunamų automobilių „Žiguli“ ir netvarkomų viešųjų tualetų sovietmečiu nebuvo, tad pateikta alternatyva – fiktyvi. „Nepriklausoma“, nes niekas nepriklauso nuo žmonių? Atsakymas, kad 70 proc.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ragina Lietuvos gyventojus Sausio 13-osios rytą uždegti žvakutes ir tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Sausio 13-oji yra ne tik Lietuvos pergalės diena. Jei nebūtų Sausio 13-osios pergalės, nebūtų ir sovietų imperijos subyrėjimo, ir šiandien Europa ir pasaulis atrodytų visai kitaip. Turime tai suprasti ir pagerbti didvyrius, kurie mums atvėrė kelią į Laisvę, – sako I. Degutienė.

Artėjant sausio 13-osios minėjimo dvidešimt pirmosioms metinėms savaitraštis „Ekonomika.lt“ apie tai kalbino VU Istorijos fakulteto dekaną profesorių Zenoną Butkų. Jis ryžosi pareikšti savo nuomonę ir apie šiandieninius ekonominius sunkumus Lietuvoje bei pasaulyje. Kaip prisimenate Lietuvą 1991-aisiais? 1991 metų sausio 13-oji – turbūt garbingiausia Lietuvos istorijos data, nes tądien pavyko apginti Lietuvos nepriklausomybę.

Sausio 13-osios bylos tyrimas vykdomas nuosekliai, tačiau į kai kuriuos klausimus atsakymų bus sulaukta, tik kai Rusijos viduje situacija pasikeis tiek, kad ji pati bus suinteresuota gauti tuos atsakymus, sako Premjeras Andrius Kubilius.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Ketvirtadienį nuo pat ryto duris visiems lankytojams atvers Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. Vidurdienį Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės 1990–1991 m. valstybės gynėjų konferencija. Vėliau Seime vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą dėl M. Gorbačiovo apklausos. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į kitus šaltinius, rusai tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ET konvencijoje nurodoma, jog toks teisinės pagalbos prašymas gali būti atmestas esant pavojui, kad prašymas gali pakenkti šalies, gavusios prašymą, vidaus gyvenimui, suverenitetui ir t.t. Asmeninė M. Gorbačiovo kaltė prisidėjus prie civilių žudynių nėra įrodyta. Lietuva jį norėjo apklausti kaip liudytoją.

Prieš gerus metus sudaryta nauja Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė apibendrina visus naujus bylos duomenis. Tai atlikus bus sprendžiamas klausimas dėl procesinių reikalavimų, kurie leistų ikiteisminį tyrimą užbaigti įtariamiesiems nedalyvaujant procese, įvykdymo, t. y. artėti prie tyrimo užbaigimo stadijos, Sausio 13-osios 21-ųjų metinių išvakarėse pareiškė Generalinė prokuratūra.

„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose.

Sausio 8-13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradėjo XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Trečiadienį, sausio 11–ąją, Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

Rimti istorikai nesiima rašyti istorijos apie įvykius, kurie dar vyksta, o Sausio 13-osios istorija dar nesibaigė – vyksta teisiniai tyrimai, kuriems išspręsti dabartinei valdžiai trūksta politinės valios, bijoma įžeisti Rusiją. Todėl Sausio 13-osios įvykių kronika gali likti neparašyta, sakė vienintelis gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Lietuvos evangelikų reformatų vyskupas Tomas Šernas.

Sekmadienį Vilniuje rengiamas XXI tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Sausio 8–13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradės XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Sausio 11 dieną Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

Artėjant sausio 13-ajai, Lietuva galėjo atversti naują bylos puslapį ir teisti buvusį KGB karininką, sausio 13-osios bylos įtariamąjį M. Golovatovą. Tačiau praėjusių metų liepą Austrijoje sulaikytas nusikaltimais žmoniškumui kaltinamas Rusijos pilietis netrukus buvo paleistas. Lietuvai iki šiol nepavysta iš austrų gauti atsakymų, kodėl taip atsitiko, nors Austrija ir yra pažadėjusi peržiūrėti savo teisinę sistemą.

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, iškilmingo minėjimo Seimo Kovo 11-osios salėje metu bus įteikta pirmoji Laisvės premija, kurią Seimas paskyrė Rusijos žmogaus teisių gynėjui, kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.

Ateinantį sekmadienį Vilniuje rengiamas XXI tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Dvidešimt metų tylėję, nežinia kur buvę, kai nagrinėta sausio 13-osios žudynių byla, „liudininkai“, atbėgę į garsios šeimos garsaus palikuonio teismą, ėmė ir prisiminė matę visokių neįtikėtinų vaizdų 1991 metų sausio 13-osios naktį. „Sensacingi“ inicialais pristatomų sutvėrimų „atsiminimai“ šiaip nėra verti specialios polemikos. Teismas yra sudėjęs taškus ir viską seniai išaiškinęs. Apmaudu tik tai, kad galima prikabinti makaronų ant jaunų arba patiklių žmonių ausyčių. Tad keletas pastebėjimų.

Socialistinio liaudės fronto lyderis pateikė teismui neviešintą medžiagą iš SSSR prokuratūros, kurią teismas priėmė ir nutarė paviešinti kitame posėdyje. Vilniaus pirmosios apylinkės teismas tęsė baudžiamosios bylos, kurioje partijos „Frontas“ lyderis kaltinamas neigęs Sausio 13-osios nusikaltimus, nagrinėjimą. Į teismo salę iškviesti septyni liudytojai.

Austrija galėjo paleisti Sausio 13-osios byloje įtariamą Michailą Golovatovą, bet neprivalėjo to daryti. Sulaikiusi šį asmenį ir perdavusi jį Lietuvai, Austrija taip pat būtų pasielgusi teisine prasme teisingai. Šiuo atveju buvo pasinaudota teisine išlyga, teigia europarlamentarė Laima Andrikienė. „Tokiu būdu pasitarnaudama Rusijai Austrija paaukojo gerus santykius su Lietuva.

Seimas 20-ųjų Sausio 13-osios metinių proga įsteigė Laisvės premiją, kuri bus teikiama asmenims ir organizacijoms už indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premijos įstatymo priėmimą parėmė 60 Seimo narių, prieš balsavo 17, susilaikė 21 parlamentaras. Premija – 5000 eurų – bus mokama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Užvakar vakare Baltarusijos teisėsaugos institucijos Minske sulaikė Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovą Alesių Beliackį. Organizacijos būstinėje atlikta krata. Baltarusis sulaikytas gavus iš Lietuvos teisingumo ministerijos informaciją apie jo asmeninę sąskaitą banke „DnB Nord“. Teisingumo viceministro teigimu, ministerija vykdo teisinį bendradarbiavimą ir nėra atsakinga už tarptautinę politiką.

Teisingumo ministerija aiškinasi, ar Austrijos vidaus teisėje numatytas baudžiamumas už nusikaltimus žmoniškumui. „Yra keletas dalykų, kurie šiuo metu mano prašymu yra nagrinėjami.

Austrijos teisėsaugininkus suklaidino  raidžių Ch ir Ck abreviatūra Lietuvos ieškomo asmens pase ir arešto orderyje. Europos arešto orderyje, kuris išduodas Lietuvos teisėsaugininkų, Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo vardas parašytas per Ck – Mickailas, nors turėjo būti parašyta kaip Michailas. Tai spaudos konferencijoje patvirtino Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak ministro, tai ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl M. Golovatovas paleistas namo.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė pateikė klausimą raštu Europos Komisijai dėl Rusijos piliečio M. Golovatovo atvejo, kuomet įtariamasis Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, 2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Vienos oro uoste (Austrija), tačiau nepraėjus 24 valandoms paleistas taip ir nepradėjus ekstradicijos procedūros.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio iniciatyva Europos teisingumo komisarei Viviane Reding bei visiems Europos Sąjungos šalių narių diplomatijos vadovams bus išsiųsti Sausio 13–osios įvykius atspindintis dokumentinis filmas ir knygos.

Įvykiai Austrijoje dėl įtariamojo Sausio 13–osios byloje Michailo Golovatovo sulaikymo įrodė, jog Lietuvoje teisinė sistema nėra tobula. Lietuvos generalinės prokuratūros duomenimis, pernai išduotas 291 Europos arešto orderis (EAO), tačiau tenkinta tik 138. Panaši padėtis ir ankstesniais metais: 2009 m. – išduota 211, tenkinta – 108; 2008 m. –  atitinkamai 248 ir 119;   2007 m. – 225 ir 117;   2006 m. – 388 ir 62;  2005 m. – 433 ir 68. Visi EAO, anot Generalinės...

Rusija tvirtai pasiryžusi ginti savo piliečių užsienyje interesus ir saugumą, tuo labiau tais atvejais, kai užsienio valstybės valdžios veiksmai jų atžvilgiu yra nepagrįsti. Tai pareiškė RF prezidento spaudos sekretorė Natalija Timakova, komentuodama „Alfos“ dalinio veteranų asociacijos atvirą laišką valstybės vadovui dėl incidento su buvusiu grupės vadu Michailu Golovatovu, kurį Lietuva įtaria dalyvavus Vilniaus įvykiuose 1991 metų sausį.

Lietuvos politikų nuomonės dėl to ar reikalauti Austrijos atsiprašyti už Sausio 13-osios byloje įtariamo Michailo Golovatovo paleidimą – skiriasi. Jei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį pareiškė, kad atsiprašymas „turėtų sekti“, tai prezidentė Dalia Grybauskaitė vėliau išdėstė kitokią poziciją. „Aš norėčiau formuluoti visai kitaip - ne apie atsiprašymus eina kalba.

Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė, tirianti Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, kitą savaitę dirbs Austrijoje. Lietuvos teisininkai tikisi apklausti ne tik pareigūnus, bet ir neoficialią įvykio versiją pateikiančius austrų politikus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kol buvęs KGB pulkininkas, Sausio 13-osios bylos įtariamasis, nusikaltimais žmogiškumui kaltinamas M. Golovatovas ilsisi Maskvoje ir dalija interviu, Lietuvoje tęsiasi protestai prieš Austrijos spr...

Neketinu bent kiek oponuoti kolegai ir bičiuliui Vladimirui Laučiui, pavadinusiam kagėbistą, sovietinių grupės “Alfa” smogikų vadeivą Michailą Golovatovą itin skubiai paleidusią Austriją “maža š…na šalimi”. Poelgis tikrai vertas panašios retorikos ir ne tik.

Buvusio SSRS KGB specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ (oficialiai vadintos „grupės „A“) vado Michailo Golovatovo byla, tiksliau – sulaikymo incidentas Vienoje, oro uoste, pagal Lietuvos arešto orderį, baigėsi ne pačiu blogiausiu būdu. Nepaisant to, kad Lietuvos prokurorų įtariamas dalyvavęs 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje, formalusis kariškis pensininkas sugrįžo namo į Rusiją, o nebuvo surakintas antrankiais ir atgabentas į Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Austrijos federalinis kancleris Werneris Faymannas neatsiprašys Lietuvos dėl buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo, skelbia „Kurier“. Austrijoje nepriklausoma žinyba priėmė nepriklausomą sprendimą, pabrėžė jis penktadienį „O1“ radijo stočiai. Kartu kancleris atkreipė dėmesį į tai, kad sudaryta dvišalė darbo grupė su Lietuva minėtam atvejui tirti. „Mes neturime ko slėpti. Kai pamatai, kaip priimtas sprendimas, tikiesi ir partnerio supratimo“, – kalbėjo V. Faimanas.

Lietuvos ambasados Vienoje atstovui ketvirtadienio vakarą buvo įteiktas Austrijos užsienio reikalų ministerijos laiškas, adresuotas Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrams, kurio kopija siunčiama Europos teisingumo komisarei Viviane Reding bei visų kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių užsienio reikalų ministrams. „Lietuva dėkinga Austrijos kolegoms už pastangas, tačiau tenka apgailestauti, kad šiame laiške neišgirdome nieko nauja. Visi jame dėstomi teiginiai Lietuvai jau yra žinomi.

Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš M.  Golovatovo paleidimą Austrijoje Ketvirtadienį Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš Austrijos valdžios sprendimą paleisti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, kuris 1991 metais vadovavo televizijos bokšto šturmui Vilniuje. „Asmenys, atsakingi už kitų žmonių mirtį diktatūrų laikais Vidurio ir Rytų Europoje, turi stoti prieš teismą.

Šiandien Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti Rusijos Federacijos piliečio M. Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus. „Šių metų liepos 14 d. 4:45 val. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduoto Europos arešto orderio pagrindu  Vienos (Austrija) oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis.

Lietuva ir politiškai ir visuomeniškai pasakė savo nuomonę apie Austrijos sprendimą skubiai paleisti paleisti Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Kartu visai nereikia perdėtai atakuoti klaidą padariusių Lietuvos partnerių. Be to, trūksta teisininkų pasisakymų, – mano Seimo narys, buvęs euroderybininkas Petras Auštrevičius. Pasak P. Auštrevičiaus, austrai be abejo bus padarę klaidą, tačiau dar nėra priežastis dirbtinai kaitinti aistras, ypač siekiant krautis politinį kapitalą.

Dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė laiškus Europos Parlamento (EP) Pirmininkui Ježiui Buzekui (Jerzy Buzek), Austrijos Bundesrato pirmininkei Zuzanai Noivirt (Susanne Neuwirth) ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Pramer (Barbara Prammer). Laiškuose pažymima, kad šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, susitikusi su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusiu Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu, padėkojo svečiui už jo šalies išreikštą palaikymą dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą – įteiktą notą. „Dėkojame, kad išreiškėte aiškią poziciją dėl Austrijos veiksmų ir palaikymą Lietuvai. Tai mums yra labai svarbu, tai labai svarbu ir visos Europos Sąjungos ateičiai“, – sakė I. Degutienė.

Latvija antradienį įteikė notą Austrijai dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo. Tai viešėdamas Lietuvoje pranešė naujasis Latvijos Prezidentas Andris Berzinis. „Man atrodo, kad Latvija šioje situacijoje geriausiai supranta Lietuvą. Aš pats asmeniškai 1991 metų sausį buvau labai panašioje situacijoje ir visiškai remiu jūsų valstybės požiūrį ir poziciją.

Visai natūralu, kad dėl Austrijos sprendimo itin skubiai paleisti remiantis Europos arešto orderiu sulaikytą Michailą Golovatovą, įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje kilo audringa reakcija. Mums, lietuviams, Sausio 13-osios tema yra pernelyg skaudi, siekis atstatyti teisingumą pernelyg svarbus, kad galima būtų nutylėti šį europietiško solidarumo požiūriu skandalingą faktą. Tačiau įsisiūbavusios aistros yra prastos patarėjos.

Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Austrijos diplomatijos vadovas teigė nematantis savo šalies klaidų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios žudynių byloje Michailą Golovatovą. „Jis man sakė, kad tai yra sena žaizda Lietuvai. Suprantu, kad į tai reikia jautriai reaguoti. Netgi jei tai liečia senas žaizdas, tai nekeičia fakto, kad procese yra principai, kurių turi būti laikomasi“, – Austrijos užsienio reikalų ministrą Michaelį Spindeleggerį cituoja portalas tt.com.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, komentuodamas tai, kad nepaisant Europos arešto orderio, Austrija paleido vieną pagrindinių įtariamųjų Sausio 13-osios byloje – buvusį KGB karininką M Golovatovą, „Balsas.lt“ sakė abejojantis, kad panašiai kaip su Lietuva galėjotų būti pasielgta kurios nors didesnės ar stipresnės valstybės atžvilgiu. „Aš neįsivaizduoju, kad pavyzdžiui, R. Mladičiaus atveju taip galėtų įvykti.

Įtariamojo Sausio 13-osios žudynių byloje Michailo Golovatovo paleidimą Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris aiškina teisinėmis priežastimis ir akcentuoja valdžių atskyrimo principą. „Mes esame teisinė valstybė, tai yra aišku, su nepriklausoma teisingumo sistema, kuri priima savo sprendimus. Buvo prašymas iš Lietuvos, mes nustatėme terminą, per kurį dokumentai su konkrečiais duomenimis privalėjo būti pristatyti. Šitas terminas praėjo, o konkrečių duomenų nebuvo.

Austrijos valdžia pasielgė, kaip Kremliaus liokajai, tačiau Lietuvos valdžia galėtų pasižiūrėti ir į veidrodį, – mano buvusi politinė kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. „Ką čia ir pakomentuosi – Kremliaus liokajai. Dujos, nafta, eurai ir tiek. Jokios vertybės nebėra įdomios. Tokia padėtis visoje Europėlėje, tad Austrijos sprendimas nelabai ir nustebino“, – sakė portalui „Balsas.