Pasak jo, Latviją teko spausti ir anksčiau įgyvendinant bendrus strateginius projektus.
„Estai juda taip pat sparčiai, kaip ir mes, o su latviais klasikinė gaunasi situacija megaprojektuose. Su (elektros tinklų – BNS) sinchronizacija latviai buvo spaudžiami lietuvių ir estų ir pasidarė (projektą – BNS). Tai su šiuo projektu matome, kad bus kažkas panašaus, tik prie spaudimo Latvijai labai stipriai prisideda Briuselis“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo V. Žalimas.
„Matome labai dideles pastangas Briuselio atstovo derantis su latviais, kad (Latvija – BNS) finansavimą iš šalies biudžeto pagaliau skirtų, reikalingą tam tikriems kritiniams taškams įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Latvija vėluoja
„LTG Infra“ vadovas pabrėžė, kad būtent dėl Latvijos vėlavimo nuspręsta išskaidyti 54 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ atkarpos nuo Panevėžio iki sienos su Latvija projektavimą ir statybą, kad būtų geriau suvaldyta rizika.
„Mūsų sprendimas projektuoti ruožą nuo Panevėžio iki Latvijos sienos yra susijęs su rizikos suvaldymu, nes pirminė mūsų idėja buvo išeiti į projektavimą ir statybą vienu metu, kas būtų reiškę įsipareigojimų pasirašymą už pusę milijardo eurų“, – aiškino „LTG Infra“ vadovas.
„Matydami, kad latviai juda neužtikrintai, nusprendėme sumažinti apimtis ir pradžioje susiprojektuoti, o po to statyti“, – pridūrė V. Žalimas.
V. Žalimo teigimu, nepaisant kaimyninės šalies vėlavimo, Lietuva tęs europinės vėžės tiesimą savo grafiku.
„Mes vis tiek matome prasmę nutiesti vėžę nuo šiaurės iki pietų Lietuvos. Jeigu latviams nepavyks taip pat greitai (kaip Lietuvai – BNS), jie galės svarstyti naudoti technologijas, kurios susijusios su kintamos vėžės panaudojimu, bet čia jau jų bėda – mūsų tai neliečia“, – tvirtino jis.
„LTG Infra“ atkarpos tarp Panevėžio ir sienos su Latvija projektuotojo konkursą paskelbė pernai gruodžio pabaigoje, dalyvių paraiškų laukiama iki vasario 27 dienos. LTG vadovas Egidijus Lazauskas yra sakęs, jog atrinkti projektuotoją ir pradėti darbą ketinama šiais metais.
Portalas „Verslo žinios“ vasario pradžioje rašė, jog Latvijoje už „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakingos bendrovės „Eiropas Dzelzcela linijas“ vadovas Maris Dzelme pareiškė, kad pirmasis etapas gali vėluoti 3–5 metus, o esant dabartiniam finansavimui jo pabaiga iki 2030 metų yra nereali.
BNS rašė, jog visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais. Tačiau Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad projektas nebus baigtas 2030 metais, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
„Rail Baltica“ parametrai, suderinti su NATO ir ES karinio mobilumo standartais, užtikrina dvigubą – civilinę ir gynybinę – paskirtį.
