priemokos

Nuo gegužės įsigaliojus griežtesnei tvarkai, pagal kurią gydymo įstaigos pacientams privalo užtikrinti paslaugas be papildomų priemokų, pacientų atstovai teigia pastebintys atvejų, kai žmonių vis tiek prašoma susimokėti. Tuo metu Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai teigia, kad dar per anksti vertinti, ar naujoji tvarka veikia. „Padarytas pakeitimas yra teisingas ir reikalingas, žiūrint iš pacientų pusės.

Gyventojams kylant klausimų dėl mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas, Valstybinė ligonių kasa primena galiojančią tvarką. Jei paslaugą apmoka ligonių kasa, apdraustieji ją turi gauti nemokamai tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasa. Mokėti gali būti prašoma tik dviem atvejais – kai pacientas pasirenka brangesnę medicinos priemonę iš patvirtinto sąrašo arba nemedicininę komforto paslaugą.

Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo garsiai ir ilgai aptarinėtas priemokų uždraudimo gydymo įstaigose įstatymas. Iš valdžios tribūnų nestinga pažadų, kad eilės dėl to sumažės ir patekti pas gydytojus tiems, kam labiausiai reikia, galės greičiau. Gyventojai gi piktinasi, kad nepažabojamas privačių įstaigų pasipinigavimas bado akis, ir abejoja, ar priemokų draudimas iš tiesų ką nors pakeis. Daugeliui žmonių itin aktualūs įvairūs diagnostiniai tyrimai, tarp jų – ir brangus radiologinis ištyrimas.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Pagal įstatymą kartu yra numatyti atvejai, kai ir gaudami valstybės apmokamą paslaugą pacientai tam tikrais atvejais galės prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Nuo gegužės 1 dienos laukia pokyčiai – teikdamos valstybės apmokamą paslaugą gydymo įstaigos nebegalės iš pacientų reikalauti priemokų. Tiesa, yra numatyti atvejai, kai bus galima prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą. Naujienų portalas tv3.lt jau primena rašęs, kad Vyriausybė jau yra patvirtinusi sąrašą priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami pacientų lėšomis.

Nuo gegužės 1 dienos gydymo įstaigose įsigalioja daug politinių grumtynių sukėlęs vadinamas priemokų draudimo įstatymas. Tačiau ir gaudami valstybės apmokamą paslaugą pacientai tam tikrais atvejais galės prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą. Aiškėja, kaip veiks naujoji sistema.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Taip pat šiandien Vyriausybė patvirtino medicinos priemonių sąrašą, į kurį įtrauktų priemonių kainų skirtumai galės būti apmokami paciento lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad ministerija sudarė sąrašą paslaugų, už kurias sveikatos priežiūros įstaigos galėtų imti priemokas iš pacientų, jis netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę. Minėtą sąrašą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsipareigojo parengti iki gegužės, kuomet įsigalios įstatyme numatytas draudimas taikyti tokias priemokas, išskyrus už brangesnes priemones ir vadinamąjį komfortą.

Daug diskusijų sukėlęs vadinamasis pacientų priemokų uždraudimo įstatymas įsigalioja jau nuo gegužės 1 d. Pamažu aiškėja, už ką gi pacientams liks galimybė prisimokėti, jei savo iniciatyva pasirinktų brangiau kainuojančią priemonę. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gegužės 1 d. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais uždrausta imti priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos sveikatos pasaugos.

Ilgos eilės pas gydytojus, ypač – tam tikrus specialistus, išlieka didžiulis skaudulys Lietuvoje. Viena to priežasčių – gydytojų trūkumas arba neretai – netolygus jų pasiskirstymas. Kol regionai viliodami vienus specialistus neriasi iš kailio, kiti pasirenka didesniu ar net pilnu krūviu dirbti privačiose įstaigose. Nemažai dirbančių gydytojų – pensinio amžiaus arba esantys per žingsnį nuo jo.

Nauji metai kaip visada atneša pokyčių ir sveikatos apsaugos sistemoje. Žadama, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose sveikatos paslaugų prieinamumas pacientams turėtų pagerėti. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.

2026 m. pacientų laukia svarbūs pokyčiai – nuo gegužės 1 dienos įsigalios įstatymo pataisos, kurios draudžia gydymo įstaigoms iš pacientų imti priemokas.

Kelią Seime skinasi dar vienos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos įstatymų pataisos, kuriomis ketinama numatyti naują tvarką, kokiu prioritetu Lietuvos gydymo įstaigos užtikrins paslaugas gyventojams. Kritikai savo ruožtu įžvelgia ne tik bandymą privačias įstaigas tiesiog „ištinklinti“, bet ir prieštaravimus Konstitucijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė lapkričio pabaigoje Seimo priimtas pataisas, kuriomis gydymo įstaigoms uždrausta iš pacientų imti priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau leista papildomus mokesčius taikyti už brangesnes priemones ir vadinamąjį komfortą. „Prezidentas pasirašė“, – BNS pirmadienį nurodė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Seimas apsisprendė – priemokų be kelių išimčių gydymo įstaigose neliks. Pagal jau nuo gegužės įsigaliojančią tvarką, tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje bus galima gauti tik arba iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamą paslaugą, arba pacientas už ją visiškai mokės iš savo kišenės. Dalis ekspertų kraipo galvomis ir naują tvarką tiesiog vadina eksperimentu. Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją.

Kare dėl pacientų priemokų ir beveik 4,5 milijardo eurų Valstybinio sveikatos fondo dalybų – privačios gydymo įstaigos ir Vyriausybė skelbia paliaubas. Šalys susitaria, kad privačioms įstaigoms valstybinis finansavimas nebedidės. Tačiau jos ir toliau galės reikalauti pacientus primokėti, pavyzdžiui, už gydymo priemones ar komfortą. O kad lengviau būtų pacientams susimokėti būsimas priemokas, draudikai jau ruošiasi pasiūlyti ir naujas draudimo rūšis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį parlamentarai priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad gaunant valstybės apmokamas sveikatos paslaugas iš pacientų negalima prašyti nieko primokėti. Tiesa, yra numatytos kelios išimtys. Už įstatymo pataisas balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 3, susilaikė 8. Didžioji dalis opozicijos narių balsavime nedalyvavo.

Pacientų priemokų reikalus svarstant Sveikatos reikalų komitete nebuvo pažeistos Statute numatytos procedūros. Tai antradienį konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos nariai taip pat paragino posėdžiams pirmininkaujančius komitetų pirmininkus ateityje tiksliau formuluoti balsavimams teikiamus  klausimus. Už tokią parlamentarės Lilijos Vaitiekūnienės pasiūlytą išvadą antradienį neeiliniame posėdyje balsavo 6 etikos komisijos nariai.

Ketvirtadienį apsispręsti dėl draudimo iš pacientų imti papildomas priemokas planavęs Seimas, šį klausimą atidėjo kitai savaitei. Parlamentarai prie jo ketina sugrįžti ateinantį antradienį. Tai nutarė Seimo seniūnų sueiga, atsižvelgusi į tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl galimų procedūrinių pažeidimų svarstant šį klausimą. Atidėti priemokų klausimą pasiūlė opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimui svarstant siūlymą drausti imti iš pacientų papildomas priemokas už valstybės lėšomis finansuojamas medicinines paslaugas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad parlamentą pasieks kompromisinis įstatymų pataisų variantas, kuriame išliks galimybė tam tikrais atvejais primokėti.  „Po įvykusių diskusijų buvo priimtas kompromisinis variantas, kad galimybė pacientams prisimokėti už medicinines priemones išlieka.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) trečiadienį pasirašė susitarimą dėl skaidresnio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų paskirstymo ir vienodų paslaugų standartų visoms gydymo įstaigoms, pranešė ministerija. „Privatus sektorius yra svarbus ir lygiavertis viešojo sektoriaus partneris teikiant gyventojams sveikatos priežiūros paslaugas.

Seimas po svarstymo pritarė daug audringų diskusijų įplieskusioms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma neleisti imti iš pacientų papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. Vis dėlto parlamente liejosi kritika, kad siūlomi pakeitimai situaciją dar pablogins. Antradienį po svarstymo šias Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas įstatymo pataisas palaikė 56 Seimo nariai, 38 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.

Antradienį Seime ruošiantis svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis ketinama uždrausti neteisėtas imamas priemokas gydymo įstaigose bei teikiant projektą dėl sutarčių su ligonių kasomis sudarymo prioritetizavimo viešosioms įstaigoms, dalis medikų organizacijų aktyviai ragina parlamentarus šių pokyčių nepalaikyti.

Kilus šaršalui dėl to, kada pacientas gali būti nukreipiamas nemokamiems tyrimams ir kitoms paslaugoms, ministerija išaiškino, kad mokamos konsultacijos metu gydytojo išrašytas siuntimas jau dabar neatveria kelio valstybės lėšomis kompensuojamam gydymui. Pasak medikų, toks reguliavimas baudžia tik pacientą.

Valdžios ruošiama vadinamoji sveikatos reforma toliau kelia aistras. Ministerijai tvirtinant, kad viskas daroma būtent dėl geresnio paslaugų prieinamumo pacientams, jie patys baiminasi, kad dar labiau strigs eilėse. Medikai gi gąsdina, kad išaugs emigracija ir grįš kyšiai.

Eilė pas gydytoją specialistą – keli mėnesiai, tačiau susimokėjęs gali patekti kad ir tą pačią savaitę. Tokiomis istorijomis, kai turint pinigų eilę galima „apeiti“, pacientai dalinasi ir iš valstybinių įstaigų. Nors valdžia užsimojo uždrausti neteisėtai imamas priemokas, kas dažniausiai pasitaiko privačiose įstaigose, tokios mokamos paslaugos niekur nedings.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teigiant, kad valstybinė medicina nukraujavo tiek, kad jos negelbėjant laukia krachas, dalis medikų ir privatininkai siūlomiems pokyčiams audringai prieštarauja. Jie tvirtina, kad tokiu atveju eilės tik didės, paslaugų kokybė kentės, o medikų daugiau neatsiras. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius konstatavo, kad gyventojų ir medikų laukia gana drastiški pokyčiai.

Miesto poliklinikoje neteikiamos LOR gydytojo, oftalmologo paslaugos, nes ligonių kasos sutartį joms sudariusios su privačiu kabinetu. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad būtent panašioms keistoms situacijoms spręsti ir ruošiami nauji teisės aktų pakeitimai. Opozicija gi atkerta, kad privačios medicinos išstūmimas gyvenimą pacientams tik pablogins.

Siekdama sustiprinti viešąjį sektorių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ne vienų teisės aktų pakeitimus. Siūloma ne tik uždrausti priemokas ir viešosioms įstaigoms skirti prioritetą paslaugoms teikti. Tarp svarstomų idėjų – ir ribojimas gauti valstybės apmokamas paslaugas, jei pirmiausia kreipeisi konsultacijos už savo lėšas.

Nors įstatymo pataisos dėl viešųjų gydymo įstaigų prioritetizavimo jau pasiekė Seimą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vis dar aiškinasi, koks galėtų būti jų siūlomos reformos poveikis. „Visos analizės buvo atliktos prieš teikiant įstatymų paketus ir projektus ir remiantis mūsų atliktomis analizėmis, aiškinamieji raštai buvo parengti ir pateikti kartu su tais dokumentais“, – antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Klausimų apie viešojo medicinos paslaugų sektoriaus stiprinimą sulaukusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė susiginčijo su Liberalų sąjūdžio atstovais – Vyriausybės narė pareiškė, esą šios politinės jėgos nariai atstovauja privačių gydymo įstaigų interesus. Opozicinės partijos atstovai atmetė tokius kaltinimus ir pabrėžė, jog tokiais pasisakymais ministrė nepagrįstai įžeidinėja parlamentarus.

Problemų sveikatos sistemoje sprendimų paieškos – amžinas klausimas politikų darbotvarkėje. Nors pažadų ir pasiūlymų neretai būna kaip iš gausybės rago, rasti kompromisą pavyksta ne visada. Skubios medicinos pagalbos gydytojo Karolio Kilčausko įsitikinimu, šiandien viena esminių bėdų – negebėjimas pasirinkti aiškios krypties, kur link Lietuvos medicina turėtų sukti.

Sveikatos sistemoje ruošiami dideli pokyčiai – Seime toliau juda įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas.  Šiems Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarta Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje po ilgai trukusių diskusijų.

Seime įsibėgėjant vadinamųjų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo svarstymui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovai įsitikinę, kad socialdemokratų ruošiama reforma eilių ne tik nesutrumpins, o pailgins. Kartu jie viešai teikia savo pasiūlymus, kaip gelbėti sveikatos sistemą. Apklausų duomenimis, 73 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad eilės ir paslaugų neprieinamumas yra didžiausia problema sveikatos sistemoje.

Seime svarstant siūlymus dėl įstatymų pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti neteisėtas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, aiškėja, už kokias paslaugas galėtų išlikti galimybė prisimokėti, o už ką tektų pakloti pilną kainą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti įstatymo pakeitimai pirmadienį svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.

Seimui planuojant naikinti priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas medicinines paslaugas, parlamento konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo palikti galimybę pacientams savo iniciatyva pasirinkti brangesnį gydymą. Tokiu atveju jie turėtų sumokėti tik valstybės kompensuojamos ir brangesnės paslaugos kainų skirtumą.  Ji įregistravo tai numatantį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

Parlamentarams svarstant iniciatyvą panaikinti priemokas už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas, Seimo socialdemokratės Orinta Leiputė ir Jurgita Šukevičienė siūlo leisti pacientams savo lėšomis sumokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas. Jos įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

„Nežinau, ar būčiau stojęs į mediciną, jei būčiau žinojęs, kaip viskas šioje sistemoje veikia“, – neslėpdamas apmaudo dėl labiau nei žmogaus gyvybės vertinamų pinigų, valdžios ir biurokratijos, atviravo žinomas šalies gydytojas Martynas Gedminas. Prieš mažiau nei metus trenkęs Joniškio ligoninės durimis buvęs jos vadovas, skubios medicinos pagalbos gydytojas pasakojo ne tik „atsikandęs“ politizuotos medicinos.

Skundai apie tai, kaip sveikatos sistemoje trūksta pinigų, girdimi nuolat. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius sutinka – reikėtų mažiausiai 2 mlrd., kad situacija Lietuvos pacientų atžvilgiu šiuo metu būtų teisingesnė. Vis dėl to nors nemažai Europos šalių papildomas vizito pas gydytoją mokestis nėra neįprastas, jo teigimu, kalbėti apie tai mūsų šalyje būtų galima tik išpildžius bent vieną sąlygą.

Dėl ruošiamų įstatymo pakeitimų, kuriais siūloma uždrausti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, toliau verda aršios diskusijos. Šįkart medikų organizacijos kėlė klausimą, ar išties priėmus įstatymus bus išgelbėta 5000 gyvybių, o, jei pavyks, susigrąžinti 13 proc. medikų išgelbės viešąją sistemą.

Trečiadienį posėdžiausiantis Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) svarstys Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma panaikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas. Ministerija pokyčius numatančius teisės aktų pakeitimus Seimui pateikė dar birželį. SAM teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Cituodama gautą pacientės skundą dėl šiandien sunkiai prieinamų paslaugų, sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė dabartinę situaciją apibūdino kaip kritiškai reikalaujančią pokyčių. Skeptikai gi atkerta, kad norai – gražūs, tačiau abejoja, ar pasirinktos priemonės padės pasiekti tikslus ir dar visko kaip tik nepablogins.

„Panaudoti politinius argumentus sunaikinant sveikatos sistemą, apskritai neskiriant jai finansavimo, kad ji tiesiog kritiškai nusilptų, žaisti tuo politine prasme yra didžiulis neatsakingumas prieš Lietuvos gyventojus“, – emocingai kalbėjo paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė Seime, atsakydama liberalui Eugenijui Gentvilui į jo samprotavimus dėl pozicionuojamos ideologijos.

Daugiau nei pusė gyventojų svarstytų gydytis kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, jei ten galėtų greičiau gauti reikiamas kompensuojamas medicinos paslaugas, parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter research“ naujausias tyrimas. Apklausa taip pat atskleidė, jog gyventojai neigiamai vertina daugelį šalyje planuojamų pokyčių sveikatos sistemoje.

Kandidatė į premjeres Inga Ruginienė sako, kad siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas yra geras sprendimas, tačiau neatmeta galimybės jį koreguoti.

Daugiau nei 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planams panaikinti galimybę pacientams registruotis pas konkretų gydytoją ir savo iniciatyva pasirinkti papildomas paslaugas bei geresnes sąlygas gydymo įstaigose už jas susimokant. Šiuos duomenis atskleidė naujausias rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter research“ tyrimas. 79 proc.

Naujausias kompanijos „Spinter research“ atliktas tyrimas rodo, jog dauguma gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui panaikinti priemokas už valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.  „Absoliuti dauguma neigiamai vertina pacientų teisių suvaržymą savo iniciatyva pasirinkti brangiau kainuojančius ar papildomus tyrimus, medžiagas, medicinos paslaugas, už tai prisimokant“, – rašoma pranešime.

Gyventojai skundžiasi dėl įvairių bėdų sveikatos sistemoje, bet kone viena didžiausių jų – ilgos eilės pas gydytojus. Pastaruoju metu iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasipylė pluoštas įvairių iniciatyvų, kaip pagerinti prieinamumą pas gydytojus. Vis tik nors vienos jų jau yra svarstomos įstatymu pavidalu Seime, dėl kitų – dar tik galvojama.