Užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ direktorius Vytautas Šilinskas sako, kad nuolat vyksta diskusijos dėl to, kaip skaičiuoti biurokratijos kaštus verslui.
„Nuolat ir iš Vyriausybės pusės, ir iš verslo būna diskusijų ir kritikos, kaip skaičiuojama šita našta. Aš dėl eurų ir centų nesiginčyčiau“, – BNS teigė V. Šilinskas.
Tikina, kad nereikėtų kaltinti tik Briuselio
Jis pridūrė, kad nereikėtų kaltinti tik Briuselio dėl išaugusios administracinės naštos, nes Lietuva dažniausiai palaiko ES teisės aktus.
„Nereikia slėptis už Europos Sąjungos reguliavimo, kaip dažnai mėgstama daryti, nes Lietuva pati dalyvauja priimant Europos Sąjungos teisės aktus ir dažniausiai juos palaiko. Tai nebent būtų atvejų, kur Lietuva balsavo prieš, bet vis tiek buvo priimta, tai būtų sąžininga tada sakyti, kad čia ne mūsų indėlis yra. Nereikia sakyti, kad čia Europos Sąjungos bėda“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis BNS teigė, kad daugiausiai biurokratinių iššūkių verslui kyla dėl teritorijų ir žemės planavimo procedūrų bei gaunant ES paramą.
„Visi klausimai, kurie yra susiję su teritorijų planavimu, žemės planavimu, su europinės paramos arba investicijų gavimu. Čia labai aiškiai užsidega raudonosios linijos ties keliomis institucijomis: tai pirmiausia Nacionalinė žemės tarnyba (...), daug administracinės naštos per pastaruosius metus pasijautė Centrinės projektų valdymo agentūros projektuose, kadangi vis sudėtingiau yra atliepti įstatyminius reikalavimus, kurie ateina iš europinių reikalavimų. Galiausiai trečia rūšis yra, kaip mes tai vadiname, paauksavimas, kada iš Europos Sąjungos ateina nauji reguliavimai, tačiau Lietuva susigalvoja dar kažką tai pagerinti, pastiprinti“, – BNS aiškino A. Romanovskis.
Nurodė, kas skatintų mažinti biurokratinę naštą verslui
Anot V. Šilinsko, kiekviena ministerija turėtų įvardyti bent tris rodiklius, kaip jos prisideda prie ekonomikos augimo. Tai, pasak jo, skatintų jas mažinti biurokratinę naštą verslui.
Pernai šalies institucijos pateikė duomenis apie 157 teisės aktų projektus, turėjusius poveikį administracinei naštai. Iš jų 6 teisės aktai naštą mažino daugiau nei 1 mln. eurų. 16 institucijų per metus naštą mažino, 7 – didino, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Labiausiai prie naštos mažinimo prisidėjo Aplinkos ministerija (50,2 proc., arba 11,3 mln. eurų) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (34,8 proc., arba 7,3 mln. eurų).
Kas labiausiai didina, o kas mažina naštą
Naštą verslui sumažino Aplinkos ministerijos projektai, kuriais sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema ir supaprastintas statinių priežiūros reglamentavimas. Tuo metu VMI sprendimai verslui padėjo sutaupyti pakeitus informacijos apie finansines sąskaitas teikimo taisykles bei atsisakius dalies reikalavimų kasos aparatų priežiūrai.
Tuo metu didžiausią naštos augimą lėmė Susisiekimo (38,98 proc.) ir Finansų ministerijų (26,51 proc.) sprendimai: ES reikalavimų perkėlimas – Alternatyviųjų degalų (11,8 mln. eurų), Aviacijos (0,59 mln. eurų), Mokesčių administravimo įstatymų (0,91 mln. eurų), Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai (atitinkamai 5,04 mln. ir 2,49 mln. eurų).
Ši našta skaičiuojama vertinant verslo darbuotojų sugaištą laiką reikalavimams įgyvendinti ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos, pavyzdžiui, programinei ki kitai įrangai, infrastruktūrai, darbuotojų mokymams ar kitoms investicijoms.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė kovo pradžioje atnaujino buvusio premjero Gintauto Palucko suburtos biurokratijos mažinimo komisijos darbą bei žadėjo konkrečius Vyriausybės veiksmus naikinant naštą verslui.
