Po trumpos pertraukos ministrė susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį Seime vėl buvo apipilta klausimais dėl ruošiamos sveikatos sistemos pertvarkos. Ministrė remta prie sienos ne tik prašant pateikti ruošiamų pokyčių vertinimo analizę, bet ir paaiškinti, kaip vis tik ketinama sumažinti eiles pas gydytojus.
Pinigai privačioms įstaigoms – tik kas liks?
Liberalas Simonas Kairys teigė niekaip neišgirstantis argumentų, kodėl panaikinus priemokas ir sumažinus finansavimą privačioms įstaigoms eilės galėtų sumažėti.
„Kaip iš esmės dėliojasi įvykių seka? Ši valdančioji dauguma pabrangina draudimą, kuris leidžia, tarkime, pasidaryti tam tikrus tyrimus, turėti kažkokias paslaugas metų bėgyje, ypač kalbant apie privačias medicinos įstaigas. Tada dar kalbate, kad reikia perdėlioti sistemą taip, kad iš esmės valstybės biudžeto lėšas atimti iš privačių gydymo įstaigų. Kitaip tariant, tegu pirmiausia jas išnaudoja biudžetinės įstaigos ir tik tada, kiek liks, teks privačioms, jeigu teisingai suprantu.
Tai koks klausimas, viena vertus, jūsų siekis yra mažinti eiles, kita vertus, (...) panaikinus priemokas tikrai nemenka dalis tų pacientų, kurie kreipėsi į privačias įstaigas, neturės kito pasirinkimo ir ateis į tas pačias biudžetines įstaigas ir jokių jūs ten eilių nesumažinsit. Tiesiog prikviesite tam tikrą dalį žmonių, kurie tų priemokų pagalba nuimdavo krūvį ir tos eilės kažkaip vienaip ar kitaip susireguliuodavo.
Tai kur čia yra sprendimo efektyvumas? Ar nusitaikyta į realų problemos sprendimą, ar tai tiesiog yra ideologinė agenda (darbotvarkė – red. past.), kad biudžetinis sektorius būtų labiau pučiamas, o apie efektyvumą ir kitus dalykus mąstant mažiausiai“, – klausė Liberalų sąjūdžio atstovas.
Paslaugų nėra poliklinikoje, nes jas teikia privatus kabinetas
M. Jakubauskienė akcentavo, kad nėra norima kažkam skirti daugiau ar mažiau pinigų. „Kai kalbame apie lėšų dalinimą ir viešojo sektoriaus stiprinimą suteikiant pirmenybę sudaryti sutartį, nekalbame apie tą paveikslą, kai pasakai, kad tas lėšas pirmiau duosi valstybinėms gydymo įstaigoms ir kažkokį likutį – privačioms gydymo įstaigoms.
Pasak ministrės, dabar paslaugų teikimo prieinamumas yra apribotas sutarčių sudarymo tvarkų keistenybių ir t.t.
Mes sprendžiame visai kitą problemą ir į šitą paveikslą reikėtų žiūrėti kompleksiškai. Turime labai daug situacijų, kada savivaldybėje ligoninė, pavyzdžiui, neturi sutarties vaikų chirurgo paslaugoms teikti. Kodėl? Todėl, kad yra įsikūręs privatus gydymo centras ir ligonių kasos jau yra sudariusios sutartį su privačia gydymo įstaiga.
Galime įsivaizduoti ambulatorinių konsultacijų lygmenyje vaikų chirurgo paslaugų apimtį, tyrimų, intervencijų lygį, tačiau yra paradoksali situacija, kad dėl sutarties, juridinių dalykų ligoninė negali teikti vaikų chirurgo paslaugų. Tai šitas pirmenybės klausimas pirmiausia sprendžia tas viešųjų įstaigų absurdiškas situacijas, kurios yra susidariusios“, – komentavo ji.
SAM vadovė pateikė ir kitą pavyzdį, kad daugelyje Lietuvos savivaldybių yra susiklostę santykiai, kada, pavyzdžiui, miesto poliklinikoje neteikiamos LOR, oftalmologo konsultacijos, nes sutartys jau yra sudarytos su regos, optikos centrais ir pan.
„Tai pirmiausia kalbame ne apie lėšas, o apie sveikatos prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams tada, kai paslaugų teikimo prieinamumas yra apribotas sutarčių sudarymo tvarkų keistenybių ir t.t. Taigi šitas mūsų įstatymo pakeitimų paketas pirmiausia sprendžia šių „juodųjų“, „aklųjų“ dėmių buvimą sistemoje.
„Nes visus varu suvarius į viešojo sektoriaus įstaigas, ten tiesiog „dusime“ ir labiausiai nukentės žmogus, pacientas“, – sakė S. Kairys.
Ir tos sudarytos sutartys, leiskite priminti retrospektyviai, pernai, užpernai, ši situacija yra susiklosčiusi iš anksčiau ir dabar mes sprendžiame šias problemas paslaugų nebuvo viešajame sektoriuje dėl paradoksalių sutartinių santykių prioritetine tvarka sudarytų su tomis gydymo įstaigomis, kurios negali užtikrinti viso spektro paslaugų“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Ji antrino liberalui, kad sistemos efektyvumo klausimas yra labai svarbus, todėl viešojo sektoriaus stiprinimas apima ir veiklas viešojo sektoriaus įstaigų efektyvumo gerinimui: „Ir šiandien ta situacija, kurią ir jūs paminėjote, kad dalis gydymo įstaigų jau „yra minuse“, to priežastys yra kelios. Be abejo, yra finansavimo klausimas, tai labai svarbus ir lėtinis, neišspręstas klausimas. Antra svarbi labai priežastis yra sveikatos priežiūros įstaigų valdymas ir vadyba viešajame sektoriuje.“
„Varu suvarys į viešąsias įstaigas ir ten dusime“
Reaguodamas S. Kairys vis tiek teigė pasigendantis dėmesio pacientui. „Jūs stiprinat viešąjį sektorių, jo institucijas, kas galėtų būti kaip ir tikslu, dėl to gal mes nesiginčijame, bet jūsų kalboje nėra matomas pacientas, jo kelias ir trukmė arba, kitaip tariant, eilių mažinimas.
Ir viską, ką jūs padarysite iš sistemos, kuri daugmaž leidžia dar turėti kažkokį sveiką santykį, bandydami neva mažindami eiles jas tiesiog padidinsite. Nes visus varu suvarius į viešojo sektoriaus įstaigas, ten tiesiog „dusime“ ir labiausiai nukentės žmogus, pacientas. Kitaip tariant, tas asmuo, kurį mes labiausiai ir atstovaujame“, – kalbėjo Seimo narys.
Ministrė atkirto, kad visų šių pokyčių epicentre ir yra tik pacientas. „Be abejonės, paslaugų teikėjas yra įstaiga, bet pavyzdžių yra apstu, turiu sąrašus į emailus žmonių, kurie mums rašo savo nusiskundimus, kad negauna tokios ir tokios paslaugos gydymo įstaigoje. Kai mes pasiaiškiname, paaiškėja, kad poreikis yra patenkintas sudarant sutartį su įstaigomis, kurios neturi galimybės visa apimtimi suteikti paslaugas.
Todėl visų šitų sprendimų epicentre, be abejonės, yra pacientas ir jo poreikiai. (...) Nelabai galiu suprasti, kur tas varymas kažkur atsiranda, yra žmonės, kurie pagal socialinį ekonominį statusą yra pajėgūs gauti paslaugas ir jie kaip gavo jas, taip ir gaus, bet labiausiai mes kalbame apie tas pažeidžiamas visuomenės grupes“, – komentavo M. Jakubauskienė.
Sutartis sudarytų aiškiu prioritetu
Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu numatoma, kad sutartys paslaugoms pirmiausia būtų sudaromos su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių viešosiomis ir biudžetinėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.
Jei pastarosios negali užtikrinti nustatyto šių paslaugų teikimo masto, sutartys dėl tos dalies paslaugų sudaromos su kitomis LNSS viešosiomis ir biudžetinėmis įstaigomis.
Tik tuo atveju, jei valstybinės gydymo įstaigos tų paslaugų užtikrinti negali, sutartys dėl tos dalies paslaugų sudaromos su privačiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis VLK yra sudariusi sutarties dėl šių paslaugų teikimo.
Jei ir jos negali užtikrinti viso nustatyto tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, sutartys sudaromos ir su tomis privačiomis įstaigomis, su kuriomis ligonių kasos nėra sudariusios sutarties.
Numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nustatytas teikimo mastas neužtikrinamas, minimalius kiekius, dėl kurių gali būti sudaromos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, nustato sveikatos apsaugos ministras.

