rail baltica

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien Seime sveikindamas Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdžio dalyvius pabrėžė projekto „Rail Baltica“ svarbą tiek Lietuvai, tiek ir visam Baltijos šalių regionui. „Visą laiką siekėme, kad nauja europinė geležinkelio vėžė per Lietuvą driektųsi ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu maršrutu.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių svarba yra nenuginčyjama, tačiau dažnai eskaluojamos asmenvardžių rašybos problemos, užgožia tuos projektus, kuriuos abi kaimyninės šalys sėkmingai vykdo. Pasak Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjo Lauryno Kasčiūno, būtent tuomet, kai buvo piktinamasi tuo, kad Lietuvos lenkai negali asmenvardžių rašyti originalo kalba, į priekį pajudėjo tokie projektai, kaip „Rail Baltica“, bendra elektros jungtis.

 Edvardas Špokas, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos lyderiai palaimino Europos Komisijos (EK) parengtą investicijų planą. Jis turėtų pradėti veikti po pusmečio, kai bus parengti teisiniai dokumentai ir patvirtinti projektai, kuriems bus teikiamos garantijos. Prieš posėdį Europos lyderiams Prezidentė Dalia Grybauskaitė išdalijo nuo sausio įsigaliosiančių lietuviškų euro monetų komplektus. Tačiau gaivinant Europos ekonomiką, tik monetų neužteks.

 Europos vadovų tarybos (EVT) išvakarėse diskutuojant dėl Europos Komisijos (EK) siūlomos investicijų programos, banko „Nordea“ analitikas sako, kad Komisijos siūlymas Lietuvai gali ir netikti. EK siūlo, kad ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje EVT pritartų investicijų planui, kuriuo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų. Europos strateginių investicijų siūlymas galėtų pradėti veikti jau kitų metų pavasarį.

  Po kelerius metus trukusių derybų Baltijos valstybės įsteigė bendrą įmonę, kuri kuruos iki 18 mlrd. litų vertinamą transeuropinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių, lygiomis dalimis valdysiančių įmonę „RB Rail“, atstovai antradienį Rygoje pasirašė akcininkų sutartį.   „Mes pradedame statyti geležinkelių jungtis. Tai svarbus geopolitinis ir ekonominis žingsnis.

Rygoje antradienį bus pasirašyta bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutartis. Ją pasirašys Baltijos šalims atstovausiančių bendrovių vadovai, ceremonijoje taip pat dalyvaus šalių susisiekimo ministrai. Pirmas darbas, kurio įmonė imsis, – parengs trijų Baltijos šalių paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimui gauti. Europos Komisijai ši paraiška turi būti pateikta iki kitų metų vasario. Tikimasi, kad Europos Sąjungos finansavimas projektui sieks apie 85 proc.

 Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, kuruosianti transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, turėtų būti įsteigta spalio 28 dieną. Latvijos transporto ministras Anrijas Matysas LNT televizijai pirmadienį pranešė, kad paruošiamieji darbai baigti ir sutartis Rygoje bus pasirašyta spalio 28 dieną. „Galiu patvirtinti, kad spalio 28 dieną planuojamas bendros įmonės akcininkų sutarties pasirašymas“, – BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

Bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo sutartis turėtų būti pasirašyta spalio mėnesį, ir šis terminas nebebus nukeliamas. Taip Milane (Italija) vykstančio Europos Sąjungos transporto ministrų susitikimo metu Lietuvos susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių patikino Estijos ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministrė Urve Palo. „Vertinu šį patvirtinimą kaip bendrą pasiryžimą laiku įgyvendinti projektą jau artimiausiu metu dedant visas reikiamas pastangas ir laiku sutvarkant būtinus formalumus.

Europos Komisija šiandien pakvietė Europos Sąjungos (ES) valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti.

2014 m. rugpjūčio 27 d., trečiadienį, europonės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybvietėje rangovai aptiko pavojingą radinį. Sprogmuo, kuris buvo skirtas naikinti dar Pirmojo pasaulinio karo metais, saugiai detonuotas tos pačios dienos popietę statybvietėje. 15.50 val. geležinkeliu atnaujintas traukinių eismas. „Nemenką sprogmenį mūsų darbuotojai aptiko vykdydami žemės darbus. „Rail Baltica“ atkarpoje Mauručiai-Jiesia buvo rengiamasi uždaru būdu įrengti pralaidą po geležinkeliu.

Transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ akcininkų sutarties šią vasarą pasirašyti nepavyks, nes neužbaigtos visos procedūros, teigia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, nors ir norėta sutartį pasirašyti Baltijos kelio 25-mečio proga, tačiau tai, greičiausiai, teks padaryti rugsėjį, nes Estijoje dar neįkurta įmonė, kuri taps „RB Rail“ dalininke. „Akcininkų sutartis parengta, derybos baigtos.

Lietuviai neabejoja, kad projektas „Rail Baltica“ šaliai atneš naudos, nes pagerins susisiekimą su Europa, padidins krovinių ir turistų skaičių, sukurs naujų darbo vietų, rodo gyventojų apklausa, kurios duomenis ketvirtadienį išplatino „Lietuvos geležinkeliai“. Šios valstybės įmonės užsakymu reprezentatyvią apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo duomenimis, ar Lietuvai reikalingas „Rail Baltica“ projektas, šalies piliečiai pasisako gana vieningai – 73 pro...

Nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija – traukiniu per kiek daugiau nei 4 valandas. Nors daliai skeptikų ši idėja ne vienerius metus kėlė ironišką šypsenėlę, panašu, kad jos įgyvendinimas įsibėgėjo kaip reikiant. Birželio pabaigoje pasiektas susitarimas dėl bendros trijų Baltijos valstybių įmonės, atsakingos už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, akcininkų sutarties nuostatų.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europinės vėžės „Rail Baltica“ projektas Suvalkijoje juda į priekį. Suvalkijos gyventojų patogumui, kad netektų laukti norint pervažiuoti geležinkelį, mieste jau tiesiami tuneliai, bus rekonstruojamos gatvės, įrengtos triukšmą sulaikančios sienelės. Trijose Marijampolės geležinkelio pervažose verda rekonstrukcijos darbai – statomi viadukai, šviesoforai, tvirtinami pylimai, įrengiamos triukšmą sulaikančios sienelės.

 Daiva Savickienė Tolygios regionų plėtros problema egzistuoja nuo Nepriklausomybės laikų, tačiau atsakymo, kaip ją išspręsti, nerandama. Panevėžyje politikams diskutuojant su verslu buvo aiškinama, kad regionas pats turi rasti savo veidą ir jį kuriant vystytis. Pristatęs galimybes verslui regionuose ir ES paramos perspektyvas 2014–2020 metais, ūkio viceministras Marius Skarupskas sulaukė ir verslo, ir regiono politikų priekaištų dėl centrinės valdžios dėmesio trūkumo regionams.

Pasibaigus ilgoms deryboms panašu, kad europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica 2“ pagaliau pasiekė lūžio tašką. Drąsiai galima šį projektą vadinti amžiaus statyba ir be jokios ironijos. Kodėl? Vien atkarpai nuo Lenkijos sienos iki Talino tiesti investuojama 3,5 milijardo eurų. Uždirba statytojai, atsiranda nauja tansporto arterija. Pagaliau tai pirma rimta geležinkelio Lietuvoje plėtra, kokios Lietuvoje nebuvo ir sovietmečiu.

 Šeštadienį Taline premjeras Algirdas Butkevičius su Latvijos premjere Laimdota Straujuma ir Estijos Vyriausybės vadovu Taavi Roivasu (Taviu Reivu) pasirašė bendrą pareiškimą dėl projekto „Rail Baltica“ ir sutarė dėl greitesnio bendros įmonės įkūrimo. „Sutarta nedelsiant imtis visų reikiamų žingsnių nacionaliniu lygiu, kad būtų patvirtinta ir pasirašyta akcininkų sutartis bei kuo greičiau įsteigta bendra „Rail Baltica“ įmonė.

Trys Baltijos šalių premjerai šią savaitę turėtų padėti galutinį tašką derybose dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Dėl šios sutarties nuostatų vakar sutarė šalių derybininkai. Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorius Arenijus Jackus „Žinių radijui“ sakė, kad du trečdalius ekonominės „Rail Baltica“ projekto naudos generuos krovinių pervežimas. „Suplanuota, kad dieną turėtų važiuoti keleiviai, o naktį kroviniai.

  Trys Baltijos šalys pagaliau susitarė dėl bendros geležinkelio „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS sakė, kad sutartyje bus numatyta į transeuropinę vėžę įtraukti ir Vilnių. „Baltijos šalių derybinių grupių atstovai susitarė dėl akcininkų sutarties nuostatų. Sutarta, kad bus numatyta, jog Vilnius sutartyje bus įtrauktas į vėžę“, - BNS sakė R.Slapšys.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad trys Baltijos valstybės susitarė dėl daugelio bendros projekto „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties nuostatų. Tačiau, pasak jo, Vilniaus prijungimo prie transeuropinės vėžės finansavimo klausimas dar neišspręstas. Tai ministras žurnalistams pareiškė pirmadienį, po susitikimo su šalies vadove Dalia Grybauskaite.

Naujasis Estijos ministras pirmininkas pareiškė pritariantis Vilniaus prijungimui prie transeuropinės „Rail Baltica“ vėžės projekto. Vilniuje viešintis Taavisas Roivasas (Tavisas Reivasas) sako, kad maždaug 1 mlrd. litų papildoma investicija turėtų būti finansuojama iš kitos - 2021-2027 metų - Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų. Iki šio pavasario Estija nepritarė Vilniaus įtraukimui į projektą, nes esą tai nebuvo suderinta politiniu lygiu, taip pat su Europos Komisija.

Estijos ministras pirmininkas Taavisas Roivasas (Tavisas Reivasas) tikisi susitarti su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi dėl Vilniaus prijungimo prie bendro transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto. „Ministras pirmininkas supranta Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ svarbą ir palaiko prijungimą.

Atėnuose (Graikija) vykusios neformalios ES transporto ministrų tarybos metu susitikę Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir naujoji Estijos ekonomikos ministrė Urve Palo aptarė Baltijos šalis su Vakarų Europa jungsiantį geležinkelio projektą „Rail Baltica“ ir jį įgyvendinsiančios Estijos, Latvijos bei Lietuvos bendros įmonės steigimą.

Narystė ES daug kam asocijuojasi su kelionėmis – įsiliejus į Šengeno erdvę paprasčiausiai pamiršome, ką reiškia stovėjimas ilgose muitinių eilėse ir pasų patikra. Per pastaruosius dešimt metų keliauti geriau pasidarė ir Lietuvoje – prisidedant ES paramos lėšoms, aktyviai tvarkyti keliai, modernizuota visa susisiekimo infrastruktūra. Viską, ką šioje srityje pavyko nuveikti per pastaruosius keletą metų, šiandien galima išvysti sostinės Vinco Kudirkos aikštėje išdėstytame Lietuvos žemėlapyje.

  Trys Baltijos valstybės pasiekė politinį susitarimą dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, prie trasos prijungiant Vilnių, pareiškė Lietuvos ir Estijos susisiekimo viceministrai. Estija teigia palaikanti Lietuvos poziciją, kad bendros įmonės sutartis galėtų būti pasirašyta iki liepos 1 dienos. „Pagrindinis klausimas yra Vilnius ir tiek estai, tiek latviai sutinka su jo prijungimu.

Estijos atstovas sako, kad šalis nekeičia pozicijos dėl Vilniaus prijungimo prie europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ vėžės ir toliau mano, kad Lietuva pirmiausia turi parengti galimybių studiją. Pasak Estijos Ekonomikos ministerijos atstovo, šalis nenori pasirašyti ant „tuščio popieriaus lapo“ ir tikisi, kad kitą pirmadienį visoms trims pusėms pavyks susitarti ir žengti žingsnį į priekį.

  Europos Komisija pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos siekiai pakeisti geležinkelio „Rail Baltica“ projektą įtraukiant į jį Vilnių prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei.   Projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos teigimu, Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.

Baltijos valstybėms ir toliau nesiseka susitarti dėl bendro transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Pasak Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovo, derybos vėl gali persikelti į politinį lygį, nes šalims nepavyksta apsispręsti dėl bendros projekto koncepcijos. Estija, kuri vis dar prieštarauja Vilniaus prijungimui prie vėžės, siūlo derybas rengti Briuselyje, kur galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas Sodyba Veiverių seniūnijoje tampa garsenybe, nes dėl valdininkų abejingumo ir atsakomybės stokos neliko kelio į jaunos šeimos namus.   Kai jauna šeima nusprendė persikelti į paveldėtą sodybą, paaiškėjo, kad dėl žemėtvarkininkų klaidų automobiliu jos pasiekti neįmanoma, nes projektuose kadaise buvusio keliuko neliko, todėl ūkininkai jį suarė.

Susisiekimo ministras praėjusią savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino „Rail Baltica“ vėžės kryptį – ji eis per Panevėžį. Atsižvelgta į „Sweco Lietuva“ atliktą kontroversišką ir daug kritikos sulaukusią studiją. Šiauliai liko nuošalyje ir deda visas viltis į Rytų-Vakarų tranzitinį koridorių.

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Šiandien didžiausia šalies transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ Estijoje pasirašė dvi sutartis, kurių bendra vertė sudaro 2,79 mln. litų. Pagal laimėtų konkursų sąlygas, „Kelprojektas“ įgyvendins du projektus: vienas iš jų yra Kose-Võõbu kelio ruožo, kuris yra valstybinės svarbos kelio E263 dalis, techninio projekto parengimas. Jo vertė – 2,16 mln. litų. Pagal antrąją sutartį, kurios vertė yra 637 tūkst.

Estija pritartų Lietuvos siekiui prijungti Vilnių prie europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“, jei būtų įrodytas tokios jungties rentabilumas ir jei Europos Komisija skirtų papildomų lėšų, pareiškė Estijos ekonomikos ministerijos atstovas. „Estija sutinka, kad akcininkų sutartyje būtų paminėtas galimas Vilniaus prijungimas tam tikromis sąlygomis. Visų pirma, būtina papildomai išanalizuoti projekto rentabilumą, kad šalys įgytų tikrumo, jog Vilniaus prijungimas atsipirks.

Vilniaus prijungimo prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ maršruto klausimas trišalėse derybose pagaliau pajudėjo. Lietuvos Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybininkai pradėjo kalbėti apie tai, kokiu būdu prijungti Vilnių, o ne ar apskritai jį įtraukti į projektą. „Šį kartą, galima sakyti, pasisekė - pradėjom kalbėti apie kompromisinius variantus su Vilniumi kaip „Rail Baltica“ dalimi. Matyt, tam padėjo ir premjerų susitikimas.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tikina, kad Lietuvos pozicija, statant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, yra stipriausia. Ji dar sustiprės, 2015 metais baigus vėžės nuo sienos su Lenkija iki Kauno statybą. „Noriu patikinti, kad Lietuva yra keliais žingsniais priekyje, tiek vykdant studijos parengimo planą, tiek dirbant dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kitų dokumentų paruošimo ir bendros įmonės steigimo klausimais.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas Šiandien, vasario 5-ąją, Veiverių seniūnijos ūkininkai, pasitelkę Seimo narius, ant kilimo kviečia Prienų valdžią bei „Rail Baltica“ projektuotojus ir rangovus.   Prienų rajonas yra vienas iš nedaugelio šalyje, kurio teritoriją kerta tarptautinis greitkelis „Via Baltica“ ir, labai tikėtina, kirs europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“. Daugelis būtų pasinaudoję atsiveriančiomis galimybėmis, pavyzdžiui, pagerinę infrastruktūrą, tik ne Prienai.

 Greitai pakeisti būsimo europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" maršrutą vargu ar pavyks, o Vilniaus prijungimo prie trasos klausimą iš esmės turi spręsti Europos Komisija (EK) ir Lietuva, pareiškė Estijos premjero Andruso Ansipo tarnybos atstovai. „Vilniaus maršrutas iš esmės yra Europos Komisijos ir Lietuvos klausimas, ne Lietuvos ir Estijos klausimas.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigia įtikinęs regiono partnerius dėl būtinybės tiesti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atšaką iki Vilniaus. Anot jo, regiono partneriai suprato, jog tai pagerintų projektą. „Tai yra bendras sutarimas, kad „Rail Baltica“ projektas turi būti įgyvendintas, ir jau politiniu lygiu neturi būti diskusijų, taip pat į šį projektą turi įeiti ir Vilnius.

Baltijos valstybių derybinės grupės penktadienį toliau tariasi dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Lietuvos derybinės grupės vadovas, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus BNS informavo, kad informaciją apie derybų eiga galės pateikti joms pasibaigus. Dėl „Rail Baltica“ projekto pirmadienį tarsis ir Baltijos šalių premjerai.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys teigia, kad Baltijos valstybėms reikia apsispręsti, kokią transeuropinės vėžės trasą per Lietuvą, Latviją ir Estiją reikia tiesti - 240 kilometrų greičio keleivinę, ar 120-160 kilometrų krovininę.

Ne paslaptis, kad tik viena galia planetoje gali labiau supriešinti artimiausius draugus, nei meilė. Taip, neklystate – tai pinigai. Kalbant apie Baltijos šalis, šaltąją Estiją ir regiono pietiete vadinamą Lietuvą taip pat supriešino finansai. Tiksliau – pinigai bėgiams. Nesugebėjimas suderinti interesus kainuoja nei daug, nei mažai – du dešimtmečius. Tiek laiko trunka projektas „Rail Baltica“. Palyginimui, Carinei Rusijai prireikė 25 metų, kad būtų sukonstruota 9 tūkst.

Vakar, apie 9 val., Kauno r., Rinkūnų k., geležinkelio tarpstotės „Mauručiai-Garliava“ 46-ame km, atliekant Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo darbus, apie 0,5 metro gylyje, sušalusiame žvyro ir smėlio grunte, rasta 5 vnt. galimai žmonių, nenustatytos lyties ir amžiaus, kaukolės kaulo fragmentų ir 18 vnt. kitų įvairių kaulų fragmentų.

 Transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektas yra ekonomiškai nenaudingas ir neatsiperkantis, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pasak jo, iš projekto naudos gaus tik tie, kurie būsimoje vėžės trasoje įsigijo žemės ir tikisi, kad ji bus brangiai nupirkta. „Iš esmės projektas yra groteskiškas, niekas negali pasakyti, kokia projekto nauda, o jos ir negali iš esmės būti, nes geležinkelis yra paralelinis.

Derybos dėl Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ vėžės neturėtų stabdyti projekto, mano Seimo opozicijoje esančių liberalų vadovas ir buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Pasak jo, Vilniaus klausimas iškilo neseniai, ir reikėtų stengtis jį spręsti lygiagrečiai - statant vėžę nuo Kauno link Latvijos. „Man atrodo tos emocijos nereikalingos.

 Šią savaitę Lietuva planuoja užregistruoti antrinę "Lietuvos geležinkelių" įmonę, kuri valdys trečdalį bendros Baltijos valstybių bendros "Rail Baltica" įmonės akcijų. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pareiškė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. "Valdyba ir vadovas išrinktas, "Lietuvos geležinkelių" valdyba priėmė sprendimą, kad šią savaitę turi būti įsteigta įmonė", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė R.Sinkevičius.

Kylant įtampai tarp Baltijos valstybių dėl transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto, Lietuvos premjeras teigia, kad derybas reikia užbaigti bet kokia kaina. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Vilniaus prijungimas prie vėžės vasarį bus sprendžiamas Baltijos šalių premjerų susitikime, o iki to laiko reikia baigti derybas dėl kitų bendros įmonės steigimo klausimų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuriam Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius pavedė kviesti Estijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl įžeidžiai išsakytos estų pozicijos dėl „Rail Baltica“, teigia, kad tarp vyriausybių vykstančiuose dialoguose neturi būti prasilenkiančių su etika žodžių ir tokių aštrių pareiškimų. „Paprastai būna įvairių dialogų tarp vyriausybių, bet yra vartojami tam tikri žodžiai, kurie neprasilenkia su etika.

Komentare žurnalui „The Wall Street Journal“ savo pyktį atvirai pademonstravęs Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas susilaukė Lietuvos nemalonės.

Estijai ir Latvijai nepritarus Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“, gali žlugti visas bendras Baltijos šalių projektas, teigia Lietuvos susisiekimo ministras. Pasak Rimanto Sinkevičiaus, trys valstybės jau yra pasirašiusios politinę deklaraciją, kurioje Vilnius įvardytas kaip trasos dalis, todėl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikėtų.