pinigai

Pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pajamų šaltinis Europoje. Apie du trečdaliai pensininkų pajamų Europos Sąjungoje (ES) gaunama iš valstybinių pensijų ir išmokų. Nepaisant to, vyresnių nei 65 metų žmonių pajamos sudaro tik apie 86 proc. vidutinių visų ES gyventojų pajamų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Baltijos šalyse šis santykis sumažėja iki mažiau nei 70 proc.

Nekilnojamojo turto, automobilių, pelno – ekonomistas Algirdas Bartkus prognozuoja, kad šiuos mokesčius valdžia dar padidins ateinančiais metais. Ar turime planą, kaip gyvensime 2026-aisiais ir kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu, ekonomistu, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ vedėju Mariumi Dubnikovu.

Nuo 2026 metų Lietuvoje keičiasi antros pakopos pensijų kaupimo sistema – ji tampa savanoriška, o gyventojams suteikiama galimybė pasitraukti iš kaupimo.

JAV dainininkė Beyonce tapo milijardiere, pirmadienį pranešė žurnalas „Forbes“ – ji tik penkta muzikantė, kuriai pavyko pasiekti tokį rezultatą. 44 metų atlikėja įstojo į išrinktųjų klubą, kuriam priklauso jos vyras, reperis Jay-Z, taip pat Taylor Swift, Bruce‘as Springsteenas ir Rihanna, rašoma leidinyje, kuris garsėja savo sudaromais turtingiausių pasaulio žmonių reitingais. Pelningi metai Beyonce pasiekė šią ribą po kelerių labai pelningų metų.

Kas 50, kas 100, o kas ir visą tūkstantį eurų per Naujųjų sutiktuves planuoja „paleisti“ į orą. Fejerverkų pardavėjai tikina, kad šiemet žmonės nusiteikę trankiau ir įspūdingiau švęsti Naujuosius, tad iš lentynų „šluoja“ įvairiausias pirotechnikos priemones. Pareigūnai griausmingai švęsti nusiteikusius įspėja: fejerverkus reikia naudoti atsakingai – negalima jų leisti bet kur ir bet kada.

Finansų ministerija siūlo per kelerius metus padidinti nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinį kapitalą dar 412 mln. eurų, kad 2028-ųjų pabaigoje jis siektų 765,44 mln. eurų.  300 mln. eurų būtų skirta iš 2026–2028 metų valstybės biudžeto – po 100 mln. eurų kasmet, o dar 112 mln.

Artėjant Naujiesiems, kai gyventojai galės trauktis iš antros pakopos pensijų fondų ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, politikai svarsto, ką darys su savo pinigais. Vieni parlamentarai galvoja sutaupyti vaikams, kiti svarsto apie naujus pirkinius, pavyzdžiui, buitinę techniką. O kai kurie TV3 žinių kalbinti politikai išsisukinėja: tai atsiims ar neatsiims savo sukauptus pinigus, nors jau planuoja, kur juos dės.

Kaunietis Lukas net 5 metus nemokėjo teismo priteisto išlaikymo dukrai. Dėl to vyras atsidūrė teisiamųjų suole, kur visais įmanomais būdais stengėsi išsisukti nuo atsakomybės. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje 36 metų Lukas beveik penkerius metus vengė vykdyti teismo sprendimą ir nemokėjo dukrai priteisto išlaikymo. Per šį laikotarpį susidarė 4 910 eurų skola, kurią, pagal nustatytą tvarką, buvo perėmusi valstybė, dengdamas šią sumą vaiko išmokomis.

Sostinės gyventojas, paspaudę į telefoną atsiųstą nuorodą dėl neva laimėto prizo, prarado 23,7 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, nuo sukčių nukentėjęs vilnietis į teisėsaugą kreipėsi šeštadienį 11.29 val.  1962 metais gimęs vyras nurodė, kad gruodžio 26 dieną apie 19.15 val.

Pastarieji metai finansų rinkose buvo kupini kontrastų – spartus technologijų sektoriaus augimas ir dirbtinio intelekto bumas kėlė akcijų kainas į rekordines aukštumas, tačiau tuo pat metu investuotojai gyveno nuolatinėje įtampoje dėl aukštų palūkanų, geopolitinių rizikų ir galimos recesijos. Artėjant 2026 metams, ekspertai vertina, ar ekonomikos skatinimas ir mažėjančios palūkanos bus pakankamas pagrindas tolesniam rinkų augimui.

Valstybės gynybos fondą šiemet iš viso sudaro daugiau nei 240,1 mln. eurų, kitąmet šios lėšos turėtų augti beveik tris kartus – siekti 700,3 mln. eurų, kartu numatant maždaug milijono eurų mažėjimą dėl Seime priimtų akcizų pokyčių, skaičiuoja Finansų ministerija. Gynybos fondą sukūrė praėjusius kadencijos Seimas, jam finansuoti nuo šių metų padidinti mokesčiai – 1 proc.

Kūrybinių profesijų atstovai dažnai gyvena intensyviu ritmu, žongliruoja keliomis veiklomis, todėl apie finansinę ateitį galvoti nėra lengva. Aktorė, rašytoja ir režisierė Elžbieta Latėnaitė, sako, kad būtent dėl to svarbu šią temą prisijaukinti – be baimės ir su pagarba sau. Pasak jos, ateities planai nebūtinai turi būti dideli ar ambicingi – kartais pakanka sustoti minutei ir įsivertinti ilgalaikius tikslus.

Seimas pritarė idėjai apriboti gyventojų skolinimąsi per tarpusavio skolinimo platformas bei taip apsaugoti žmones nuo per didelės finansinės rizikos. Parlamentas antradienį priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis įvedamas skolinimo per tokias platformas limitas – fiziniai asmenys vienam gavėjui per metus nuo pirmos paskolos galės paskolinti iki 1 tūkst. eurų. Tam pritarė 75 parlamentarai, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.

Per praėjusius metus Sostinės regione buvo sukurta 45,8 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – 36,2 mlrd. eurų, BVP vienam gyventojui siekė 41,5 tūkst. eurų ir viršijo visų likusių šalies regionų vidurkius, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lyginant su 2023 m., Sostinės regione BVP pernai padidėjo 2,9 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 3,2 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis.

Pinigų tema retai palieka žmones abejingus, o diskusijos apie pensijas dažnai sukelia dar stipresnių emocijų. Netrukus daugiau nei 1,4 mln. žmonių Lietuvoje turės priimti sprendimą dėl savo finansinės ateities – pasilikti II pakopoje ar pasitraukti.

Iš bankų tikimasi aiškios ir suprantamos informacijos apie jų paslaugų kainas, nes tai yra susiję su klientų pinigais. Visgi praktikoje ne viskas visuomet įvyksta taip sklandžiai, kaip būtų galima tikėtis. Bankų taikomi mokesčiai neretai kelia klausimų net ir ilgamečiams klientams. Tos pačios paslaugos kaina oficialiame banko kainoraštyje ir interneto banke gali skirtis net 2,5 karto. Ir, aišku, ne kliento, o banko naudai.

Kompensacines išmokas už auklių prižiūrimus vaikus gaus ir studijuojantys tėvai.  Tokią galimybę suteikė Seimas, ketvirtadienį priimdamas tai numatančias įstatymo pataisas. Jas vienbalsiai palaikė 74 parlamentarai.  Seimui pritarus, nuo kitų metų birželio kompensacinė išmoka taps prieinama ir toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų ar globėjų mokosi pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas, studijuoja aukštojoje mokykloje, doktorantūroje ar rezidentūroje.

Įgyvendindamos Pensijų kaupimo įstatymą, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrės patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų fondų dalyvių dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis. Tai reiškia, kad sergantieji šiame sąraše įtrauktomis ligomis nuo 2026 metų pradžios įgis teisę be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos, rašoma pranešime spaudai.

Penktadalis Lietuvos gyventojų teigia, kad santaupų jiems pakaktų tik vienam–dviem mėnesiams, o 8 proc. jų neturi visai, rodo naujausia apklausa. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, vyresni (60–74 metų) žmonės be įprastų pajamų dažniau nurodo galintys gyventi finansiškai stabiliai bent pusmetį ar net virš metų (atitinkamai 22 proc. ir 24 proc.

Elektroninių pinigų įstaigai „Zen.com“ skirta 1,8 mln. eurų bauda už tai, kad ji neužtikrino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tinkamo klientų rizikos vertinimo, bei už kitus pažeidimus.  Lietuvos bankas (LB) pranešė nustatęs, kad įstaigos vidaus kontrolės procedūros turėjo didelių trūkumų, o klientų santykių ir sandorių stebėsena buvo netinkama ir nepakankama, kad užtikrintų rizikų valdymą, aptiktų neįprastą ar įtartiną klientų veiklą. Pavyzdžiui, „Zen.

Kiekvienas, bent kartą užsukęs į dėvėtų drabužių parduotuvę, slapta tikisi netikėto radinio – gal vertingo daikto, gal paslėptos istorijos, gal net didelės sėkmės, tačiau taip nutinka retai. Vis dėlto vienam JAV vyrui neįtikėtinai pasisekė – tiek, kad jo istorija akimirksniu išplito internete. Vyras atvirauja, kad vienas paprastas pirkinys pavirto į „geriausią dieną dėvėtų drabužių parduotuvėje“ ir jam uždirbo šimtus dolerių.

Per šventes dovanas ne tik įteikiame, bet ir patys jų sulaukiame. Vis tik jos ne visuomet atliepia mūsų lūkesčius, todėl dalis dovanų nugula stalčiuose, būna atiduodamos ar net perdovanojamos. Tuo metu dovanų kortelę ar kuponą gavę lietuviai sugalvoja gudrybių, kaip vietoje nereikalingų daiktų pirkimo korteles išsikeisti į pinigus. „Gal trečius metus iš eilės gaunu „Akropolio“ dovanų kortelę. O man nieko nereikia – viską dabar turiu. Tai tektų vėl kažką vien iš reikalo pirkti.

Nors mokėjimo korteles renkasi daugiau kaip pusė šalies gyventojų, sparčiai auga skaitmeniniai atsiskaitymai. Išmaniaisiais įrenginiais atsiskaito ketvirtadalis žmonių, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. „Matome didėjantį atvirumą naujoms mokėjimo galimybėms ir domėjimąsi skaitmeninėmis inovacijomis. Tai rodo žmonių lūkesčius dėl patogių, saugių ir greitų atsiskaitymo būdų.

Artėjant naujiems metams vis dažniau kalbama apie tai, kaip keisis lietuvių pajamos ir kurioms gyventojų grupėms metai bus palankiausi. Ekonomistai sutaria, kad atlyginimai augs lėčiau nei iki šiol, tačiau dauguma gyventojų vis tiek pajus tam tikrą finansinį pagerėjimą. Vis dėlto pokyčiai bus nevienodi – vieniems jie pasijaus ženkliai labiau, nei kitiems.

Klastinga bendradarbė išviliojo iš Aldonos 30 tūkst. litų. Moteris išsigandusi – jos ieško antstoliai, nes sąskaitoje atsirado didžiulis minusas. Anot antstolės, manipuliuoti itin gerai mokanti Nelė turi ne vieną bylą, kurioje žmonės skundžiasi šios moters apgauti. Aldona prašo pagalbos – bijo, kad gali atsidurti kalėjime. Aldona tikina, kad Nelė pasinaudojo jos silpnumu – pamačiusi, jog moteris palūžusi, ėmėsi klastingų melų ir manipuliacijų, taip išviliodama 30 tūkst. litų.

 Bendra gyventojų skolų suma šalyje per metus išaugo 92 mln. eurų ir šiuo metu siekia 3,659 mlrd. eurų, rodo Lietuvos antstolių rūmų (LAR) sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. „Skolų mastas Lietuvoje išlieka labai didelis. Vidutinės kreditoriams negrąžintų skolų sumos taip pat didėja“, – pranešime teigia LAR prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis. LAR duomenimis, vidutinė antstolių išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru – nuo 2 697 iki 2 778 eurų.

Valstybėms nuolat tenka spręsti, kaip surinkti pakankamai lėšų į savo biudžetą, o šis klausimas tampa vienu svarbiausių politinėje darbotvarkėje. Didėjant visuomenės lūkesčiams dėl geresnių viešųjų paslaugų, modernios infrastruktūros ar tvaresnės socialinės apsaugos sistemos, valdžios institucijos turi nuolat ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti išlaidas ir pajamas.

Tokio brangaus vakaro istorijoje dar nebuvo. Moteris po pasisėdėjimo mieste su draugais liko apstulbusi – jos banko programėlė rodė, kad ji skolinga daugiau nei 46 mlrd. eurų. Tai buvo suma, kurios, kaip pati sakė, „neįmanoma net suvokti“, o realus jos sąskaitos likutis buvo vos apie 70 eurų, rašo ladbible.com. Šokas, kurį sunku įsivaizduoti Maddie McGivern, grįžusi po pasibuvimo mieste su draugais, pasitikrino savo banko sąskaitą... ir išvydo kosminę skolą.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje spalį mokėjo informacinių technologijų (IT) įmonė „Wannaby“  – visą arba ne visą mėnesį dirbę du jos darbuotojai uždirbo vidutiniškai 50,9 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Latvijos kapitalo vėjo parkų plėtotojos „Utilitas Wind“ šešių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 28,5 tūkst. eurų, JAV IT gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 19 darbuotojų – 21,7 tūkst. eurų.

Trys broliai, tvarkydami neseniai mirusios motinos namus Kalifornijoje, visiškai netikėtai aptiko komiksą, kuris tapo brangiausiu kada nors parduotu tokio tipo leidiniu. Po dėžėje sudėta senų laikraščių krūva jie rado 1939 m. „Superman No. 1“ – pirmąjį „Supermeno“ žurnalą. Šis beveik 100 metų senumo egzempliorius aukcione buvo parduotas už įspūdingą 9,12 milijono dolerių (7,91 mln. eurų) sumą, rašoma fakt.pl.

Lietuvos darbo rinka išlieka labai nevienoda – vieni gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, kad išgyventų, o kiti per mėnesį gauna pajamas, prilygstančias vidutiniam metiniam atlygiui. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad dalis įmonių savo darbuotojams moka ypač aukštus atlyginimus, siekiančius ir daugiau nei 20 tūkst. eurų prieš mokesčius.

Žinomas verslininkas Tadas Burgaila, patraukiantis dėmesį per televiziją ir tarp krepšinio aistruolių, viešėdamas LRT laidoje „Stonkus tiesiogiai“, atskleidė netikėtą savo charakterio savybę, kuri dar labiau nustebino klausytojus ir žiūrovus. Verslininkas T. Burgaila laidoje kalbėjo ne vien apie tai, kaip paauglystėje įkūrė savo pirmąją įmonę ar apie santykį su žmona, su kuria susipažino jau būdamas pirmokas, bet ir pabrėžė ypatingą atsidavimą bendravimui su aplinkiniais.

Bitkoinos kursas penktadienį nukrito žemiausiai per pastaruosius septynis mėnesius – iki 85 tūkst. JAV dolerių, pasaulinėms technologijų kompanijų akcijų išpardavimo nuotaikoms dėl susirūpinimo galimu dirbtinio intelekto burbulu išplitus ir į rizikingų aktyvų rinkas, rašo „Trading Economics“. Ketvirtadienį pasaulio akcijų kainos trumpam buvo atsigavę po lustų milžinės „Nvidia“ pranešimo apie pelno šuolį, tačiau tai investuotojų nerimo dėl galimo minėto burbulo neišsklaidė.

Policijos pareigūnai dar kartą perspėja gyventojus apie vis labiau plintančias telefoninių sukčių pinkles. Socialiniuose tinkluose policija reguliariai dalijasi tikrais atvejais, kai žmonės praranda dideles pinigų sumas, patikėję tariamais konsultantais, kompensacijomis ar kitais melagingais pažadais. Šį kartą socialiniame tinkle „Facebook“ policijos virtualus patrulis įspėjo apie dar vieną incidentą – skambutį, kuris vienai moteriai kainavo net 5 tūkst. eurų.

Sukčiai iš moters Vilniuje išviliojo daugiau nei 75 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė policija. Pinigai iš 1972 metais gimusios moters rudenį buvo išvilioti, kai jai būnant namuose Vilniuje bei internetinėse platformose ieškant darbo, telefonu susisiekė nepažįstami asmenys. Jie prisistatė būrimo paslaugų teikėjais, galinčiais pagerinti emocinę būklę. Per pastarąją parą Lietuvoje fiksuoti dar du atvejai, kai sukčiai iš žmonių išviliojo daugiau nei 10 tūkst. eurų siekiančias sumas.

Per tris 2025 m. ketvirčius mažmeninės prekybos tinklas UAB „Gulbelė“ pasiekė didesnę nei 40 mln. eurų apyvartą. Lyginant su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kuomet siekė 37 mln. eurų, ji padidėjo 9 proc., rašoma pranešime spaudai. UAB „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko teigimu, šį rezultatą lėmė atnaujintas prekių krepšelis ir nuosekli plėtra. „Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius išplėtėme tinklą iki 70 krautuvių, kurių dalis buvo atnaujintos.

Sukčiai iš dviejų uostamiesčio gyventojų ir vilnietės pasisavino 19,8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, pirmadienį teisėsauga sulaukė 1949 metais gimusios moters pareiškimo. Jame uostamiesčio gyventoja nurodė, kad nuo šių metų rugpjūčio 4 iki lapkričio 13 dienos nepažįstami asmenys apgaule per kelis kartus išviliojo  8 tūkst. eurų.  Tą pačią dieną į Klaipėdos policiją kreipėsi 1957 metais gimusi moteris.

Kitąmet atsiradus galimybei gyventojams iš pensijų fondų atsiimti antroje pakopoje kauptas lėšas, „Sodra“ teigia sulaukianti vis daugiau klausimų dėl įsigaliosiančios reformos. Anot institucijos atstovės Malgožatos Kozič, tai aiškiai signalizuoja, jog visuomenei trūksta informacijos apie pasikeitimus.

Daliai parlamentarų įregistravus siūlymą gynybai skirti tik 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o likusią sumą – 0,38 proc. BVP – nukreipti vidaus saugumui ir keliams, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, jog tai – nepriimtina.  „Tai yra visiškai nepriimtina pozicija“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Matulionis.  Kaip skelbta anksčiau, siūlymą gynybai skiriamų lėšų dalį sumažinti iki 5 proc.

Prie lauko staliuko pareigūnai rado sėdintį vyriškį. Restorano darbuotojai nurodė, kad tai asmuo, kuris vengia sumokėti už vakarienę. Anot piliečio, valgė keliese, tačiau bičiuliai pabėgo, o jį paliko su neapmokėtomis sąskaitomis. Situaciją užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Vyras žadėjo susimokėti kitą dieną. Tik bėda – restoranai įprastai neduoda maisto į skolą. Panašu, kad pilietis išties neturėjo nė cento, tad restorano darbuotojams teko rašyti pareiškimą policijai.

Kartais gyvenimas pateikia siurprizų, kurie priverčia suabejoti tikrove. Vienam vyrui Jungtinėse Valstijose pakako vos 440 eurų, kad jo pirkinys aukcione virstų pasaka apie sėkmę. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti spintelė pasirodė esanti tikras lobis – jos viduje slėpėsi seifas su 7,5 milijono dolerių (apie 7 milijonais eurų) grynaisiais.

Didžiausias Europos pramonės konglomeratas „Siemens AG“ ketvirtadienį pranešė apie trečius finansinius metus iš eilės skaičiuotą grynąjį pelną, kurį jo vadovai susiejo su augimu tokiose srityse kaip programinė įranga ir dirbtinis intelektas. Pasak pranešimo, per kartu su rugsėju pasibaigusius finansinius metus uždirbta 10,387 mlrd. eurų grynojo pelno – 16 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o pardavimų pajamos didėjo 4 proc. iki 78,9 mlrd. eurų. Užsakymų portfelis plėtėsi 5 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino ketvirtąjį Lietuvos prašymą išmokėti 514,5 mln. eurų (atskaičius avansus) šaliai skirtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, ketvirtadienį pranešė Komisija. Lietuva sėkmingai įvykdė 39 iš 40 Europos Sąjungos (ES) Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų reformų ir investicijų rodiklių, susijusių su trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dotacijos dalimis, nusprendė naujausią šalies mokėjimo prašymą įvertinusi EK.

Jau nuo kitų metų pradžios įsigalioja II pakopos pensijų reforma, kuri per du metus gyventojams leis atsiimti iki tol sukauptas lėšas. Ekonomistai jau skaičiuoja, kiek pinigų neteks pensijų fondai ir kiek atsiimtų lėšų bus tiesiog panaudotos vartojimui.   SEB bankas prognozuoja, kad kitąmet II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto.

Kiekvienas šeštadienis su TV3 žiniasklaidos grupe ir žaidimu „Kas po kiek?“ kviečia įdomiausių kainų spėlionėms. O šįkart žaidime ne tik prisiminsime populiarųjį serialą „Squid game“, bet ir bandysime sužinoti, kiek žmonės pakloja už populiarius, tačiau ne kiekvieno akiai patrauklius batus!   Šio vakaro žaidime antrakursis teisės studentas Arijus į studiją atvyks su draugais. Tauras studijuoja globalią rinkodarą, o Martynas – teisę. Kitoje pusėje komandos kapitonas bus Jevgenijus.

Sukčiai Vilniuje iš keturių moterų išviliojo daugiau nei 36,4 tūkst. eurų, skelbia Policijos departamentas. Ketvirtadienį 1948 m. gimusi moteris apie 16 val. sulaukė nepažįstamų rusakalbių asmenų skambučio. Jie, prisistatę telekomunikacijų įmonės darbuotojais, apgaule išviliojo 8 tūkst. eurų Penktadienį apie 11 val.

Statutiniams pareigūnams kritikuojant kitų metų biudžete jiems numatytas lėšas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė sako, jog finansavimas neturėtų priklausyti nuo politikų malonės.

Kas 6-as Lietuvos gyventojas blogai vertina savo finansinę padėtį, o 3 proc. pripažįsta, kad pinigų neužtenka net maistui. „Citadele" banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad tokie duomenys atskleidžia gilėjančią visuomenės atskirtį – nors šalies ekonomika auga, dalis gyventojų susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pažymi, kad kas 5-as šalies gyventojas gyvena skurdo rizikoje.

Antradienį Europos Sąjungos šalys patvirtino 1,8 mlrd. eurų išmokėjimą karo nuniokotai Ukrainai pagal bloko ilgalaikę finansinės pagalbos programą.  Šis finansavimas skirtas tam, kad Kyjivas galėtų toliau vykdyti viešąjį administravimą.  Pinigai skirti šalies atsigavimui, atstatymui ir modernizavimui Išmoka yra 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų pagalbos paketo, skirto 2024–2027 m., dalis.