Oficialūs duomenys rodo, kad pensijų kaupimą nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Jiems buvo išmokėta apie 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką.
„Radijo žinių“ laidoje dalyvavęs investuotojas Ilja Laursas pabrėžė, kad šiais laikais yra itin svarbu apsaugoti nuo nuvertėjimo ir apsirūpinti ateičiai.
Pasak pašnekovo, geriausias būdas tai padaryti – investavimas.
Visgi daugelis tai daryti savarankiškai bijo – investavimas skamba itin sudėtingai, o visuomenėje dažnai vis dar gyvuoja nuomonė, kad tai daryti gali tik specialistai.
Tačiau I. Laursas paaiškino, kad pradėti investuoti nėra taip sunku, o padėti tai padaryti gali dirbtinis intelektas.
Be finansinio raštingumo – nė žingsnio
I. Laursas pabrėžia, kad dėl pasaulyje kylančių neramumų labiausiai visuomet nukenčia paprasti žmonės.
Visgi jis paaiškino, kad yra keletas strategijų, kaip tokiose situacijoje gyventojai gali apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo.
Anot jo, svarbiausia dalis – finansinis raštingumas.
„Visada ir visiems sakau, kad pati pradžia yra finansinis raštingumas. Labiausiai kenčia tie, kurie nežino kas aplinkui vyksta. Kai esi aklas, labiausiai nukenti bet kuriuo atveju, o ypatingai finansuose.
Ne pirmą kartą kartoju, kad finansinis raštingumas nebėra specialistų žinių sritis, tai yra kiekvieno individo privalomoji žinoti sritis. Lygiai taip pat, kaip reikia turėti vairavimo pažymėjimą ar mokėti dirbti su dirbtiniu intelektu“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, galvoti, kad asmeninius pinigus apsaugos valstybė ar kapitalistai yra naivu.
Taip pat, anot jo, lietuviai per siauriai žiūri į investavimo galimybes.
„Būtų labai naivu galvoti, kad valstybė ar kapitalistai saugo žmogų. Jie ne tik nesaugo, bet kartais ir pasinaudoja. Todėl labai svarbu susipažinti su naudinga informacija, nes pas mus dauguma žmonių žino tik dvi gaires: grynuosius pinigus ir nekilnojamąjį turtą.
Finansų pasaulis yra gerokai platesnis ir tikrai neorientuotas tik į šias gaires ir tiek žinoti tikrai nepakanka“, – pridėjo specialistas.
Investavimo planą gali sudaryti dirbtinis intelektas?
Pasak investuotojo, šiomis dienomis investuoti yra lengviau, nei gali pasirodyti.
Pašnekovas įvardijo, kad puiki investavimo pradžia – išsamus pokalbis su dirbtiniu intelektu.
„Informaciją šiomis dienomis yra lengviau surasti nei bet kada. Užtenka net ir išsamaus pokalbio su dirbtiniu intelektu. Paprašyti jo, kad paaiškintų finansinius pradmenis žmogui nieko nesuprantančiam apie finansus. To jau užtenka. <...>
Dabar iš sistemos išeina milijonai pensijų pinigų, todėl banalu, bet kiekvienas dirbtinio intelekto gali paklausti, kaip būtų protinga gautus pinigus investuoti. Tai jau gera pradžia“, – dalijosi specialistas.
I. Laursas pasidalijo ir konkrečiu pavyzdžiu, kaip pensijos pinigus atsiėmęs gyventojas galėtų investuoti gautus pinigus.
„Pavyzdžiui, dabar turiu 10 tūkst. eurų susigrąžintų pinigų, o vidutinė rinkos grąžą 11–14 proc. – tiek duoda visi baziniai indeksai (pavyzdžiui, „S&P“, „Nasdaq“). Ir nieko daugiau daryti nereikia. Čia yra visiems žinomų indeksų 70-ies metų istorija ir jokio stebuklo nėra“, – pasakojo pašnekovas.
Sukčiai taikosi į išgrynintus pinigus
I. Laursas pažymėjo, kad šiais laikais vienas didžiausių žmonių priešų yra grynieji pinigai.
Tai šiuo metu patvirtina ir duomenys, rodantys, kad sukčiai daugiausiai taikosi į grynuosius.
Lietuvos bankas kiek anksčiau nurodė, kad sulaukę pensijų pinigų gyventojai juos ne tik leido parduotuvėse, bet ir grynino. Anot banko, išgryninamų pinigų kiekis ryškiai padidėjo.
„Jau nuo balandžio 8 d. teko matyti daugiau žmonių prie bankomatų. Poreikis gryniesiems pinigams yra 2–3 kartus didesnis nei 2025 m. vidurkis. Penktadienį šis rodiklis buvo 5 kartus didesnis nei praėjusių metų vidurkis“, – dalijosi LB atstovai.
Tiek prieš išmokant pinigus, tiek jau gyventojams juos gavus, įvairios institucijos pabrėžia, kad reikia itin saugotis suaktyvėjusių sukčių.
Visgi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė pasidžiaugė, kad kol kas ryškesnių sukčiavimo atvejų nėra užfiksuota, o tai, anot jos, rodo, kad bankai gerai dirba.
Visgi ji perspėja, kad pakankamai ryški tendencija yra sukčių nusitaikymas į grynuosius pinigus, kas didėjant pinigų išgryninimui gali tapti didele problema.
„Apsimeta policija ar kitais pareigūnais ir įtikina žmones, kad vyksta kažkoks tyrimas dėl padirbtų pinigų arba kažkas negerai su turto deklaracija. Taip įtikina žmonės atiduoti grynuosius pinigus. Net ir kurjerius užsako į namus, kurie nuvyksta paimti pinigų“, – dalijosi ji.
