Europos strateginių investicijų fondo lėšomis Lietuvoje vienos pirmųjų gali pasinaudoti strateginius projektus įgyvendinančios valstybės kontroliuojamos energetikos įmonės, kurios teigia svarstančios tokią galimybę. Tuo metu EK atstovybė Lietuvoje ragina nepamiršti ir kitų dviejų sudedamųjų Investicijų plano Europai dalių - Europos investicinių projektų portalo ir Europos investicijų konsultacinis centro, atveriančių papildomų galimybių tiek projektų plėtotojams, tiek potencialiems investuotojams.
EK atstovybė: Lietuvos investicijos dar nepasiekė prieškrizinio lygio
Pasak EK atstovybės Lietuvoje, nors Lietuva aktyviai naudojasi Europos struktūrinių fondų lėšomis investicijoms finansuoti, jos vis dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio, todėl investicinių projektų plėtotojams vertėtų įvertinti ir Europos strateginių investicijų fondo teikiamas galimybes, kuriomis jau naudojasi kaimyninės Estija ir Lenkija.
„Lietuva yra didelė Europos struktūrinių fondų gavėja ir 2014–2020 metų laikotarpiu gali tikėtis 8,5 mlrd. eurų šių fondų paramos. Tai yra apie 3 proc. BVP per metus ir 68,2 proc. numatomų šalies viešojo sektoriaus investicijų srityse, kuriose teikiama Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama. Nepaisant to, investicijos dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio ir, ko gero, yra per mažos Vakarų Europos ekonomikas besivejančiai šaliai“, - BNS sakė EK atstovybės Lietuvoje atstovas Giedrius Sudikas.
Pasak jo, Europos strateginių investicijų fondas, kuris buvo įsteigtas kaip Europos investicijų banko (EIB) dalis, turėtų sudominti Lietuvos projektų plėtotojus, ypač tuos, kurių numatomiems projektams nėra galimybės pasinaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama.
„Fondas orientuojasi į rizikingesnius projektus, nei įprastai EIB ir EIF (Europos investicijų fondo - BNS) finansuojami projektai, todėl ženkliai išplečia EIB ir EIF finansavimo galimybes. Fondas naudoja įvairius finansinius produktus, įskaitant nuosavo kapitalo bei skolos priemones ir garantijas, kad būtų kuo geriau atsižvelgiama į konkretaus projekto poreikius“, - pabrėžė G.Sudikas.
„Pabrėžtina, kad Strateginių investicijų fondo finansavimas gali būti teikiamas net ir tada, kai projektui skiriama struktūrinių fondų parama, neseniai buvo patvirtintos tokio finansavimo gairės“, - pridūrė G.Sudikas.
Anot jo, reikia nepamiršti ir to, kad Europos strateginių investicijų fondas yra tik viena iš Investicijų plano Europai sudedamųjų dalių.
„Kitos Lietuvai įdomios Investicijų plano dalys – Europos investicinių projektų portalas ir Europos investicijų konsultacinis centras. Netrukus pradėsiančio veikti portalo tikslas – viešinti projektus galimiems investuotojams. Europos investicijų konsultacinis centras – vieno langelio principu veikianti techninė pagalba projektų vystytojams“, - sakė G.Sudikas.
INVEGA: svarbiausia yra užtikrinti investicijų projektų finansavimą
Valstybės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), kuri praėjusią savaitę su Europos investicijų banku (EIB) susitarė bendradarbiauti Europos investavimo konsultacijų centro, teikiančio konsultacijas investuotojams ir projektų vykdytojams, veikloje, vadovas Audrius Zabotka teigė, kad svarbiausia yra užtikrinti projektų finansavimo šaltinius, o ar tai bus Europos strateginių investicijų fondo, ar kitos lėšos, nėra svarbiausia.
„Šioje vietoje „Invegos“ konsultacijų pagrindinė pridėtinė vertė visų pirma galėtų būti padėti teisingai struktūrizuoti finansavimo projektą, antra - parodyti trumpesnius kelius iki finansavimo šaltinių. Reikia pabrėžti ir tai, kad ši konsultavimo platforma nėra tiesioginis kelias tik į Junkerio pinigus, viešas lėšas (....) Jei dėl mūsų konsultacijų verslas pasinaudotų vien tik privačiomis lėšomis projektams finansuoti, pavyzdžiui, iš Lietuvos finansų įstaigų, tai pagrindinis tikslas taip pat bus pasiektas“, - BNS sakė A.Zabotka.
Pasak jo, kol kas „Invega“ projektų plėtotojams teiks tik konsultacines paslaugas, tačiau vėliau teikiamų paslaugų spektras gali plėstis.
„Žiūrėsime kaip mums seksis, kokie projektai ateina. Jeigu matysime, kad verslas tikrai ateina su gerais finansuotinais projektais, tų projektų, įskaitant ir sėkmingai finansuotus, bus daug, tai ateityje bus galima galvoti ir apie kažkokio sprendimo, arba bent jau rekomendacijos teisę“, - teigė „Invegos“ vadovas.
Jis pripažino, kad kalbant apie viešojo sektoriaus investicijas Lietuvoje, kol kas labiau yra linkstama naudotis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis, tačiau pabrėžė, kad šis požiūris turi keistis.
„Pagrindinis dalykas, ką labai garsiai kalba ir ES institucijos, ir Finansų ministerija Lietuvoje, yra tai, kad subsidijos nėra ilgalaikis sprendimas. Reikia galvoti, kaip mes finansuosime projektus, kai subsidijos Lietuvai smarkiai sumažės arba visai pasibaigs. Manau, Junkerio plano pinigai šioje vietoje būtų viena iš gerų alternatyvų“, - sakė A.Zabotka.
Anot jo, šioje vietoje viešasis sektorius galėtų imti pavyzdį iš verslo, kuris taip pat galėtų bandyti naudotis subsidijų lėšomis, tačiau neretai nusprendžia naudotis greitesniu sprendimu - paskolomis.
Energetikos ministerija: sprendimus dėl finansavimo priima projektus įgyvendinančios bendrovės
Energetikos ministro atstovo spaudai Manto Dubausko teigimu, ministerijos požiūris į galimybę naudotis Junkerio plano lėšomis ya teigiamas, tačiau konkrečius sprendimus dėl projektų finansavimo turi priimti juo įgyvendinančios bendrovės.
„Potencialių energetikos projektų sąrašas yra gana ilgas - tai ir Vilniaus ir Kauno kogeneracinės elektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumų išplėtimas, tas pats Visagino atominės elektrinės projektas, jei būtų priimtas sprendimas jį įgyvendinti, galėtų pretenduoti į šias lėšas“, - BNS sakė M.Dubauskas.
Pasak jo, į galimų projektų sąrašą taip pat papuola ir bendro dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos projektas (GIPL), „Klaipėdos naftos“ bei „Litgas“ planuojami mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (SGD) prekybos projektai, taip pat „Klaipėdos naftos“ krovos pajėgumo išplėtimo projektai.
„Daugelis šių projektų vis dar yra su klaustuku, todėl ir kreiptis dėl jų finansavimo dar yra per anksti (...) Reikia įvertinti ir tai, kad šiuo metu skolinimosi sąlygos iš bankų, ypač infrastruktūros projektams finansuoti, yra labai palankios, bankai su mielu noru skolina. Bet čia sprendimus turi priimti už projektų įgyvendinimą atsakingos įmonės“, - sakė M.Dubauskas.
Anot jo, tarp projektų, dėl kurių finansavimo jau artimiausiu metu galėtų būti kreipiamasi į Europos strateginių investicijų fondą, yra Kauno kogeneracinė elektrinė, GIPL, taip pat „Klaipėdos naftos“ įgyvendinama antžeminės SGD paskirstymo stoties Klaipėdoje statyba.
Energetikos įmonės neatmeta galimybės naudotis Junkerio plano pinigais
Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ strateginio planavimo viršininkas Danas Janulions BNS patvirtino, kad įmonė domisi galimybe pritraukti Europos strateginių investicijų fondo lėšų GIPL projekto finansavimui.
„Tokią galimybę mes svarstome. Kadangi GIPL projektas yra dvišalis, jį įgyvendiname kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz System“, matyt, dėl to kalbėsimės ir su savo partneriais. Tačiau kol kas šis klausimas yra svarstomas tik įmonės viduje“, - BNS sakė D.Janulionis.
Pasak jo, sprendimas dėl galimybių pasinaudoti Junkerio plano lėšomis priklausys ir nuo jų suteikimo sąlygų, kurios kol kas dar nėra žinomas.
558 mln. eurų vertės GIPL projekto statyboms EK jau yra skyrusi 295 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo, iš kurių Lietuvai teko 55 mln. eurų. D.Janulionio teigimu, Europos strateginių investicijų fondo pinigais galėtų būti finansuojamos šio projekto įgyvendinimui skiriamos „Amber Grid“ nuosavos lėšos.
„Priklausomai nuo finansavimo sąlygų turbūt svarstytume apie šitos dalies (įmonės nuosavų lėšų - BNS) finansavimą. Nuo finansavimo sąlygų priklausytų ir tai, ar fondo lėšų pakaktų visam nuosavų lėšų poreikiui, ar tik jo daliai finansuoti“, - sakė D.Janulionis.
Finansų ministerijos kontroliuojamo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ finansų ir iždo direktorius Darius Kašauskas teigė, kad holdingas šiuo metu vertina galimybės pasinaudoti Junkerio plano lėšomis įgyvendinamiems ir planuojamiems projektams finansuoti.
„Europos strateginių investicijų fondo priemones kaip finansavimo šaltinį kogeneracijos projektams vertiname labai pozityviai, šiuo metu bendradarbiaudami su Europos Investicijų Banku intensyviai nagrinėjame tokios finansavimo priemonės galimybes. Neabejotinai Junkerio plano priemonės bus vertinamos tarp pagrindinių finansavimo alternatyvų ir Kruonio HAE plėtros atveju, kuomet bus pakankamai aiškios rinkos prielaidos šio investicinio projekto ekonominiam pagrindimui įvertinti“, - BNS sakė D.Kašauskas.
Pasak „Klaipėdos naftos“ atstovės spaudai Indrės Milinienės, bendrovė neatmeta galimybės savo plėtros projektus finansuoti Junkerio plano lėšomis.
„Įgyvendindama antžeminės SGD paskirstymo stoties Klaipėdoje statybos projektą, taip pat ir kitus investicinius projektus, jų finansavimui bendrovė svarsto įvairius šaltinius, kurie būtų naudingiausi įmonei operacine ir finansine prasme, įskaitant ir finansavimą iš Europos strateginių investicijų fondo“, - BNS sakė I.Milinienė.
Susisiekimo ministerija poreikio naudotis Junkerio plano lėšomis nemato
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS sakė neįžvelgiantis Europos strateginių investicijų fondo pranašumo, palyginus su bankų šiuo metu siūlomomis finansavimo sąlygomis.
„Junkerio pasiūlytas finansinis modelis yra paskola, kurią reikia grąžinti. Šios dienos situacijoje kuo jis yra pranašesnis, kai bankai teikia paskolas taip pat labai mažomis palūkanomis? Aš nematau didelio pranašumo“, - tvirtino R.Sinkevičius.
Anot ministro, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas Junkerio plano lėšomis tikriausiai iš viso negalėtų būti finansuojamas.
„Mes sakom labai atvirai, kad labai abejotina, ar „Rail Baltica“ projektas bus pelningas, ar jis komerciškai atsipirks. Mes tuo abejojame. Kadangi tai yra nacionalinio saugumo klausimas, kadangi tai yra bendros europinės integracijos klausimas ir dėl to mes gauname 85 proc. finansavimo. Jeigu būtų įrodyta, kad projektas yra atsiperkantis ir naudingas, tokio finansinio lygmens mes niekada nebūtume gavę“, - teigė R.Sinkevičius.
EK investicijų planu siekiama pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų į Europos strateginių investicijų fondą. Jis įkurtas Europos investicijų bankui skyrus 5 mlrd. eurų, o dar 16 mlrd. eurų skiriant iš ES biudžeto. Komisija skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija pritrauks privačių lėšų, kurių suma per trejus metus sieks apie 300 mlrd. eurų.
Finansavimo sutarčių su Europos strateginių investicijų fondu kol kas neturi Lietuva, Latvija, Rumunija, Graikija, Malta ir Kipras.
