pinigai

Kas penktas lietuvis iš antros pensijų pakopos atsiimtas lėšas ketina investuoti savarankiškai, rodo Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atlikta apklausa.  „35 proc. Lietuvos gyventojų neplanuoja atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, 24 proc. sprendimo dar nėra priėmę, o 22 proc. nurodo, kad atsiimtus pinigus investuos savarankiškai“, – teigiama pranešime. Skaičiuojama, jog antroje pensijų pakopoje šiuo metu kaupia 50 proc. apklaustųjų.

Gyventojams, pirmąjį šių metų ketvirtį nusprendusiems pasitraukti iš antros pensijų pakopos fondų, penktadienį pradėtos mokėti jų įmokėtos lėšos kartu su investicine grąža, BNS pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas. „Tas žodis ir būtų tiksliausias – pradėtos mokėti“, – BNS sakė Vaidotas Rūkas. „Sakyčiau, kad dauguma (antros pensijų pakopos fondų valdytojų – BNS) turėjo pradėti mokėti“, – pridūrė jis.

Kėdainių rajono gyventojai, savo pašto dėžutėse radę šių metų sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, patyrė šoką. Panašu, kad daugeliui jos tapo ne žinia apie laukiantį eilinį mokėjimą, kurio pabrangimui visi buvo kaip ir nusiteikę, tačiau šįkart skaičiai atėmė žadą taip, kad apie jį imta kalbėti viešai.

Nerijaus Numos valdomai „Vilniaus prekybos“ grupei priklausanti prekybos ir pramogų centrų valdytoja „Akropolis Group“, pernai uždirbusi 88,1 mln. eurų grynojo pelno, dividendams šiemet skyrė 90 mln. eurų. Tokią išmoką patvirtino akcininkai, pranešė grupė.   „Akropolis Group“ 2024 metų balandį pirmą kartą nuo 2020-ųjų išmokėjo 70 mln. eurų dividendų. Tuo metu pernai grupė jų nemokėjo, nurodoma 2025 metų veiklos ataskaitoje.

Prieš ketverius metus pastatyta SBA grupės baldų gamybos įmonė „Inno Line“ šalia Klaipėdos šiemet į gamybos efektyvinimą, robotizavimą ir plėtrą planuoja investuoti apie 9,5 mln. eurų, penktadienį pranešė SBA. „Investuojame į aukštos pridėtinės vertės robotizuotą gamybą. Šiuo metu baigiame įrengti dar vieną detalių apdirbimo ir gręžimo liniją, taip pat papildomą paletės surinkimo liniją.

2025 metais Lietuvoje inicijuota 1 tūkst. įmonių bankroto procesų – apie 11,5 proc. mažiau nei užpernai, rodo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenys. Daugiausia šių procesų – 226 – pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, tačiau reali bankrotų dalis čia yra nedidelė ir sudaro apie 0,7 proc. Tuo metu didžiausia bankrutavusių įmonių dalis buvo apgyvendinimo ir maitinimo (1,9 proc.) bei statybų (1,4 proc.

Nerijaus Numos valdomai vienai didžiausių Lietuvos verslo grupių „Vilniaus prekyba“ pernai gruodį išmokėta 424 mln. eurų dividendų iš jos valdomos „Maxima grupės“ verslų Lenkijoje ir Bulgarijoje perleidimo kitai tos pačios grupės įmonei.  Be to, 2025 metų pradžioje akcininkei buvo išmokėta dar 106 mln.

SBA grupei priklausanti baldų gamybos įmonė „Inno Line“ šiemet į gamyklos efektyvinimą, robotizaciją ir plėtrą planuoja investuoti apie 9,5 mln. eurų.  Kaip penktadienį pranešė bendrovė, investicijos nukreiptos į automatizuotas gamybos linijas ir procesų optimizavimą, siekiant didinti įmonės konkurencingumą tarptautinėse rinkose bei užtikrinti stabilų augimą. „Šiuo metu baigiame įrengti dar vieną detalių apdirbimo ir gręžimo liniją, taip pat papildomą paletės surinkimo liniją.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ penktadienį pranešė nuo gegužės mėnesio stabdanti skrydžius maršrutu Kaunas–Ryga. Bendrovės teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus maršruto komercinę naudą ir didėjančias kuro sąnaudas. „Maršrutą Kaunas–Ryga pradėjome vykdyti turėdami aiškų tikslą – pasiūlyti Kauno keleiviams patogias jungtis į Europą per mūsų Rygos bazę.

Dėl šilto kovo sostinės gyventojų sąskaitos už šildymą vidutiniškai mažėjo iki 60 proc., pranešė centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“. Vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje pastarąjį mėnesį buvo pakankamai aukšta – siekė 5,6 laipsnio, – todėl apšildyti pastatus prireikė perpus mažiau šilumos energijos. Pasak bendrovės, už 50 kv.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ pirmąjį metų ketvirtį gavo 86,3 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 21,5 proc. daugiau nei prieš metus. Vien kovo mėnesį grupė gavo 33,85 mln. eurų pajamų – 45,5 proc. daugiau nei pernai kovą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį skelbia grupė.

Penkiose šalyse pernai veikusios didžiausios mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ konsoliduotos pajamos 2025 metais augo 4,1 proc. iki 6,35 mlrd. eurų. Grupės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 510 mln. eurų ir buvo 11,8 proc. didesnis, pranešė „Maxima grupė“. Konsoliduotasis grynasis grupės pelnas 2025 metais siekė 209 mln. eurų – 53,7 proc. daugiau, o tai lėmė 77,6 mln. eurų pelnas iš Lenkijos ir Bulgarijos įmonių perleidimo.

Tarptautinės naudotų daiktų tarpusavio prekybos platformos „Vinted Group“ pelnas pernai sumenko 19 proc. ir siekė 62 mln. eurų. Tuo metu „Vinted“ EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją)  mažėjo 5 proc. iki 151 mln. eurų, o pardavimo pajamos augo 38 proc. ir sudarė 1,1 mlrd. eurų.

Pirmieji iš II-os pensijų pakopos pasitraukę gyventojai iki balandžio 15 d. turėtų atgauti fonduose sukauptus pinigus. Visgi žmonės pastebi, kad nuo prašymo pateikimo iki realaus pinigų atgavimo datos, fonduose sukauptos lėšos sumažėjo šimtais ar net tūkstančiais eurų. Tarp praradusių pinigus yra ir politikų. O viešoje erdvėje pradėjo plisti siūlymai, ką daryti, kad sukauptos lėšos nesumažėtų.

„Swedbank“ Latvijoje praėjusiais metais uždirbo 144,037 mln. eurų audituoto pelno, o tai yra 33,3 proc. mažiau nei 2024 m., rodo banko paskelbta metinė finansų ataskaita. Praėjusiais metais „Swedbank“ grupės pelnas sumažėjo 36,4 proc. iki 139,175 mln. eurų. Metinėje ataskaitoje teigiama, kad pelno sumažėjimą lėmė pajamų sumažėjimas, solidarumo mokesčio įmokos, paskolų atidėjiniai ir didėjančios išlaidos. 2025 m. gruodžio 31 d. banko turtas siekė 11,138 mlrd. eurų, tai yra 4,5 proc.

Gyventojams liko vos kelios savaitės deklaruoti pajamas ir susimokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką. Kitu atveju – bus skaičiuojami delspinigiai, o kai kuriais atvejais gali būti skiriamos ir baudos. Dalis gyventojų tai turi atlikti iki gegužės 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vardija dažniausiai pasitaikančias gyventojų klaidas pildant pajamų deklaracijas ir pataria, ką daryti, jeigu duomenys nesutampa arba deklaruojant pajamas kyla neaiškumų.

Socialiniuose tinkluose vakar išplito TV3 televizijos orų pranešėjo Naglio Šulijos įrašas, kuriame žymus žmogus piktinosi dėl bankų veiklos. Ketvirtadienį, prieš velykinį savaitgalį darbovietei pranešus apie tai, kad atsiskaitymas įvyko, pranešėjas pinigų pervedimo sulaukė tik vakar. Naglis Šulija įraše pasipiktino banko „Luminor“ veikla, o taip pat klausė sekėjų, kurį banką jam šiuo metu rekomenduotų pasirinkti. Šiuo įrašu jis pasidalijo su naujienų portalu tv3.lt.

Lietuvos valdžiai leidus žmonėms per dvejus metus – 2026-2027 metais – visiškai pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos ir atsiimti visas įmokėtas lėšas bei investicinę grąžą, Lietuvos banko (LB) ekonomistė prognozuoja, jog per šį „langą“ iš kaupimo gali pasitraukti apie 30 proc. fondų dalyvių.

Pastarąją parą policija sulaukė kelių pranešimų iš sukčių apgautų žmonių. Tarp pinigus praradusių žmonių – ūkininkas ir investuoti biržoje norėjusi moteris. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK) kreipėsi vyras (gim. 1964 m.). Jis pranešė, kad dar sausio 13 d. pirko sėjamąją ir jos iki šiol negavo. Nuostolis – 18 150 eurų.  Gavusi šį pareiškimą, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinis kapitalas padidintas 262 mln. eurų – nuo 253,4 mln. iki 515,4 mln. eurų. Tai numatantis finansų ministro Kristupo Vaitiekūno įsakymas pasirašytas kovo 19 dieną, o pakeisti banko įstatai su padidintu kapitalu Registrų centre įregistruoti balandžio 7-ąją.  Sausio pabaigoje Vyriausybė nusprendė per trejus metus ILTE kapitalą padidinti dar 412 mln. eurų, kad 2028 pabaigoje jis pasiektų 765,4 mln. eurų. Tuomet skelbta, kad 300 mln.

Verslo pasitikėjimas Baltijos šalyse vėl auga, tačiau tarp šalių pastebimi dideli skirtumai, rodo naujausia SEB atlikta Baltijos šalių įmonių apklausa (Baltic Business Outlook 2026), kurioje dalyvavo 1200 mažųjų ir vidutinių įmonių. Nors Lietuvos verslininkai yra akivaizdžiai nusiteikę optimistiškiausi, o Latvijos įmonės išsiskiria stabiliu augimu, Estijos įmonės yra atsargiausios ir labiau orientuotos į vidaus rinką.

Šiaulių rajone pavogti darbo įrankiai, įranga, informavo policija. Kaip pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tarp kovo 20 ir 23 d. Šiaulių rajone, Bertužių kaime, iš vilkiko pavogti darbo įrankiai ir įranga, tai yra davikliai, gręžimo galva, siurblys, įvairūs griebtuvai bei žarna.  Turto vertė Preliminari pavogto turto vertė – 24 337 eurai. Pareiškimas apie vagystę gautas balandžio 2 d. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Telšiuose iš namo pavogti pinigai ir juvelyriniai dirbiniai, pranešė policija. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, laikotarpyje nuo balandžio 6 d. 17 val. iki balandžio 7 d. 8 val., Telšiuose, Baltijos gatvėje, apvogtas namas. Anot teisėsaugos, išlaužus vyro (gim. 1997 m.) namo langą, pagrobti 750 eurų, 1 tūkst. dolerių bei juvelyriniai dirbiniai.  Turtinė žala – 5 tūkst. eurų  Patirta turtinė žala įvertinta 5 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė „EIKA Development“ užbaigė „MESTILLA“ gamyklos, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo „Akola group“ akcininkai, statybos valdymo darbus. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pastatyta viena moderniausių gamyklų perdirbs aliejinių augalų sėklas ir gamins biodyzeliną, rašoma pranešime žinaisklaidai. Bendra investicijų suma siekė 70 mln. eurų.

Į pareigūnus Lietuvoje praėjusią parą kreipėsi du gyventojai, iš kurių sukčiai išviliojo daugiau nei 45 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Policijos departamentas. Jo duomenimis, 1964 metais gimęs vyras pareiškė, jog sausio 13 dieną Panevėžyje pirko sėjamąją už 18 tūkst. eurų, kurios iki šiol negavo. Kreipėsi į policiją Į policiją taip pat kreipėsi 1967 metais gimusi moteris, kad nuo vasario 23 iki kovo 17 dienos Šalčininkuose iš jos išviliota 27 tūkst. 350 eurų.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 1,8 proc. BVP, skola – 39,5 proc. BVP Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai sudarė 1,536 mlrd. eurų – siekė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skola – 33,259 mlrd. eurų arba 39,5 proc. BVP, remdamasi išankstiniais duomenimis skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių „Achemos grupė“ smulkiajam akcininku Arūnui Laurinaičiui vasarį atsiėmus ieškinį prieš pagrindinę grupės akcininkę taip atveriant kelią jai parduoti valdomą paketą, Lyda Lubienė sako, kad teisminis procesas dar nebaigtas, todėl ji nekomentuoja, ar pradėtas 54 proc. grupės akcijų paketo ar atskirų koncerno įmonių pardavimo procesas kitiems investuotojams.

Kol vieni Europos pensininkai gali gyventi be didesnių finansinių rūpesčių, kiti vos suduria galą su galu. Naujausi duomenys atskleidžia ryškius skirtumus – kai kur pensijos gerokai viršija pragyvenimo išlaidas, o Lietuva vis dar atsilieka pagal gyventojų pensinį aprūpinimą. Valstybinių senatvės pensijų dalis, palyginti su pragyvenimo išlaidomis, Europos Sąjungoje (ES) labai skiriasi priklausomai nuo regiono.

Kelmėje išnagrinėta civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atskleidė tarp vienos šeimos narių įsiplieskusį konfliktą dėl mirusio vyro turto. Šiaulių apylinkės teismas nusprendė, kad testamentas, kuriuo visas Jono turtas buvo paliktas dukterėčiai Jurgitai, negalioja, nes jo pasirašymo metu vyras dėl ligos nebegalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Nuo dirbtiniu intelektu atkurtų artimųjų balsų iki atvejų, kai žmonės patys parduoda savo būstą ir pinigus atiduoda sukčiams. Specialistai įspėja, kad sukčiai pasitelkia gerai apgalvotas psichologines manipuliacijas, todėl darosi vis sunkiau atpažinti sukčiavimo atvejus. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Iš moters Vilniuje apgaule išviliota 148 tūkst. eurų, praneša Policijos departamentas.  Skelbiama, jog šeštadienį apie 19.52 val. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1969 m. gimusi moteris, kuri pareiškė, kad nuo praėjusių metų gruodžio 25 d. iki šių metų balandžio 4 d. per „TIK TOK“ svetainę susipažino su vyriškiu, kuris apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir pasisavino 148 tūkst. eurų.

Praėjusių metų duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentu. Artėjant Velykoms specialistai pasakoja, kad skurde gyvenantiems žmonėms šventinis laikotarpis kartais tampa „skausmingas“. Oficialios statistikos portalo duomenimis, skurdo rizikos lygis praėjusiais metais Lietuvoje sudarė 22,6 proc. Palyginti su 2024 m., skurdo lygis didėjo 1,1 proc. Praėjusiais metais apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai nusikaltėliai stengiasi išvilioti pinigus ne bankiniais pavedimais, o grynaisiais. Tokia taktika leidžia išvengti lėšų judėjimo pėdsakų ir apsunkina pinigų atsekimą. Kaip veikia ši schema ir kaip nuo jos apsaugoti savo santaupas, pranešime spaudai pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Kovotojas Dominykas Dirkstys, dažniausiai matomas ringe ar provokuojančiuose vaizdo įrašuose, šį kartą parodė visai kitą savo pusę. Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame sportininkas prie vieno iš restoranų užkalbina pro šalį einančią senyvo amžiaus moterį ir įteikia jai solidžią pinigų sumą. Neįtikėtinas poelgis Vaizdo įraše matyti lauko kavinėje sėdintis D. Dirkstys. Pastebėjęs pro šalį einančią močiutę su pirkinių krepšiu, jis nusprendžia ją pradžiuginti.

Seime oficialiai įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma didinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei tėvystės išmoką. Įstatymo projekto rengėjai siūlo nuo 78,58 iki 100 proc. padidinti kompensuojamąjį uždarbį. Taip pat nuo 78 iki 100 proc. didėtų išmoka neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų metu.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža pirmąjį ketvirtį krito 1–3 proc., tačiau geopolitiniai įvykiai rezultatus veikia tik laikinai ir ilgalaikėje perspektyvoje sistema išlieka stabili, sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.

Tūkstančiams gyventojų kas mėnesį mokamos ne tik įprastos „Sodros“ senatvės pensijos, bet ir valstybinės pensijos. Jos būna kelių rūšių, bet paprastai žmogus gali gauti tik vieną iš jų, net jei formaliai pretenduoja į kelias. Tačiau šį ribojimą siekiama pakeisti. Atitinkamą įstatymo pataisą trečiadienį registravo grupė Seimo narių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad daugiau nei milijonas gyventojų jau pateikė pajamų mokesčio deklaracijas. Iš jų 700 tūkst. deklaravo 330 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų sumą, o apie 250 tūkst. gyventojų – beveik 130 mln. eurų mokėtino GPM, rašoma pranešime spaudai. „Matome, kad gyventojai vis aktyviau deklaruoja pajamas nelaukdami paskutinių dienų.

Administracinė našta verslui pernai išaugo apie 5,4 mln. eurų – nepaisant to, kad Lietuvos valdžios institucijos šią naštą sumažino 21 mln. eurų, naujas ES reguliavimas ją padidino 26,4 mln. eurų, antradienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ direktorius Vytautas Šilinskas sako, kad nuolat vyksta diskusijos dėl to, kaip skaičiuoti biurokratijos kaštus verslui.

Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime mažėja bendras valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo tarifas. Dalis anksčiau nuskaičiuotų įmokų į fondus gali nebepatekti dėl įmokų pervedimo tvarkaraščio. Tokiais atvejais susidaręs skirtumas nėra prarandamas – jis grąžinamas ir išmokamas darbuotojui per darbdavį. „Sodra“ paaiškina, ką apie įmokų perskaičiavimą svarbu žinoti apdraustiesiems ir draudėjams. Plačiau – pranešime spaudai.

Iš antrosios pensijų kaupimo pakopos jau nusprendusius visiškai pasitraukti gyventojus netrukus pasieks jų atsiimtos lėšos, tačiau ekonomistai įspėja, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kritus pensijų fondų vertei, tikėtina, jie atgaus mažiau pinigų. Vis dėlto Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės, o Vartotojų aljanso viceprezidentas pabrėžia, jog 3–4 proc.

Sukčiai kaskart tampa vis labiau gudresni ir apsukresni, tad visokiais metodais mėgina iš gyventojų išvilioti jų sutaupytus pinigus. Vienas iš būdų – fiktyvios internetinės svetainės, kurios itin primena pagrindinių valstybinių institucijų bei bankų svetaines. Svarbu mokėti atskirti tikras internetines svetaines nuo netikrų.

Kylant kainoms vis dažniau girdima, kad kai kuriems žmonėms darosi sunku pragyventi. Tarp jų neretai patenka pensininkai, kurie, nepaisant pensijų didėjimo, vis dar dažnai atsiduria ties skurdo riba. Tačiau ne visi žino, kad pasitaiko atvejų, kai pensija būna apskaičiuota netiksliai, o tai įtarus reikėtų nedelsiant kreiptis į „Sodrą“. Kaunietė Margarita (vardas pakeistas), dalijosi, kad jos pensija siekia apie 650 eurų. Moteris nuogąstavo, kad šios sumos pragyvenimui neužtenka.

Ramus savaitgalis viename daugiabutyje baigėsi nemalonia staigmena – iš namuose laikyto rankinuko dingo 1 tūkst. 400 eurų. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai netruko nustatyti pagrindinį įtariamąjį – greta gyvenantį jaunuolį. Į įvykio vietą važiavo ir laidos „Farai“ operatorius. Rankinuką su pinigais laikė kambaryje Moteris pareigūnams pasakojo, kad rankinukas su pinigais buvo laikomas kambaryje, ant fotelio, o viduje – keliolika 50 eurų kupiūrų.

Daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų šiemet yra sulaukę finansinių sukčių skambučių arba žinučių, rodo naujausia apklausa. Ekspertai sako, kad sukčiai gali suaktyvėti balandį, kai gyventojai atsiims antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus. Banko „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė teigia, kad balandį padaugės sukčių bandymų išvilioti pinigus.

TV3 intelektiniame žaidime „GalvOK“ svečiavosi viena žinomiausių hiphopo grupių Lietuvoje – Lilas ir Innomine. Konstantinas Kiveris-Lilas ir Rolandas Venckys-Innomine užsiminė apie 2027 m. gegužės 22 d. Dariaus ir Girėno stadione vyksiantį koncertą.

Šį mėnesį beveik 160 tūkst. nepasiturinčių Lietuvos gyventojų turėjo sulaukti piniginių pervedimų į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles. Už pervestas lėšas jie gali įsigyti būtiniausių maisto produktų ar kitų būtinojo vartojimo prekių. Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 eurų per mėnesį, turi teisę gauti paramą į socialinę kortelę.

Specializuotam paskolų ir indėlių bankui „Fjord Bank“ Lietuvos bankas (LB) leido padidinti įstatinį kapitalą 210 tūkst. eurų iki 3,263 mln. eurų. Sprendimą dėl kapitalo didinimo įmonės akcininkai priėmė sausio 22 dieną susirinkime, penktadienį pranešė LB.

Lietuvoje kasmet bankrutuoja daugiau nei 1 tūkst. įmonių, jos iki bankroto vidutiniškai veikė maždaug 9 metus ir keturis mėnesius, rodo bendrovės „Creditreform“ tyrimas. Išanalizavusi apie 33 tūkst. nuo 1993 metų bankrutavusių įmonių duomenis, „Creditreform“ nustatė, kad maždaug pusė bankrutavusių įmonių veiklą nutraukia po 7,5 metų. Dažniausiai veiklą priverstos nutraukti naujų statybos įmonės (7,5 proc. visų bankrotų), logistikos bendrovės (6 proc.), viešojo maitinimo įstaigos (4,4 proc.