AB „Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Baltica“ projektą investavo jau beveik 110 mln. eurų (apie 380 mln. litų) nuosavų lėšų. Tai sudaro apie 37 proc. visų šiuo metu į „Rail Baltica“ statybas nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno investuotų lėšų.
Iki Kauno statomas „Rail Baltica“ ruožas yra krovinių vežimo koridoriaus North sea-Baltic dalis. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą – kelius, terminalus, logistikos centrus – bus galimybė intensyvinti linijos veiklą. Projektas leis plėsti krovinių pervežimo ir logistikos bei turizmo verslus, ekonominis gyvenimas taps intensyvesnis ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Bus sudarytos visos sąlygos integruotis į tarptautinį transporto tinklą.
Projektas jau dabar sulaukia nemažo įvairių šalių kompanijų dėmesio – juo domisi verslininkai iš Kinijos, Turkijos, Skandinavijos šalių, Vokietijos ir kitų valstybių. Apie egzistuojantį potencialą byloja ir tai, kad šiuo metu automobilių keliais Lenkijos ir Lietuvos sieną kerta apie 20 mln. tonų krovinių ir 2-3 mln. keleivių per metus. Geležinkeliais vežama tik 0,5 mln. tonų krovinių ir maždaug 15-20 tūkstančių keleivių.
Daugiau apie projekto naudą, atliktus darbus bei ateities perspektyvas gyventojai galės sužinoti į jų gyvenvietę atvykus specialiam „Rail Baltica“ ekspomobiliui. Balandžio ir gegužės mėnesiais „Rail Baltica“ karavanas aplankys net 11 miestų ir miestelių per kuriuos drieksis europinė vėžė – Jungėnus, Kalvariją, Šeštokus, Neveronis, Kazlų Rūdą, Kauną, Pasvalį, Bernatonis, Panevėžį, Ramygalą ir Vilnių.
Projektui „Rail Baltica“ yra suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas, jį asmeniškai prižiūri Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, daug dėmesio skiria Seimas ir Prezidentūra. Darbai nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno yra pirmasis projekto etapas.
