„Nuo metų pradžios per tris mėnesius bendras rezultatas yra apie minus 2 procentus, tačiau matant rinkų svyravimus, tai praktiškai su šiandienos pensijų fondų vertėmis artėsime prie labai panašių rezultatų, kokie buvo metų pradžioje“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas.
„Pirmąjį ketvirtį kapitalo rinkos buvo permainingos, tačiau jos niekaip neturėjo įtakos arba turėjo itin minimalią įtaką ilgalaikiams pensijų fondų rezultatams“, – pridūrė jis.
Pensijų fondų investicijų grąža šiemet smuko 1-3 proc.
Vidutinė metinė gyvenimo ciklo fondų grąža siekia 9,1 proc., o nuo veiklos pradžios 2019 metais jų – apie 88,3 proc., skelbia LIPFA.
Per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų uždirbo apie 4 mlrd. eurų, o bendras antros pakopos turtas siekia apie 10,2 mlrd. eurų ir per pastaruosius metus augo 14,8 proc., arba 1,3 mlrd. eurų.
Anot V. Rūko, nepaisant trumpalaikių finansų rinkos svyravimų, kaupimas išlieka efektyvus būdas didinti pajamas senatvei.
„Kai kurių fondų grąža viršija ir 100 procentų, ypač tų, kurie yra jaunesnio gimimo, pensijų fondai. Per vienus metus jaunesniųjų pensijų dalyvių pensijų fondai uždirbo netgi vidutiniškai dviženklę grąžą (...) tuo metu konservatyvieji, vyresniems žmonėms priklausantys pensijų fondai turėjo nuosaikesnę grąžą, tačiau vis tiek pozityvią“, – aiškino LIPFA vadovas.
Nuo 2019-ųjų didžiausia grąža yra 45–51 metų grupėje – jų turtas per šį laiką išaugo 2 kartus. Virš 90 proc. kapitalo augimą taip pat fiksuoja ir visų vėliau 1975–2002 metais gimusių kaupiančiųjų fondai.
Vyresnių nei 52 metų kaupiančiųjų fondų bendra grąža yra šiek tiek mažesnė, pavyzdžiui, 52–58 metų grupėje – 85,9 proc., o 58–65 metų – 48 proc.
V. Rūko teigimu, ilgalaikis nuoseklus kaupimas, reguliarus įmokų mokėjimas leidžia rinkos svyravimus išlyginti, todėl reikia vertinti viso laikotarpio kaupimą, o ne kelių mėnesių.
Tuo metu trečios pakopos pensijų fondai metų pirmąjį ketvirtį fiksavo vidutiniškai 2,4 proc. kritimą, tačiau metinė grąža išlieka teigiama ir siekia apie 8,6 proc.
Didžiausios akcijų dalies fondai per metus uždirbo beveik 10 proc., mišrūs fondai – apie 6,5 proc., o mažesnės rizikos fondai – apie 2,5 proc. Penkerių metų laikotarpiu visų šių fondų vidutinė grąža siekia apie 28,8 proc.
„Irano konfliktas turėjo įtakos pensijų fondų vertėms, bet galime drąsiai sakyti, kad tai yra itin menkas poveikis, nes nuo metų pradžios pensijų fondų grąžos yra labai artimos nuliui ir svyravimų beveik nematyti ilgalaikiame grafike“, – sakė V. Rūkas.
Jo teigimu, kiekvienam gyventojui svarbu įsivertinti rinkos situaciją ir neskubėti priimti sprendimų „trumpalaikių svyravimų fone“.
BNS rašė, kad antros pakopos pensijų fondų pernai uždirbta vidutinė investicinė grąža siekė 6,1 proc., o 2024 metais – 16,6 procento. 2025 metų pabaigoje vidutinis fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių apie 2,6 tūkst. eurų – investicijų grąža.
