Daugelis 18–29 metų jaunuolių dar neturi finansinės pagalvės, tvarkytis su pinigais dar tik mokosi, tad vienas iš trijų jaunuolių per mėnesį net kelis kartus patiria finansinį stresą.
Pinigus, beje, jaunimas ir „prataško“ – septyni iš dešimties jaunų žmonių būdami su draugais išleidžia daugiau, negu planavo ar gali sau leisti. Tokį reiškinį ekonomistai vadina draugystės infliacija.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Jaunimas jaučiasi blogiau nei senjorai
Šiaulietis Pijus su kolega Luku dirba prie sandėlio roboto – tvarko valdymą, kad važiuotų tiesiai, būtų galima kontroliuoti greitį. Šis darbas, kaip ir stipendija, padeda mažiau priklausyti finansiškai nuo tėvų, su kuriais gyvena.
„Turiu iš dalies finansinę paramą iš kolegijos, gaunu stipendiją už studijavimą mano programoje ir už aktyvią veiklą. Bet taip pat dalį pinigų gaunu iš tėvų“, – teigė 23 metų šiaulietis Pijus Bartašius.
Pijus iš turimų santaupų, kaip pats sako, galėtų išgyventi pusmetį.
„Asmeniškai daugiausia kainuoja transportas ir maistas“, – teigė 23 metų šiaulietis Pijus Bartašius.
Vis dėlto didelė dalis jaunimo nuo 18 iki 29 metų finansiškai jaučiasi ne taip gerai, kaip Pijus. Kaip parodė naujausias „Swedbank“ tyrimas, jaunimo finansinės sveikatos indeksas yra 54 balai iš šimto, tai yra 6 balais mažesnis nei senjorų.
„Senjorai turi labai gerą discipliną, jie turbūt mažiau vadovaujasi emocijomis ir čia, ir dabar, jie tikrai pakaupę ir finansinį rezervą“, – teigė „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Finansinę situaciją palengvina gyvenimas su tėvais
Lietuva pagal jaunimo finansinės sveikatos indeksą šešiais balais lenkia Latviją ir vos balu atsilieka nuo Estijos. Lietuvos jaunimo pajamos, anot „Swedbanko“, dažniausiai siekia 1–1,5 tūkst. į rankas.
„Ramus, kadangi daug išlaidų nėra, bet, jeigu taip paėmus bendrą skalę jaunimo, tai, sakyčiau, sunku išgyventi, ypač jei tai jaunimas iš kitų miestų“, – teigė 19 metų vilnietis Nedas.
„Kol kas su tėvais gyvenu, tas labai palengvina, kol kas tikrai stabiliai jaučiuosi“, – teigė 19 metų vilnietis Nojus.
Vis dėlto, anot tyrimo, du trečdaliai jaunimo patiria finansinį stresą bent kelis kartus per mėnesį. Kas ketvirtas jaunų suaugusiųjų sako, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų išlaidos šiek tiek ar ženkliai viršijo pajamas.
„Būna mėnesių, kad tenka iš kažkur traukti, bet neblogai planuoju savo finansus, dažniausiai su šiokia tokia tėvų parama“, – teigė 22 metų vilnietė Valerija.
„Jaunimas mėgsta gyventi čia ir dabar, šiandien, žiūrėti, kas jiems yra patogiau, greičiau ir geriau. Įvairios prenumeratos, tiek maisto užsakymo, tiek interneto paketų, tiek pavežėjų paslaugos, tokios nedidelės atrodo sumos, pavažiuoti kelis kilometrus 5 eurai, mėnesio gale tai gali būti 20, 30, 40 eurų“, – teigė „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
„Nori kas dieną kavas pirkti, dar kažką, bet nėra tas būtina, gali namie išgert tą kavą, tai, jei neleidi tų pinigų, kur nereikia, tai nėra sunku iš tikrųjų“, – teigė 20 metų vilnietis Justas.
„Man tai, pavyzdžiui, ant sporto klubo visados eina pinigai, ant mitybos“, – teigė 19 metų vilnietis Nojus.
„Draugystės infliacija“ – labai dažnas reiškinys jaunimo tarpe
Dar lengviau pinigai taškosi, kai esi su draugais – septyni iš dešimties jaunų žmonių išleidžia būdami su draugais daugiau, negu planuoja arba net gali sau leisti.
„Šis reiškinys visuomenėje ir pasaulyje yra vadinamas draugystės infliacija, kuomet mes tiesiog būdami su savo artimaisiais, draugais, gerą laiką turėdami vadovaujamės daugiau emocijomis, o ne racionaliais sprendimais“, – teigė „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
„Su draugais kartais, kai nueinu, tai tie pinigai nuteka daug greičiau, negu galima sau leisti. Su draugais vis tiek esi labiau atsipalaidavęs, tik kitą rytą supranti, kiek esi išleidęs, kai pradedi skaičiuoti ir pildyti visokias ekselio lenteles“, – teigė 22 metų vilnietė Valerija.
„Būna kažkas atsipalaiduoja smegenyse, tai pradedi nebeskaičiuot pinigų, bet stengiesi tokių atvejų, kaip išeina, sumažint“, – teigė 19 metų vilnietis Nedas.
„Jeigu tu į barus išvarai kažkokius, tai, aišku, nepriplanuosi, kiek tu išleisi“, – teigė 19 metų vilnietis Nojus.
O jei nutiktų bėda ir nebeliktų pajamų, tik kiek daugiau nei trečdalis jaunuolių turi bent 3 mėnesių finansinį rezervą.
„Apie 3–4 mėnesius tikrai galėčiau gyventi be pajamų“, – teigė 22 metų vilnietė Valerija.
„3 mėnesius, manau, išeitų tikrai. O toliau, kaip Dievas duotų“, – teigė 19 metų vilnietis Nedas.
Vis dėlto, dabartinis jaunimas, anot ekonomistės, jau nuo mokyklinio amžiaus ieško būdų užsidirbti, nes nori turėti savo pinigų ir pamažu pramoksta su jais elgtis. Kartais ir iš savo klaidų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Beje, pensininku kavinese nesimato.
