Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Iškirstos proskynos ir ruošiamas gruntas būsimai „Rail Baltic“ vėžei – Estijoje realūs darbai ant žemės vyksta jau daugiau nei šimto kilometrų ruože. Lietuvoje tarp Kauno ir Panevėžio darbai irgi pradėti 114 kilometrų ruože. O dar pernai buvo nutiesti ir pirmieji europinės vėžės bėgiai. Bet paklotų bėgių skaičius simbolinis, primenantis norą tiesiog pareklamuoti vykstančius darbus.
„Pirmieji bėgiai jau yra ant sankasos nutiesti. Šiuo metu turime 8,8 kilometro Lietuvos teritorijoje, jau realiai nutiestų bėgių europinės vėžės“, – komentuoja susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Mažiau nei 9 kilometrai iš beveik 400 – tiek kilometrų per Lietuvą turi driektis naujoji vėžė. Bet kai kuriuose ruožuose dar tik vyksta žemės paėmimas ir projektavimo darbai. O laiko labai daug nėra.
„Pagal pirmojo etapo sprendinius ir visus planus, ir strateginiuose dokumentuose užfiksuotas datas, Lietuvoje Pietų ir Šiaurės vėžė turėtų pradėti operuoti 2030 metais“, – sako R. Žiobakas.
Sunkiausiai sekasi Latvijai: „Nė milimetro nepasistūmėjome“
Pagal dabartinius planus, jau po 4 metų greitieji traukiniai turėtų iš Lenkijos pusės pajudėti Baltijos šalių link. Keleiviniai traukiniai turėtų važiuoti didesniu nei 200 kilometrų per valandą greičiu. 2030 m. jie važiuos per Lietuvą, pro Kauno ir Panevėžio geležinkelio stotis.
Ir tuomet judės į Latviją. Tačiau jau dabar neabejojama, kad 2030-aisiais, jeigu Lietuvoje ir bus bėgiai, keleiviai turės išlipti ties pasieniu su Latvija. Mat latviams šis projektas sekasi sunkiausiai.
„Mes turime tik tikimybes, viltis ir iššūkius. Čia jau reikalingas krizės valdymas, koks planas? Aš net nenoriu diskutuoti apie kitus etapus. Neatrodo, kad jie bus įgyvendinti apskritai, dėl didelės skolos, kurią prisiėmėme“, – teigia Latvijos Saeimos Ekonomikos komiteto narė Skaidrite Abrama.
Latviai pradėjo statyti stotis Rygoje, tiltus per Dauguvos upę. Bet pasibaigus pinigams, statybos sustojo. O už Rygos laukia dar didesni iššūkiai. Tad Estijos premjeras neseniai viešai pareiškė, kad estai tvarkosi geriausiai, o didžiausias iššūkis – spausti latvius.
„Mes nė milimetro nepasistūmėjome į priekį pagrindiniame maršrute, kaip ir su tiltu per hidroelektrinę. Tiltu per hidroelektrinės baseiną Dauguvos upėje. Tai brangiausias ir sudėtingiausias elementas, tokio nėra nei Estijoje, nei Lietuvoje“, – sako Saeimos Ekonomikos komiteto narys Andrius Kulbergis.
Baltijos šalims trūksta pinigų, nes projektas išbrango
Latviai įstrigo, nes baigėsi pinigai. Jiems trūksta 3–4 milijardų, kad vėžė būtų nutiesta. Problemos egzistuoja, net ir po to, kai Baltijos šalys nusprendė visą projektą skaidyti dalimis – dabar tiesti tik vieną bėgių kelią vietoj dviejų, atsisakyti kai kurių naujų stočių statybų. Bet net ir toks gerokai pigesnis pirmas etapas kainuos daug. Lietuvoje virš 5, Latvijoje – virš 6 milijardų eurų, tik Estijoje kiek daugiau nei 3 mlrd. eurų.
„Lietuva yra užsitikrinusi per europinį finansavimą 1,6 mlrd. Sutarčių šiuo metu yra pasirašyta už 800 milijonų“, – sako R. Žiobakas.
Papildomų milijardų Baltijos šalys tikisi iš Europos Sąjungos biudžeto, bet dėl jo šiuo metu deramasi, o pinigai gali būti skirti ne anksčiau 2028-ųjų. Didžioji dilema – iš kur iki to laiko gauti pinigų, kad statybos tęstųsi. Lietuva nusprendė – naudos biudžeto lėšas, skolinsis ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Būtent 2028 m. Lietuva planuoja, kad statybos turi būti įsibėgėjusios visuose ruožuose – tiesiamos naujos vėžės tiek nuo Kauno iki Lenkijos, tiek nuo Panevėžio iki Latvijos. Maža to, turi vykti darbai ir pačiuose Kauno bei Panevėžio geležinkelio mazguose.
„Manau, ta reali galimybė, kad iki 2030 metų jau traukiniai galėtų operuoti šita vėže, yra pakankamai realūs. Lietuvos teritorijoje“, – komentuoja susisiekimo viceministras.
Dvejonės, kad 2030 m. pradės kursuoti pirmieji traukiniai „Rail Baltica“ vėže, apėmusios ir Europos audito rūmų specialistus. Jie aiškiai nurodo, jog tai – labai maža tikimybė. Patys latviai svarsto, kad darbai pas juos gali užtrukti iki 2035 m.
Europiniai auditoriai pažymi, kad su kiekvienais vėluojančiais metais bendra kaina, tikėtina, kad augs. O visas projektas jau ir taip yra išbrangęs nuo pirminių 6 milijardų iki dabar skaičiuojamų beveik 24 milijardų eurų. Ir panašu, kad tai dar ne pabaiga.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
