Policijos duomenys rodo, kad sukčiai dažniausiai taikosi į vyresnio amžiaus žmones, skambina telefonu, siunčia suklastotas nuorodas ar prisistato įvairių institucijų darbuotojais. Vis dėlto nuo šių pinklių neapsaugotas nė vienas.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo nuo šių metų vasario 1 dienos registruotus sukčiavimo atvejus ir išskyrė dažniausiai pasitaikančias schemas, kuriomis nusikaltėliai išvilioja gyventojų pinigus.
Prisistato banko darbuotoju arba policijos pareigūnu
Remiantis policijos suvestinėmis, tai viena dažniausių pastaruoju metu fiksuojamų sukčiavimo schemų – gyventojams paskambinę asmenys prisistato banko darbuotojais ir praneša apie neva vykdomas įtartinas operacijas jų sąskaitose.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai paskambina žmogus, kuris prisistato policijos pareigūnu ir teigia, kad atliekamas tyrimas. Sukčiai įtikina, kad pinigus būtina apsaugoti.
Tokiais atvejais aukos neretai įkalbamos pinigus perduoti į namus atvykusiam asmeniui arba pervesti į nurodytas sąskaitas.
Policijos duomenimis, per tokias apgaules gyventojai netenka nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų. Vienu atveju Vilniuje moteris prarado net 80 tūkst. eurų.
Prisistato elektrikais, santechnikais ar net VMI atstovais
Dar viena labai paplitusi schema – kai sukčiai prisistato įvairių įstaigų darbuotojais: elektros tinklų, vandens ar dujų bendrovių, telekomunikacijų įmonių ar net Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovais.
Dažnai gyventojams aiškinama, kad vykdomi patikrinimai ar registracija dėl galimų finansinių nusikaltimų. Pokalbio metu žmonėms pasakoma, kad jų pinigai gali būti pavogti arba naudojami nusikaltimams.
Tuomet pasiūloma padėti tyrimui ir pinigus perduoti neva atvykusiam pareigūnui.
Tokiu būdu gyventojai praranda ir po 10–40 tūkst. eurų, o kartais ir daugiau.
Netikros svetainės ir pavojingi el. laiškai
Sukčiai taip pat aktyviai siunčia elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kuriose pateikiamos nuorodos į suklastotas bankų svetaines.
Gyventojams pranešama, kad būtina atnaujinti banko paskyros duomenis arba patvirtinti mokėjimą. Paspaudus nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, pinigai akimirksniu pervedami į sukčių sąskaitas.
Policijos duomenimis, tokiu būdu žmonės praranda nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
Vienu atveju nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuota daugiau nei 20 tūkst. eurų.
Žinutės apie neva pristatomą siuntą
Dar viena dažna schema – siunčiamos žinutės apie neva pristatomą siuntą.
Žinutėje pateikiama nuoroda, kuri nukreipia į suklastotą kurjerių tarnybos puslapį. Ten prašoma suvesti banko kortelės ar elektroninės bankininkystės duomenis.
Suvedus informaciją sukčiai gali iš karto pasisavinti pinigus iš sąskaitos.
Nors kai kuriais atvejais nuostoliai siekia kelis šimtus eurų, pasitaiko ir gerokai didesnių sumų.
Investicinės platformos
Pastaraisiais metais sparčiai plinta ir investicinio sukčiavimo schemos.
Gyventojams per socialinius tinklus ar programėles, pavyzdžiui, „WhatsApp“, pasiūloma investuoti neva į itin pelningus projektus – kriptovaliutas, akcijas ar investicinius fondus ir kt.
Iš pradžių žmonės gali matyti tariamą pelną specialiose platformose, tačiau vėliau, bandant atsiimti pinigus, paaiškėja, kad jie nepasiekiami.
Policijos suvestinėse fiksuojami atvejai, kai gyventojai tokiu būdu praranda dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Suklastotos sąskaitos verslui
Tiesa, sukčiai taikosi ir į įmones. Policijos duomenimis, dažniausiai jie perima elektroninį susirašinėjimą su partneriais arba apsimeta tiekėjais.
Verslui išsiunčiama sąskaita su pakeistais banko rekvizitais, todėl mokėjimas pervedamas ne tikrajam partneriui, o sukčiams.
Vienu iš policijos fiksuotų atvejų įmonė pervedė daugiau nei 149 tūkst. eurų, tačiau užsakytos prekės taip ir nebuvo pristatytos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
