rail baltica

Lietuvos Vyriausybė, prieš pasirašydama tarpvalstybines sutartis dėl europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, pirmiausiai nori įsigilinti į projektą, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Latvijos ir Estijos vyriausybės šiek tiek ilgiau dirba negu mūsų Vyriausybė, tad normalu, kad mums reikia dar įsigilinti į projektą“, - BNS sakė R.Masiulis.

Energetikos ministro portfelį iškeitęs į susisiekimo ministro, Rokas Masiulis per pirmąją darbo savaitę išvertė iš postų žiniasklaidos ir tyrėjų akiratyje atsidūrusių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius ir paskyrė naują bendrovės vadovą. R.Masiulis ketina iš esmės reformuoti neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais susaistytą geležinkelių įmonę, pagerinti jos, o kartu ir valstybės reputaciją.

  Europinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“ Lietuvoje skirta dar 180 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ su Europos Komisijos (EK) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašė dotacijų sutartį dėl 191 mln. eurų paramos, iš kurios 180 mln.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos koalicinės Vyriausybės programos projekte, kuris šiuo metu dar derinamas, pasisakoma už socialinės rinkos ekonomiką, kurioje nėra vietos lupikavimui ir monopolijų dominavimui, žmogaus ir gamtos išteklių eikvojimui.

Baltijos šalis kirsiantis europinės vežės geležinkelis „Rail Baltica“ suteiktų naujų galimybių į Taliną atplaukiančių kruizinių laivų keleiviams ir tuo neabejotinai turėtų pasinaudoti turizmo organizatoriai, tvirtina Talino uosto vadovas. „Nutiesus „Rail Baltica“ atšaką iki Talino uosto, būtų galima pasiūlyti papildomą ir įdomią pramogą turistams iš Estiją lankančių kruizinių laivų, o tai reiškia, kad būtų galima tikėtis didesnio turistų srauto“, – sakė Valdas Kalmas.

  Lietuva kuria daugiausiai problemų, įgyvendinant bendrą Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu naujoji Estijos prezidentė teigia, kad nepaisant Lietuvoje kylančio nerimo, projektas privalo būti įgyvendintas. „Iš tiesų atsakomybė pirmiausia Lietuvos, nes tai bendras strateginis projektas, kurį finansavo Europos Sąjunga, ir čia Lietuva atrodo prasčiausiai, mes daugiausiai darome projekto įgyvendinimui problemų.

Ilgiausiai iš visų šalių delsę pasirašyti europinės vėžės „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį ir dėl to iš Europos Komisijos (EK) sulaukę įspėjimų, kad gali netekti 320 mln. eurų finansavimo, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Šalies vadovė teigia, kad projektų vilkinimas ir „Lietuvos geležinkelių“ savivalė kenkia šalies reputacijai.

Trijų Baltijos šalių bendros europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonės „RB Rail“ vadovė pareiškė, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi pusmetį įrodyti, kad yra rimtai nusiteikusios projektą įgyvendinti bei užsitikrinti jo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. „Mes privalome skubiai sukurti stiprią organizaciją visam šiam procesui valdyti. Tai užtruktų kelis mėnesius“, – Estijos laikraščiui „Eesti Paevaleht“ sakė Baiba Rubesa.

Jungtinės Karalystės Geležinkelių industrijos asociacija tikisi, kad europinės vežės „Rail Baltica“ statybos konkursuose dalyvaus Jungtinėje Karalystėje veikiančios geležinkelių projektavimo, statybos ir priežiūros bendrovės. „Aš manau, kad vienas iš vertingų dalykų yra mūsų patirtis, mūsų inovacijos ir musų technologijos, padedančios pastatyti ir prižiūrėti taupų geležinkelį.

Spalio 7 dieną AB „Lietuvos geležinkeliai” pasirašė sutartį dėl rangos darbų ruože Rokai–Jiesia. Konkursai dėl kitų dviejų ruožų Rokai–Palemonas ir Kaunas–Palemonas (Kauno viešasis logistikos centras) rangos darbų paskelbti rugsėjo 28 dieną. Numatoma, kad Palemone esantis intermodalinis terminalas bus sujungtas su europinės vėžės geležinkelio tinklu 2018 metų pabaigoje. Iš viso į šią liniją investuota apie 500 milijonų eurų.

Valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Stasys Dailydka sako, jog gavęs valdybos narių pritarimą, penktadienio vakarą pasirašė „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, kuriai stringant iškilo grėsmė, jog gali būti stabdomas viso projekto finansavimas. „Ažiotažų nemėgstu ir nedalyvauju tuose žaidimuose, tuščia šnekėt. Aš esu pasirašęs sutartį ir galit man nesukt smegenų. Ta pačią (sutartį), kurią reikėjo. Čia bereikalingai visi kelia.

Valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vieninteliems nepasirašant „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties, Europos Komisija (EK) stabdo projekto finansavimą. Anot EK, dėl Lietuvos bandymų stabdyti projektą gresia 320 mln. eurų finansavimo Lietuvos projektams stabdymas. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ pranešė, kad gavo kreipimąsi iš EK Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, kuriame nurodoma, kad stabdomas finansavimas Lietuvai.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas teigia, kad bendrovei nenaudinga pasirašyti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, nes ji įpareigotų bendrovę atsakyti už bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ klaidas. Stasys Dailydka tikina sutartį pasirašysiąs, jei tai padaryti jį įgalios bendrovės valdyba, tačiau bus padaręs viską ir įspėjęs, kad sutartis nenaudinga geležinkeliams.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas pasiūlė valdybai pritarti „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarčiai, kurios Lietuvos įmonė nepasirašė vienintelė iš visų Baltijos šalių institucijų. Tačiau Saulius Girdauskas neprognozuoja, kada valdybos sprendimas bus priimtas. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia sutartį pasirašysiantis, jei jį įpareigos valdyba.

Estijos užsienio reikalų ministras mano, kad Baltijos šalių atstovai netrukus galutinai pasirašys sutartį dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos. Ant sutarties trūksta vienintelio „Lietuvos geležinkelių“ parašo. „Manau, mes įveiksime nesutarimus, mes turėtume pasirašyti sutartį, yra tam tikrų techninių dalykų ir aš negaliu paaiškinti, kodėl tai taip ilgai trunka“, - ketvirtadienį Vilniuje sakė Jurgenas Ligis. „Lietuvos geležinkeliai“ vieninteliai kol kas nepatvirtino sutarties.

Paaiškėjus, kad Lietuva stabdo europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ eigą, bus pakeisti pareigūnai, atsakingi už jo įgyvendinimą, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Taip jis komentuoja informaciją, kad vieninteliai „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė trijų Baltijos šalių sutarties dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos - sutartį iki šiol pasirašė 8 trijų šalių institucijos.

  Lietuvos atstovas teigia, kad bendro trijų Baltijos šalių europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ susitarimo dėl viešųjų pirkimų tvarkos valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė tik dėl techninių priežasčių. Bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė tikisi, kad Lietuvos bendrovės parašas artimiausiu metu užbaigs sutarties pasirašymą.

Trims Baltijos šalims po ilgų ir sudėtingų derybų pasiekus susitarimą, kad europinės geležinkelio vežės projekto „Rail Baltica“ rangos konkursai būtų skelbiami ne tik per bendrą įmonę, bet ir kiekvienoje šalyje, Lietuvoje išsiskyrė Susisiekimo ministerijos ir jos valdomų „Lietuvos geležinkelių“ nuomonė.

Latvijos uostų asociacijos vadovas pareiškė abejojantis Baltijos šalies su Vakarų Europa sujungsiančio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto ekonominiu pagrįstumu. „Jei šis didelių investicijų reikalaujantis projektas būtų ekonomiškai pagrįstas, jį veikiausiai įgyvendintų privati, o ne valstybės įmonė. Aktualus klausimas ir dėl išlaidų infrastruktūrai po to, kai geležinkelis bus nutiestas“, – sakė Karlis Leiškalnas. Projektui, kurio vertė sieks apie 4-5 mlrd.

Projekto „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių imasi ir antro svarbaus žingsnio – pradeda europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos. „Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai pritarus, pradedami rangos darbai „Rail Baltica“ ruože Jiesia–Rokai. Lapkričio mėnesį taip pat numatome skelbti rangos darbų konkursą europinei geležinkelio vėžei atkarpoje Rokai–Palemonas–Kaunas įrengti.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Bendros Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“, kuri įgyvendins europinio geležinkelio projektą „Rail Baltica“, stebėtojams šią savaitę pagaliau susitarus dėl konkursų skelbimo tvarkos, juose galės dalyvauti ir Lietuvos įmonės, įsitikinęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“ kuruojančios bendros Baltijos šalių įmonės vadovai Rygoje ir Vilniuje nesutaria dėl projekto įgyvendinimo ir kaltina vieni kitus jo griovimu. „RB Rail“ valdybos pirmininkė latvė Baiba Rubesa teigia, kad Lietuvos atstovui pradėjus vadovauti įmonės stebėtojų tarybai, vilkinami svarbūs sprendimai ir dėl to gresia netekti europinio finansavimo. Tačiau „RB Rail“ tarybos pirmininkas Dainius Budrys atkerta, kad projektą griauna pati B.Rubesa.

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Visgi gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro tik iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės ir jų augimas neatsveria beveik 20 proc. per metus kritusių inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbų masto.

Marijampolėje bus statoma požeminė pėsčiųjų perėja po europine vėže „Rail Baltica“ bei garso apsauginė sienelė šalia šio geležinkelio, nutarė ministrų kabinetas. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS informavo, kad trečiadienį Vyriausybė pasitarime pritarė šių objektų statyboms. „Kol kas finansavimo suma nėra aiški, kol nėra projektinių dokumentų“, - BNS sakė R.Sinkevičius.

Trys Baltijos šalys pirmadienį susitarė, kaip bus skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos darbus. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičiu sako, kad PVM už Lietuvoje atliktus darbus liks šalyje. „Rail Baltica“ darbams tęsti Lietuva gaus beveik 191 mln. eurų. Už gautus 191 mln.

Latvijos susisiekimo ministras paragino Lietuvos padėti spartinti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą. „Šis europinės reikšmės projektas svarbus visoms Baltijos valstybėms. Todėl svarbu, kad mes galėtume susitarti ir dėl optimalaus funkcijų pasiskirstymo, ir dėl spartesnio įgyvendinimo kiekvienoje šalyje atskirai“, – susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu sakė Latvijos ministras Uldis Augulis.

Po pusmetį trukusių Lietuvos ir Lenkijos geležinkelininkų derybų pagaliau bus galima traukiniu nuvažiuoti iš Kauno į Balstogę. 2015-ųjų spalį baigus tiesti naują europinės vežės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, reguliarus maršrutas tarp miestų bus atidarytas birželio 17 dieną. „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos traukinių kompanija „Przewozy Regionalne“ ketvirtadienį išbando naują maršrutą.

Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“, turinti įgyvendinti europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“, tapo trukdžiu didžiausiam bendram trijų šalių projektui, sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Anot Stasio Dailydkos, „Rail Baltica“ koordinatorė Catherine Trautmann turėtų padėti susitarti, o ne kritikuoti trijų šalių veiksmus.

Neveronių gyventojai kyla į žūtbūtinį karą su europinės vėžės „Rail Baltica“ statytojais. Šie suplanavo dvylikos kelynų geležinkelį ir didžiulę traukinių aptarnavimo stotį tiesiog neveroniškių kiemuose. Gyventojai prašo viską perkelti bent kelis šimtus metrų į mišką, tačiau verslininkai tokio sumanymo nė nesvarsto. Esą keli tūkstančiai neveroniškių nepaprieštaraus visos Europos interesams. Geležinkelio statytojai teigia atlikę poveikio aplinkai tyrimą, kuris nieko blogo neparodė.

Lietuva išlieka viena iš kelių Europos Sąjungos (ES) šalių, kol kas neturinčių sutarčių dėl finansavimo iš Europos Komisijos (EK) vadovo Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) iniciatyva įsteigto Europos strateginių investicijų fondo.

Ilgai laukę norintieji į Lenkiją važiuoti traukiniu turės dar palaukti. Turėjęs startuoti pavasarį maršrutas nukeltas į vasarą, o darbams užbaigti Lietuva iš Europos Sąjungos prašys dar pusantro šimto milijonų eurų. Jau aišku, kiek kainuos bilietas į Lenkiją ir kiek truks kelionė. Visgi niekas nežino, ar maršrutas suvilios keliautojus, ypač, kai galima rasti pigių lėktuvų skrydžių. Skeptikai projektą mala į miltus, o Susisiekimo ministerija tikina, kad maršrutas gyvybiškai reikalingas.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ antradienį pateikė Europos Komisijai (EK) bendrą paraišką dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto papildomo finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų. „Sėkmingai parengta bendra paraiška įrodo, jog galime konstruktyviai dirbti su partneriais ir Europos Komisija.

Kinijos geležinkelių korporacija „China Railway Corporation International“ domisi trijų Baltijos šalių įgyvendinamu milijardinės vertės transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektu. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos, kinai nori susipažinti su projektu, o tai gali būti susiję su jų noru dalyvauti rangos konkursuose. „Jie nori susipažinti su Latvijoje, Estijoje tais projektais ir nori iki mūsų atvažiuoti.

Seimas priėmė 2016 metų valstybės biudžetą, kuris, pasak valdančiųjų, leis daugeliui gyventojų uždirbti ar gauti daugiau lėšų - bus didinama minimali alga, neapmokestinamos pajamos ir pensijos. Opozicijos teigimu, biudžetas yra ne pagal valstybės kišenę bei nepuoselėjantis dirbančio žmogaus lūkesčių. Už svarbiausią kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą ketvirtadienį balsavo 76, prieš - 34, o susilaikė 14 parlamentarų.

Taline žengtas svarbus žingsnis užtikrinant Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimą tolesnei projekto „Rail Baltica“ plėtrai. Čia vykstančiame Baltijos šalių derybinių grupių ir Europos Komisijos atstovų susitikime pasirašytos trys sutartys, pagal kurias naujiems „Rail Baltica“ plėtros etapams Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose iš ES fondų paskirta apie 734 mln. eurų.

 Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai. „Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat.

Lietuvai baigus statyti europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, tai, kada bus atidarytas keleivinių ir krovininių traukinių eismas, priklausys nuo to, kaip greitai Lenkija sugebės atlikti darbus savo teritorijoje, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Rail Baltica“ pagaliau nuo kalbų virto realiu pavyzdžiu, kada jis yra baigtas ir pastatytas. Kitas etapas dabar turi būti žengtas logistikos srityje.

Penktadienį oficialiai atidaroma beveik 300 mln. eurų vertės transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno. Kauno geležinkelio stotyje rengiama ruožo Lietuvos teritorijoje atidarymo ceremonija, kurioje dalyvaus už transportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Ateinantis penktadienis žymi dar vieną svarbu žingsnį „Rail Baltica“ tiesimo misijoje – bus atidaryta europinės vėžės linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno centrinės geležinkelių stoties. Nors tai – tik dalis Lietuvos darbo tiesiant „Rail Baltica“ ir ja traukiniai judėti dar negalės, tai vilties kibirkštis tarp kilusių įtarimų dėl nepateiktų ir nepatvirtintų projektų, statyboms reikalingų sklypų supirkimo ir europinių finansų įsisavinimo. Kitas žingsnis – atkarpa nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Ketvirtadienį traukiniu iš Lenkijos į Kauną atvykę ir „Rail Baltica“ vėžę išbandę Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagrindinė vėžės problema yra greičio ribojimai Lenkijoje. „Iš tikrųjų tai yra galbūt pagrindinė problema Lenkijos pusėje dėl greičio parametrų. Bet manau, kad šiandienos žingsnis parodė, kad abi šalys yra suinteresuotos spręsti šitą klausimą“, – žurnalistams Kauno geležinkelio stotyje sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingi, kad transeuropinės vežės „Rail Baltica“ projektas negavo dalies Europos Sąjungos (ES) paramos, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Prezidentė sakė, kad dėl atsainaus „Lietuvos geležinkelių“ požiūrio ir neatsakingai parengtų paraiškų Lietuva iš Infrastruktūros tinklų priemonių fondo negavo daugiau nei pusės prašytų pinigų - 172 mln. eurų. Toks darbas negali būti toleruojamas“, - pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas negaus europinės paramos 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimui geležinkelio „Rail Baltica“ trasoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Laukdama šio sprendimo, bendrovė delsė skelbti rangovo konkursą. „Tai labai svarbus projektas - ERTMS sistema (signalizacija) diegiama visoje Europoje.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ Europos Komisijos (EK) atsakymą dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo turėtų gauti liepą, sako susisiekimo viceministras. „Sprendimai dabar numatyti kažkur apie liepos vidurį. Bet čia yra atsakymai dėl pirmo kvietimo, nes dar kitų metų vasario mėnesį bus kitas kvietimas pateikti paraiškas. Visas CEF (angl. Connecting Europe Facility - BNS) fondas yra 11 mlrd. eurų, dabar šaukimas pateiktas dėl 4 mlrd.

Panevėžys bando suspėti į 240 km per valandą greičiu skriejantį „Rail Balticos“ traukinį. Paskutines dienas dirbanti miesto Taryba, apsižiūrėjusi, kad europine vėže riedėsiantiems traukiniams Aukštaitijos sostinėje numatyta tik keleivių stotis, kreipsis į Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, kad čia būtų suplanuotas ir krovinių terminalas.

„Rail Baltica“, didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, bėgis po bėgio nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos juda Kauno link. Jau yra atlikta daugiau nei 90 procentų numatytų darbų. Europinė vėžė Kauną pasieks jau šį rudenį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Baltica“ projektą investavo jau beveik 110 mln. eurų (apie 380 mln. litų) nuosavų lėšų. Tai sudaro apie 37 proc.

Pramonės suklestėjimą su europine „Rail Balticos“ geležinkelio vėže, sujungsiančia šešis Europos didmiesčius, siejančiam Panevėžiui gresia likti prie suskilusios geldos. Greitieji traukiniai, lekiantys 240 km per valandą greičiu, Aukštaitijos sostinėje gali stabtelėti tik paimti po Europą besižvalgančių turistų saujelės. O verslo traukos centru Panevėžį turintis paversti regioninis krovinių vežimo terminalas virsta utopija.

Kaunas – bene labiausiai dėl emigracijos nukentėjęs Lietuvos miestas. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Kaune gyveno 420 tūkst. žmonių, tuo metu 2014-aisiais – šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. Kandidatai į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis ir Andrius Kupčinskas LRT televizijos debatuose diskutavo, kaip gerinti tokią situaciją. Dabartinio Kauno mero A. Kupčinsko manymu, gyventojų mažėti pradėjo jau po Nepriklausomybės atkūrimo, kai nemažai kauniečių persikraustė į Vilnių.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Pirmadienio vakare savo jėgas žodžių mūšyje vėl išbandė kandidatai į Šiaulių miesto merus – Artūras Visockas ir Valerijus Simulik. Debatų metu šiauliečiai užvertė kandidatus įvairiais klausimais. Nuo to, ką pastarieji paskirtų administracijos direktoriumi, iki to, kokias užsienio kalbas išmoktų, jei taptų miesto meru.