rail baltica

Europinės vėžės geležinkelio projektą įgyvendinanti bendrovė „RB Rail“ kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo. Lietuvoje planuojamiems projekto darbams prašoma skirti apie 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). „Siekdami užtikrinti „Rail Baltica“ projekto finansavimą, vienu metu dirbame keliomis kryptimis: kasmet teikiame paraiškas pagal CEF kvietimus ir EK nuosekliai pristatome pasiektą pažangą.

Ankstesnis planas užbaigti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpą Estijoje iki 2030 metų nukeltas į 2034-uosius, praneša „Rail Baltic Estonia“. Vis dėlto darbų grafikas leidžia pradėti vidaus susisiekimą traukiniais dar prieš baigiant tarptautinio koridoriaus statybas.

Sutartį su ankstesne rangove Italijos „Rizzani de Eccher“ nutraukusi valstybinė geležinkelių infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ skelbia naujo rangovo atranką, siekiant užbaigti europinės vėžės „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybas. „Kiekvienas „Rail Baltica“ kilometras stiprina Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą ir susisiekimą su Europa.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos lyderiais paragino ES vadovus skirti pakankamą finansavimą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė strateginių projektų portfelio komisijos pokyčiams – jos veikla bus sutelkta į svarbiausius valstybės projektus, tarp jų – į europinę „Rail Baltica“ geležinkelio jungtį ir Klaipėdos uosto plėtrą. Komisiją sudarys ministras pirmininkas, Vyriausybės kancleris ir šeši ministrai. Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, komisijoje dirbs aplinkos, energetikos, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo bei vidaus reikalų ministrai.

Varšuvoje Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius susitiko su Lenkijos Seimo Maršalka Wlodzimierzu Czarzasty. Su Lenkijos parlamento pirmininku premjeras kalbėjosi šalių strateginės partnerystės stiprinimo, saugumo, paramos Ukrainai klausimais, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. „Per šimtmečius bendros istorijos Lietuva ir Lenkija ne kartą priešinosi agresijai ir spaudimui iš rytų. Saugumas ir šiandien yra mūsų šalių bendradarbiavimo prioritetas – jį stiprinti būtina surėmus pečius.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“ pastebėjus defektų įmonių „Fegda“ bei „Tilsta“ nutiestuose europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožuose, „Fegda“ sako atlikusi vieno ruožo – Žeimiai–Šėta – ekspertizę, kuri, anot jos, įrodo, kad defektai atsirado dėl projektuotojų kaltės.

Baltijos šalys susitarė pratęsti europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo įgyvendinimo terminą iki 2034 metų. Baltijos šalių vyriausybių vadovai patvirtino bendrą deklaraciją dėl strateginio „Rail Baltica“ projekto, nurodoma Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Telefonu kalbėję premjerai sutarė derinti bendrą poziciją diskusijose su Europos Komisija dėl būsimo ES finansavimo „Rail Baltica“ projektui.

Baltijos šalis su Lenkija sujungsiančios tarptautinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ pirmąjį etapą numatoma užbaigti iki 2028-ųjų trečiojo ketvirčio – techninis viso projekto progresas turėtų sudaryti 40 proc. Tai numatyta Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės priemonių plane, tokį tikslą kelia Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas vėluoja ketverius metus ir šis vėlavimas, pasak jo, tokio dydžio infrastruktūros projektui Europos Sąjungoje (ES) nėra didelis. Pasak ministro, jo vadovaujama institucija kartu su projekto vykdytoja „LTG Infra“ yra atsakingos už plano vykdymą pagal grafiką Lietuvoje. „Norėtųsi turėti greičiau europinę vėžę ir „Rail Balticos“ projektas vėluoja ketverius metus.

Kai kurioms europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos rangovėms bylinėjantis su „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrove „LTG Infra“, susisiekimo ministras Juras Taminskas tikina, kad projektas valdomas, o „LTG Infrai“ keliama užduotis nevilkinti ginčų. „Teisminis ginčas nebūtinai reiškia, kad „LTG Infra“ yra neteisi, nebūtinai reiškia, kad rangovas yra neteisus ar teisus.

Kai kurioms europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto rangovėms pateikus ieškinius „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“, premjeras žada kitą savaitę apie tai kalbėtis su susisiekimo ministru Juru Taminsku. „Aš paprašęs esu Susisiekimo ministerijos vadovo susitikti su manim kitą savaitę ir aptarti ir ne tik „Air Baltic“ temą, bet ir „Rail Baltica“ temą.

Trys įmonės – HISK, „Tilsta“ ir „Rizzani de Eccher“ – dirbančios su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybomis, pateikė keturis ieškinius užsakovei, už „Rail Baltica“ atsakingai „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“, skelbia portalas „Verslo žinios“. Kaip „Verslo žinias“ informavo Vilniaus apygardos teismas, statybos ir nekilnojamojo turto plėtros įmonė HISK teisme siekia, kad jos ir „LTG Infros“ sudaryta sankasos statybos ruože Berčiūnai–Joniškė...

Lietuvoje tiesiamos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tilto per Neries upę Jonavos rajone buvusi statytoja restruktūrizuojama Italijos bendrovė „Rizzani de Eccher“ pralaimėjo dar vieną ginčą dėl skolos su subrangove. Kauno apygardos teismas liepos 29 dieną preliminariu sprendimu įpareigojo „Rizzani de Eccher“ atlyginti 192 tūkst. eurų skolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis Jurbarko rajono bendrovei „Stumda“ už jos Italijos įmonei išnuomotą sunkiąją techniką ir įrangą.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Lietuvoje vadovaus iki šiol elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ sinchronizacijos programai vadovavęs Mindaugas Ivanavičius. Vadovo pareigas iš Arenijaus Jackaus jis perims nuo rugpjūčio 3 dienos, trečiadienį pranešė LTG. A. Jackus liks dirbti „Lietuvos geležinkelių“ grupėje (LTG) kaip „Rail Baltica“ programos vadovas, taip pat tęs darbus ir kaip bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Mažai tikėtina, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki Estijos bus nutiestas ki 2030 metų, Latvijos televizijos laidoje „Ryto panorama“ pareiškė Latvijos ekonomikos ministras Viktoras Valainis. Jis pridūrė, kad būtina rasti funkcionalų sprendimą, kad traukiniai šiuo maršrutu galėtų pradėti kursuoti kuo greičiau ir kad būtų matomas bent koks nors apčiuopiamas rezultatas. Be to, ministras sakė, kad „Rail Baltica“ projekte turi būti aiškumas dėl išlaidų mažinimo.

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ pasirašė sutartį dėl „Rail Baltica“ projekto esamos geležinkelio linijos – ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena– Palemonas – signalizacijos sistemos projektavimo ir diegimo. Šis etapas laikomas vienu svarbiausių žingsnių modernizuojant esamą infrastruktūrą ir didinant geležinkelių eismo saugą bei efektyvumą Lietuvoje.

Lietuvoje, Vilniaus rajone, pradedama greitojo geležinkelio 1 435 mm standarto iešmų gamyba, praneša „Lietuvos geležinkeliai“.  Tikimasi, jog iešmų sistemos bus pristatytos į „Rail Baltica“ statybų ruožą Šveicarija–Žeimiai, kuriame jau patiesta apie 8,8 km europinio standarto bėgių, dar šį rudenį.

Europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ galima įgyvendinti tik Europos Sąjungos (ES) lėšomis, antradienio rytą televizijos kanalui TV3 sakė Latvijos transporto ministras Rihardas Kozlovskis. „Mano asmeniniu įsitikinimu, šią trasą galėsime išplėtoti tik pasinaudodami Europos Sąjungos lėšomis“, – teigė R. Kozlovskis.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ nutraukia sutartį su finansinių sunkumų patiriančia restruktūrizuojama „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybų rangove „Rizzani de Eccher“. Sutartis nutraukiama įvertinus statybų eigą, įmonės finansinę padėtį ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pirmadienį pranešė „LTG Infra“....

Naujoji Latvijos vyriausybė turi priimti sprendimą dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto užbaigimo ne vėliau kaip 2035 metais, pareiškė Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Matiss Paegle. Pasak jo, svarbiausias sprendimas, kurį reikia priimti dabar, susijęs su projekto finansavimu ir įgyvendinimu per protingą laikotarpį. „Taip, tai sudėtingas sprendimas, nes reikia pripažinti padarytas klaidas.

Vyriausybė pritarė siūlymui pradėti žemės paėmimą visuomenės poreikiams Kauno ir Jonavos rajonuose – ji reikalinga milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius statybai.  Žemės paėmimas šiuose rajonuose turi būti baigtas iki 2027 metų pabaigos – tai numato trečiadienį Vyriausybės patvirtintas Susisiekimo ministerijos parengtas linijos vystymo planas.

Visiškai baigti milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą prie tarptautinės linijos prijungiant ir Vilnių Lietuva planuoja iki 2033 metų pabaigos.  Ši galutinė data nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame maždaug 2,5 mlrd. eurų vertės ruožo tarp Kauno ir Vilniaus komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo, arba vadinamajame specialiajame plane, kurį dar turės patvirtinti Vyriausybė.

Europos auditoriams abejojant, kad europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ bus nutiesta iki 2030 metų, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija privalo demonstruoti aiškią politinę valią tai padaryti numatytu laiku.   „Rail Baltica“ išlieka vienu svarbiausių mūsų strateginių prioritetų, apimančių ne tik transportą, bet ir saugumą. Tai stiprins susisiekimą, įgalins karinį mobilumą bei sustiprins Europos atsparumą.

„Rail Baltica“ projektavimo padalinys oficialiai pradėjo Kauno mazgo dalies projektavimo darbus, praneša LTG. Pažymima, jog dėl aplinkinių teritorijų tai – vienas sudėtingiausių ruožų Lenkijos–Latvijos koridoriuje.  „Kauno mazgas – sudėtinga tarptautinės „Rail Baltica“ linijos dalis. Pirmiausia, Kaunas yra strateginėje vietoje, kur susikerta europinė (1435 mm) ir esama plačioji vėžė (1520 mm), todėl čia reikia sprendinių, leidžiančių integruoti skirtingas geležinkelio sistemas.

Baltijos šalių vežėjai geležinkeliais kartu pirks traukinius, kursuosiančius tiesiama europine vėže „Rail Baltica“. Lietuvos „LTG Link“, Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ trečiadienį paskelbė bendrą europinio standarto regioninių riedmenų pirkimo konkursą, pranešė Susisiekimo ministerija. Skelbiama, kad pirkimo kaina bus žinoma atrinkus gamintoją ir pasirašius sutartį.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiltą per Neries upę Jonavos rajone statančiai Italijos bendrovei „Rizzani de Eccher“ patiriant finansinių problemų, tilto užsakovės bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas sako, kad jei „Rizzani“ nesugebės tęsti Lietuvai svarbaus objekto, teks ieškoti naujo rangovo.  „Mums tai ypatingos jautros projektas ir jeigu nematysime galimybių jiems išsikrapštyti, turėsime nutraukti sutartį ir skelbti pirkimą.

Vystant Baltijos šalis sujungsiančios tarptautinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės projektą, Latvija, lyginant su kaimynėmis, atsilieka nuo projekto terminų, teigia „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. Tiesa, anot jo, šalį aktyviau finansuoti projektą skatina ne tik Baltijos šalys – prie spaudimo prisideda ir Europos Sąjunga (ES). „Estams sekasi gerai, jie juda taip pat sparčiai kaip mes, o su latviais jau gaunasi tokia klasikinė situacija megaprojektuose.

Europos Komisija (EK) spaudžia Latviją spartinti europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, teigia valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros valdymo įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. Pasak jo, Latviją teko spausti ir anksčiau įgyvendinant bendrus strateginius projektus.   „Estai juda taip pat sparčiai, kaip ir mes, o su latviais klasikinė gaunasi situacija megaprojektuose.

Amžiaus projektas, Baltijos šalis jungianti „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė, kuo toliau, tuo labiau tolsta, pučiasi ir kaina. Projektas pabrango kone 4 kartus – iki 24 milijardų. Nors buvo iškeltas tikslas 2030-aisiais sujungti Baltijos šalių sostines su Lenkija bent jau viena vėže, atrodo, kad ir šis planas pasmerktas. Estų premjeras jau viešai kalba, kad su latviais – vienos bėdos, juos būtina spausti.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Latvijoje už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto vykdymą atsakingos bendrovės vadovas paskelbė, kad pirmasis projekto etapas šalyje gali vėluoti bent 3–5 metus, skelbia „Verslo žinios“.  Anot portalo, apie tai Latvijos televizijoje kalbėjo valstybinės bendrovės „Eiropas Dzelzcela linijas“, atsakingos už „Rail Baltica“ įgyvendinimą šalyje, valdybos pirmininkas Maris Dzelme.

Kol dalis gyventojų širsta dėl planų išpirkti 13 sodybų steigiant poligoną Kapčiamiestyje, kiti projektai yra dar didesnio masto. Statant „Rail Baltica“ europinę geležinkelio vėžę, Susisiekimo ministerija planuoja išpirkti 2,5 tūkst. sklypų su 467 pastatais. Tiesiant vėžę tarp Kauno ir Vilniaus turėtų būti nusavinta 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia 1,7 tūkst. hektarų.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiltą per Neries upę Jonavos rajone statanti Italijos bendrovė „Rizzani de Eccher“ delsia atsiskaityti su subrangovais, skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak jo, restruktūrizuojama bendrovė neatsakė, jog delsia atsiskaityti, tačiau tai rodo skolos registruose, be to, tai patvirtino keli subrangovai, o vienas projekte dirbantis ir nenorėjęs viešintis subrangovas teigė, jog tiekėjai stabdo medžiagų, degalų pristatymą, stoja darbai, projektas vėluoja.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Vilniaus iki Kauno vystymui artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuojant paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas sako, kad, palyginus jų realią rinkos vertę ir atkuriamąją, nustatytą Registrų centro, sklypų išpirkimo atveju savininkui bus išmokama didesnė suma. „Yra daromi du turto vertinimai – atkuriamosios vertės ir realios rinkos vertės.

Vystant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Vilniaus iki Kauno, Susisiekimo ministerija artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuoja paimti iš viso apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1,7 tūkst. hektarų. „Rail Baltica“ atkarpoje tarp Kauno ir sostinės planuojama nutiesti 95 kilometrų ilgio europinio standarto geležinkelio liniją, kartu su papildomomis jungtimis ji sieks 204 kilometrus.

Europos Audito Rūmai pareiškė, kad smarkiai vėluojantis ir pabrangęs europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.  „Dėl „Rail Baltica“, kurią kažkada tikėtasi užbaigti iki 2030 metų, situacija dar neaiškesnė.

Įgyvendinant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos ir Panevėžio geležinkelio mazgo statybos projektą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams darbus už 7,3 mln. eurų atliks trys Lietuvos projektavimo bendrovės – „Tyrens Lietuva“ bei grupė, kurioje yra „Atamis“ ir „Projects House“. Už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su konkursą laimėjusiomis įmonėmis pasirašė tai numatančias  sutartis, pranešė LTG.

Vyriausybė trečiadienį nutarė skirti dar 18,353 mln. eurų europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos projektui. Pinigai skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.  Projektas įgyvendinamas sparčiau nei planuota, todėl Susisiekimo ministerija paprašė skirti papildomų lėšų, rašoma projekto aiškinamajame rašte.  Rengiant 2025 metų biudžeto projektą lėšų tam buvo suplanuota, tačiau projektą įgyvendinant sparčiau atsirado papildomų lėšų poreikis.

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) baigė penktąjį europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo nuo Lenkijos sienos iki Jiesios upės Kauno rajone žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapą. Ruožas yra parengtas statyboms pirmadienį pranešė centras. Kalvarijos, Lazdijų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose buvo paženklinta beveik 4 tūkst. žemės, miško ir inžinerinių tinklų sklypų, paimamų visuomenės poreikiams.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Lietuvoje skirta dar apie 95 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų. Visoms trims Baltijos šalims skirta 295,5 mln. eurų.

Lietuva, Latvija ir Estija uždegė žalią šviesą 1,77 mlrd. eurų (be PVM) vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ elektrifikavimui – pirmadienį Vilniuje visų trijų valstybių atstovai pasirašė susitarimą dėl projekto. „Pirmą kartą turime pilną visų trijų Baltijos šalių („Rail Baltica“ – BNS) statybos ir dizaino kontraktą, skirtą elektrifikuoti geležinkelį visose trijose šalyse“, – žurnalistams po pasirašymo teigė bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ vadovas Markas Kivila.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ planuoja įsigyti naujus traukinius, skirtus vietiniams maršrutams būsima europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linija.   Naujieji regioniniai traukiniai bus pritaikyti „Rail Baltica“ vėžei ir atitiks tiek tarptautinius, tiek nacionalinius infrastruktūros techninius reikalavimus.

Beveik 100 kilometrų ilgio europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos sienos projektuos Vokietijos „Deutsche Bahn“ grupės projektavimo įmonė „Deutsche Bahn Engineering & Consulting“, pirmadienį pranešė Lietuvos geležinkeliai (LTG).  Bendra trijų Baltijos šalių įmone „RB Rail“ ir projektą Lietuvoje įgyvendinanti LTG grupės įmonė „LTG Infra“ su Vokietijos įmone pirmadienį pasirašė tai numatančią 38,3 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ir Vokietijos geležinkelių inžinerijos kompanija „Deutsche Bahn Engineering & Consulting“ pirmadienį Kaune pasirašys europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos projektavimo sutartį, pranešė LTG.

Milijardinės vertės Lenkiją ir tris Baltijos šalis sujungsiančiam europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui trūkstant lėšų bei jam galint vėluoti, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako esantis patenkintas projekto įgyvendinimo eiga ir už jį atsakingų Lietuvos įmonių bei jų vadovų darbu.  „Aš patenkintas.

...

Milijardinės vertės Lenkiją ir tris Baltijos šalis sujungsiantis europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ turėtų būti nutiestas jau 2030 metais, tačiau toks terminas bus labai didelis iššūkis, sako projekto Lietuvoje vadovas.  „Tai yra labai labai didelis iššūkis. Mes visi galime paskaičiuoti, kiek liko metų projektavimui, kiek trunka statybos ir visi kiti dalykai – elektrifikacija, eismo valdymo diegimas.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo Latvijoje operatorė „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir pagrindinės linijos statytojas „ERB Rail“ penktadienį pasirašė statybos darbų pradžios sutartį. Magistralės „Rail Baltica“ statybos darbai Latvijoje prasidės pietiniame ruože Misa-Lietuvos siena, kuris padalytas į 11 statybos leidimų.

Strateginiam „Rail Baltica“ projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, skelbia LTG grupė. Iš šios sumos Lietuvai atiteks apie 95 mln. eurų. Pranešime rašoma, jog LTG grupė su partneriais šiemet teikė paraišką pagal kasmetinį kvietimą, o sutarties dėl lėšų skyrimo pasirašymas numatomas šių metų rudenį.