Sausio 13-oji

Susirgus kaltinamajam Sausio 13-osios byloje Genadijui Ivanovui, Vilniaus apygardos teismas atšaukė šią savaitę suplanuotus posėdžius. G.Ivanovas į posėdį neatvyko ir pirmadienį. Trečiadienį teismui surengus posėdį paaiškėjo, kad kaltinamasis dar nepasveiko. Rusijos pilietis dėl sveikatos sutrikimų ir anksčiau gydytas ligoninėje. Toliau bylos nagrinėjimą ketinama tęsti kovo 20 dieną, BNS sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Nepaisant to, kad gavo Vilniaus apygardos teismo šaukimą liudyti Sausio 13-osios byloje, buvęs Sovietų sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas teigia neketinąs jokiu statusu dalyvauti procese. „Prie to, ką anksčiau esu sakęs, neturiu ką pridėti“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė M.Gorbačiovas. „Todėl jokiu atveju neketinu dalyvauti teismo procese Vilniuje“, – pabrėžė jis.

Su pagarba prisimename lemtingus sausio 13 dienos įvykius. Tądien daugybė tautiečių stojo krūtine ginti savo tėvynės. Stovėjo naktį ir dieną, nebijodami tuometinės žiemos. Beje, tą naktį nebuvo labai šilta, tiesa, tai žmonėms mažai ir rūpėjo. Tai nebuvo rūsčios žiemos naktis Prieš dvidešimt šešerius metus, sausio tryliktąją, stiprių šalčių nebuvo. „Iš tikrųjų, žiūrint į abi dienas, 12-tą ir 13-tą, tai temperatūra Lietuvoje laikėsi nulinė.

Šiandien Lietuva jau 26-ąjį kartą prisimena tuos, kuriems yra dėkinga už iškovotą laisvę. Žymūs Lietuvos žmonės pasidalino mintimis, ką Sausio 13-oji reiškia jiems. „Dabar galiu kvėpuoti pilnais plaučiais“ Aktorius ir režisierius Vidas Bareikis 1991 metais buvo penkerių, tačiau sako gerai prisimenantis tos dienos siaubą. „Tėtis tuo metu su kitais budėjo prie Seimo, o mane su mama, kad būtų saugiau, išvežė į Kauną pas močiutę.

Dalyvavę 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose ar ne, šią dieną vienaip ar kitaip žino visi lietuviai. Tačiau už Lietuvą padėti galvą buvo pasiryžę ne tik tautiečiai. Į Vilnių skubėjo ir kaimynai latviai, taip pat ir ukrainiečiai. Štai šie tvirtai sudėti vyrai Jevhenas ir Jurijus, tuomet buvę dar studentai, iš Kijevo traukiniu padėti broliams lietuviams išskubėjo vos išgirdę apie rusų ataką. Ką galite papasakoti apie istoriją, kuomet jūs buvote čia? Jūs mums padėjote.

Sausio 13-osios išvakarėse, jau sutemus, Nepriklausomybės aikštėje uždegti laužai. Jie – simbolis vienintelio šilumos šaltinio tų žmonių, kurie žvarbią 1991-ųjų žiemą išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybę. Aplink laužus susirinko daug tą įsimintiną sausį menančių lietuvių. Jų akyse atsispindėjo ugnis, o mintyse kartojosi laisvę gynusių žmonių veidai.

26-eri metai, kai be ginklo sugebėjom priešintis Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti Televizijos bokštą, televiziją, Parlamentą. Tą naktį prie televizijos bokšto žuvo 14, sužeista per 600 taikių žmonių. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai kažkodėl atsisakė, gal todėl, kad aikštėje būriavosi tūkstančiai. Šiandien, sausio 13-osios išvakarėse - laisvės gynėjų prisiminimai. Sušalę, alkani, nuolatiniame pavojuje - tačiau pasiryžę už tėvynę padėti galvas.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis į Sausio įvykių minėjimus siūlo kviesti Rusijos parlamentarus. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko teigimu, Dūmos deputatų kvietimas būtų logikas ir žmoniškas žingsnis. „Kviesti Dūmos deputatus į mūsų minėjimą būtų logiška, būtų žmoniška. Tai irgi tiesa.

Minint Laisvės gynėjų dieną ketvirtadienį LRT kieme Vilniuje bus atidarytas Sausio 13-osios memorialas. Memorialas, kurio pagrindinis akcentas – šešių metrų obeliskas, skirtas įamžinti Sausio 13-osios aukų atminimą. Anksčiau šioje vietoje stovėjo 24 mediniai vardiniai kryžiai, skirti Laisvės gynėjams, žuvusiesiems prie TV bokšto, LRT pastato, Medininkuose, keliuose kituose epizoduose 1991-aisiais. „Kryžiai dūlėjo, iro, iškilo problema, kaip juos išsaugoti. Nutarta pastatyti ilgaamžį paminklą.

Vilniaus apygardos teismas nesutiko už 50 tūkst. eurų užstatą į laisvę paleisti kaltinamąjį Sausio 13-osios byloje Jurijų Melį. Rusijos piliečio suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad suėmimas pratęstas atsižvelgus, jog nesikeičia nei i pagrindai, nei aplinkybės tokiai kardomajai priemonei taikyti. Rusijos pilietis J.Melis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos.

Vilniuje vykstantis teismo procesas Sausio 13-osios byloje yra ne teisinis, o politinis, juo siekiama parengti dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje ir pareikšti jai ieškinius dėl žalos atlyginimo, teigiama trečiadienį Rusijos Dūmos priimtame pareiškime. „Rusijos Dūmos deputatai reiškia protestą dėl bandymų prisidengus teisingumo vykdymu priimti politinius sprendimus, vienaip ar kitaip nukreiptus prieš Rusijos Federaciją.

Rusijoje gyvenantys kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nori dalyvauti procese, tačiau savo galutinio apsisprendimo dar nėra išreiškę. Suimto Rusijos piliečio Jurijaus Melio gynėja Galina Kardanovskaja žurnalistams sakė, kad į ją kreipėsi Karaliaučiuje gyvenantys asmenys, kurie yra kaltinamieji Sausio 13-osios byloje. „Į mane kreipėsi dėl dalyvavimo procese.

Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Jurijus Melis sako, kad teismo sprendimas panaikinti jam suėmimą pagerintų Lietuvos ir Rusijos politinius santykius. Tai kaltinamasis pareiškė Vilniaus apygardos teismui, kuris ketvirtadienį nagrinėjo klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo trims mėnesiams. Tuo metu Rusijos piliečio gynėja teismo prašė kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę ir teismui nustačius protingą terminą, paskirti 50 tūkst. eurų dydžio užstatą.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė keturių mėnesių pertrauką Sausio 13-osios byloje. Kitas posėdis įvyks spalio 3 dieną. Tokia pertrauka skelbiama dėl advokatų, prokurorų, teisėjų atostogų. Šioje byloje yra 65 advokatai, trys prokurorai ir keturi teisėjai, įskaitant atsarginį. Posėdžiai šioje byloje vyko nuo šių metų sausio 27 dienos, nuo to laiko teismas posėdžiavo daugiau nei 40 dienų – dažnai du kartus per dieną – ryte ir po pietų.

Sausio 13-osios baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui įteiktas prašymas liudytoju pakviesti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Tokį prašymą pateikė nukentėjusiuoju byloje pripažintas Robertas Povilaitis, per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus. Apie teismui įteiktą prašymą BNS informavo R.Povilaitis.

Kruvinus įvykius 1991 metų sausio 13 - ąją galėjo sustabdyti tik tuometinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Vladimiras Kriučkovas, teigia paskutinysis Lietuvos KGB pirmininkas Anzelmas Armonas. Buvęs sovietų saugumo Lietuvoje vadovas liudydamas Sausio 13 - osios įvykių byloje teigė esąs visiškai įsitikinęs, kad visi veiksmai tą naktį buvo suderinti su M.Gorbačiovu.

Sausio 13-osios byloje ketvirtadienį parodymus davęs tuometinis Lietuvos atstovas Maskvoje Egidijus Bičkauskas paliudijo perspėjęs Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą nenaudoti jėgos. „Michailai Sergejevičiau, jeigu jūs manote, kad problemas išspręsite jėga, jūs jų neišspręsite“, – kelios dienos prieš sovietų agresiją M.Gorbačiovui pasakytus žodžius prisiminė E.Bičkauskas. Anot E.Bičkausko, M.Gorbačiovas į tai atsakė tik rankos mostu.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja pradėti liudytojų apklausas. Pirmoje dienos pusėje planuojama apklausti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, o po pietų – Egidijų Bičkauską, kuris 1990 metų balandį buvo paskirtas Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS, 1991-1993 metais buvo Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovu.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja pradėti liudytojų apklausas, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė. Pirmoje dienos pusėje planuojama apklausti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, o po pietų – Egidijų Bičkauską, kuris 1990 metų balandžio buvo paskirtas Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS, nuo 1991-1993 metais buvo Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovu.

Kaltinamojo Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečio Genadijaus Ivanovo parodymai kėlė daug klausimų bylą nagrinėjantiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Posėdyje antradienį buvo paskelbti visi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kaltinamojo parodymai, jis atsakė į proceso dalyvių klausimus.

1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas antradienį pradeda kaltinamųjų apklausas. Teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Kiti daugiau nei 60 kaltinamųjų su teismu bendradarbiauti atsisako ir į posėdžius Lietuvoje neatvyksta. Manoma, kad pirmasis parodymus duos Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas. Trečiadienį planuojama apklausti suimtą laikomą Rusijos pilietį Jurijų Melį.

Paskelbusi atnaujinanti savo Sausio 13-osios įvykių tyrimą, Rusijos valdžia siekia supriešinti šalių visuomenes, taip pat politizuoti kriminalinę bylą ir tai išnaudoti propagandos tikslais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rusijoje balandžio pradžioje rengiami klausymai susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų Sausio 13 - osios byla. Be to, Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13 - ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Iš tiesų, balandžio pradžioje Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose planuojami tokie klausymai. Į juos taip pat pakviesti ir Vilniaus įvykių dalyviai.

Siekdamas užtikrinti spartesnį ir sklandesnį Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismas nusprendė visiems kaltinamiesiems, kurie turi valstybės skirtus advokatus, skirti antrus pakaitinius gynėjus. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pirmadienį posėdyje sakė, kad apie teismo priimtą nutartį informuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Naujai į bylą įtrauktų advokatų sąrašas turi būti pateiktas iki kovo 10 dienos.

Vilniaus apygardos teismas antradienį planuoja išklausyti kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje parodymus. Pirmadienį teismas nusprendė pirmiausia paskelbti teismo posėdžiuose nedalyvaujančiųjų parodymus, vėliau apklausti Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, kurie dalyvauja teismo procese.

Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje ir jų advokatai pirmadienį teisme pareiškė nepripažįstantys kaltės. Tokią poziciją išsakė tiek du teisme dalyvaujantys kaltinamieji, tiek daugumos už akių teisiamų asmenų advokatai. Apie 10 advokatų teigė nežinantys savo atstovaujamų asmenų pozicijos. Pirmadienį kaltinimą šioje byloje palaikantys prokurorai baigė skaityti kaltinamąjį aktą.

 Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį sukritikavo Sausio 13-osios bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, sakydama, kad Rusijos piliečiai persekiojami neteisėtai. „Veiksmai, dėl kurių Lietuvoje kaltinami rusai, yra interpretuojami šališku būdu, piktnaudžiaujant tarptautine teise“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

Karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Sausio 13-osios byloje kaltinami Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai gali būti teisiami už akių, penktadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pranešė, kad byla pradedama nagrinėti iš esmės, išnaudojus visas galimybes susisiekti su kaltinamaisiais ir pranešti apie bylą.

1991 m. sausio 8 d. Kazimieros Prunskienės vadovaujama Pirmoji Atkurtos Lietuvos respublikos vyriausybė, padėjusi daug pastangų atlaikant 1990 m. Maskvos ekonominę blokadą, atsistatydino. Matyt, pagal numatytą prosovietinių jėgų scenarijų , prie Aukščiausiosios Tarybos suplūdo minia “Jedinstvo“ (Lietuvos prosovietinė organizacija) smogikų, mėginusių įsiveržti į pastatą.

Aš nežinau, ar sausio 13-osios byloje yra siekiama teisingumo, kartais atrodo, kad tas siekis tik imituojamas, „Žinių radijui“ sakė pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.   „Sąrašas kaltinamųjų kaip ir paskelbtas, bet iš jo taip pat matyti ir tie, kurie nepatraukti į atsakomybę. Tada klausimas, ar jie atleisti nuo atsakomybės, ar tik dar nesurinkta duomenų.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi vieną didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje – 1991 metų sausio 13-osios bylą. (Papildyta 10:22 val.) Vienas iš dviejų prieš Vilniaus apygardos teismą Sausio 13-osios byloje stojusių kaltinamųjų Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas trečiadienį pareiškė manantis, kad yra nekaltas dėl jam pateiktų kaltinimų ir teigia buvęs tik įvykių liudininku.

Sausio 27 dieną, 9 val. Vilniaus apygardos teisme pradedama nagrinėti savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Bylą sudaro 709 tomai, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Kaltinamuosius gins 65 advokatai.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė, parlamentarė Birutė Vėsaitė kviečia į LSDP grįžti neseniai apie pasitraukimą iš Socialistinio liaudies fronto pranešusį ir už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimą kaltu teismo pripažintą Algirdą Paleckį. Apie tokią poziciją B. Vėsaitė paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Tikrai, laikas Tau, Algirdai, grįžti ir sustiprinti kairįjį sparną“, – pareiškė socialdemokratė.

 Prieš kelias dienas visa Lietuva minėjo sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos sukaktį. Šios dienos nepamiršo ir Šakių „Vyčio“ komanda. „Žinau, kad Lietuva tapo laisva, kad 14 narsuolių paaukojo save dėl šalies, – kalbėjo Taurantas Tamošiūnas, netrukus pridėjęs, jog yra Lietuvos patriotas. – Neįsivaizduoju savęs gyvenančio kitur.“ „Tai – liūdna diena, nemažai žmonių žuvo kovodami už laisvę, bet praėjus 25 metams, ačiū Dievui, viskas yra gerai.

 Laikai keičiasi. Propagandos formos kiek kinta taip pat, tačiau frazės dažnai panašios. Vienos lietuviškos radijo stoties paskyros socialiniame tinklalapyje vyriausiasis redaktorius sako, kad prieš Sausio 13-ąją ypač suaktyvėjo propagandą skleidžiantys komentatoriai. Vien vakar savo paskyroje jie blokavo tris šimtus provokatorių profilių.

 Sausio 13-ąją sutemus ant Lampėdžių ežero vyko spalvinga ir garsi diskoteka. Kas su pačiūžomis dar tik mokosi pastovėti ant ledo, o kas raižo įmantriausias figūras, o štai tėvai į roges pasisodinę vieną, du ar net daugiau vaikų laksto net suprakaitavęs. Idėją surengti šokius ant ledo pasiūlęs kaunietis sako, net nesitikėjęs tokio žmonių antplūdžio. Ant ledo tilpo visi norintys, o štai netoli ežero pasistatyti automobilį buvo beveik neįmanoma.

Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas įkūrė fondą, kuris padeda įtariamiesiems Sausio 13-osios žudynėmis, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Mano žiniomis, tas fondas padeda KGB darbuotojams, kurie tuo metu tarnavo „Alfoje“. Dabar dar viena užduotis - padėti tiems kaltinamiesiems, finansiškai, turbūt apmokant gynėjų paslaugas ir visas kitas išlaidas“, - LNK žinioms sakė A.Paulauskas.

Minint 25-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą. Renginiuose buvo dalijamasi prisiminimais su tragiškos nakties kovų dalyviais, organizuotos filmų peržiūros, nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.

Dvidešimt penkerių metų sukaktį švenčianti atkurta Lietuva abejingų nepaliko ir „Trakų“ futbolininkų. Žinoma, ne tų, kurie dar tuo metu nebuvo gimę, o tų, kurie nors ir miglotai, tačiau atsimena tą baisią naktį. „Iš tos nakties atsimenu, kad visur mieste girdėjosi sirenos, kažkas važinėjo ir su garsiakalbiu kvietė visus rinktis centre bei važiuoti į Vilnių padėti gintis nuo rusų“, - prisiminimais dalijosi tuomet septynerių Marius Rapalis.

 Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atsisakė už 30 tūkst. eurų užstatą paleisti į laisvę Rusijos pilietį Jurijų Melį, kuris yra vienas įtariamųjų Sausio 13-osios byloje. Kaltinamojo gynėja Galina Kardanovskaja užstatą į teismo depozitinę sąskaitą įnešė pernai gruodžio 23 dieną, tačiau teismas nesutiko suėmimo pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, BNS informavo teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje sausio 13 dieną padėkojo Ukrainos piliečiams, 1991 m. sausį gynusiems Lietuvos Respublikos Seimą. Ministras pažymėjo, kad ukrainiečių būrys buvo vienintelis užsieniečių savanorių dalinys, 1991 m. atvykęs į Vilnių ir prisidėjęs prie svarbiausių šalies objektų gynybos. „Niekada nepamiršime Jūsų pasiaukojimo ir ryžto prieš 25 metus suburti grupę bendraminčių ir vykti ginti Lietuvos laisvės, nepaisant grėsmės savo gyvybėms.

Trečiadienį Lietuva mini Laisvės gynėjų dienos 25-ąsias metines, pagerbdama 1991 metų sovietų agresijos aukas. Legendinės nuotraukos autorius, fotografas Andrius Petrulevičius įamžinęs sausio 13-osios įvykius pamena ką tuo metu jautė ir matė. „Prieš 12 valandą buvau prie Aukščiausiosios Tarybos, ten ir sužinojome, kad važiuoja tankai. Sėdau į mašiną ir važiavau iš paskos. Vienos karinės mašinos važiavo televizijos bokšto link, kitos suko į Konarskio gatvę.

Sausio 13-ąją jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti Lietuvos repo grupė pasitiko išleisdama šiai ypatingai progai skirtą kūrinį. Kiekvienas įsigijęs dainą „Sausio 13“ prisidės prie šalies gynybos – visos surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP). Šiame kūrinyje savo mintis dėsto tik vienas iš keturių grupės MC – Laikrodis. Tam yra svari priežastis – jo gimimo diena sutampa su tragiška Lietuvai tapusia data.

 Šįvakar prie Vilniaus televizijos bokšto pirmiausiai užsiliepsnojo atminimo laužai „Būkime kartu“. Tuos, kurie prieš 25-erius metus prie jų stovėjo pasiryžę atiduoti gyvybes už laisvę, pakeitė tie, kurie neleis pamiršti už laisvę sumokėtos kainos. Susirinkusieji įvykius prisimena tyliai ir pagarbiai. Prie jų prisijungė ir pagabą kovotojams atvykę išreikšti politikai.

Valdančiosios koalicijos atstovai smerkia pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sprendimą atsisakyti dalyvauti parlamento renginiuose, minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines. V. Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime – nei gynėjų susitikime, nei iškilmingame minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet būdavo.

Minint 25-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, šeštadienį surengtame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo ir Laisvės gynėjų atminimą pagerbė bėgikai įvairiose pasaulio šalyse. Vilniuje 9 kilometrų bėgimo trasa prasidėjo nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, ir baigėsi prie Televizijos bokšto. Lietuvos diplomatai kartu su bėgimo dalyviais iš Lietuvos ir užsienio šalių padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų.

„Metinės, 25-eri metai, kai su atkurta Lietuvos nepriklausomybe galėjo viskas ir bagtis, - vaizdo įraše kalba Vytautas Landsbergis. – Tada įvyko pirmasis Aukščiausiosios tarybos rūmų puolimas. Sausio 8-ąją jau buvo pakeltos kainos ir buvo organizuotas didelis protestas, bet kartu buvo atversti ir hibridiniai kareivėliai“. Būtent jie, pasak V. Landsbergio, minioje organizavo puolimą.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl Laisvės gynėjų dienos 25-mečio bus organizuojamas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, todėl 2016 m. sausio 9 d. 11.45 – 13.30 val. bus laikini eismo apribojimai bėgimo trasoje. Dalyviai bėgs iš Antakalnio kapinių aikštės, Karių kapų, Kuosių, Jūratės, Sapiegos, Antakalnio, Žirmūnų, Šeimyniškių, Konstitucijos pr.

 Sausio 13-osios byloje kaltinamas Rusijos pilietis Jurijus Melis turi likti suimtas, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Penktadienį jis atmetė J.Melio prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą dar trims mėnesiams pratęsti jo suėmimą, BNS informavo Apeliacinio teismo atstovė Kristina Petrošienė. Ši teismo nutartis neskundžiama. Prokurorai teigia, kad J.Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto. Jis kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.