Sausio 13-oji

Austrijos Teisingumo ministerija teigia, kad M. Golovatovas buvo paleistas, nes Europos arešto orderis buvo neaiškus.Buvęs „Alfa“ būrio vadas, KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas yra įtariamasis 1991 m. sausio 13-osios byloje. Jį Austrija buvo sulaikiusi, tačiau netrukus paleido. (Papildyta 21.30) Šaltinių Rusijos generalinėje prokuratūroje teigimu, austrai nutarė, jog sulaikytasis Rusijos pilietis yra ne kriminalinis nusikaltėlis.

Generalinė prokuratūra asmens, įtariamo dalyvavusio 1991 m. sausio mėnesio įvykių byloje, paleidimą Austrijos Respublikoje vertina kaip grubų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimą. (Papildyta 18.00) „Sunku pasakyti, ar tai politinis sprendimas. Tačiau yra požymių, kad galimai ne be politikų pagalbos tokie sprendimai buvo priimti“, – šeštadienį sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera.

Austrija paleido įtariamąjį Sausio 13–osios byloje. Pirmadienį Lietuva įteiks Austrijai notą. (Papildyta 14.40) „Kol kas tokios informacijos, kodėl (paleistas – ELTA) neturime, todėl pirmadienį Austrijos ambasadorius Lietuvoje bus iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją ir bus paprašyta paaiškinti tokį, mūsų požiūriu, ganėtinai keistą sprendimą“, – šeštadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Austrijoje sulaikytas asmuo, įtariamas dalyvavęs Sausio 13-osios bylos įvykiuose Vilniuje. LNK televizijos žinių tarnybos duomenimis, sulaikytasis yra Michailas Golovatovas.   Pasak  Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Krušnos, Europos arešto orderis šiam asmeniui išduotas praėjusiais metais. Šiuo metu prokurorai laukia, ką dėl savo išdavimo Lietuvai pasakys pats įtariamasis.

Prieš miesto gimtadienį akmens skulptūros simpoziumo dalyvių darbai bus įkurdinti Sausio 13-osios skvere. Prie skulptūrų vargu ar atsiras jų identifikavimo lentelės, nors miesto valdžia darbus atlikti žadėjo. Sausio 13-osios skverą veikiai papuoš penkios skulptūros, kurias sukūrė 4-ojo tarptautinio akmens skulptūros simpoziumo dalyviai. Šiųmečio simpoziumo tema „Skulptūra tarp mūsų.

Vasarą LNK televizijos žiūrovams bus pristatytos naujos pernai nemažos sėkmės sulaukusio Egidijaus Knispelio kriminalinių laidų ciklo „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ serijos. Į LNK televizijos eterį birželio 16 dieną su plačiausiai nuskambėjusiomis kriminalinėmis bylomis grįžta tiriamosios žurnalistikos veteranas E. Knispelis. Laidų ciklo autoriai žada pateikti netikėtumų.

Sakinį „saviškiai šaudė į savus“ Socialistinio liaudies „Fronto“ lyderis teigė paėmęs iš viešai naudojamų šaltinių – buvusio Krašto apsaugos departamento direktoriaus Algirdo Butkevičiaus interviu bei rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygos Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje A. Paleckis kaltinamas radijo laidoje „Raktas“ menkinęs  Sausio 13-osios aukas ir dalyvius, pirmas prabilo „Fronto“ lyderis.

Seimas pradėjo svarstyti Laisvės premijos įsteigimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Laisvės premiją. Pasak projekto iniciatoriaus Petro Auštrevičiaus, įstatymo projekto rengimą paskatino 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių - Laisvės gynėjų dienos - sukakties dvidešimtosios metinės bei šių įvykių svarba lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, taip pat visai Rytų ir Vidurio Europos regiono tolesnei politinei raidai.

Generalinėje prokuratūroje sudaryta nauja Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnio redakciją atnaujino anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą dar dviejų asmenų atžvilgiu. Generalinės prokuratūros prokurorai paruošė ir į Rusijos Federaciją išsiuntė teisinės pagalbos prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą M. Gorbačiovą.

Antradienį Vilniaus 1–asis apylinkės teismas pradėjo nagrinėti A. Paleckio bylą, kurioje politikas kaltinamas teigęs, kad prieš dvidešimt metų sausio 13–ąją mėginant nuversti Lietuvos valdžią ir užgrobti Vilniaus Televizijos bokštą „saviškiai šaudė į savus“. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už šią veiką gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės apribojimas, taip pat areštas arba laisvės atėmimas.

Seimas pritarė siūlymui įsteigti Sausio 13–osios – Laisvės premiją. Už tokį nutarimo projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 86 Seimo nariai, 1 susilaikė. Sausio 13–osios – Laisvės premijos tikslas – skatinti demokratijos plėtrą, žmogaus teisių įtvirtinimą, teisinės valstybės kūrimą ir lygiateisį tautų bendradarbiavimą.

Gyvoji istorija neleidžia iš vargo užsnūsti, iš pertekliaus įsilinksminti, kad net nebesuvoktum, kas vyksta aplinkui – kaip Ivano Bunino, Nobelio literatūros premijos laureato, apysakoje „Ponas iš San Francisko“. Su kiekvienais metais ateina Sausio 13-oji.

Sausio 13-osios dvidešimtąsias metines šiemet minėjo ne tik Lietuva, bet ir garsūs JAV žurnalistai ir politikos veikėjai, dalyvavę specialioje LTV laidoje, įrašytoje Žiniasklaidos muziejuje Vašingtone (Newseum). Laida bus rodoma sausio 24 d. 18.45 val. Žurnalistai, politikai ir diplomatai kalbės apie žiniasklaidos vaidmenį nušviečiant kruvinuosius 1991-ųjų sausio įvykius.

Sausio tryliktosios medaliu apdovanotas kelmiškis Petras Edmundas Liutkus aiškiai mena 1991 — ųjų sausio 13 — osios nuotaikas ir įvykius Parlamento viduje. Savanoriai atliko išpažintį, priėmė Komuniją. Elgėsi taip lyg gyventų paskutines valandas. Jeigu reikėtų Nepriklausomybę ginti dar kartą Petras sako vėl rizikuotų gyvybe. Nors šiandien jis gyvena iš kuklios šešių šimtų litų pensijos, nepavydi kitiems gynėjams, kurie gauna aštuonių tūkstančių litų algas.

Lietuva tikisi sulaukti kompensacijos iš Rusijos už kruvinuosius Sausio 13–osios įvykius, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Tikimės geros valios gesto iš Rusijos vyriausybės sprendžiant žmogiškojo gailesčio ir atitinkamos kompensacijos klausimą“, – rusų dienraščiui „Kommersant“ ir naujienų agentūrai „Interfax“ ketvirtadieninį kalbėjo ministras.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), minint Sausio 13-osios dvidešimtmetį, neleido panaudoti pavojaus sirenų. Jas įjungti vienai minutei prašė Liberalų Sąjūdis, kuris dėl to kreipėsi į Ministro pirmininko tarnybą. VRM atkirto, kad sirenos jungiamos tik esant ekstremaliai situacijai arba mokymų metu. Viceministro Mindaugo Ladigos rašte, kurį jis išsiuntė Liberalų Sąjūdžiui ir Ministro pirmininko tarnybai, remiamasi Civilinės saugos įstatymu ir Vyriausybė2005 gruodžio 22 dienos nutarimu.

Sausio 13–osios įvykiams sukako 20 metų. Nepaisant to, kad kiekvienais metais šiuo metu visur – televizijoje, spaudoje, internetinėje žiniasklaidoje – skelbiami pastarųjų įvykių liudininkų prisiminimai ir vertinimai, akivaizdu, kad iki šiol neturime vientiso Sausio 13–osios paveikslo.

Dėl automobilių padegimų Marijampolėje yra iškeltos ir tiriamos keletą versijų, teigia ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo padegimo būdu, Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate sudaryta tyrėjų grupė, Eltai penktadienio popietę sakė Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vadovas Rimas Bradūnas. Visos padegtosios transporto priemonės priklausė fiziniams asmenims.

Atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras Sausio 13-osios minėjimo proga tikina, kad jaunąjai kartai reikėtų tinkamai išmokti mylėti tėvynę. Kur buvote 1991-ųjų sausio 13-ąją? Tenai. Aš mačiau ir kaip bokštą, ir kaip radiją ir televiziją paėmė. Tuo metu mes buvome paaugliai ir per savo smalsumą, kvailumą vaikščiojome praktiškai tarp tų BTR (rusiškas šarvuotasis transporteris - aut. past.) - buvau arčiau nei daugelis kitų. Tą sausį daug kas vyko... Buvau šaukiamojo amžiaus, mane gaudė.

Rusijos atstovas prie ESBO kritikavo mėginimus „primesti vienašališką istorinių įvykių supratimą“ tarptautinėse organizacijose. Anvaras Azimovas tai pareiškė ESBO Nuolatinės tarybos specialiajame posėdyje po to, kai naujasis ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis priminė tragiškų Sausio 13-osios įvykių Vilniuje metines ir pasiūlė pagerbti aukų atminimą tylos minute.

Pokalbis su pirmuoju atkurtos Lietuvos generaliniu prokuroru Artūru Paulausku – apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius. – Kokie Jūsų, tuomečio generalinio prokuroro, atmintyje išliko 1991-ųjų sausio įvykiai? –Tų dienų nerimo ir jaudulio neįmanoma užmiršti. Net šiandien, po dvidešimties metų, kai galima lyg ir ramiau pažvelgti į tų dienų įvykius.

Popiežius Benediktas XVI perdavė žinią lietuvių tautai, mininčiai Sausio 13-osios agresijos metines. Šventasis Tėvas per savo sekretorių atsiuntė žinią Vilniaus arkivyskupui metropolitui kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, ji perskaityta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime.

Ar dažnai susimąstote, ką išgyveno per kruvinus 1991-ųjų Sausio įvykius tie, kurie nuotraukų archyve likę už kadro? Fotografas Andrius Petrulevičius savo pirmąją fotografiją padarė dar 1969 metais, o 1988-aisiais buvo pakviestas nufotografuoti Stalino paminklo atkasimo ceremoniją aikštėje prie Vilniaus geležinkelio stoties. Vėliau jam teko fotografuoti ir Sąjūdžio renginius, ir lemtingus įvykius, davusius pradžią šiandienos laisvei.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų sausį, prie parlamento ir kitų svarbių objektų liepsnojo laužai, budėjo daugelio miestų, miestelių ir kaimų praktiškai tik ryžtu išsaugoti laisvės ir nepriklausomybės siekį apsiginklavę Lietuvos gyventojai. Tarp jų buvo ir šiaulietis Algimantas Končius, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos savanoris, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys, palikęs namuose kelių mėnesių dukrelę.

Lietuvių kilmės JAV senatorius Richardas J. Durbinas, apsilankęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos visada palaikė ir palaikys Lietuvos laisvės siekį, kadangi visos šalys, didelės ir mažos, turi teisę būti laisvos, ir JAV niekada nepateisins to, kad didžioji valstybė galėtų dominuoti arba palaikyti kitą mažesnę valstybę savo šešėlyje.

Iš atminties iškyla vaizdai: minios žmonių, tarsi visuotinė panika, medikų automobilių sirenos ir keliančios didžiulį siaubą, žlegančios pabaisos... Kaip pro greitojo traukinio langą prabėgo 20 metų. Daug tai ar mažai? Žmogaus gyvenime apčiuopiama atkarpa, jaunos valstybės – taip pat netrumpas nužengtas kelias. Čia rašydamas, perkračiau savo išblaškytas mintis apie visiems žmonėms ir Lietuvai svarbius 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Jei Lietuva nebūtų Europos Sąjungos narė, tankai galėtų atvažiuoti ir šiandien, mano Rusijos interneto portalo „Kavkazskij uzel“ žurnalistas Dmitrijus Florinas. Dmitrijus Florinas sako, kad neapykanta kaimynams madinga Rusijoje. Asmeninio albumo nuotr. – Kokia dabar žodžio laisvė Rusijoje? Kokia ji praėjus 20 metų po sovietų režimo žlugimo, kokios tendencijos? – Žodžio laisvė Rusijoje šiandien stipriai skiriasi regioniniu pagrindu.

Prabėgę dvidešimt metų iš atminties neištrynė Sausio 13-osios nakties istorinių įvykių. Nors dabar esame šiek tiek kitokie – kartais buities užguiti, kartais susvetimėję, laisvės suvokimas vis dar gyvas – toks pat, kaip anuomet. Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės, valios ir dvasios šaltinis. Netekti jos – vadinasi, netekti galimybės augti, tobulėti. Todėl šiandien lenkiame galvas prieš tuos, kurie 1991-aisiais nepabūgo tankų ir stojo prieš juos.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį. Kreipdamasi į Sausio 13-osios įvykių dalyvius, žuvusiųjų artimuosius, Seimo narius ir visus Lietuvos žmones Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo visiems vienybės ir tikėjimo. Seime Kovo 11-osios salėje vykusio iškilmingo minėjimo „Mūšis už Tautų laisvę“ dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Pats pirmasis išrinktas vadovauti atkurtajai patriotinei sukarintai tarpukariu gimusiai organizacijai – Lietuvos šaulių sąjungai – kaunietis Gediminas Jankus teigia, kad kiekvieno 1991 m. tragiškojo sausio įvykių dalyvio pareiga kalbėti apie tai, kas buvo. Ir tie teisingi liudijimai turi tapti istorija. Nors kai kurie gėdingi to meto antiherojai vis mėgina ją perrašyti, bandydami klastoti faktus bei spekuliuoti melu.

Trijų dienų neatlygintinos kraujo donorystės akcija tapo neįtikėtinos vienybės, supratingumo ir gerumo dienomis. Kiekvieną dieną norinčiųjų paaukoti kraujo žmonių skaičius didėjo ir medikai pastebėjo, kad tai buvo išskirtiniai piliečiai, nes jie donorystei pasiryžo vedini noro pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę bei atgaivinti savo prisiminimus apie 1991-ųjų sausį. Tarp dovanojusiųjų kraujo – studentai, moksleiviai, Seimo nariai, Vilniaus miesto meras, nuolatiniai kraujo donorai.

Po ketvirtadienio rytą vykusių Mišių Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje kauniečiai dalyvaus minėjime „Atminties liepsna“. Meninę jo programą parengė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų meno kolektyvai. Kartu bus pristatoma ir moksleivių dailės darbų paroda „Geltona, žalia, raudona - vienybės spalvos“. Prieš vidurdienį Laisvės alėjoje pajudės Kauno moksleivių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų eisena į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

Minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia įsitikinimą, kad kaltieji tikrai bus nubausti. „Pagerbdami žuvusiųjų atminimą tikime, kad kaltieji tikrai bus nubausti. Tuo nevalia abejoti. Laikas tarnaus tiesai ir teisingumui. Nusikaltimams prieš žmogiškumą ir tautos laisvę senaties nėra“, – sakė Lietuvos prezidentė Seime vykstančiame iškilmingame minėjime. Šalies vadovė pakvietė kurti tokią Lietuvą, už kurią kovojome Sausio 13-ąją.

Sausio 13-ąją – speciali LNK televizijos KK2 laida, skirta skaudžiai Lietuvos istorijos datai atminti.  1991 metų sausį sovietų kariuomenė baigė jėgos demonstravimą ir pradėjo veikti taip, kaip buvo numatyta slaptuose planuose. Žiniai apie okupantų smurto proveržį pasklidus po Lietuvą, ginti likusių neužgrobtų strateginių objektų renkasi pirmieji savanoriai. Gediminas Trakimas kartu su sąjūdžio aktyvistais tuo metu budėjo prie Aukščiausios tarybos rūmų.

Lietuvos diplomatai Rusijoje sausio 12 dieną apsilankė vietoje, kur pastatytas paminklas, skirtas KGB darbuotojams pagerbti, ir patvirtino žiniasklaidoje apie jį pasirodžiusią informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija per Lietuvos ambasadą Rusijoje išreiškė protestą ir perdavė atitinkamą notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos diplomatai išsiaiškino, kad paminklas buvo pastatytas dar 2007 metais. Lietuvos institucijoms anksčiau ši informacija nebuvo žinoma.

Lietuvos radijo diktorė, ištisas kartas išugdžiusi televizijos laidos „Labanakt, vaikučiai“ vedėja - teta Beta – Bernadeta Lukošiūtė, iki smulkmenų prisimena sausio 13-sios naktį prieš dvidešimt metų. „Kai išėjome iš pastato, žmonės jau buvo nustumti toliau. Būreliai prie laužų stovėjo su radijo aparatukais, nes jau kalbėjo Sitkūnai,“ - sakė menanti diktorė, kai po šturmo, iš užgrobtų radijo ir televizijos pastatų, automatininkų lydimi, vorele buvo išvesti paskutiniai darbuotojai.

Visuomenininkai neabejoja, kad jeigu šiandien Lietuvoje pasikartotų 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, žmonės pamirštų nepasitenkinimą dėl sumažintų algų ar pensijų, vėl susivienytų ir stotų ginti vienos iš brangiausių nematerialių vertybių – savo šalies. Nors kai kurie lrt.lt pašnekovai pastebi, kad šiandien patriotiškai nusiteikusiųjų būtų mažiau nei anuomet, prie Televizijos bokšto ir Seimo gynėjų, anot jų, vis tiek netrūktų.

2009 metų lapkritį fejerverkais ir iškilmėmis buvo paminėtas gėdingosios Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmečio jubiliejus. Jeigu 1989 metai buvo išorinės Sovietų imperijos įtakos zonos žlugimo metai, tai 1991 metais, draskoma vidinių prieštaravimų, subyrėjo ir pati Sovietų sąjunga. Dabar sukanka 20 metų po to, kai Estija, Latvija ir Lietuva išsikovojo savo nepriklausomybę su visomis pasekmėmis, reikšmingomis ne tik šioms valstybėms, bet ir mūsų šaliai.

Tą naktį tauta nemiegojo. Vieni budėjo prie Parlamento, televizijos, kur šiltais kūnais formavo „barikadas“, kiti budėjo namie, pasirengę, jeigu reikės, šokti į pagalbą. Nesuspėjo. Net buvę šalia. Žaibu aplėkė žinia apie aukas. Jų buvo trylika, žuvusių po tankais ar nuo šūvių. Likusiems gyviems gynėjams toji žinia lyg kulka pataikė tiesiai į širdį, likusiems prie radijo, transliuojančio nakties tragedijos aidus, graužte graužėsi iki skausmo lyg tikra skeveldra. Į širdį ir į atmintį.

Vilniaus Gedimino prospektu nuo Arkikatedros iki Seimo rūmų sostinės gyventojai ir svečiai, moksleiviai, mokytojai, studentai, dėstytojai, visuomeninių organizacijų naria sausio 13-ąją lydėjo 200 metrų ilgio Lietuvos vėliavos spalvų juostą, kuri bus nešama Taip Anykščių Antano Vienuolio gimnazistai ir mokytojai minėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį.

Pasistengsiu ilgam neužimti eterio. Sausio 12 d. apsinakvojau pas gimines dabartinėje Pamėnkalnio gatvėje. Jie mane pažadino, kada buvo užgrobta televizija. Apsirengiau ir nuėjau į „Lietuvos aido“ redakciją, kur tuo metu dirbau. Patalpos buvo Seimo III rūmuose. Eidamas į Seimą girdėjau šūvį,  Tumo-Vaižganto pravažiavo šarvuotis. Prieangyje sutikau būrį jaunų žmonių, vadovaujamų skulptoriaus  Mindaugo Navako.

Nuo tada, kai lemtingąją Sausio 13-ąją beginkliai žmonės stojo prieš sovietų tankus ir automatus, prabėgo lygiai 20 metų. Tuomet dėl savo ir savo šalies laisvės daugelis buvo pasiryžę paaukoti gyvybes. O kaip būtų šiandien? Jonui Bezarui ėjo 33-eji. Iš Raudėnų (Šiaulių raj.) į Vilnių apginti Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 12-ąją važiavo aštuoniese. Į Joną kelis kartus prie televizijos bokšto kruvinąją sausio 13-osios naktį buvo nutaikytas tanko vamzdis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kviečia Lietuvos žmones Sausio 13-osios rytą uždegti žvakutes žuvusiųjų už Laisvę atminimui pagerbti. Ketvirtadienį, sausio 13-ąją, 8 val. ryto žvakutės nušvies ir visus Seimo langus. „Minime sovietų agresijos ir kovos už laisvą Lietuvą dvidešimtmetį.

1988-1991 metais į atgimstančias Lietuvos kovas už Nepriklausomybę nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė kelininkai. Lygiai prieš dvidešimt metų – 1991-ųjų sausio 13-ąją – prie Seimo pradėjo dygti barikados. Iš jų ir iš žmonių gyvatvorės išdygusi siena okupantams, kaip vėliau paaiškėjo, buvo neįveikiama. Barikadų atsiradimas didelei daliai Nepriklausomybę atkūrusios tautos ir šiandien yra paslaptis, kuri kiek atskleista tik pastaraisiais metais.

„Tėvas niekada nebuvo nusivylęs Lietuva! Niekada!" – įsitikinęs kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas. Per šiandien Vilniaus televizijos bokšto tunelyje vyksiančius renginius jis pristatys savo kūrinį „Noctis“, taip pagerbdamas neseniai po sunkios ligos išėjusio anapus tėvo laisvės gynėjo Antano Sakalausko atminimą.

Sausio 13-osios perversmininkų bylą tyręs prokuroras Kęstutis Betingis „Balsas.lt savaitei“ atskleidė nežinomus tragiškų įvykių užkulisius. Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečio išvakarėse viename populiariausių Vilniaus knygynų tarp daugybės mažiau pasiekiamų leidinių aptikau giliai užkištą vieno svarbiausių kaltinamųjų istorinėje byloje Juozo Kuolelio prisiminimų knygą „Pro kalėjimo grotas“. „Spaudos rūmai turėjo degti, tai buvo vienas iš planų – organizuoti gaisrą, jį nufilmuoti...

Žvarbų sausio 12-osios vakarą, krintant šlapdribai ir telkšant krūvoms pažliugusio sniego, šimtai žmonių traukė prie Vilniaus televizijos bokšto. Tradiciškai čia rengiami literatūros ir susikaupimo muzikos vakarai „Nerimo mintys“, skirti žuvusiųjų atminimui pagerbti. Lietuvos radijo ir televizijos centro komplekso prieigose, kur kalno šlaite pastatyti kryžiai ir koplytstulpiai, o šalia – memorialinė granito lenta, Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos parlamentų delegacijos padėjo gėlių.

Lietuvos diplomatai Rusijoje sausio 12 dieną apsilankė vietoje, kur pastatytas paminklas, skirtas KGB darbuotojams pagerbti, ir patvirtino žiniasklaidoje apie jį pasirodžiusią informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija per Lietuvos ambasadą Rusijoje išreiškė protestą ir perdavė atitinkamą notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos diplomatai išsiaiškino, kad paminklas buvo pastatytas dar 2007 metais. Lietuvos institucijoms anksčiau ši informacija nebuvo žinoma.

„Didžioji dauguma labai daug ko nežino. Labai daug klaustukų nežino, labai daug faktų nežino,“ – trečiadienį spaudos konferencijoje tvirtino Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Jis sakė dar nesąs pasiruošęs paviešinti svarbių liudininkų pavardes. Kalbėdamas apie šaltinius, kur tie faktai, neva, yra skelbiami, jis vėl minėjo Vytauto Petkevičiaus, Juozo Kuolelio knygas, rusakalbę spaudą ir liūdėjo, kad žmonės mažai skaito, nes neturi spaudai pinigų.