pensininkai

Valdžia Naujųjų metų proga lietuviams parengė „džiuginančias“ dovanas: lietuvių pinigines dar labiau tuštins brangstanti elektra (energijos vienos laiko zonos tarifas 46 ct/kWh nuo sausio 1 d. didėja iki 52 ct/kWh), dėl akcizo didėjanti kuro kaina (skaičiuojama, jog dyzelinas turėtų pabrangti apie 12 centų už litrą) ir brangstantys maisto produktai.

Panevėžio varguoliams net prieš šventes nebereikalingas nemokamas cukrus, aliejus, miltai, makaronai ir kruopos. Maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ sandėlyje – tūkstančiai pakelių panevėžiečių neatsiimtų produktų ir vos vienas kitas davinio atėjęs skurstantysis.

Vokietijos pensininkus, išsiunčia į kitų Vakarų Europos šalių senelių namus pagal naująją taupymo bangą, kuri jau dabar vadinama „nežmoniška deportacija“. Pensininkai ir invalidai, kurių skaičius nenumaldomai didėja, į užsienį siunčiami ilgiems metams tam, kad gautų reikalingą gydymą ir priežiūrą, nes gimtojoje šalyje socialinės rūpybos kainos pasiekė neregėtas aukštumas.

Sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui vyriausybės ieško nebrangių priemonių šalims gaivinti. Šiuo laikotarpiu jos atkreipia dėmesį į vieną labai paprastą, bet itin veiksmingą ekonomikos paskatą – „demografinius dividendus“. „Demografiniai dividendai“ – tai proga gauti ekonominės naudos iš demografinės kaitos. Kai šalyje pradeda mažėti mirtingumas, kartu su juo krenta ir vaisingumo rodiklis, mat tėvams nebereikia turėti, tarkim, septynių vaikų, kad trys iš jų sugebėtų pasiekti darbingą amžių.

Lietuvoje užtikrinant tinkamas žmogaus teises vis dar kyla nemažai problemų, o pažeidžiamiausi – pensininkai ir kaliniai, teigia Teisės instituto ekspertai. Jų atliktas tyrimas rodo, kad įstatyminė bazė yra sutvarkyta pakankamai, tad teoriškai atrodo viskas gražu, bet taikant praktiškai kyla nemažai problemų. Taip pat pastebėta, jog neretai vienose srityse žmonės suteiktomis teisėmis beveik nesinaudoja, o kitose srityse – piktnaudžiauja.

Dirbk, pirk, mirk skelbia šmaikšti liaudies išmintis, tačiau bėgant metams ir retėjant plaukų tankiui ant viršugalvio mūsų apsipirkimo įpročiai keičiasi, rašo „Business Insider“. Ekonominių prognozių bendrovė „HS Dent“ palygino įvairių amžiaus grupių išlaidų duomenis ir sudarė įvairų prekių paklausos grafikus pagal pirkėjų amžių. Grafikuose vaizdžiai parodoma kiek vidutiniškai per metus išleidžia vienos ar kitos amžiaus grupės pirkėjai nurodytai prekei.

Vakarų pasaulyje pastebima tendencija – senyvi žmonės dirba ilgiau nei anksčiau. Daugelis senjorų Europoje vis dažniau renkasi likti darbe net sulaukę pensinio amžiaus. Europą krečiant ekonominei krizei valstybės veržiasi diržus. Siekdamos sutaupyti vyriausybės imasi įvairiausių išlaidų karpymo priemonių, tarp kurių ir socialinių išmokų mažinimas ar pensinio amžiaus didinimas.

Balsas.lt skaitytojas Saulius parašė laišką, kuriame išdėstė mintį apie tai, kad Seimo pirmininkė pensininkų problemas sprendžia dovanodama jiems bilietus į spektaklį apie luošius. Neseniai Klaipėdoje buvo įkurta Jungtinė pagyvenusių žmonių bendrija (KJPŽB), kurios pagrindiniai tikslai – suburti vienišus pensininkus, apie kuriuos visi pamiršo, ir kurti normalias sąlygas jų veiklai pensijoje.

Italijos katalikų Bažnyčios labdaros ir socialines programas įgyvendinančių organizacijų konfederacijos „Caritas“ atstovai trečiadienį perspėjo, kad dėl krizės į skurdą klimpsta vis daugiau šalies pensininkų ir namų šeimininkių, informuoja AFP. „Dabartinė valstybės socialinio aprūpinimo sistema aiškiai nėra pajėgi susidoroti su naujomis skurdo formomis, naujomis socialinėmis problemomis, kurios iškilo dėl ekonomikos ir finansų krizės“, - teigiama naujoje organizacijos ataskaitoje.

Rusijos pensininkams šiandien sunkiai sekasi išgyventi naujoje šalyje, praėjus dvidešimčiai metų po komunizmo žlugimo. Persikreipusi nugara ir nukankinta šypsena – „babuškos“ jau senokai tapo savotišku Rusijos, kuriai teko tiek daug iškentėti po „šuolio į kapitalizmą“ simboliu.

Prieš keletą dešimtmečių Vakaruose ir Sovietinio bloko valstybėse gyventojai pernelyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai. Šiandien išsivysčiusį pasaulį kamuoja demografinė krizė ir ekonominiai sukrėtimai. Senstant visuomenei dirbantys gyventojai nebepajėgia užtikrinti pakankamų pensijų vyresnės kartos atstovams.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Graikijoje prieš apkarpymus sveikatos apsaugos sektoriuje protestuojantys pensininkai įsiveržė į šalies Sveikatos apsaugos ministeriją, informuoja AP. Protestą Atėnų centre antradienį surengė komunistų partijos remiama darbo profsąjunga, jis baigėsi taikiai. Proteste dalyvavo maždaug 200 pensininkų, jie prasiveržė pro policininkus, pateko į pastatą ir maždaug 20 minučių buvo užėmę ministerijos fojė.

Mūsų šalyje sparčiai daugėjant senų žmonių, daugėja ir žilagalvių ilgapirščių, vagiliaujančių prekybos centruose. Neseniai viena šiaulietė „Akistatai“ papasakojo tapusi ne eilinio, įdomaus nusikaltimo liudytoja. „Maximos“ prekybos centre stovėdama eilėje, ji atkreipė dėmesį į eilės pabaigoje stabtelėjusią maždaug 70 metų moteriškę. Vienoje rankoje ši laikė sunkoką polietileninį prekybos centro pirkinių maišelį, o kitoje kilnojo tuščią pirkėjų krepšį.

„Danske Capital investicijų valdymas“ valdomų antros pakopos pensijų fondų turtas birželio pabaigoje buvo 13 proc. didesnis nei 2012 metų pradžioje. Per tą patį laikotarpį pensijų fondų klientų skaičius padidėjo 7 proc. „Pensijų fondų turto ir klientų skaičiaus augimas fiksuojamas jau ne pirmus metus iš eilės. Nors praėjusiais metais rinka buvo prislopusi, tačiau šiemet matyti pagyvėjimas.

Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių. Anksčiau ši suma siekė 8 proc. Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Griežtas laisvės atėmimo bausmes Klaipėdos apygardos teismas skyrė moterims, apiplėšinėjusioms garbaus amžiaus klaipėdiečius. Nors teisiamosios kaltomis pripažintos ne dėl visų joms inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų, teismas nusprendė, kad E. I. pataisos namuose turės praleisti penkerius su puse metų, o A. J. – metais ilgiau, nes ji nusikalto kitos bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Vy­tau­tas Vaiz­ber­gas ap­si­skai­čia­vo, jog ki­tą­met ga­lė­tų kreip­tis dėl išanks­ti­nės pen­si­jos. „Sod­ros“ sky­riu­je su­ži­no­jo, jog į prieš­lai­ki­nę pen­si­ją ga­lės išei­ti tik 2014 me­tų lie­pos mė­ne­sį. Pen­si­nis am­žius jam nu­to­lo ne me­tais, o pu­sant­rų. Pa­si­ro­do, to­kia val­diš­ka skai­čiuok­lė.

Japonijos policija sulaikė investicinės kompanijos „AIJ Investment Advisers“ vadovą. Įtariama, kad kompanija yra įsipainiojusi į skandalą, susijusį su 1,4 mln. dolerių dingimu iš pensijų fondo, praneša AFP. 60-metis Kazuhiko Asakawa ir trys jo pavaldiniai buvo sulaikyti po kompanijos biure atliktos kratos. Bendrovės vadovai kaltinami apgaudinėję investuotojus. 2011 metais jie tvirtino, kad pensijų fondo turtas stabiliai auga, tuo tarpu iš tikrųjų jis sparčiai mažėjo.

Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų, tačiau įpusėjus birželiui politikai pirmenybę teikia ne reformai, o artėjantiems rinkimams. Metiniame pranešime Prezidentė kritikavo Vyriausybę dėl užstrigusios pensijų reformos. Yra už ką kritikuoti, nes „Sodros“ skola pasiekė 9 mlrd. Lt. Šį akmenį ant kaklo dabartinė valdžia paliks ateinančiai valdžiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, pirmadienį „Sodra“ jau yra pervedusi daugiau kaip 148 mln. litų ir kompensavusi pensijų nepriemokas beveik 52 tūkst. 1995-2002 m. dirbusių pensininkų. Pensijų nepriemokos šiems žmonėms buvo išmokėtos kartu su pensija. Šis, paskutinis pensijų nepriemokų kompensavo etapas, kaip numatoma, pareikalaus 263 mln. litų. Ministras atkreipia dėmesį į tai, kad iš viso nepriemokos bus kompensuotos 88,3 tūkst.

Ką tik 90-metį atšventusi laidos vedėja ir slapta kamera ginkluoti aštuoniasdešimt perkopę senjorai. Tokią atrakciją drauge su kitomis vasaros naujienomis jau birželį pasiūlys LNK televizija.

Sparčiai besivystanti Kinija šiandien gali džiaugtis ekonominiu augimu, tačiau tolesnei šalies plėtrai koją gali pakišti senstanti visuomenė ir vieno vaiko politika. Nesibaigiantis Kinijos ekonominis stebuklas žengia koja kojon su stulbinamu gyventojų senėjimu. Kai kurie apžvalgininkai net pradėjo abejoti, ar šaliai neteks pasenti greičiau nei pavyks praturtėti.

Vyriausybė nusprendė vykdyti Konstitucinio teismo nutarimą ir nuo rugsėjo 1 dienos atkurti pensijas iki prieškrizinio lygio. Visa pensija vėl bus mokama ir dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Šimtai pensininkų taip ir nesulaukė, kada valdžia teiksis sugrąžinti nusavintus pinigus – jie atiteks tik paveldėtojams. Birželį numatoma grąžinti neišmokėtą pensijų dalį 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams arba jų turto paveldėtojams. Daugelis dar nepamiršo, kokias nuoskaudas buvo sukėlęs valdžios sprendimas dirbantiems pensininkams nebeduoti visos priklausančios pensijos, o tiktai jos dalį. Ši tvarka galiojo gana ilgai, kol Konstitucinis Teismas nepripažino jos neteisėta.

Iš lietuviškos pensijos ne tik oriai nepragyvenantys, bet ir komunalinių mokesčių neišgalintys susimokėti senjorai, užuot ramiai ilsėjęsi, renkasi tarnystę savo bendraamžiams užsienyje. Kūdikių, senelių ir neįgaliųjų slauga, darbas pomidorų šiltnamiuose, gėlių plantacijose – Lietuvos pensininkai nesirenka, kur lenkti nugarą.

Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose. Atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.

Ekonomikai augant, Estijoje ir Latvijoje padidėjo užimtumas ir realusis darbo užmokestis, teigiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse.

Į pensiją išeinantys vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovai kelia pavojų JAV akcijų rinkai ir gali ilgam žymiai apkarpyti jų duodamą grąžą. Akcijų rinkos reaguoja į begalę veiksnių, tačiau vienaip ar kitaip svarbų vaidmenį, lemiantį akcijų kainas, atlieka pasiūla ir paklausa: kuo didesnė paklausa, tuo aukštesnė kaina ir jei siūlančiųjų akcijas parduoti yra daugiau nei norinčiųjų pirkti, akcijos pinga. Šis principas tampa itin aktualus pažvelgus į demografines tendencijas.

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Krašto savivaldybių tarnautojai stveriasi už galvų – jei toliau taip gausės prašančiųjų socialinių pašalpų, turimų lėšų pakaks tik iki rudens, rašo „Lietuvos žinios“. Milijonai litų senka pašėlusius greičiu, o taupyti pavyksta nedaug kur. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Į šią sumą įeina ne tik socialinės pašalpos, bet ir kompensacijos bei kitos išmokos.

Bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu  atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos senjorai, palyginti su darbingo amžiaus šalies gyventojais, turi daugiau nekilnojamojo turto. Be to, kaupdami savo turtą vyresnio amžiaus žmonės labiau vertina daiktus ir kitas materialines vertybes, o ne pinigus. Sukauptas turtas ir pajamos leidžia pensininkams jaustis saugesniems už darbingo amžiaus Lietuvos gyventojus.

Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje dvi jaunos moterys kaltinamos plėšimais įsibraunant į patalpas, turto sugadinimu, vagystėmis, sveikatos sutrikdymu bei kitais nusikaltimais.

Dirbti norinčių vyresnio amžiaus žmonių netrūksta, tačiau jiems įsidarbinti būna neretai sunkiau nei kitų amžiaus grupių bedarbiams. Jau ne vienus metus gyventojai, kuriems iki pensijos būna likę keletas metų, skundžiasi, kad įsidarbinti būna nepaprastai sunku. Dar sunkiau darbą rasti dirbti norintiems pensininkams – niekam ne paslaptis, kad darbdaviai ne visada noriai priima tokius darbuotojus.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl pensijų sumažinimo pasigirdę Seimo opozicijos ar net valdančiosios koalicijos partnerių komentarai yra politizuoti, nes juose neatsižvelgiama į objektyvias aplinkybes, kodėl 2009 m. pabaigoje teko priimti minėtus skaudžius sprendimus.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad įstatymo nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, prieštarauja Konstitucijai, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, iškilo tiesioginės teisinės atsakomybės klausimas.

Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai.

Pensijų kaupimo sąskaitose dirbantieji sukaupia vis didesnes sumas, todėl išeidami į pensiją raginami nepamiršti šių pinigų. Pensijų fondus administruojančios bendrovės aktyviai stebi, kuriems jų klientams artėja pensinis amžius.

Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų prisideda prie savo pensinio amžiaus artimųjų išlaikymo, tačiau tik penktadalis patys norėtų būti išlaikomi senatvėje. Daugumos gyventojų nuomone, tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net 68 proc. nesitiki, kad „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pakaks. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. vėl pradėjus mokėti atkurtas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio dvejiems metams buvo sumažintos, „Sodros“ biudžetui papildomai reikės 495 mln. litų, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 836 litus ir išaugti 68 litais, arba 8,9 proc.

2012 metais draudžiamosios pajamos, nuo kurių priklauso daugelis socialinio draudimo išmokų: senatvės ir netekto darbingumo pensijos, motinystės, tėvystės, ligos pašalpų maksimali ir minimali riba, nedarbo išmokų „lubos“ bus padidintos iki 1488 litų.

Seimo š. m. gruodžio 20 d. priimtas įstatymas, numatantis įmokų į pensijų fondus sumažinimą 2012-aisiais metais nuo 2 proc. iki 1,5 proc., yra galimai neteisėtas ir toliau klampins mūsų šalį į dar gilesnes problemas pensijų srityje.

Visiems valstybinio socialinio draudimo pensijų ir kitų išmokų gavėjams, išskyrus dirbančius pensininkus, pensijos ir kitos išmokos gruodžio mėnesį bus baigtos mokėti anksčiau nei kitais šių metų mėnesiais – jomis naudotis bus galima dar iki didžiųjų metų švenčių. Visiems pensijų gavėjams, kurie nedirba, pensijos bus išmokėtos vėliausiai iki šv. Kalėdų.

Pirmoji išmokų „Snoro“ indėlininkams diena nepraėjo be nemalonumų. Kai kurie žmonės vakar namo grįžo nieko nepešę. Gyventojai apstulbo neradę savęs indėlininkų sąrašuose arba aptikę perpus mažesnes sumas, nei būta iki „Snoro“ nacionalizavimo. Apgulties SEB banke vakar nebuvo, bet indėlius panorusių atsiimti gyventojų nestigo nuo ryto iki vakaro. V. Ščiavinsko nuotr. „Snoro“ indėlininkai vakar rytą skubėjo į SEB banko poskyrius atsiimti savo indėlių.

Valdančiųjų konservatorių siūlymas balansuojant kitų metų valstybės biudžetą sustabdyti pervedimus į privačius antros pakopos pensijų fondus yra ydingas, antradienį pareiškė Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą kalbėdamas „Žinių radijui“ šalies vadovės atstovas pažymėjo, kad prieš pusmetį sutarta, jog dabartinė pensijų sistema turi miglotą ateitį, o kaip perspektyva matoma kaupiamoji pensija.