Sausio 13-oji

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir 20 užsienio šalių piliečių pripažino įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė BNS sakė, kad nutartys dėl prokuratūros prašymo priimtos penktadienį. „Prokuratūros prašymas buvo patenkintas“, – BNS sakė A.Šerelytė. Į teismą prokuratūra kreipėsi gegužės 7 dieną. Gavęs prašymus, teismas dar iš prokuratūros reikalavo papildomos medžiagos.

  Generalinė prokuratūra antradienį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl dvidešimties užsienio šalių piliečių pripažinimo įtariamaisiais 1991 metų sausio įvykių baudžiamojoje byloje.   Generalinė prokuratūra pranešė, kad tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Teismas nutarė, kad Danguolė Raugalienė, davusį parodymus apie Sausio 13-osios įvykius per televizijos bokšto šturmą, kur šaudyta nuo stogų į susirinkusius žmonės, klydo. Vilniaus apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą nubausti Danguolę Raugalienę beveik keturių tūkstančių litų bauda už melagingus parodymus ir nutarė, kad moteris kalbėdama teisme sąžiningai klydo.

 Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra (GP) pritrūko lėšų ir kreipėsi į Vyriausybę, prašydama lėšų tolesniems banko "Snoras" ir Sausio 13-osios bylos tyrimams. Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta 623 600 litų suma abiem byloms būtų padalyta maždaug po lygiai. Prokurorų teigimu, papildomų lėšų tiriant "Snoro" bylą reikės teisės mokslininkų bei vertimo paslaugoms pirkti, taip pat užsienio komandiruotėms apmokėti.

Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Algirdo Paleckio byloje melagingus parodymus davusios liudytojos Danguolės Raugalienės skundą, kuriuo ji prašo panaikinti jai skirtą 3900 litų baudą. Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti pinigine bauda už melagingus parodymus partijos "Frontas" lyderio Algirdo Paleckio byloje nubaustos Danguolės Raugalienės apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo ją išteisinti ir panaikinti skirtą baudą.

Nepriklausomybės akto signataras ir buvusios Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila paragino aktyviau tirti sausio 13-osios bylą, pažerdamas kritikos generalinei prokuratūrai dėl nieko nedarymo. Nepriklausomybės akto signataras Z. Vaišvila, susitikęs su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu, tvirtino, kad susitikimo laukė 2 metus.

„Profesorius Vytautas Landsbergis be sąmokslo teorijų nebemoka gyventi“, - portalui Balsas.lt sakė ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius. Taip jis reagavo į šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje iš konservatorių patriarcho prof.

Praėjus vienai svarbiausių Lietuvos istorijoje dienų, Sausio 13, galima vėl iškelti kontroversišką klausimą – ar Michailas Gorbačiovas žinojo apie šiuos kruvinus įvykius ir kaip apskritai galima būtų vertinti jo politiką Lietuvos atžvilgiu.

Per iškilmingą Sausio 13 dienos kruvinųjų įvykių minėjimą Kovo 11-osios salėje Seime, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pareiškė, kad iš žurnalistės Rūtos Janutienės išgirdo apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės „premijavimą už gerą darbą“ 1990 metų liepą. Pasak jo, įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo pasirašė vienas iš Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų Valentinas Lazutka.

Vladimiras Laučius, LRT.lt „Drąsos kelio“ frakcijos Seime seniūnės Neringos Venckienės mintys apie tariamus panašumus tarp Garliavos įvykių ir Sausio 13-osios privertė net nesutariančius politikus prisiminti Algirdo Paleckio žodžius, esą „savi šaudė į savus“. A.Sakalas: vargas dėl proto „Neįsižeiskite, bet Sausio 13-oji ir 2012 metų gegužės 17-oji man yra kone tokio pat jautrumo datos <...> Į mano tėvų, mergaitės senelių namus brovėsi ne sovietiniai, o savi, uniformuoti, gerai ginkluoti ir...

 Vakar minėjome Laisvės gynėjų dieną. Lyg ir teisingai viską darėme: kartojome Sausio 13-osios pamoką, lankydami jos simboliu tapusias vietas, uždegėme žvakutes, glaudėmės aplink Atminimo laužus Televizijos bokšto prieigose ir prie Parlamento, bet kartais tarp žmonių jautėmės... visiškai vieni. Gal dėl to, kad esame nuvarginti neteisybės, gal todėl, kad tapome kitokie.

Justė Navickaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Minint Laisvės gynėjų dieną Seime vyko iškilmingas posėdis, iškelta šalies vėliava Nepriklausomybės aikštėje, aplankyti žuvusiųjų kapai sostinės Antakalnio kapinėse. Dvidešimt antrosioms sausio tryliktosios įvykių metinėms paminėti skirtas Seimo posėdis tradiciškas pradėtas tautine giesme. Ne kartą ji skambėjo ir 1991-ųjų sausį. Pasak Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo, tos nakties įvykiai parodė tikrąjį tautos ryžtą ir pasiaukojimą.

1991-ųjų sausio 13-oji – data, kuri vyresnio amžiaus lietuviams kelia itin skaudžius prisiminimus. Tuo tarpu jaunoji karta šią datą labiau vertina tiesiog istoriniame kontekste. Tačiau yra šeimų, kurioms ši diena pakeitė gyvenimus – negrįžtamai ir į skaudžiąją pusę... Skaudus švenčių metas Dariui Gerbutavičiui buvo vos 17 metų, tačiau tai neatgrasė jaunuolio nuo noro eiti prie TV bokšto ir ginti Lietuvos nepriklausomybę. Bet likimas šiam jaunuoliui buvo parengęs itin skaudžią gyvenimo atomazgą.

Sausio 13-ąją vėliavas kėlė ne tik Lietuvoje gyvenantis lietuviai, bet ir geriausia Lietuvos sportininkė Rūta Meilutytė. Socialiniame tinkle "Facebook" plaukikė įkėlė nuotrauką su prierašu: „Keliu vėliavą laisvės gynėjams. Ir maža veliavelė turi didelę reikšmę.

Vėl tos dienos, kai laiką su malonumu galima leisti ir prie televizoriaus. 22-ąjį kartą minime Sausio 13-osios įvykius. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys dokumentiniai filmai, dainuojamos tos pačios dainos, skaitomi tie patys eilėraščiai. Bet ir per kūną bėga tas pats šiurpas, matant tuos vaizdus, klausant tas dainas, įsijaučiant į tą nuotaiką, pereinant į tą pačią, į transą panašią būseną. Ir visgi atrodo, kad viskas vėl ir vėl iš naujo, viskas vėl šviežia.

 Minint Sausio 13-osios metines, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, mero pavaduotojai Jonas Pinskus ir Jaroslav Kaminski, sostinės tarybos nariai šiandien Antakalnio kapinėse pagerbė Sausio 13-osios aukas ir padėjo vainikus sostinėje žuvusiesiems. Lietuva šiandien 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Šį rytą atsibudau gyvas ir sveikas. Jau 22 antrą kartą per savo keturiasdešimt metų. Ir taip kasmet. Kasmet, kai sausio 13-osios rytą pramerkiu akis, išsiverdu rytinės kavos, tada vėl pamatau brangius man žmones. Tada prieinu prie lango ir nužvelgiu, ką veikia kaimynai. Kai kurie šiandien kasa sniegą. Tolėliau mama stumia vežimėlį su kūdikiu. Pagalvoju, gerai, kad niekas nesikeičia jau 22 metus, nes kaimynai užsiima kasdieniais darbais, bet prieš 22 metus buvo kitoks rytas.

1991 metų sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena. Tai savo kalboje sekmadienį vykusiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime akcentavo Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas. "Vakarų demokratinės valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos mantros - "tik nepakenkti Gorbačiovui", nes kitaip, atseit, gali sustoti Tarybų Sąjungoje Gorbačiovo pradėtas pertvarkos procesas.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Lietuva 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Sekmadienį minėjimo renginiai vyks Seime. Bus galima apžiūrėti parodą "Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausį" ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirtą ekspoziciją "Laisvės šauklys". 10.00 val. istorinėje Kovo 11-osios salėje prasidės iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjimas, A. Terleckui bus teikiama 2012 metų Laisvės premija.

Penktadienį nuo pat ankstaus ryto prasidėjo Sausio 13-osios įvykių minėjimai. Valstybinės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegamos atminimo žvakes ir taip pagerbiami prieš 22 metus žuvusieji už Lietuvos laisvę. Mokyklose rengiami minėjimui skirti koncertai, parodos.

Ikiteisminį tyrimą dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Lietuvoje atliekanti generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu sudaryta tyrimo grupė, susidedanti iš penkių Generalinės prokuratūros prokurorų ir dviejų Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, per pastaruosius dvejus tyrimo metus surinko duomenų, kurių pagrindu tyrimas atliekamas jau dėl 81 asmens, 1991 m. ėjusių vadovaujančias pareigas TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saug...

Penktadienį nuo 8 val. ryto vyko jau gilias tradicijas turinti pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu valstybės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti prieš 22 metus žuvusius už Lietuvos laisvę.

Artėjant Sausio 13-ajai, Lietuvoje, kaip ir kasmet, prisimenami to meto įvykiai, žmonės, ypatinga susitelkimo ir vienybės atmosfera. „Sausio 13-ąją Lietuvos nepriklausomybę gynė visų tautų, tikėjimų ir politinių įsitikinimų Lietuvos žmonės“, – akcentavo ir ketvirtadienį Seime surengtos spaudos konferencijos dalyviai.

  Per pastaruosius metus Sausio 13-osios byloje įvykę postūmiai leidžia tikėtis šios bylos atomazgos, mano Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė. Taip ji įvertino pažangą tiriant nusikaltimus prieš lietuvių tautą.

Sekmadienį, Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanui Terleckui planuojama įteikti 2012 metų Laisvės premiją. Iškilminga ceremonija numatyta istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 22 d. skelbs nuosprendį vadinamojoje Algirdo Paleckio byloje dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo. A.Paleckis yra žemesnės instancijos teismo išteisintas, o vėliau Vilniaus apygardos teismo nuteistas beveik 11 tūkst. Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismo išteisintas, o vėliau Vilniaus apygardos teismo nuteistas beveik 11 tūkstančių litų bauda, Algirdas Paleckis prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) jį išteisinti. Antradienį septynių LAT teisėjų kolegija pradėjo kasacine tvarka nagrinėti politiko Algirdo Paleckio, nuteisto dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo, prašymą jį išteisinti.

Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila klausė, kodėl aukščiausia Lietuvos valdžia nesiima priemonių dėl nacionaline grėsme įvardijamo „frontininkų“ lyderio Algirdo Paleckio veiklos bei piktinosi kitais aukštų mūsų šalies valdžios institucijų veiksmais.

Vilniaus pirmosios apylinkės teismas skyrė beveik keturių tūkstančių litų baudą Danguolei Raugalienei, melagingai liudijusiai Algirdo Paleckio byloje, kuris buvo nuteistas dėl teiginio, jog per kruvinus Sausio 13-osios įvykius „saviškiai šaudė į savus“   Teismas nutarė, kad Socialistinio fronto lyderio byloje moteris melavo sąmoningai norėdama padėti jam.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

Neseniai įvyko incidentas, kai tiesioginės laidos „Seimo rinkimai 2012“ metu politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius.

„Ši byla tapo Rusijos politikos įrankiu. Dėl to buvo kreiptasi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad patys prokurorai surašytų reikalavimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl Algirdo Paleckio proceso metu paaiškėjusių galimai melagingų parodymų davimo teismui“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje aiškino Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila.

Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės prokuroro skundą dėl Algirdo Paleckio išteisinimo byloje, kurioje jis kaltintas šiurkščiai menkinęs bei pritaręs nusikaltimui prieš Lietuvos gyventojus.

Vilniaus apygardos teismas įpareigojo prokurorą tarpininkauti užtikrinant politiko dalyvavimą kitame teismo posėdyje, o priešingu atveju taikyti priverstinus veiksmus.

Lietuva stebisi austrų pozicija dėl M. Golovatovo paleidimo tyrimo. Mūsų šalis pasigenda Austrijos geranoriškumo tiriant, kodėl buvo leista išvykti Europos Sąjungos šalyse ieškomam M. Golovatovui. Kaip skelbia TV3, mūsų šalies atstovai stebisi Austrijos nenoru kuo greičiau ištirti, kodėl po sulaikymo oro uoste buvo paleistas Sausio 13-osios bylos įtariamasis KGB karininkas.

Sausio 13-ąją stengiuosi ne labai klausytis kalbų minėjimuose, nes jos dažna būna panašios į to paties atrajojimą arba tiesiog lėkštos. Visai atsitiktinai „snukiaknygės“ draugas atsviedė nuorodą į premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymo aprašymą, darytą kolegės Eglės Samoškaitės iš DELFI.LT. „Ir ką mes girdime ta proga iš mums labai „mielos“ ir „brangios“ opozicijos? Girdime, kad viskas, ką darome, yra visiškai blogai.

Kai 1983 m. mane apgyvendino KGB rūmų požemyje, izoliatoriaus kamera priminė ano meto Lietuvos tikrovę. Betoninės sienos ir grindys, geležimi apkaustytose duryse mažas langelis, per kurį tris kartus per dieną gaudavome kalėjimo davinį, ir nepermatomas grotuotas langas. Tik pačiame lango viršuje siauras plyšelis, pro kurį matėsi dangaus mėlynė. Pakliuvęs į šią kamerą suvokdavai, kad esi tobulai atskirtas nuo pasaulio.

„Tas dalykas, kurio jūs mokotės kaip istorijos – jo nėra iš viso. Jo nėra, nes praktiškai lieka tik tai, ką kažkas parašė. Jeigu aš kalbėčiau apie tuos įvykius, jūs pagalvotumėte, kad Č. Juršėnas buvo vienoje  valstybėje, o aš buvau kitoje. (...) Kai jūs paskaitysite A. Brazausko knygą, jūs būsite vienoje istorijoje, K. Prunskienės – jūs būsite kitoje. O V. Landsbergio – jūs iš viso būsite keistoje istorijoje.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ (KP) organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu, buvusiu specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadu, kuris dalyvavo šturmuojant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. KP sutiko išskirtinai naujienų portalui Balsas.lt leisti tiesioginiame eteryje užduoti kelis klausimus žmogui, kurio veiksmams abejingų Lietuvoje nėra. Balsas.

Rusijos disidentas Segejus Kovaliovas, tapęs pirmuoju Seimo įsteigtos Laisvės premijos laureatu, tvirtina, kad Rusijai reikia Vakarų „paramos ir spaudimo“, kaip kad yra sakęs kitas žymus žmogaus teisių gynėjas Andrejus Sacharovas. Tačiau, anot S. Kavaliovo, bėda ta, kad protokolas dabar yra svarbiausia Vakarų vertybė, o kitos prisimenamos tik skambiose kalbose. Nenuilstančio žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo nėra reikalo pristatinėti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo pirmininkavimą ES perėmusios Danijos teisingumo ministrui Mortenui Bodskovui už parodytą paramą Lietuvai ir pasiūlymus dėl Europos arešto orderio stiprinimo. „ES pirmininkaujančios valstybės dėmesys labai svarbus mums ir visapusiškam bei efektyviam Europos arešto orderio įgyvendinimui“, – teigiama sausio 13 dienos A.Ažubalio laiške M.Bodskovui.

Vakar skverelyje prie Šiaulių miesto savivaldybės, kur 1991 metų sausio 13-ąją žmonių širdys liepsnojo meile Lietuvai ir laisvei, organizuotas Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Rinkosi moksleiviai Skverelio medžius geltonos, žalios ir raudonos spalvos popierinėmis rankomis puošė miesto moksleiviai.

Kas drįso viešai išdėstyti mūsų šalies teismų sistemos ydas? Tai išsiaiškinti užsimoję teisėjai toliau persekioja „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavaste ir reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, o ne išsiaiškinti galimus pažeidimus. Demokratinėse valstybėse neįprastą nutartį penktadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas. Į šį teismą žurnalistė kreipėsi tikėdamasi, kad jis panaikins pernai lapkritį priimtą Vilniaus 2–ojo apylinkės teismo sprendimą.

Savanorių studentų kuopos karys, atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad už Lietuvą kautųsi ir šiandien. „Čia net nėra klausimo“, – portalui Balsas.lt sakė neseniai į atsargą išėjęs kariūnas, kuriam tenka taikstytis su sumažinta valstybės pensija ir ieškoti kitų pragyvenimo būdų. Pasak A. Daugirdo, valstybės garantijų jam užtektų tik duonai. „Pinigų sviestui jau reikia užsidirbti kitur“, – aiškina karys, bet tikina nė kiek nepraradęs patriotiškumo.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ penktadienį organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu ir Algirdu Paleckiu, kuris laidoje kartojo tezes, už kurias šiuo metu yra teisiamas – esą „savi šaudė į savus“. Jam antrino ir M. Golovatovas, tvirtindamas, esą sovietinė armija 1991 m. nenaudojo tokių ginklų, kuriais buvo apšaudyta minia prie Televizijos bokšto.

Be mobiliųjų telefonų, be interneto ryšio 1991-ųjų kruvinąjį sausį laisvas žodis iš Lietuvos pasklido po pasaulį. Mėgėjai trumpabangininkai, per naktį palinkę prie mikrofonų, rizikuodami savo ir šeimų saugumu, radijo kanalais Rytams ir Vakarams siuntė svarbiausią žinią: Lietuvoje okupantų tankai nusitaikė į beginklę dainuojančią minią. Panevėžiečio Vytauto Merkio akis uždengusi tamsa, tačiau prieš 21-erius metus sausio 13-ąją jis buvo vienu iš daugelio, atnešusių Lietuvai šviesą.

Rusų disidentas Sergejus Kovaliovas sumokėjo didelę kainą už draugystę su lietuviais ir kitais geros valios žmonėmis, kainą, be kurios neįmanoma pasiekti laisvės. Kalbėdamas iškilmingame Sausio 13–osios minėjimo posėdyje Seime Kauno arkivyskupas metropolitas, buvęs disidentas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjas Sigitas Tamkevičius pirmąjį Laisvės premijos laureatą S. Kovaliovą Evangelijos žodžiais vadino žemės druska. „Druska, tiesa, yra sūri, bet labai reikalinga.