pinigai

Per dviejų – 17-ąją ir 18-ąją – gynybos obligacijų emisijų platinimą gyventojai, verslas ir kitos organizacijos įsigijo šių vertybinių popierių už 19,6 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. Užpernai pradėjus obligacijų platinimą pirkėjai jų jau įsigijo už 258,3 mln. eurų. Vasario 2–16 dienomis platintos metų ir pusės metų trukmės emisijos. Metų trukmės obligacijų išplatinta už 11,6 mln. eurų: „Swedbank“ sudaryta 516 sutarčių už 7,4 mln. eurų, SEB – 181 už beveik 4,2 mln. eurų.

Lietuvoje 60 proc. antrąją pusę turinčių žmonių teigia tiksliai žinantys savo partnerės ar partnerio pajamas, rodo apklausa.  SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 32 proc. apklaustųjų nurodė turintys bendrą supratimą apie antrosios pusės uždirbamas sumas, nors konkrečių skaičių ir nežino, o 4 proc. apie pajamas nekalbantys arba apskritai šia tema nesidomi.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek euro zonoje pagal sezoniškumą pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,3 proc., o užimtumas – 0,2 proc., pirminius vertinimus skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP per ketvirtį paaugo 1,7 proc. 2025 m. trečiąjį ketvirtį BVP euro zonoje padidėjo 0,3 proc., o ES – 0,4 proc.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 5,0 proc., skelbia organizacija. Aukščiau 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nepakyla nuo 2022-ųjų balandžio. Nedarbo lygis paskutinį praėjusių metų mėnesį išliko stabilus 22 iš 32 šalių, kurių duomenys EBPO buvo prieinami, septyniose valstybėse mažėjo, o trijose didėjo.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą tarp restoranų ir kavinių pernai sumokėjo „McDonald‘s“ greito maisto restoranų valdytoja Lietuvoje „Premier Restaurants“ – 16,7 mln. eurų, arba 7,6 proc. daugiau nei užpernai, skelbia portalas „Verslo žinios“. Antroje vietoje rikiavosi restoranus „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Skonis“ valdanti bendrovė „Amber Food“, jos sumokėtų mokesčių suma augo 21,8 proc. iki 6,05 mln. eurų.

Europos Sąjungos (ES) gyventojų pajamos kasmet didėja, tačiau pokyčiai per pastaruosius 5 metus skirtingose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse užregistruotas mažesnis, o daugelyje Rytų ir Vidurio Europos šalių – didesnis pajamų augimas. Tai rodo, kad pandemijos laikotarpis visas valstybes paveikė skirtingai. Namų ūkių pajamos vienam gyventojui parodo, kiek pinigų vidutiniškai tenka vienam asmeniui namų ūkyje ir kiek jų galima skirti vartojimui ar taupymui.

Kalbant apie senatvės pensiją, dažnai girdimas terminas – pensijų apskaitos vienetai. Nors jis gali atrodyti sudėtingas, jo reikšmė labai paprasta: būtent apskaitos vienetai parodo, kokio dydžio bus individualioji žmogaus pensijos dalis, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.  Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE perima visas valstybinės įmonės „Valstybės investicinis kapitalas“ (VIK) akcijas – didinamas plėtros banko nuosavas kapitalas, gynybos pramonės projektams numatoma pritraukti apie 1 mlrd. eurų.

Beveik trečdalis (31 proc.) Lietuvos gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, planuoja ir toliau dirbti, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apklausos duomenimis, dirbti išėjus į pensiją dažniau planuoja išsiskyrę apklaustieji bei našliai – 42 proc. šios grupės atstovų nurodė tokį pasirinkimą. Tarp planuojančiųjų dirbti senatvėje taip pat daugiau kvalifikuotų specialistų (38 proc.) ir darbininkų (37 proc.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi vyriškis, piktindamasis antstoliais, kurie, anot jo, artimiausiu metu gali atimti iš šeimos paskutinį centą. Praeityje turėjęs problemų su greitaisiais kreditais, vyras šiandien tempia didelę finansinę naštą ir skundžiasi, kad šeimai išlaikyti beveik nelieka pinigų. Net po mįslingo atsidūrimo svetimos šalies kalejime, žmona tikino palaikanti vyrą ir norinti kuo greičiau išsivaduoti iš antstolių gniaužtų.

Praėjusią parą gauti trys Vilniaus gyventojų pranešimai, kad jie tapo sukčių aukomis – bendra išviliotų pinigų suma siekia 68,9 tūkst. eurų.  Kaip praneša sostinės policija, penktadienį 1951 m. gimusi moteris pranešė, kad sausio 18 d. Vilniuje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami rusakalbiai asmenys, kurie prisistatė banko darbuotojais ir policijos pareigūnais. Asmenys apgaule iš moters išviliojo banko mokėjimo kortelę ir pasisavino 45,9 tūkst. eurų.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Scope Ratings“ nepakeitė Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo – jis toliau sieks A+ su stabilia perspektyva, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. „Scope Ratings“ Lietuvos reitingą iš A į A+ pagerino pernai rugsėjį, prieš tai jis buvo nekeistas nuo 2021 metų. „Rizikos, su kuriomis Lietuva susidurs per ateinančius 1–1,15 metų yra subalansuotos“, – teigiama „Scope Ratings“ ataskaitoje.

Kas nutinka žmogaus sukauptiems pinigams pensijų fonduose po jo mirties? Ypač jeigu neatsiranda turto paveldėtojai. Ar jie tiesiog atitenka valstybei, jei artimieji apie juos nežino? Pensijų fondų valdytojai ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kiek tokių atvejų būna Lietuvoje ir kur galiausiai nukeliauja nepaveldėtos lėšos. Pensijų kaupimo bendrovės pabrėžia – antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai po žmogaus mirties niekur neprapuola.

Seimui pernai pradėjus svarstyti „aušriečių“ iniciatyvą iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumą, konservatoriai siūlo priešingą variantą – sumažinti šią sumą iki 3 tūkst. eurų.  Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė įregistravo tai numatančias Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas.

Internetu apsipirkusi kėdainietė liko stipriai nusivylusi – nors siuntą ir gavo, preke naudotis negali. Moteris kreipėsi į „Rinkos aikštės“ redakciją, norėdama įspėti kitus gyventojus būti atidesniems renkantis, iš kur užsisakyti prekes. Kėdainių gyventoja pasakoja internetinėje platformoje užsisakiusi veliūrinį sportinį kostiumą. Tačiau sulaukusi siuntos ir ją atidariusi moteris liko apstulbusi – vietoje užsakytos prekės rado vaikiško dydžio kostiumėlį.

Nuo pat įkūrimo 2022 m. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 68, kačių prieglauda VšĮ „Rožinė Pėdutė“ tapo ne tik saugiu uostu beglobiams, bet ir gyvybingos bendruomenės centru. Tai vieta, kurioje išsipildė vaikystės svajonė padėti gyvūnams, ir kuri dabar keičia ne tik kačių, bet ir žmonių gyvenimus.

Grupė piliečių ketvirtadienį pradėjo rinkti parašus referendumui dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Kaip ketvirtadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriais paskirti Egidijus Čibirauskas ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila, jie atsakingi už parašų rinkimo lapų priėmimą, tinkamą panaudojimą, apskaitą ir jų grąžinimą.

Garsiausi Amerikos prekiniai ženklai ruošiasi sumokėti net 8 mln. dolerių už galimybę parodyti savo 30 sek. reklamą per didįjį „Super Bowl“. Kasmet šis sporto renginys prie ekranų sutraukia apie 130 mln. žiūrovų. Siekdamos užkariauti būsimų pirkėjų širdis, bendrovės išleidžia dar kelis milijonus, kviesdamos filmuotis tokias superžvaigždes kaip George’as Clooney, Jennifer Aniston, Benas Affleckas ir dešimtis kitų įžymybių.

Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metų pabaiga daliai viešojo sektoriaus darbuotojų buvo itin dosni – gruodį mokėti atlyginimai gerokai pranoko įprastus mėnesinius vidurkius. Kai kur tam įtakos turėjo vienkartinės išmokos, premijos ar kompensacijos, kitur – struktūriniai pokyčiai. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2025 m. III ketv.

Sukčių įžūlumui ribų nėra – apsimetę policininkais per du kartus iš vienišo senolio išviliojo 3,5 tūkst. eurų. Veikiausiai supratę, kad senjoras patiklus, sukčiai pamėgino iš jo atimti ir butą sostinėje. Nuo benamio dalios vyrą išgelbėjo atidus nekilnojamojo turto brokeris, kurį, sukčių nurodymu, senolis pasikvietė nustatyti buto vertę. Pasikalbėjęs su Vasilijumi brokeris suprato, kad vyrą apgavo sukčiai, ir iškvietė policiją.

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vykdytos prekybos konfiskuotais automobiliais pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė Generalinė prokuratūra. Kaip teigiama prokuratūros pranešime, tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Beveik trečdalis (33 proc.) lietuvių investicijas į fondus ar akcijas laiko patogiausiu būdu kaupti santaupas, kai tuo metu taip mano tik 10 proc. latvių ir 14 proc. estų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos rezultatai rodo, kad antroje vietoje tarp įvardijamų taupymo būdų Lietuvoje yra taupomoji sąskaita – ją nurodė 24 proc. apklaustųjų. Trečias populiariausias šalies gyventojų pasirinkimas – namuose laikomi grynieji pinigai (18 proc.

Žmonės dažnai suklysta manydami, kad viską, kas po mirties lieka velionio namuose, galima tiesiog pasiimti. Net jei jums priklauso velionio butas, jame rasti grynieji pinigai ar vertingi daiktai gali atitekti kitiems giminaičiams, valstybei ar net svetimam juos radusiam žmogui. Jei rastus daiktus mėgintumėte pasisavinti, grėstų baudžiamoji atsakomybė, o kartais netgi užgriūtų velionio skolos.

Gatvių remonto darbai vieniems atrodo būtini miesto atnaujinimui, o kitiems tai gali virsti kasdiene kova dėl išlikimo. Kol dalis sostinės verslų skaičiuoja dėl užtvertų gatvių ir sumažėjusių klientų srautų patiriamus nuostolius, savivaldybė tikina, kad apie darbus informuoja iš anksto ir ieško būdų, kaip nepatogumus sumažinti.

Dalis lietuvių domisi pakeitimais, susijusiais su antrosios pensijų pakopos sistema. Ekspertai neslepia, kad dalis žmonių gali nuspręsti pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas. Tad verslo atstovai jau trina rankomis ir ruošiasi galimam pirkimų bumui. Tiesa, kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad didelė dalis gyventojų šias lėšas gali skirti naujo automobilio įsigijimui.

Lietuvos darbo rinkoje atlygių skirtumai išlieka ryškūs. Kol daliai darbuotojų tenka kruopščiai planuoti kiekvieną išlaidą, kiti už vieną mėnesį uždirba tiek, kiek dauguma – per visus metus. Naujausi „Sodros“ duomenys parodė, kad kai kurios įmonės savo darbuotojams moka itin didelius atlyginimus, viršijančius net 59 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Pernai spalio pradžioje euro zonoje įsigaliojus pakeitimams, kurie mokėjimo paslaugas teikiančias finansų įstaigas įpareigojo tikrinti lėšų gavėjus ir apie rezultatus informuoti mokėjimą atliekančius asmenis, Lietuvoje veikiantys bankai teigia susiduriantys su iššūkiais, tačiau pokyčius vertina teigiamai. Anot jų, mokėjimą atliekantys klientai atkreipia dėmesį į siunčiamus įspėjamuosius pranešimus, o tai gali padėti kovoje su sukčiavimu. „Šiuos pokyčius vertiname palankiai.

Atleidimas iš darbo daug kam būna netikėtas ir kelia stresą. Tad neretai pasitaiko, kad sužinoję apie darbo netekimą darbuotojai priima skubotus, neapgalvotus sprendimus, kurie vėliau jiems brangiai kainuoja. Darbo kodeksas numato aiškias taisykles ir garantijas darbuotojams, tačiau šios teisės veikia tik tuomet, kai darbuotojas jas žino ir sugeba jomis pasinaudoti.

Lietuvoje planuojama griežtinti atsakomybę už priešgaisrinės saugos pažeidimus, neatsargų elgesį su ugnimi ir melagingus skambučius pagalbos tarnyboms. Kai kuriais atvejais baudos galės siekti net iki 2 tūkst. eurų. Tai numato Vidaus reikalų ministerijos registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Tiesa, joms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Praėjusią savaitę Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) sulaukė beveik 0,5 milijardo eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, o likusi paramos dalis turėtų būti išmokėta įgyvendinus dar kelias reformas. Tačiau vis dažniau keliamas klausimas, kada Lietuva taps ne europinių pinigų gavėja, o davėja kitoms valstybėms. Ne ką mažesnį susirūpinimą kelia ir dabartinė valstybės skola, kuri didėja.

Už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą finansų rinkoje atsakingas Lietuvos bankas (LB) šiemet planuoja apie 20 patikrinimų ir vizitų. Planiniams patikrinimams atrinkti du bankai, po vieną centrinę kredito uniją, elektroninių pinigų įstaigą, mokėjimo įstaigą ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją, ketvirtadienį pranešė LB.

Vienas žvilgsnis į telefoną gali kainuoti ne tik pinigų, bet ir teisę vairuoti. Nors už telefono naudojimą prie vairo gresia baudos ir net vairuotojo pažymėjimo atėmimas, Lietuvos vairuotojai vis dar nesugeba padėti telefono į šalį. Policijos duomenys rodo – pažeidimų skaičius išlieka labai didelis, o pakartotinių nusižengimų daugėja. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad situacija keliuose nesikeičia.

Pirmaujanti pasaulyje prenumeruojamos vaizdo transliacijų internetu paslaugos tiekėja „Netflix“ pranešė pardavimų pajamų per praėjusius metus gavusi 16 proc. daugiau nei 2024-aisiais – 45,2 mlrd. JAV dolerių. Veiklos rentabilumas pakilo nuo 26,7 proc. iki 29,5 procento. Anot bendrovės, praėjusių metų pabaigoje turėta per 325 mln. mokančių paslaugos naudotojų, palyginti su 302 mln. prieš metus.

Artimo žmogaus netektis dažnai atneša ne tik emocinį skausmą, bet ir praktinius sprendimus, kuriuos tenka priimti per gana trumpą laiką. Vienas tokių – paveldėjimas, kurį gali sudaryti ne tik nekilnojamasis turtas, santaupos ar vertingi daiktai, bet ir paskolos. Apie tai, kokius veiksmus atlikti, jei paveldėjote būsto paskolą, aiškina „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Lietuvoje taupo 88 proc. gyventojų, daugiausiai papildomas santaupas kaupia nenumatytoms situacijoms, rodo naujausia apklausa. Banko „Luminor“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. Lietuvos gyventojų papildomas santaupas kaupia nenumatytoms situacijoms, 19 proc. taupo ateičiai, o dar tiek pat – didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, automobiliui ar būstui. 17 proc. gyventojų taupo laisvalaikiui ar kelionėms, o 5 proc. santaupas skiria skoloms grąžinti. 12 proc.

Skaitmeninio skolinimo įmonė „SME Finance“, valdanti prekės ženklą „smeGo“, su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis smulkiam ir vidutiniams verslui Baltijos šalyse skolins beveik 49 mln. eurų, pranešė įmonė. „Matome, kad Baltijos šalių verslams dažnai trūksta ne idėjų, o kapitalo.

Milijardierių turtas pasaulyje, nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ duomenimis, pernai augo itin sparčiai ir pasiekė rekordines aukštumas, praneša agentūra „Reuters“. Bendras turtingiausių pasaulio žmonių turtas 2025 m. padidėjo 2,5 trln. dolerių iki 18,3 trln., nurodoma „Oxfam“ pranešime, paskelbtame prieš Davose prasidedantį Pasaulio ekonomikos forumą. Šis prieaugis maždaug atitinka visą skurdesnės gyventojų dalies – 4,1 mlrd. žmonių – turtą. Tuo pat metu apie 3,8 mlrd.

Netekus artimojo, skausmas dažnai užgožia visus kasdienius rūpesčius. Tačiau kartu su emociniais išgyvenimais atsiranda ir labai praktiški klausimai – kaip surengti laidotuves, kur kreiptis dėl dokumentų ir kas padės padengti išlaidas. Daugelis žmonių net neįtaria, kad tokiais atvejais valstybė gali suteikti finansinę pagalbą, kuri kartais siekia beveik 4 tūkst. eurų. Mirus žmogui, jį laidojančiam asmeniui priklauso vienkartinė 592 eurų laidojimo pašalpa.

Diskusijos dėl II pakopos pensijų kaupimo Lietuvoje dar kurį laiką tikrai nenutils. Kol vieni džiaugiasi galimybe atgauti savo pinigus ir laisve spręsti, kaip juos panaudoti, kitiems tai atrodo per rizikingas žingsnis, galintis pabloginti gyvenimo kokybę senatvėje. Tačiau ką žmonių pasitraukimas iš II pensijų pakopos iš tiesų reiškia šios sistemos ir pačių gyventojų ateičiai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Sodros“ direktoriumi Kęstučiu Čereška.

Pastaruoju metu netrūksta diskusijų ir informacijos apie pensijas ir jų kaupimą. Visgi kai kurie dalykai gyventojams ir toliau išlieka neaiškūs.  Pavyzdžiui, neretai gyventojai galvodami apie ateitį susimąsto, kas nutiktų su pensijai kauptais pinigais po jų mirties. O tai nemažai priklauso nuo to, ar asmuo buvo sulaukęs pensinio amžiaus, ar ne.

Negalią turintis Kęstutis kreipėsi į „TV pagalbą“, nes jaučiasi apgautas darbininkų. Norėdamas pagerinti savo gyvenimo sąlygas, vyras nusprendė atsinaujinti namo langus. Tačiau vietoj žadėtų trijų mėnesių praėjo jau net penki, o langų vis dar nėra. Negana to, Kęstutis sumokėjo 240 eurų avansą – sumą, kuri vyrui prilygsta mėnesio išlaidoms maistui. Apie visa tai – „TV pagalbos“ epizode. Atėjus šaltiems orams, namuose esantys seni mediniai langai Kęstučiui šilumos neprideda.

Lietuvos gyventojų, pritariančių sumos apvalinimui atsiskaitant grynaisiais, per metus padaugėjo daugiau kaip dešimtadaliu – apvalinimą palankiai vertina beveik keturi gyventojai iš penkių, rodo gruodžio pabaigoje paskelbta naujausia „Eurobarometro“ apklausa. Pernai rugsėjį 78 proc. šalies gyventojų teigė pritariantys apvalinimui (9 proc. punktais daugiau nei prieš metus), o tam  nepritarė penktadalis gyventojų (9 punktais mažiau), dar 2 proc.

Išleisdamas dvi euroobligacijų emisijas, Lietuva ketvirtadienį rinkose pasiskolino 2 mlrd. eurų. Viena emisija – 1 mlrd. 250 mln. eurų nominalios vertės penkerių metų laikotarpiui, antroji – 750 mln. eurų nominalios vertės 15 metų laikotarpiui. „Lietuva pasinaudojo palankia situacija rinkose ir pasiskolino 2 mlrd. eurų. Džiaugiamės, kad mūsų aktyvus darbas pritraukė daug investuotojų – 15 metų trukmės emisijos paklausa du kartus viršijo pasiūlą, o penkerių metų trukmės – net tris kartus.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi moteris, kuri jaučiasi apgauta pažįstamo žmogaus. Danguolė pažįstamam asmeniui pardavė savo seną sodybą ir sutvarkė visus teisinius reikalus, tačiau pinigų vis neatgauna. Nepavydėtina pensininkės situacija domėjosi gelbėtojas Linas Jakštas. Moteris pasakoja, kad noriai priėmė ūkininko pasiūlymą parduoti savo tėviškėje esančią nedidelę sodybą tarp miškų. Pardavėja teigia, kad ūkininką pažįsta nuo mažų dienų, tad tuo žmogumi visiškai pasitikėjo.

Keturių skaitmenų PIN kodai saugo viską – nuo jūsų banko sąskaitos iki mobiliojo telefono. Tačiau jei PIN kodą pasirenkate patys ir stengiatės sugalvoti kuo lengvesnį, kad paprasčiau jį įsimintumėte, didelė tikimybė, kad jūsų pinigai ir duomenys nėra tokie saugūs, kaip manote. „ABC News Australia“ išanalizavo 29 milijonus PIN kodų ir nustatė, kad beveik vienas iš dešimties žmonių naudoja tą patį kodą.

Klaipėdos uosto direkcijos laivyną netrukus papildys du Estijos Saremos salos laivų statykloje baigiami statyti hibridiniai locmanų kateriai, kainuosiantys beveik 6,5 mln. eurų (be PVM). Bendrovės „Baltic Workboats“ statomi elektrine-dyzeline pavara varomi kateriai jau nuleisti į vandenį, juose sumontuotos visos sistemos ir mechanizmai, dyzeliniai jų varikliai bus įsijungiami tik prireikus daugiau galios, pranešė uosto direkcija.

Didžiausias grūdų gamintojas ir eksportuotojas Ukrainoje – žemės ūkio holdingas „Kernel“ susitarė dėl buvusio Ukrainos ekonomikos ministro lietuvio Aivaro Abromavičiaus iš dalies valdomos grupės „Agro Region“ įsigijimo, remiantis dviem šaltiniais pranešė Ukrainos portalas „Latifundist“. „Agro Region“ per įmonę „Garna Stocholm Holding“ priklauso A. Abromavičiui (53,6 proc. akcijų) ir Larsui Peteriui Elamui Hakanssonui (Larsui Pėteriui Elamui Hokansonui) (44,28 proc.

Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako besitikintis, kad daliai žmonių pasitraukus ilgainiui dalyvavimas sistemoje vėl augs.

Šiaulių apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą dėl finansinių nusikaltimų miškininkystės sektoriuje – Šiauliuose registruota įmonė ir jos vadovai pripažinti kaltais vykdę apgaulingą apskaitą, slėpę mokesčius ir pasisavinę turtą. Nuteistiesiems skirtos piniginės baudos, pranešė prokuratūra.