Sausio 13-oji

Medininkų žudynių byloje Lietuvos apeliacinis teismas baigė įrodymų tyrimą ir pradėjo klausyti baigiamųjų proceso dalyvių kalbų. Trečiadienį pareiškimą teismui perskaitė nuteistasis Konstantinas Michailovas. Jo teismas teiravosi, ar jis sutinka duoti parodymus pagal naujus kaltinimus. Prokurorai prašo buvusio sovietinės milicijos specialiojo dalinio pareigūno veiksmus perkvalifikuoti iš nužudymo į karo nusikaltimą.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 24-iems metams prabėgus nuo sausio 13-osios įvykių, kaip ir kasmet, žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę pagerbti Vilniaus Antakalnio memoriale. Susirinkę jū artimieji sako – jei žuvusiųjų sielos iš aukštybių gali matyti, augančia Lietuva džiaugiasi. Tragišką 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, sovietų kariuomenei mėginant nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14 gynėjų, per tūkstantį beginklių žmonių buvo sužeista.

 Daugelyje Lietuvos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų užsienyje paminėta Sausio 13-oji ir prisiminti Lietuvos laisvės gynėjai. Šia neeiline proga Lietuvos ambasada Gruzijoje sausio 13-ąją Tbilisio Rikės parke surengė vėliavų pagerbimo ceremoniją, kurioje suplevėsavo ir 200 metrų Lietuvos Vienybės trispalvė. Akcijos metu greta įspūdingos Lietuvos vienybės vėliavos išskleista ir šimtas Gruzijos vėliavų.

Vilija Andrulevičiūtė, Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Šiandienė laisvė su visomis blogybėmis ir trūkumais yra šimtus kartų geriau nei tuometė nelaisvė su visomis jos gėrybėmis. Tai teigia mintimis apie Sausio 13-osios įvykius besidalijantys LRT vadovai bei žurnalistai. LRT.lt kalbinti pašnekovai pasakoja savo prisiminimus bei tuometes laisvės vizijas.

Vietą, kurioje reikia pradėti rausti tunelį Parlamento gynėjams parodęs architektas A. Nasvytis ir šiandien stebisi, kad AT rūmų laiptai atlaikė smėlio maišus, o vienas gynėjų prisipažįsta, jog pastatas galėjo likti be vandens.

 Ukraina bus Europos Sąjungos ir NATO narė, nors jos Sausio 13-oji trunka ilgiau nei metus, teigia buvusi europarlamentarė, signatarė Laima Andrikienė. „Ištvėrėme mes – ištvers ir Ukraina. (...) Ukrainiečių Sausio 13-oji labai užsitęsė, ji trunka jau daugiau nei metus.

Sausio 13-osios aukų atminimui į sostinės gatves išvažiavo Laisvės gynėjų vardais apklijuoti autobusai. „Laiko dulkės neretai uždengia tai, ką turime prisiminti ir kitiems priminti. Pasitarę su žuvusių artimaisiais, nutarėme tokiu būdu ypatingai jaunajai kartai priminti apie tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę. Pasirinkome tokią formą, nes viešasis transportas mieste visiems gerai ir dažnai matomas“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus, – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, balsas.lt žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-iąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Viena iš Žaliojo tilto skulptūrų ketvirtadienį „pasipuošė“ grandinėmis. Pasak akcijos sumanytojo – vieno iš Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento rūmų) gynėjų 1991-ųjų sausį, savanorio Gasparo Genzbigelio, taip jis dar kartą norėjo atkreipti dėmesį, kad sovietinio okupacinio režimo simboliais laikomos skulptūros turėtų būti nukeltos nuo tilto. „Kartą pastebėjau, kad po Žaliuoju tiltu pakabinta trijų grandžių grandinė, ir kilo mintis tai padaryti ir ant statulų.

 Įtariamąjam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Vasilijui Kotlerovui Italijos teismas skyrė namų areštą, patvirtino Lietuvos prokurorai. „Italijos teismas yra skyręs įtariamajam kardomąją priemonę - namų areštą. Visi procesiniai veiksmai, būtini šioje byloje, yra atliekami intensyviai“, - BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. M. skundą dėl 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties, kuria įtariamajam Sausio 13-osios byloje 2 mėn. buvo pratęstas suėmimas, skundą atmetė ir paliko galioti minėtą teismo nutartį. Primename, kad J. M. yra pateikti įtarimai dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, galimai įvykdytų per Sausio 13-osios įvykius.

Vilniaus apygardos teismas antradienį uždarame posėdyje išnagrinėjo skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo dar dviem mėnesiams pratęstas suėmimas įtariamajam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Jurijui Meliui. Savo sprendimą apylinkės teismas skelbs ketvirtadienį, žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius.

Papildyta 17 val. 17 min. Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos tvirtinimu, sulaikytasis – atsargos pulkininkas Vasilijus Kustro. 1971 metais jis baigė Riazanės V.Margelovo vardo oro desantinę vadų aukštąją mokyklą, tarnavo Afganistane, kur pelnė ne vieną kovinį apdovanojimą. 1991 metais V.Kustro buvo SSRS 76-osios oro desantinės divizijos vado pavaduotojas.

Teismas pratęsė Sausio 13-osios bylos įtariamojo Jurijaus Melio suėmimą dviem mėnesiams. Tai BNS patvirtino sprendimą priėmęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas. Pasak jo, prokurorai prašė pratęsti J.Melio suėmimą ilgesniam - trijų mėnesių - laikui. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas J.Melis buvo sulaikytas šių metų kovo 12-osios vakarą Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija (URM) „ypatingai kontroliuoja“ situaciją dėl sulaikytojo jos piliečio Jurijaus Melio ir sieks panaikinti visus jam Sausio 13-osios įvykių byloje keliamus kaltinimus, pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime prisimintos vieno iš dramatiškiausių ir tragiškiausių Azerbaidžano tautos istorijos įvykių metinės. Prieš 24-erius metus sovietų kariai žudė taikius gyventojus, taip norėdami sustabdyti prasidėjusias demonstracijas dėl nepriklausomybės. Vytautas Landsbergis teigia, kad įvykiai Baku, o po metų įvykę kruvini Sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje turi daug bendro.

Šiandien, Sausio 13-ąją, daug žinomų Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų, politikų ir tiesiog piliečių į savo atlapus įsisegė neužmirštuolės žiedus – iniciatyvos „Neužmirštuolė“ pasiūlytą simbolį, kviečiantį prisiminti kovos už laisvę kainą ir pagerbti žuvusiuosius dėl šio kilnaus tikslo. Nors ši iniciatyva sulaukė didelio palaikymo ir populiarumo, pasigirdo ir nemažai kritikos.

Per iškilmingą Seimo posėdį minint Laisvės gynėjų dieną nemaža dalis politikų pasirodė į atlapus įsisegę po mėlyną gėlės žiedą. Nuo pat ryto šį ženkliuką segėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai taip pat greičiausiai pastebėjo, kad šiuo simboliu savo nuotraukas puošia ir jų  virtualūs draugai ar pastarųjų bičiuliai.

Atsimindami Sausio 13-osios aukų vardus, turime suvokti įvykio didybę, užuot galvoję apie tądien žuvusius ar nukentėjusius žmones kaip stichinės nelaimės aukas. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas. Jo žodžiais, pabaigos neturintis gedulas prieštarauja ir krikščioniškoms, ir baltiškoms tradicijoms, o Sausio 13-ąją turime švęsti kaip pergalės prieš Sovietų Sąjungą dieną.

Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, vėl pasigirsta balsų, kad visa tiesa apie to meto įvykius taip ir nebus atskleista.Tačiau sužinome vis daugiau.

Sekmadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, Kovo 11-osios Akto salėje, vyks tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas, vakare prie parlamento bus uždegti atminimo laužai, skirti Laisvės gynėjų dienai. Laužai liepsnos prie Seimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei prie Vilniaus Televizijos bokšto, kur lygiai prieš 23 metus nuo sovietų agresijos žuvo 14 laisvės gynėjų. Sausio 13-osios, kuri minima kaip Laisvės gynėjų diena, išvakarėse minėjimo renginiai vyks ir Seime.

Kas būtų ištikę Seimo rūmus bei juose buvusius žmones, jeigu sovietų tankai tąnakt nebūtų sustoję po to, kai užgrobė Televizijos bokštą?

Lietuva 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Įprastai ji suvokiama kaip gedulo dėl žuvusiųjų, praradimų diena, tačiau tai buvo ir pergalės diena.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Generalinė prokuratūra kovo mėnesį žada baigti tirti Sausio 13-osios žudynių bylą ir ją dar šiemet perduoti teismui. Šiuo metu baigiami ruošti Europos arešto orderiai 79 įtariamiesiems. Tai bus paskutinis veiksmas didžiausioje Lietuvos istorijoje baudžiamojoje byloje. Ją atvertus teisme, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai bus teisiami už akių. Išduoti juos Lietuvai atsisakoma.

Švietimo ir mokslo ministerija, atsiliepdama į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyvą, dalyvaus akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Taip pat kviečiamos visos šalies mokyklos, kitos švietimo įstaigos sausio 13 d. 8 val. prie kiekvieno lango dešimčiai minučių, užgesinus šviesas, uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

Laisvės gynėjų dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo devynis Lietuvos piliečius, 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusius laisvę ir nepriklausomybę, saugojusius visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas neigia uždraudęs užsienio svečiams rodyti filmą apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Jis sako tik norėjęs, kad šis būtų pataisytas – labiau akcentuojant mirusio prezidento socialdemokrato Algirdo Mykolo Brazausko indėlį ir išimant kadrus apie Sausio įvykius. „Aš jo ne neleidau, o pasiūliau pataisyti.

Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginio dalyviai neišvydo filmo apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Šį filmą rodyti uždraudė vienas iš konferencijai pirmininkavusių parlamentarų, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas B.Bradauskas.

Lietuvos kabelinės televizijos tiekėja „Cgates" pranešė, kad antradienį apie 14 val. atnaujino „Pirmojo Baltijos kanalo" (PBK) retransliavimą, rašo vz.lt. Kaip portalui sakė Paulius Dambrauskas, „Cgates" generalinis direktorius, PBK retransliavimas atnaujintas, nes šis kanalas pažadėjo vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimą ir šiuo metu ruošia programų tinklelį, kuris atitiks LRTK reikalavimus. Ekonomika.

 Buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad įvestas laikinas draudimas per rusišką „Pirmąjį Baltijos kanalą“ transliuoti Rusijoje sukurtas laidas yra sprendimas ne dėl informacijos laisvės, o dėl „ardomosios veiklos laisvės“. Politikas sakė manantis, kad ribojimus sukritikavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė turbūt nėra susipažinusi su 1991 metų Sausio 13-osios sovietų agresija, kurią bandyta neigti melagingoje propagandinėje ...

Kol komisijos ir teismai sprendžia, ką daryti su dezinformacija ir kurstymu, kurių kartais išspjaunama į eterį, kai Kremliaus finansuojama žiniasklaida prabyla apie 1991 metų sausį, belieka pažvelgti į tai kaip į prastai nupieštus komiksus. Būtent taip atrodo „Pirmojo Baltijos Kanalo“ (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas“ parodytas „šedevras“, dėl kurio dabar verda aistros. Tiesą sakant, po Algirdo Paleckio ir kitų raudonųjų bukapročių tauškalų nieko čia naujo beveik nepasakyta.

Edmundas Jakiaitis, LRTtelevizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Dar vienas Rusijos išpuolis. Šįkart – televizijos eteryje. Lietuvoje retransliuojamas pirmasis Maskvos kanalas, čia vadinamas „Pervyj Balstijskij“ praėjusį penktadienį pašiurpino ypač šlykščiomis Sausio 13-osios įvykių interpretacijoms.

Giedrė Sankauskaitė Pirmadienį kabelinei televizijai „Cgates“ nutraukus Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) transliaciją, „Cgates“ sulaukė naujų, palaikančių klientų. „Pirmą kartą turime tiek palaikančių klientų – žmonės ateina ir pasako norintys užsisakyti mūsų paslaugų“, – portalui ekonomika.lt sakė „Cgates“ generalinis direktorius Paulius Dambrauskas.

Seišeliuose atostogaujanti „BMA.LT“ generalinė direktorė Jolanta Butkevičienė antradienį pirmoji sureagavo į „Pirmojo Baltijos kanalo“ (PBK) parodytą laidą „Žmogus ir įstatymas“ apie Sausio 13-ąją ir atsiprašo Lietuvos žmonių. „Bendrovės „Baltic Media Alliance“ vardu noriu atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad per vieną iš mūsų holdingo retransliuojamų kanalų (PBK) buvo parodyta kiekvieno lietuvio pilietinius jausmus užgaunanti laida apie visai šaliai skaudžius 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Portalui 15min.lt tai patvirtino „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas. „Šiuo metu vykdomi techniniai atjungimo darbai ir per artimiausią valandą žadame sustabdyti kanalo retransliaciją. Gavome klientų skundų dėl praėjusį penktadienį parodytos galbūt Lietuvos įstatymus pažeidžiančios laidos“, – portalui sakė P. Dambrauskas. Praėjusį penktadienį buvo parodyta propagandinė laida apie 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius.

Praėjusią savaitę per „Pervij Baltijskij“ televizijos kanalą (PB) transliuota laida apie sausio 13-osios įvykius, kuri turėjo akivaizdžiai propagandinį atspalvį, sukėlė daugybės žmonių pasipiktinimą. Pirmadienį Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) su prašymu sustabdyti PB kanalo transliavimą Lietuvoje. Pirmadienio vakarą„Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas 15min.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 18 asmenų pripažino įtariamaisiais 1991 metų Sausio įvykių baudžiamojoje byloje, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė. Šiuo metu iš viso jau 78 asmenų yra pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Priimdamas nutartis dėl asmenų pripažinimo įtariamaisiais, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra Baudžiamojo proceso kodekse numatyti pagrindai, kuriems esant asmenys pripažįstami įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį dar dešimt asmenų pripažino įtariamaisiais 1991 metų sausio įvykių baudžiamojoje byloje. Šiuo metu iš viso jau 60 asmenų yra pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Gegužės 17 dieną tas pats teismas patenkino prokuroro prašymą ir 20 asmenų pripažino įtariamaisiais. Vėliau, birželio 10 dieną, teismas dar 30 asmenų pripažino įtariamaisiais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir 20 užsienio šalių piliečių pripažino įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė BNS sakė, kad nutartys dėl prokuratūros prašymo priimtos penktadienį. „Prokuratūros prašymas buvo patenkintas“, – BNS sakė A.Šerelytė. Į teismą prokuratūra kreipėsi gegužės 7 dieną. Gavęs prašymus, teismas dar iš prokuratūros reikalavo papildomos medžiagos.

  Generalinė prokuratūra antradienį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl dvidešimties užsienio šalių piliečių pripažinimo įtariamaisiais 1991 metų sausio įvykių baudžiamojoje byloje.   Generalinė prokuratūra pranešė, kad tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Teismas nutarė, kad Danguolė Raugalienė, davusį parodymus apie Sausio 13-osios įvykius per televizijos bokšto šturmą, kur šaudyta nuo stogų į susirinkusius žmonės, klydo. Vilniaus apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą nubausti Danguolę Raugalienę beveik keturių tūkstančių litų bauda už melagingus parodymus ir nutarė, kad moteris kalbėdama teisme sąžiningai klydo.

 Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra (GP) pritrūko lėšų ir kreipėsi į Vyriausybę, prašydama lėšų tolesniems banko "Snoras" ir Sausio 13-osios bylos tyrimams. Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta 623 600 litų suma abiem byloms būtų padalyta maždaug po lygiai. Prokurorų teigimu, papildomų lėšų tiriant "Snoro" bylą reikės teisės mokslininkų bei vertimo paslaugoms pirkti, taip pat užsienio komandiruotėms apmokėti.

Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Algirdo Paleckio byloje melagingus parodymus davusios liudytojos Danguolės Raugalienės skundą, kuriuo ji prašo panaikinti jai skirtą 3900 litų baudą. Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti pinigine bauda už melagingus parodymus partijos "Frontas" lyderio Algirdo Paleckio byloje nubaustos Danguolės Raugalienės apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo ją išteisinti ir panaikinti skirtą baudą.

Nepriklausomybės akto signataras ir buvusios Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila paragino aktyviau tirti sausio 13-osios bylą, pažerdamas kritikos generalinei prokuratūrai dėl nieko nedarymo. Nepriklausomybės akto signataras Z. Vaišvila, susitikęs su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu, tvirtino, kad susitikimo laukė 2 metus.

„Profesorius Vytautas Landsbergis be sąmokslo teorijų nebemoka gyventi“, - portalui Balsas.lt sakė ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius. Taip jis reagavo į šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje iš konservatorių patriarcho prof.

Praėjus vienai svarbiausių Lietuvos istorijoje dienų, Sausio 13, galima vėl iškelti kontroversišką klausimą – ar Michailas Gorbačiovas žinojo apie šiuos kruvinus įvykius ir kaip apskritai galima būtų vertinti jo politiką Lietuvos atžvilgiu.

Per iškilmingą Sausio 13 dienos kruvinųjų įvykių minėjimą Kovo 11-osios salėje Seime, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pareiškė, kad iš žurnalistės Rūtos Janutienės išgirdo apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės „premijavimą už gerą darbą“ 1990 metų liepą. Pasak jo, įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo pasirašė vienas iš Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų Valentinas Lazutka.

Vladimiras Laučius, LRT.lt „Drąsos kelio“ frakcijos Seime seniūnės Neringos Venckienės mintys apie tariamus panašumus tarp Garliavos įvykių ir Sausio 13-osios privertė net nesutariančius politikus prisiminti Algirdo Paleckio žodžius, esą „savi šaudė į savus“. A.Sakalas: vargas dėl proto „Neįsižeiskite, bet Sausio 13-oji ir 2012 metų gegužės 17-oji man yra kone tokio pat jautrumo datos <...> Į mano tėvų, mergaitės senelių namus brovėsi ne sovietiniai, o savi, uniformuoti, gerai ginkluoti ir...

 Vakar minėjome Laisvės gynėjų dieną. Lyg ir teisingai viską darėme: kartojome Sausio 13-osios pamoką, lankydami jos simboliu tapusias vietas, uždegėme žvakutes, glaudėmės aplink Atminimo laužus Televizijos bokšto prieigose ir prie Parlamento, bet kartais tarp žmonių jautėmės... visiškai vieni. Gal dėl to, kad esame nuvarginti neteisybės, gal todėl, kad tapome kitokie.