Sausio 13-oji

Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš M.  Golovatovo paleidimą Austrijoje Ketvirtadienį Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš Austrijos valdžios sprendimą paleisti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, kuris 1991 metais vadovavo televizijos bokšto šturmui Vilniuje. „Asmenys, atsakingi už kitų žmonių mirtį diktatūrų laikais Vidurio ir Rytų Europoje, turi stoti prieš teismą.

Šiandien Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti Rusijos Federacijos piliečio M. Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus. „Šių metų liepos 14 d. 4:45 val. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduoto Europos arešto orderio pagrindu  Vienos (Austrija) oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis.

Lietuva ir politiškai ir visuomeniškai pasakė savo nuomonę apie Austrijos sprendimą skubiai paleisti paleisti Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Kartu visai nereikia perdėtai atakuoti klaidą padariusių Lietuvos partnerių. Be to, trūksta teisininkų pasisakymų, – mano Seimo narys, buvęs euroderybininkas Petras Auštrevičius. Pasak P. Auštrevičiaus, austrai be abejo bus padarę klaidą, tačiau dar nėra priežastis dirbtinai kaitinti aistras, ypač siekiant krautis politinį kapitalą.

Dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė laiškus Europos Parlamento (EP) Pirmininkui Ježiui Buzekui (Jerzy Buzek), Austrijos Bundesrato pirmininkei Zuzanai Noivirt (Susanne Neuwirth) ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Pramer (Barbara Prammer). Laiškuose pažymima, kad šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, susitikusi su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusiu Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu, padėkojo svečiui už jo šalies išreikštą palaikymą dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą – įteiktą notą. „Dėkojame, kad išreiškėte aiškią poziciją dėl Austrijos veiksmų ir palaikymą Lietuvai. Tai mums yra labai svarbu, tai labai svarbu ir visos Europos Sąjungos ateičiai“, – sakė I. Degutienė.

Latvija antradienį įteikė notą Austrijai dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo. Tai viešėdamas Lietuvoje pranešė naujasis Latvijos Prezidentas Andris Berzinis. „Man atrodo, kad Latvija šioje situacijoje geriausiai supranta Lietuvą. Aš pats asmeniškai 1991 metų sausį buvau labai panašioje situacijoje ir visiškai remiu jūsų valstybės požiūrį ir poziciją.

Visai natūralu, kad dėl Austrijos sprendimo itin skubiai paleisti remiantis Europos arešto orderiu sulaikytą Michailą Golovatovą, įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje kilo audringa reakcija. Mums, lietuviams, Sausio 13-osios tema yra pernelyg skaudi, siekis atstatyti teisingumą pernelyg svarbus, kad galima būtų nutylėti šį europietiško solidarumo požiūriu skandalingą faktą. Tačiau įsisiūbavusios aistros yra prastos patarėjos.

Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Austrijos diplomatijos vadovas teigė nematantis savo šalies klaidų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios žudynių byloje Michailą Golovatovą. „Jis man sakė, kad tai yra sena žaizda Lietuvai. Suprantu, kad į tai reikia jautriai reaguoti. Netgi jei tai liečia senas žaizdas, tai nekeičia fakto, kad procese yra principai, kurių turi būti laikomasi“, – Austrijos užsienio reikalų ministrą Michaelį Spindeleggerį cituoja portalas tt.com.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, komentuodamas tai, kad nepaisant Europos arešto orderio, Austrija paleido vieną pagrindinių įtariamųjų Sausio 13-osios byloje – buvusį KGB karininką M Golovatovą, „Balsas.lt“ sakė abejojantis, kad panašiai kaip su Lietuva galėjotų būti pasielgta kurios nors didesnės ar stipresnės valstybės atžvilgiu. „Aš neįsivaizduoju, kad pavyzdžiui, R. Mladičiaus atveju taip galėtų įvykti.

Įtariamojo Sausio 13-osios žudynių byloje Michailo Golovatovo paleidimą Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris aiškina teisinėmis priežastimis ir akcentuoja valdžių atskyrimo principą. „Mes esame teisinė valstybė, tai yra aišku, su nepriklausoma teisingumo sistema, kuri priima savo sprendimus. Buvo prašymas iš Lietuvos, mes nustatėme terminą, per kurį dokumentai su konkrečiais duomenimis privalėjo būti pristatyti. Šitas terminas praėjo, o konkrečių duomenų nebuvo.

Austrijos valdžia pasielgė, kaip Kremliaus liokajai, tačiau Lietuvos valdžia galėtų pasižiūrėti ir į veidrodį, – mano buvusi politinė kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. „Ką čia ir pakomentuosi – Kremliaus liokajai. Dujos, nafta, eurai ir tiek. Jokios vertybės nebėra įdomios. Tokia padėtis visoje Europėlėje, tad Austrijos sprendimas nelabai ir nustebino“, – sakė portalui „Balsas.

Pirmadienio vidurdienį prie Austrijos ambasados Vilniuje buvo surengtas piketas. Susirinkusiųjų plakatuose puikavosi užrašai – „gėda“. Vieno iš protesto akcijos iniciatorių  Roberto Mažeikos teigimu, jie čia susirinko protestuodami prieš tai, kad Austrijoje buvo paleistas įtariamasis Sausio 13-osios byloje, buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas.

Austrijos Teisingumo ministerija teigia, kad M. Golovatovas buvo paleistas, nes Europos arešto orderis buvo neaiškus.Buvęs „Alfa“ būrio vadas, KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas yra įtariamasis 1991 m. sausio 13-osios byloje. Jį Austrija buvo sulaikiusi, tačiau netrukus paleido. (Papildyta 21.30) Šaltinių Rusijos generalinėje prokuratūroje teigimu, austrai nutarė, jog sulaikytasis Rusijos pilietis yra ne kriminalinis nusikaltėlis.

Generalinė prokuratūra asmens, įtariamo dalyvavusio 1991 m. sausio mėnesio įvykių byloje, paleidimą Austrijos Respublikoje vertina kaip grubų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimą. (Papildyta 18.00) „Sunku pasakyti, ar tai politinis sprendimas. Tačiau yra požymių, kad galimai ne be politikų pagalbos tokie sprendimai buvo priimti“, – šeštadienį sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera.

Austrija paleido įtariamąjį Sausio 13–osios byloje. Pirmadienį Lietuva įteiks Austrijai notą. (Papildyta 14.40) „Kol kas tokios informacijos, kodėl (paleistas – ELTA) neturime, todėl pirmadienį Austrijos ambasadorius Lietuvoje bus iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją ir bus paprašyta paaiškinti tokį, mūsų požiūriu, ganėtinai keistą sprendimą“, – šeštadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Austrijoje sulaikytas asmuo, įtariamas dalyvavęs Sausio 13-osios bylos įvykiuose Vilniuje. LNK televizijos žinių tarnybos duomenimis, sulaikytasis yra Michailas Golovatovas.   Pasak  Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Krušnos, Europos arešto orderis šiam asmeniui išduotas praėjusiais metais. Šiuo metu prokurorai laukia, ką dėl savo išdavimo Lietuvai pasakys pats įtariamasis.

Prieš miesto gimtadienį akmens skulptūros simpoziumo dalyvių darbai bus įkurdinti Sausio 13-osios skvere. Prie skulptūrų vargu ar atsiras jų identifikavimo lentelės, nors miesto valdžia darbus atlikti žadėjo. Sausio 13-osios skverą veikiai papuoš penkios skulptūros, kurias sukūrė 4-ojo tarptautinio akmens skulptūros simpoziumo dalyviai. Šiųmečio simpoziumo tema „Skulptūra tarp mūsų.

Vasarą LNK televizijos žiūrovams bus pristatytos naujos pernai nemažos sėkmės sulaukusio Egidijaus Knispelio kriminalinių laidų ciklo „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ serijos. Į LNK televizijos eterį birželio 16 dieną su plačiausiai nuskambėjusiomis kriminalinėmis bylomis grįžta tiriamosios žurnalistikos veteranas E. Knispelis. Laidų ciklo autoriai žada pateikti netikėtumų.

Sakinį „saviškiai šaudė į savus“ Socialistinio liaudies „Fronto“ lyderis teigė paėmęs iš viešai naudojamų šaltinių – buvusio Krašto apsaugos departamento direktoriaus Algirdo Butkevičiaus interviu bei rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygos Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje A. Paleckis kaltinamas radijo laidoje „Raktas“ menkinęs  Sausio 13-osios aukas ir dalyvius, pirmas prabilo „Fronto“ lyderis.

Seimas pradėjo svarstyti Laisvės premijos įsteigimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Laisvės premiją. Pasak projekto iniciatoriaus Petro Auštrevičiaus, įstatymo projekto rengimą paskatino 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių - Laisvės gynėjų dienos - sukakties dvidešimtosios metinės bei šių įvykių svarba lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, taip pat visai Rytų ir Vidurio Europos regiono tolesnei politinei raidai.

Generalinėje prokuratūroje sudaryta nauja Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnio redakciją atnaujino anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą dar dviejų asmenų atžvilgiu. Generalinės prokuratūros prokurorai paruošė ir į Rusijos Federaciją išsiuntė teisinės pagalbos prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą M. Gorbačiovą.

Antradienį Vilniaus 1–asis apylinkės teismas pradėjo nagrinėti A. Paleckio bylą, kurioje politikas kaltinamas teigęs, kad prieš dvidešimt metų sausio 13–ąją mėginant nuversti Lietuvos valdžią ir užgrobti Vilniaus Televizijos bokštą „saviškiai šaudė į savus“. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už šią veiką gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės apribojimas, taip pat areštas arba laisvės atėmimas.

Seimas pritarė siūlymui įsteigti Sausio 13–osios – Laisvės premiją. Už tokį nutarimo projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 86 Seimo nariai, 1 susilaikė. Sausio 13–osios – Laisvės premijos tikslas – skatinti demokratijos plėtrą, žmogaus teisių įtvirtinimą, teisinės valstybės kūrimą ir lygiateisį tautų bendradarbiavimą.

Gyvoji istorija neleidžia iš vargo užsnūsti, iš pertekliaus įsilinksminti, kad net nebesuvoktum, kas vyksta aplinkui – kaip Ivano Bunino, Nobelio literatūros premijos laureato, apysakoje „Ponas iš San Francisko“. Su kiekvienais metais ateina Sausio 13-oji.

Sausio 13-osios dvidešimtąsias metines šiemet minėjo ne tik Lietuva, bet ir garsūs JAV žurnalistai ir politikos veikėjai, dalyvavę specialioje LTV laidoje, įrašytoje Žiniasklaidos muziejuje Vašingtone (Newseum). Laida bus rodoma sausio 24 d. 18.45 val. Žurnalistai, politikai ir diplomatai kalbės apie žiniasklaidos vaidmenį nušviečiant kruvinuosius 1991-ųjų sausio įvykius.

Sausio tryliktosios medaliu apdovanotas kelmiškis Petras Edmundas Liutkus aiškiai mena 1991 — ųjų sausio 13 — osios nuotaikas ir įvykius Parlamento viduje. Savanoriai atliko išpažintį, priėmė Komuniją. Elgėsi taip lyg gyventų paskutines valandas. Jeigu reikėtų Nepriklausomybę ginti dar kartą Petras sako vėl rizikuotų gyvybe. Nors šiandien jis gyvena iš kuklios šešių šimtų litų pensijos, nepavydi kitiems gynėjams, kurie gauna aštuonių tūkstančių litų algas.

Lietuva tikisi sulaukti kompensacijos iš Rusijos už kruvinuosius Sausio 13–osios įvykius, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Tikimės geros valios gesto iš Rusijos vyriausybės sprendžiant žmogiškojo gailesčio ir atitinkamos kompensacijos klausimą“, – rusų dienraščiui „Kommersant“ ir naujienų agentūrai „Interfax“ ketvirtadieninį kalbėjo ministras.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), minint Sausio 13-osios dvidešimtmetį, neleido panaudoti pavojaus sirenų. Jas įjungti vienai minutei prašė Liberalų Sąjūdis, kuris dėl to kreipėsi į Ministro pirmininko tarnybą. VRM atkirto, kad sirenos jungiamos tik esant ekstremaliai situacijai arba mokymų metu. Viceministro Mindaugo Ladigos rašte, kurį jis išsiuntė Liberalų Sąjūdžiui ir Ministro pirmininko tarnybai, remiamasi Civilinės saugos įstatymu ir Vyriausybė2005 gruodžio 22 dienos nutarimu.

Sausio 13–osios įvykiams sukako 20 metų. Nepaisant to, kad kiekvienais metais šiuo metu visur – televizijoje, spaudoje, internetinėje žiniasklaidoje – skelbiami pastarųjų įvykių liudininkų prisiminimai ir vertinimai, akivaizdu, kad iki šiol neturime vientiso Sausio 13–osios paveikslo.

Dėl automobilių padegimų Marijampolėje yra iškeltos ir tiriamos keletą versijų, teigia ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo padegimo būdu, Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate sudaryta tyrėjų grupė, Eltai penktadienio popietę sakė Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vadovas Rimas Bradūnas. Visos padegtosios transporto priemonės priklausė fiziniams asmenims.

Atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras Sausio 13-osios minėjimo proga tikina, kad jaunąjai kartai reikėtų tinkamai išmokti mylėti tėvynę. Kur buvote 1991-ųjų sausio 13-ąją? Tenai. Aš mačiau ir kaip bokštą, ir kaip radiją ir televiziją paėmė. Tuo metu mes buvome paaugliai ir per savo smalsumą, kvailumą vaikščiojome praktiškai tarp tų BTR (rusiškas šarvuotasis transporteris - aut. past.) - buvau arčiau nei daugelis kitų. Tą sausį daug kas vyko... Buvau šaukiamojo amžiaus, mane gaudė.

Rusijos atstovas prie ESBO kritikavo mėginimus „primesti vienašališką istorinių įvykių supratimą“ tarptautinėse organizacijose. Anvaras Azimovas tai pareiškė ESBO Nuolatinės tarybos specialiajame posėdyje po to, kai naujasis ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis priminė tragiškų Sausio 13-osios įvykių Vilniuje metines ir pasiūlė pagerbti aukų atminimą tylos minute.

Pokalbis su pirmuoju atkurtos Lietuvos generaliniu prokuroru Artūru Paulausku – apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius. – Kokie Jūsų, tuomečio generalinio prokuroro, atmintyje išliko 1991-ųjų sausio įvykiai? –Tų dienų nerimo ir jaudulio neįmanoma užmiršti. Net šiandien, po dvidešimties metų, kai galima lyg ir ramiau pažvelgti į tų dienų įvykius.

Popiežius Benediktas XVI perdavė žinią lietuvių tautai, mininčiai Sausio 13-osios agresijos metines. Šventasis Tėvas per savo sekretorių atsiuntė žinią Vilniaus arkivyskupui metropolitui kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, ji perskaityta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime.

Ar dažnai susimąstote, ką išgyveno per kruvinus 1991-ųjų Sausio įvykius tie, kurie nuotraukų archyve likę už kadro? Fotografas Andrius Petrulevičius savo pirmąją fotografiją padarė dar 1969 metais, o 1988-aisiais buvo pakviestas nufotografuoti Stalino paminklo atkasimo ceremoniją aikštėje prie Vilniaus geležinkelio stoties. Vėliau jam teko fotografuoti ir Sąjūdžio renginius, ir lemtingus įvykius, davusius pradžią šiandienos laisvei.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų sausį, prie parlamento ir kitų svarbių objektų liepsnojo laužai, budėjo daugelio miestų, miestelių ir kaimų praktiškai tik ryžtu išsaugoti laisvės ir nepriklausomybės siekį apsiginklavę Lietuvos gyventojai. Tarp jų buvo ir šiaulietis Algimantas Končius, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos savanoris, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys, palikęs namuose kelių mėnesių dukrelę.

Lietuvių kilmės JAV senatorius Richardas J. Durbinas, apsilankęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos visada palaikė ir palaikys Lietuvos laisvės siekį, kadangi visos šalys, didelės ir mažos, turi teisę būti laisvos, ir JAV niekada nepateisins to, kad didžioji valstybė galėtų dominuoti arba palaikyti kitą mažesnę valstybę savo šešėlyje.

Iš atminties iškyla vaizdai: minios žmonių, tarsi visuotinė panika, medikų automobilių sirenos ir keliančios didžiulį siaubą, žlegančios pabaisos... Kaip pro greitojo traukinio langą prabėgo 20 metų. Daug tai ar mažai? Žmogaus gyvenime apčiuopiama atkarpa, jaunos valstybės – taip pat netrumpas nužengtas kelias. Čia rašydamas, perkračiau savo išblaškytas mintis apie visiems žmonėms ir Lietuvai svarbius 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Jei Lietuva nebūtų Europos Sąjungos narė, tankai galėtų atvažiuoti ir šiandien, mano Rusijos interneto portalo „Kavkazskij uzel“ žurnalistas Dmitrijus Florinas. Dmitrijus Florinas sako, kad neapykanta kaimynams madinga Rusijoje. Asmeninio albumo nuotr. – Kokia dabar žodžio laisvė Rusijoje? Kokia ji praėjus 20 metų po sovietų režimo žlugimo, kokios tendencijos? – Žodžio laisvė Rusijoje šiandien stipriai skiriasi regioniniu pagrindu.

Prabėgę dvidešimt metų iš atminties neištrynė Sausio 13-osios nakties istorinių įvykių. Nors dabar esame šiek tiek kitokie – kartais buities užguiti, kartais susvetimėję, laisvės suvokimas vis dar gyvas – toks pat, kaip anuomet. Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės, valios ir dvasios šaltinis. Netekti jos – vadinasi, netekti galimybės augti, tobulėti. Todėl šiandien lenkiame galvas prieš tuos, kurie 1991-aisiais nepabūgo tankų ir stojo prieš juos.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį. Kreipdamasi į Sausio 13-osios įvykių dalyvius, žuvusiųjų artimuosius, Seimo narius ir visus Lietuvos žmones Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo visiems vienybės ir tikėjimo. Seime Kovo 11-osios salėje vykusio iškilmingo minėjimo „Mūšis už Tautų laisvę“ dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Pats pirmasis išrinktas vadovauti atkurtajai patriotinei sukarintai tarpukariu gimusiai organizacijai – Lietuvos šaulių sąjungai – kaunietis Gediminas Jankus teigia, kad kiekvieno 1991 m. tragiškojo sausio įvykių dalyvio pareiga kalbėti apie tai, kas buvo. Ir tie teisingi liudijimai turi tapti istorija. Nors kai kurie gėdingi to meto antiherojai vis mėgina ją perrašyti, bandydami klastoti faktus bei spekuliuoti melu.

Trijų dienų neatlygintinos kraujo donorystės akcija tapo neįtikėtinos vienybės, supratingumo ir gerumo dienomis. Kiekvieną dieną norinčiųjų paaukoti kraujo žmonių skaičius didėjo ir medikai pastebėjo, kad tai buvo išskirtiniai piliečiai, nes jie donorystei pasiryžo vedini noro pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę bei atgaivinti savo prisiminimus apie 1991-ųjų sausį. Tarp dovanojusiųjų kraujo – studentai, moksleiviai, Seimo nariai, Vilniaus miesto meras, nuolatiniai kraujo donorai.

Po ketvirtadienio rytą vykusių Mišių Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje kauniečiai dalyvaus minėjime „Atminties liepsna“. Meninę jo programą parengė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų meno kolektyvai. Kartu bus pristatoma ir moksleivių dailės darbų paroda „Geltona, žalia, raudona - vienybės spalvos“. Prieš vidurdienį Laisvės alėjoje pajudės Kauno moksleivių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų eisena į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

Minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia įsitikinimą, kad kaltieji tikrai bus nubausti. „Pagerbdami žuvusiųjų atminimą tikime, kad kaltieji tikrai bus nubausti. Tuo nevalia abejoti. Laikas tarnaus tiesai ir teisingumui. Nusikaltimams prieš žmogiškumą ir tautos laisvę senaties nėra“, – sakė Lietuvos prezidentė Seime vykstančiame iškilmingame minėjime. Šalies vadovė pakvietė kurti tokią Lietuvą, už kurią kovojome Sausio 13-ąją.

Sausio 13-ąją – speciali LNK televizijos KK2 laida, skirta skaudžiai Lietuvos istorijos datai atminti.  1991 metų sausį sovietų kariuomenė baigė jėgos demonstravimą ir pradėjo veikti taip, kaip buvo numatyta slaptuose planuose. Žiniai apie okupantų smurto proveržį pasklidus po Lietuvą, ginti likusių neužgrobtų strateginių objektų renkasi pirmieji savanoriai. Gediminas Trakimas kartu su sąjūdžio aktyvistais tuo metu budėjo prie Aukščiausios tarybos rūmų.

Lietuvos diplomatai Rusijoje sausio 12 dieną apsilankė vietoje, kur pastatytas paminklas, skirtas KGB darbuotojams pagerbti, ir patvirtino žiniasklaidoje apie jį pasirodžiusią informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija per Lietuvos ambasadą Rusijoje išreiškė protestą ir perdavė atitinkamą notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos diplomatai išsiaiškino, kad paminklas buvo pastatytas dar 2007 metais. Lietuvos institucijoms anksčiau ši informacija nebuvo žinoma.

Lietuvos radijo diktorė, ištisas kartas išugdžiusi televizijos laidos „Labanakt, vaikučiai“ vedėja - teta Beta – Bernadeta Lukošiūtė, iki smulkmenų prisimena sausio 13-sios naktį prieš dvidešimt metų. „Kai išėjome iš pastato, žmonės jau buvo nustumti toliau. Būreliai prie laužų stovėjo su radijo aparatukais, nes jau kalbėjo Sitkūnai,“ - sakė menanti diktorė, kai po šturmo, iš užgrobtų radijo ir televizijos pastatų, automatininkų lydimi, vorele buvo išvesti paskutiniai darbuotojai.

Visuomenininkai neabejoja, kad jeigu šiandien Lietuvoje pasikartotų 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, žmonės pamirštų nepasitenkinimą dėl sumažintų algų ar pensijų, vėl susivienytų ir stotų ginti vienos iš brangiausių nematerialių vertybių – savo šalies. Nors kai kurie lrt.lt pašnekovai pastebi, kad šiandien patriotiškai nusiteikusiųjų būtų mažiau nei anuomet, prie Televizijos bokšto ir Seimo gynėjų, anot jų, vis tiek netrūktų.