pinigai

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet Lietuvoje sausį-vasarį siekė 3,2 mlrd. eurų to meto kainomis – 5,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo metu maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta siekė 252 mln. eurų – 1,2 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, vien vasarį mažmeninės prekybos įmonių grynoji apyvarta siekė 1,5 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su sausiu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 2,5 proc.

Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje šiemet sausį-vasarį siekė 5,9 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien vasarį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su sausiu, ji padidėjo 0,9 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai – 4,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos produkcija – 23,1 proc.

Išankstinė mėnesio infliacija kovą – palyginti su vasariu – siekė 1,6 proc., o metinė – palyginti su praėjusių metų kovu – 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė vidutinė metinė infliacija kovą siekė 3,5 proc.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau pasiekė 1,5 tūkst. eurų po mokesčių, tačiau vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad finansiškai saugiai vis dar nesijaučia. Augančios kainos, brangstantis būstas ir kasdienės išlaidos dažnai „suvalgo“ didesnes pajamas. Ekonomistai ir politikai sutaria: problema yra ne tik atlyginimų dydis, bet ir jų santykis su kainomis. Be to, pinigų stygius nebūtų toks stiprus, jei daugiau lietuvių gyventų ne po vieną.

Iš antros pensijų pakopos pasitraukti svarstantiems lietuviams – įtemptos dienos. Pirmoji pasitraukimo banga baigsis jau po savaitės. O karas Artimuosiuose Rytuose tirpdo kaupiančiųjų turtą ir kelia abejones, kiek tinkamas metas būtent dabar atsiimti sukauptus pinigus. Ekspertai ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas perspėja, kad, norintiems atsiimti kuo didesnę pinigų sumą, dabar nepalankus metas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiuo metu Lietuvoje itin aiškiai galima jausti karinių konfliktų ir karų poveikį – vos prasidėjus Amerikos, Izraelio ir Irano konfliktui degalų kainos šoktelėjo aukštyn, o už dyzelino litrą jau mokame daugiau nei 2 eurus. Tad dalijamės su jumis patarimais, kaip susiplanuoti savo išlaidas, kad pakitusios kainos taip skaudžiai nesmogtų.

Kol dalis gyventojų vis dar kruopščiai planuoja savo išlaidas, kad jų užtektų iki kitos algos, kiti džiaugiasi įspūdingomis algomis. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad kai kuriose Lietuvos įmonėse vidutiniai atlyginimai pasiekia sunkiai įsivaizduojamas sumas – kai kur jos viršija net 95 tūkst. eurų prieš mokesčius.

Kretingoje ir Raguvoje iš namų dingo stambios pinigų sumos, vagystės pastebėtos pirmadienį, pranešė Policijos departamentas. Policijai pranešta, jog iš namų Kretingoje, Basanavičiaus gatvėje, neaiškiomis aplinkybėmis dingo 22 tūkst. eurų. Panevėžio rajone, Raguvos miestelyje, 1963 metais gimęs vyras pranešė apie iš namų pavogtus pinigus ir įrankius. Turtinė žala – 24 tūkst. eurų.

Klientė, užsiregistravusi plaukų procedūrai už „nuo 70 eurų“, prie kasos patyrė šoką – tikėdamasi vienokios sumos jai buvo pasakyta sumokėti 190 eurų. Nors vėliau salono darbuotojos pasiūlė nuolaidą ir kaina sumažėjo iki 100 eurų, moteris liko sutrikusi ir svarsto į saloną nebegrįžti. Klientė Gerda [red.

Įsivaizduokite, kad netikėtai prireikia kelių šimtų ar net tūkstančių eurų – sveikatai, būsto remontui ar kitoms būtinoms išlaidoms padengti. Tokiais atvejais ne visi žino, kad pagalbos galima kreiptis į savivaldybę, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali skirti finansinę paramą. Vis dėlto, kokia pagalba priklauso, kam ji skiriama ir kokio dydžio išmokų galima tikėtis, dažnam gyventojui vis dar lieka neaišku.

Savivaldybių skiriamos pašalpos gali tapti svarbia finansine pagalba netikėtose ar sudėtingose gyvenimo situacijose, tačiau ne visi gyventojai žino, kada ir kam jos priklauso. Dalis išmokų skiriamos įvertinus pajamas ar socialinę padėtį, bet kai kuriais atvejais vienkartinė parama gali būti suteikiama ir neatsižvelgiant į minėtus kriterijus. Savivaldybės paaiškina, kokiais atvejais gyventojai gali tikėtis vienkartinės pašalpos, kokio dydžio ji gali būti ir kodėl kartais prašymai yra atmetami.

Kovo paskutinę dieną saulės elektrinių savininkams baigsis dvejus metus trukęs elektros kaupimo laikotarpis. Tai reiškia, kad elektros tiekėjai visiems gyventojams, kurie pagamino elektros daugiau nei sunaudojo, išmokės kompensacijas. Vis dėlto ne visi gyventojai iki galo supranta, kaip šios išmokos apskaičiuojamos, kada jos pasieks sąskaitas ir kokio dydžio sumų galima tikėtis.

Vilniuje policija toliau ieško vyro, trečiadienio vakarą įsiveržusio į Pašilaičiuose esantį „Artea“ banko skyrių – įtariamasis kol kas nesulaikytas. Per incidentą jis panaudojo ašarines dujas, tačiau banko darbuotoja spėjo paspausti pavojaus mygtuką ir užpuolikas pabėgo.

Šiais laikais, kai viską lengva ranka galime nusipirkti, kai kurie žmonės sąmoningai pasirenka ir pasiryžta nieko nepirkimo iššūkiui. Jau daugiau nei metus nieko, kas nereikalinga, neperkanti Aušra Malinauskienė sako – šis naujas išsiugdytas įprotis padėjo ne tik sutaupyti tūkstančius eurų per šį laiką, bet ir pakeisti požiūrį.

Pensijų fondai turi patys užtikrinti, kad gyventojai antrojoje pakopoje papildomai kauptų lėšas, o valstybės tikslas pirmiausia yra pasirūpinti pirmosios pensijų pakopos sistema, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Vyriausybė patvirtino planą, kaip bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas – derybas dėl būsimo laikotarpio šalies viešųjų finansų plano pradėti planuojama vasarą. Kadangi 2027 m. ir 2028 m. pajamos bei išlaidos Seime jau buvo patvirtintos pernai gruodį, šie biudžetai turėtų būti koreguojami minimaliai, pranešė Finansų ministerija.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų keičiama prašymų skirti senatvės pensiją tvarka. Dabar už visą projektą Seimas balsuos po svarstymo. O po dar vieno balsavimo projektas turėtų būti priimtas. Iki šiol buvo įprasta, kad kiekvienas gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, dėl pensijos skyrimo turi kreiptis į „Sodrą“. To nepadarius per 12 mėn. gyventojai praranda pinigus. Visgi tokią tvarką siūloma keisti.

Tarp Lietuvos gyventojų yra nemažai užkietėjusių pažeidėjų, kurie piktybiškai nemoka jiems skirtų baudų. Taip elgdamiesi jie iki šiol gana lengvai išvengia didesnių nepatogumų. Priešingai, pažeidėjai dar gali gauti nedarbo išmokas ir jų niekas negali liesti net esamoms skoloms padengti.  Tačiau artimiausiu metu jų laukia nemenkos problemos. Trečiadienį oficialiai registruotos įstatymų pataisos, kurios numato daugybę naujų priemonių kovai su piktybinių baudų nemokėjimu.

Žmonės laiko pinigus banke, nes tikisi, kad juos galės bet kada išgryninti ir pasiimti su savimi. Paprastai tai daroma naudojantis bankomatais, kurie dažniausiai daro tai, ką ir turėtų – atiduoda mūsų pinigus.  Vis dėlto net ir patikimai veikiančios sistemos kartais susiduria su techniniais sutrikimais, galinčiais sukelti ne tik nepatogumų, bet ir finansinių nuostolių.

Parlamentarams antradienį teikiamos Finansų ministerijos inicijuotos pataisos, kuriomis norima panaikinti 2 proc. gynybos obligacijų palūkanų ribą.   Pakeitimais siekiama padidinti obligacijų patrauklumą, sudaryti geresnes galimybes investuoti į šalies saugumo stiprinimą, sukurti alternatyvą bankų indėliams – galutinė obligacijų palūkanų norma kistų ir priklausytų nuo valstybės skolinimosi rezultatų.   Seime – siūlymas naikinti 2 proc.

Tai, kas prasidėjo kaip rizikinga avantiūra už tūkstančius dolerių, tapo gyvenimo radiniu. Populiarus „YouTube“ turinio kūrėjas iš Džordžijos valstijos, vardu Harrisonas, įsigijo apleistą multimilijonieriaus konteinerį ir jame aptiko tikrą šiuolaikinės kultūros „auksą“, rašo portalas „Supercarblondie“. Vyras nusprendė surizikuoti 5 373 dolerių (apie 5 075 eurų) suma, kad aukcione išpirktų bendrovės PODS konteinerį.

Visai neseniai socialiniuose tinkluose pradėjo plisti neįprastas būdas sutaupyti naudojantis savitarnos kasomis. Renkantis nuolaidų kortelėje sukauptų taškų panaudojimą ir pasirinkus apmokėjimą grynaisiais pinigais dėl apvalinimo sumoka mažiau.

Dauguma lietuvių savo finansinę padėtį vertina 7–8 balais iš dešimties, tačiau du iš penkių gyventojų neturi bent trijų mėnesių finansinio rezervo, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad 45 proc. gyventojų yra patenkinti arba labai patenkinti savo finansine padėtimi, 31 proc. ją vertina neutraliai, o 24 proc. teigia esantys nepatenkinti.

Kovo 8-osios naktį vilnietis įsigijo laimingą bilietą, kuris jam laimėjo daugiau nei 2,2 mln. eurų. Per akimirką pasikeitęs gyvenimas šiuo metu jau yra aprimęs, o laimėtojas pasidalijo, ką nuveikė per pastaruosius metus. Per pastaruosius dvylika mėnesių vyras ne tik apkeliavo didžiąją dalį Europos, bet ir išmoko vertinti ramybę, kurią suteikia finansinis saugumas.

Sukčiai Lietuvoje nesnaudžia – policija kone kasdien fiksuoja naujus atvejus, kai žmonės netenka dešimčių tūkstančių eurų. Sukčiai naudoja įvairias schemas – rašo, skambina, siunčia suklastotas nuorodas ar apsimeta bankų darbuotojais, todėl labai svarbu įsidėmėti pagrindines jų schemas ir veiklos būdus.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius siekia apie 2,5 tūkst. eurų, pernai realusis darbo užmokestis augo tik 4 proc., kai prieš tai augimas buvo gerokai didesnis. Ar tai rodo, kad užmokesčio augimas jau pradeda lėtėti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus.

Ne paslaptis, kad sukčiai randa vis naujų būdų apgauti žmones ir išvilioti iš jų pinigus. Šįkart apgavikai nusitaikė į II pensijų pakopos pinigus, skambina žmonėms ir teigia esą „pensijų konsultantais“. Gyventojai įspėjami saugotis ir mokėti atpažinti, kad sulaukė sukčių skambučio – apsisaugokite nuo naujos plintančios sukčių aferos.

Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena yra laikoma oficialia šventine diena. Įstatymai numato, kad tokių dienų išvakarėse darbo dienos darbo laikas turi būti 1 val. trumpesnis nei įprasta. Kadangi šiemet kovo 11-oji yra trečiadienis, tai reiškia, kad antradienį darbuotojai galės dirbti valanda trumpiau. Ne visi darbuotojai žino, kad dieną prieš oficialią šventinę dieną galima dirbti valanda trumpiau.

Lietuvoje sukčiavimas sudėtingėja, todėl į kovą su finansiniais sukčiais būtina žvelgti labai rimtai. Lietuvos bankas pristatė siūlymus, kuriais siekiama užkirsti kelią ir bent kiek sumažinti nukentėjusiųjų nuo sukčių skaičius. Kokias priemones siūloma taikyti? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Įvardijo siūlymus Lietuvos bankas siūlo užkirsti kelią sukčiams.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) rengia naują mokesčių administravimo platformą – savitarnos portalą, kuriame bus sujungtos skirtingos informacinės sistemos, teigia VMI Veiklos darbo grupės vadovė Asta Butkuvienė. „Atsiranda (...) šiame etape dar vienas naujas portalas, kuris ateityje taptų vieninteliais vartais VMI paslaugoms užsakyti.

Policija praėjusią parą fiksavo keturis atvejus, kai sukčiai gyventojams padarė turtinės žalos už 88,9 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, kovo 6-ąją į Kauno pareigūnus kreipėsi 1950 metais gimusi moteris, pareiškusi, kad vasario 25–27 dienomis jai būnant namuose telefonu paskambinę nepažįstami rusakalbiai asmenys, prisistatę banko ir policijos darbuotojais, apgaule išviliojo 22,2 tūkst. eurų. Pinigus moteris atidavė atvykusiam nepažįstamam vyrui.

Degalų kainų karštligė. Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis iš Lietuvos degalinių – kai kur už litrą dyzelino jau reikia mokėti daugiau nei 2 eurus. Pasak ekonomistų, jei Hormūzo sąsiauriu nejudės laivai, tokios kainos įsigalės ne tik pavienėse, bet ir visose šalies degalinėse. Dėl sustojusio laivų judėjimo Hormūzo sąsiauriu ir pradėjusių brangti degalų vokiečiai ėmė dairytis, kur galima sutaupyti. Dalis vairuotojų nusprendė pigesnių degalų ieškoti Lenkijoje.

Įsiplieskęs karinis konfliktas Vidurio Rytuose supurtė ne tik akcijų rinkas, bet ir naftos kainas. Pasekmes jaučia ir gyventojai – už degalus jie priversti mokėti daugiau.

Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti šių metų Valstybės gynybos fondo sąmatą, joje didžiausia lėšų dalis numatyta kariuomenės divizijos vystymui. Visas iš padidintų mokesčių sudarytas fondas sieks daugiau nei 710 mln. eurų. Beveik 505 mln. eurų iš jo bus numatyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui reikalingai ginkluotei ir infrastruktūrai. 87 mln. eurų bus skirti karinio mobilumo reikmėms, dar 49 mln. eurų – pasiruošti priimti Vokietijos brigadą. Po maždaug 35 mln.

Negrynųjų mokėjimų Latvijoje suma praėjusiais metais padidėjo 11 proc. iki 1,2 trln. eurų, o negrynųjų mokėjimų skaičius padidėjo 7 proc. iki 934 milijonų mokėjimų, skelbia Latvijos bankas. Centrinio banko duomenimis, Latvijos mokėjimo paslaugų teikėjai (kredito įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo įstaigos, kredito unijos, Latvijos bankas ir iždas) įvykdė 934 mln. klientų negrynųjų mokėjimų, kurių bendra vertė siekė 1,2 trilijono eurų. Tai sudarė vidutiniškai 2,6 mln.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi Aldona, kuri tikino, kad jos jauniausioji dukra pasisavino kapo dengimui skirtus pinigus. Moteris pasakojo apie pačios dukros iniciatyva priimtą sprendimą tėvo bei jos pačios sūnelio kapą iškloti plokštėmis. Deja, surinkusi visų artimųjų pinigus, dukra sumokėjo tik 500 eurų iš 2,5 tūkst. Aldona baiminasi, kad kapui gresia plokščių nuėmimas. Ką apie situaciją mananti Aldonos dukra, žiūrėkite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Suomijos finansų grupės „OP Pohjola“ bankas „OP Corporate Bank“ nekeičia anksčiau skelbtos prognozės ir teigia, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3 proc. Tuo metu 2027 metų prognozę bankas koreguoja ir teigia, kad BVP augs 2,8 proc. Pernai gruodį bankas prognozavo 2,5 proc. augimą.

Lietuvių pinigus grobiantys sukčiai keičia taktiką – vis dažniau pokalbio pradžioje prabyla lietuviškai, o ne rusiškai. Be to, bankams stabdant pervedimus į sukčių sąskaitas, reikalauja, kad gyventojai pirktų auksą ir jį atiduotų. Šią savaitę per porą dienų pagyvenę žmonės sukčiams atidavė apie porą šimtų tūkst. eurų. O štai viena 90-metė vilnietė tik paskutinę akimirką prieš atiduodama pinigus sukčiams jais suabejojo ir išgelbėjo savo pinigus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos Komisija (EK) penktadienį išmokėjo Lietuvai dar 360,4 mln. eurų iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). Su šiuo mokėjimu susijusiomis priemonėmis siekiama skatinti žaliąsias ir didelės pridėtinės vertės pramonės technologijas, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos projektus ir gerinti elektros kaupimo infrastruktūrą, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Registrų centras panaikino paramos gavėjo statusą 1,4 tūkst. šalies organizacijų. Statusas panaikintas viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams bei asociacijoms laiku nepateikus metinių veiklos ataskaitų. „Nors kiekvienais metais organizacijų, kurios dėl nepateiktų finansinių ataskaitų netenka paramos gavėjo statuso, mažėja, tačiau šis skaičius vis dar yra nemažas.

Pakruojyje įsikūrusios įmonės darbuotojai, įtariama, pasisavino 30,1 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Šiaulių apskrities policija. Įtariama, kad 2023-2024 metais du įmonės darbuotojai, gimę 1972 ir 1988 metais, pasisavino ir iššvaistė įmonės turtą. Patikslinus įvykio aplinkybes ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo pradėtas vasario 26 dieną.

Valstybės kontrolė teigia, kad „aušriečių“ siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 tūkst. eurų kelia abejonių dėl jo suderinamumo su valstybės politika mažinti šešėlinę ekonomiką, užtikrinti sandorių skaidrumą ir stiprinti duomenimis grįstą mokesčių administravimą. Pasak institucijos, 2023 metais nesurinkta PVM pajamų dalis siekia 15,1 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis (10 proc.

Kėdainių gyventojai pastaruoju metu neslepia nerimo ir piktinasi, mat kelio ruožas, vedantis į miesto ligoninę, PSPC, taip pat ir į kitas svarbias įstaigas bei parduotuves, tapo mokamas. Nors daugumai lengvųjų automobilių vairuotojų papildomų išlaidų neatsirado, dalis vietinių gyventojų jaučiasi įkliuvę į teisinius spąstus.

Kol vieni gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, kad išgyventų iki algos, kiti per mėnesį uždirba sumas, prilygstančias kelių ar net keliolikos žmonių metinėms pajamoms. Naujausi „Sodros“ statistikos duomenys atskleidžia, kad dalyje Lietuvos bendrovių vidutiniai atlyginimai siekia įspūdingas aukštumas – kai kur jie perkopė net 79 tūkst. eurų ribą prieš mokesčius.

Šiauliuose ir Utenoje vasarį rasti trys netikri 50 eurų nominalo banknotai, jie buvo paimti bankomate, vaistinėje bei pateikti uždarosios akcinės bendrovės. Kaip trečiadienį nurodė Šiaulių apskrities policija, buvo gauta Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento specialisto išvada, kad vasario 18-ąją inkasacijos metu bankomate Aido gatvėje ir vaistinėje Tilžės gatvėje paimti du netikri 50 eurų banknotai.

Nelygybė visose Europos Sąjungos (ES) šalyse yra akivaizdi – kai kurių šalių gyventojai yra daug turtingesni už kitų. Duomenys rodo, kad lietuviai patenka tarp mažiausiai turto turinčių ES gyventojų. Visgi ekonomistai ramina, tokią situaciją lemia istorinės aplinkybės, o kai kurie duomenys rodo, kad situacija ne tokia jau bloga. Kad būtų galima palyginti turtinę gyventojų padėtį skirtingose šalyse, skaičiuojama disponuojamo turto vertė, tenkanti vienam suaugusiam asmeniui.

Socialiniame tinkle „Facebook“ viena moteris grupėje „Kėdainių bėdos“ pasidalijo jautria istorija apie neeilinį vaikų poelgį. Ji papasakojo, kad ryte, vesdama dukrą, buvo sustabdyta trijų vaikų, kurie ieškojo nepažįstamos moters. Paaiškėjo, kad jie buvo radę pinigus ir pasą, todėl nusprendė patys surasti dokumento savininkę ir viską grąžinti. Užuot tiesiog praėję pro šalį ar pasilikę radinį sau, vaikai ėmėsi iniciatyvos ir elgėsi itin atsakingai.

Augant sukčiavimo mastams, vis daugiau dėmesio skiriama bankų atsakomybei ir jų vaidmeniui užkardant neteisėtus pinigų pervedimus.  Finansų įstaigos sako, kad kasmet investuoja didelius pinigus į prevencines priemones ir dirbtinį intelektą. Tačiau ekspertai pripažįsta – net ir pažangiausios technologijos ne visada apsaugo, kai pats žmogus bendradarbiauja su sukčiais. Be to, į sukčių tinklą bandoma įtraukti ir lietuvius, kad šie gimtąja kalba apgaudinėtų tautiečius.

Šiandien vis dažniau už prekes ir paslaugas atsiskaitoma banko kortele – ji daug kam tapo patogesnė už grynuosius ir dažnai juos pakeičia. Tačiau kartu su patogumu atsiranda ir rizika: praradus kortelę ar neatsargiai saugant jos duomenis, vos per kelias minutes galima netekti tūkstančių eurų. Visai neseniai su tokia situacija susidūrė vienas lietuvis, o ji puikiai parodė, kaip brangiai gali kainuoti neapdairumas. Vagys išgrynino beveik 6 tūkst.