„Natūralu, kad mes, kaip socialdemokratai, išgirdome savo rinkėjus ir galvojame, kad valstybė privalo pasirūpinti pirmąja pensijų pakopa, o verslas, antrosios pensijų pakopos fondai – jie turi galvoti apie tai, kaip įtikinti žmones nesitraukti ir kaupti toje sistemoje“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo J. Zailskienė.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovės, sprendimus dėl antrosios pakopos sistemos priima patys žmonės – dar neįsigaliojus pensijų reformai beveik pusė kaupiančiųjų buvo sustabdę įmokas į fondus.
Tai, ministrės manymu, demonstruoja, jog pasitikėjimas antrąja pakopa tarp gyventojų šlubavo.
„Žmonės patys priima sprendimus dėl to, ką jiems daryti – ar likti antrojoje pensijų pakopoje, ar ne. Antrojoje pakopoje sausio 1 d. buvo 1,4 mln. asmenų, tačiau sustabdžiusių savo mokėjimus buvo beveik pusė – tik 775 tūkst. aktyviai dalyvavo antrosios pakopos kaupime. Tai rodo, kad beveik 50 proc. kaupiančiųjų apskritai nepasitikėjo sistema“, – teigė J. Zailskienė.
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis perkeliama į pirmos pakopos pensiją.
Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Kaip skelbė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), per sausį prašymus nutraukti kaupimą pateikė apie 21 proc. antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių – daugiau nei 300 tūkst.
