pensininkai

Į užsienį gyventi persikėlę pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. „Sodrai“ privalo pranešti, kad yra gyvi. Kitu atveju jiems nebus mokama pensija. Sulaukusi tokio gyventojo pranešimo „Sodra“ yra užtikrinta, kad pinigai pasieks gavėją, ir toliau skiria jam pensiją. Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Rasa (vardas pakeistas), kuri sulaukusi pensijos išvyko gyventi pas dukrą į Norvegiją.

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Nepaisant to, kad dažniausiai amžius negali būti priežastis atleisti darbuotojo iš darbo, tačiau praktikoje darbdaviai neretai bando su dirbančiais senjorais atsisveikinti apeidami įstatymus. Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai susiduria su spaudimu darbe, nes darbdaviai nori juos pakeisti jaunesniais darbuotojais.  Todėl dirbantys pensininkai dažnai yra spaudžiami išeiti „savo noru“, o darbdaviai dar ir vengia išmokėti jiems priklausančias išmokas.

Daugeliui pensija siejasi su ramesniu gyvenimu namuose, soduose ar anūkais. Tačiau šiuolaikiniai pensininkai vis dažniau renkasi visai kitokią kasdienybę – ne sėslų, o kupiną kelionių ir nuotykių. Tai, kad pensija nebūtinai turi reikšti nusistovėjusį gyvenimą vienoje vietoje, skelbia ir viena kruizinių laivų bendrovė, kuri senjorams siūlo netradicinį būdą praleisti laiką.

Tai kvapas, kurį dauguma esame pajutę – šiek tiek primenantis pelėsį, su senų baldų ar kartono prieskoniu. Jis dažnai siejamas su senyvo amžiaus žmonėmis, bet priešingai nei vyraujantys stereotipai, šis kvapas nėra susijęs su higiena. Jo atsiradimą lemia biologinis procesas, vykstantis kūne žmogui senstant. Mokslininkai nustatė, kad šis vadinamasis „senų žmonių kvapas“ iš tiesų egzistuoja.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 667 eurus. Vis tik nemaža dalis – apie 83 tūkst. – gyventojų šalia senatvės pensijos dar gauna papildomus kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau eurų. Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes.

Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių Lietuvoje ir visoje Europoje nusprendžia, kad pasitraukti iš darbo rinkos dar per anksti. Nepaisant skiriamos senatvės pensijos, tūkstančiai senjorų toliau dirba – kai kurie siekia papildomų pajamų, kiti – tiesiog nori išlikti aktyvūs.  Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc.

Daugumai senjorų senatvės pensija yra pagrindinis ir bene vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl jos dydis tiesiogiai lemia, ar žmogus galės patenkinti būtiniausius poreikius, išlaikyti orų gyvenimo lygį ir išvengti skurdo. Tačiau pensijų skirtumai tarp Europos šalių – vis dar milžiniški, kol vieni gauna keletą tūkstančių siekiančias pensijas, kiti turi išgyventi už kelis šimtus eurų per mėnesį.

Ne visi gali dirbti iki tol, kol sueina pensinis amžius, o jis kiekvienais metais dar ir ilgėja. Kai kuriuos žmonės iš darbo rinkos pasitraukti priverčia sveikata, kitus – asmeninės priežastys, o tokiais atvejais reikalavimus atitinkantys gyventojai gali pretenduoti į išankstinę pensiją. Visgi pasirinkus šį variantą, vėliau paprasta senatvės pensija nebus tokio dydžio, kokio būtų neprašius išankstinės.

Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Šiam sprendimui pritarė šalies parlamentas, praneša „The Copenhagen Post“. 2006 m. Danija susiejopensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Iki šiol Danijos pensininkai tapdavo pensininkais sulaukę 67 metų. Pensinis amžius didinamas etapais Pagal naująjį įstatymą pensinis amžius bus didinamas etapais: 2030 m. – iki 68 metų, 2035 m. – iki 69 metų, o 2040 m. – iki 70 metų.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų, net ir sulaukusių pensinio amžiaus, nusprendžia tęsti darbinę veiklą. Kas juos skatina nesitraukti iš darbo rinkos? Vieniems darbas – galimybė išlikti aktyviems, palaikyti socialinius ryšius ir neprarasti gyvenimo ritmo, kitiems – būtinybė papildyti pensiją ir užsitikrinti finansiškai stabilesnį gyvenimą. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. jau viršija 80 tūkst.

Lietuvoje ir Latvijoje pensijas iš Rusijos gaunantys asmenys pradėjo negauti pinigų. Pasak „Sodros“, šias pensijas už ketvirtį gyventojai turėjo gauti balandžio pradžioje ar viduryje, tačiau iki šiol pinigai dar nepasiekė sąskaitų. Ekspertai kelia dvi versijas: arba Rusija specialiai nemoka pinigų ir taip bando supykdyti vietos gyventojus, arba Kremlius patiria finansinių sunkumų, dėl to ir negali pervesti pensijų.

Vyriausybė pritaria grupės parlamentarų siūlymui panaikinti reikalavimą, numatantį, jog valstybės tarnyboje gali dirbti tik jaunesni kaip 65 metų asmenys. Visgi, šių pataisų Ministrų kabinetas Seime kol kas siūlo nesvarstyti, nes kitų metų rudenį žada teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. „Devynioliktosios Vyriausybės programoje nustatytas siekis peržiūrėti įvykdytą valstybės tarnybos reformą ir grąžinti esminius karjeros sistemos bruožus valstybės tarnybos sistemai.

Nuo 2025 m. gegužės mėnesio turėtų būti svarstomos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, remiantis kuriomis planuojama didinti nedarbo draudimo išmokų trukmę daliai priešpensijinio amžiaus asmenų. Tokį sprendimą ir jo reikiamybę įvertina ir ekonomistas Romas Lazutka. Šiuo metu, niekur nedirbantiems, tačiau reikiamą stažą turintiems gyventojams nedarbo draudimo išmoka mokama iki 9 mėnesių.

Prekybos tinklai nuolat skiūlo kokias nors nuolaidas įvairiausioms prekėms tiek naudojant lojalumo kortelę, tiek ir be jos. Tačiau ne visi žino, kad dar papildomai 10–20 proc. nuo prekių krepšelio gali sutaupyti pensininkai. Dalis parduotuvių tam tikru laiku ar dienomis siūlo nuolaidas būtent jiems. Tuo metu kiti prekybos tinklai pirkėjų pagal amžių neišskiria. O kai kur vyresnio amžiaus žmonėms apskritai sudėtinga gauti bet kokių nuolaidų. 10 proc.

Nors tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra tarp 20 laimingiausių tautų pasaulyje, o jaunimas – patys laimingiausi, akis bado šalies skauduliai: nelygybė, nykstantys kaimai, mažėjantis gyventojų skaičius. Greitai išspręsti šias problemas yra be galo sunku, tačiau pradėti gerinti gyvenimą galima imantis kelių esminių darbų.

Lietuvoje užvirė mūšis tarp valdžios ir pensijų fondų, kurie kaltina valdančiuosius griaunant kelis dešimtmečius sėkmingai veikusią antrosios pensijų pakopos sistemą. Verslas prognozuoja, kad antrąją pakopą paliks šimtai tūkstančių jos dalyvių, kurių senatvės pensijos sumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dalis Lietuvos gyventojų laukia, kol galės pasiimti savo sukauptus pinigus iš antrosios pensijų pakopos: „Ar kaupiate antroje pensijų pakopoje? – Turbūt kaupiu.

Paslaptingomis aplinkybėmis lapkričio mėnesį Bitinų kaime dingusios ir rastos žuvusios 64-erių metų moters giminėms ramybės neduoda velionės mirties aplinkybės. Giminaičių teigimu, prieš velionės dingimą, kaime siautėjo vagys, kurie, jų manymų, galėjo prisidėti prie moters mirties, tačiau policija, anot jų, šią versiją tikrinti atsisakė, o galiausiai buvo konstatuota, kad moteris mirė dėl sušalimo.

Lietuvoje gilėjant demografinei duobei, valdantieji žada išmokomis, priedais ir kitomis piniginėmis paskatomis gerinti sąlygas planuoti vaikus. Ekspertai atšauna, kad politikų pažadai – beverčiai, nes papildomi pinigai gimdyti neskatina. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 18,7 tūkst. vaikų – tai mažiausias skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu mirė dvigubai daugiau žmonių – 37,4 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto apie galimybę kitąmet sostinėje pradėti Veiklių senjorų programą, skirtą didinti vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, skatinti verslumą bei didinti įsitraukimą į kultūrinį bei kūrybinį gyvenimą. „Siekiame, kad Vilniaus senjorai išliktų fiziškai aktyvūs, turėtų galimybę pabendrauti su bendraminčiais ir turiningai praleisti laisvalaikį“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Sulaukusieji pensijos paprastai renkasi vieną iš dviejų kelių. Vieni eina į užtarnautą poilsį, daugiau laiko skiria šeimai, augina anūkus, džiaugiasi pomėgiais. Tuo metu kiti lieka darbo rinkoje, nes iš pensijos nepragyvena arba tiesiog nori jaustis reikalingi. Nieko neveikiant, jokių mokesčių mokėti – kitaip nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje pensijų išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių, nuo jų nereikia mokėti socialinio ar sveikatos draudimo įmokų.

Naujausios pensijų augimo prognozės rodo, kad per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027 m. su būtinuoju stažu pensininkas turėtų gauti beveik 900 eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830 eurų. Tiesa, ekonomistai skuba raminti valdžią. Esą palankios sąlygos pensijų augimui Lietuvai ilgai nesitęs. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kelios dešimtys mažomis pensijomis nepatenkintų senjorų susirinko į mitingą prie Seimo. Pensininkai prie Seimo atėjo su plakatais, kuriuose – tokie užrašai: „Premjere, ar galėtum išgyventi iš 445 eurų per mėnesį?“, „Mūsų pensijos – o „Sodros“ rezerve 3 mlrd. eurų“.  Naujienų portalo tv3.lt kalbinti senjorai apgailestavo dėl pensijų dydžio ir pasvarstė, kokia pensija leistų oriai gyventi.

Rūpinimasis vyresnio amžiaus giminaičiais nėra lengva pareiga, tačiau dar sudėtingiau tampa tada, kai į tai įsivelia sukčiai, o bendras būstas pradeda nirti į skolas. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje papasakojo, kad prieš kelerius metus iš giminaitės pirko būstą su uzufruktu, t. y. leidimu jai ten gyventi iki gyvos galvos. Viskas buvo gerai, kol pensininkė papuolė į sukčių nagus ir jau antrus metus „investuoja“ pas juos visą savo pensiją.

Naujausias finansų ekspertų tyrimas rodo, kad ketvirtadalis nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vienu metu remia ir savo pilnamečius vaikus, ir tėvus. Pasak ekonomistų, tokia situacija nėra normali, nes vyriausiems šalies dirbantiesiems nelengva ir patiems išgyventi, sunku gauti didesnį atlyginimą, šlubuoja sveikata, trūksta anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo žinių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Devyni iš dešimties lietuvių norėtų, kad antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus jie galėtų pasiimti sunkiai susirgę, atsiradus negaliai, iškilus pavojui prarasti būstą. Vis dėlto pensijų fondų valdytojai griežtai nesutinka pinigų atiduoti turintiesiems problemų dėl būsto. Gyventojų apklausą atlikusi ministerija žada parengti ir sąrašą priežasčių, kada žmonės galės nutraukti pensijų kaupimo sutartis.

Policija sulaukė ne vieno pranešimo, jog Panevėžyje siaučiantys vagišiai užpuldinėja moteris. Nukentėjusiosios pasakoja, kad vagišiai pribėga, čiumpa rankines ir nuskuodžia. Panevėžio policija jau sulaikė vieną įtariamąjį. Aiškėja, kad į močiutes tinkančias moteris apvogdavo nepilnametis. Anot pareigūnų, įtariamųjų gali dar daugėti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Romoje (Italija) buvo sulaikyta šešių pensininkų, kurių amžius siekia 60-70 metų, gauja. Garbaus amžiaus vyrai apkaltinti ginkluotų apiplėšimų vykdymu ir pašto skyrių grobstymu. Daugelis jų įvykdytų apiplėšimų pateko į vaizdo kamerų įrašus.

Didieji prekybos tinklai turi lojalumo korteles arba programėles, dėl kurių pirkėjai gali gauti daugiau nuolaidų, kaupti pinigus, o vėliau juos panaudoti. Vis tik, kol vieni pirkėjų pagal amžių neskirsto, kiti jau kurį laiką papildomai siūlo 10 ar 20 proc. nuolaidas būtent pensininkams. Vienur pigiau senjorai gali apsipirkti būtent pirmadieniais, kitur – kiekvieną dieną iki 11 val. Vienas prekybos tinklas siūlo nuolat aktyvią net 20 proc. nuolaidą būtent gyvūnų prekėms.

Tyrimai rodo, kad, visuomenei senstant, o gimstamumui mažėjant, pensininkų ir dirbančiųjų santykis Jungtinėje Karalystėje (JK) tampa netvarus, rašo portalas „Euronews“. Prognozuojama, kad iki 2023 metų gyventojų skaičius šalyje išaugs 6,7 mln., o vien pensijos už 2023–2024 m. JK kainuos apie 161,9 mlrd. eurų. Būtina laipsniškai didinti pensinį amžių Remiantis naujausiu „Longevity Centre“ pranešimu, visiems, gimusiems JK po 1970 metų balandžio mėnesio, gali tekti dirbti iki 71 metų.

Ukmergėje gyvenanti Sofija Rindzevičienė gali pasigirti solidžiu jubiliejumi. Moteriai sausio 22-ąją sukako šimtas metų. S. Rindzevičienė gali pasigirti ne tik triženkliu metų skaičiumi, bet ir tuo, kad pati vis dar užsiaugina daržoves ir gėles.  Ilgaamžės moters gimtadienio proga atvyko pasveikinti Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė.

Eltos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad daugėja tvirtinančių, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę – taip teigusių žmonių praeitų metų gruodžio mėnesį buvo 27 proc., o kiek daugiau nei septyni iš dešimties (72 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Sotesnio gyvenimo pensijoje siekusi penkių vaikų mama iš Širvintų rajono gavo valstybės antausį. Moteris padirbėjo kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, tačiau vos jai buvo paskirta apie 90 eurų britiška pensija, „Sodra“ jai nustojo mokėti šalpos pensiją. Atėmė sveikatos draudimą ir dabar ji net į polikliniką negali nueiti – turės susimokėti.

Gyventojai pasakoja, kad ilgus metus kaupę pinigus antroje pensijų pakopoje, sukaupė reikšmingas sumas. Už sukauptus pinigus išeitų netgi butas, tačiau vietoje jo pensininkė kas mėnesį gauna 200 eurų išmokas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietės Romos mama. Moteris pasakojo, kad mama antroje pensijų pakopoje sukaupė beveik 65 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu ji gali gauti tik 200 eurų periodines išmokas. „Nesąmonė, kad tie pinigai tiesiog stovi, negalime jų niekur investuoti.

Pensijos sulaukę gyventojai piktinasi, kad pradirbę beveik 40 metų gauna mažiau už tuos, kurie neturi net būtinojo darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausias pensijas, daugiau nei 2 tūkst. eurų, gauna gyventojai, kurie turi sukaupę net 60 metų darbo stažą. Tačiau aiškina, kad pensijų dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo, bet ir buvusio atlyginimo.

Ką tik iškepta bandelė ar sotus kibinas, kurį rasi tiesiog pakabintą lauke. Taip vienas Utenos kepyklėlės šeimininkas sugalvojo kasdien gardesniu kąsniu vaišinti vargstančiuosius. Ir jei uteniškis tiesiogine to žodžio prasme pakabina gardėsius ant sienos prie kepyklėlės, kai kurios kavinės ar valgyklos stokojančius kviečia užsukti „pakabintos“ kavos ar sriubos. Tai yra – nemokamai pasimėgauti nepažįstamojo nupirkta kava ar pietumis.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžių arba netekus 60-100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Kai kurie gyventojai piktinasi dabartine pensijų sistema Lietuvoje. Pasak jų, žmonės yra raginami kuo ilgiau dirbti, kaupti pinigus papildomai, kad tik užsitikrintų orią senatvę. Tačiau galiausiai senatvėje pensijas gauna visi – tiek sukaupę ir 40 metų darbo stažą, tiek jo iš viso neturintys. Socialiniame tinkle kilo diskusija, kokią pensiją gaus žmogus, kuris neturi sukaupęs reikiamo darbo stažo. „Mano brolis visą gyvenimą gėrė, vertėsi atsitiktiniais darbais.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nuo kiekvienų metų pradžios skaičiuojamas kaupiamasis kompensuojamųjų vaistų krepšelis. Kaip pažymi ligonių kasos, klaidinga manyti, kad ši priemonė skirta tik pensininkams, neįgaliesiems ar turintiems mažas pajamas.

Nemaža dalis gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, neskuba pateikti prašymų gauti pensijai. Tačiau pavėlavę pusmetį, jie savo pensijos pinigus praranda, jie išmokami kitiems. Panašu, kad valdžia atsižvelgė į gyventojų skundus ir prašymų pateikimo datą prailgino nuo 6 iki 12 mėnesių. Tačiau pensininkai apskritai norėtų panaikinti šiuos prašymus.

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Pensininkams, neturintiems pinigų sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, savivaldybės galėtų jį atidėti, o po jų mirties skolą padengtų paveldėtojai arba naujieji būsto savininkai. Tai numatančios pataisos skinasi kelią Seime.  Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.

Seimas atmetė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pateiktą iniciatyvą senjorams vieną kartą per metus mokėti periodinę išmoką, dar vadinamą 13-ąja pensija. Per opozicinę Seimo darbotvarkę pateiktas tai numatantis Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo.

Kelionių agentūros trina rankas – daugėja turistaujančių senjorų, tačiau jų atostogoms svečiose šalyse koją kiša, kaip skundžiasi patys keliaujantys, draudikai. Žmonės piktinasi esantys diskriminuojami, mat draudikai esą nenori drausti vyresnių dėl jų garbaus amžiaus. Draudikai tokias kalbas kategoriškai neigia, esą nė vienam žmogui jokia draudimo bendrovė nėra atsakiusi draudimo tik dėl amžiaus.

Vis daugiau žmonių net ir sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia neišeiti iš darbo. Dirba netgi 90 metų ribą peržengę gyventojai. Vis tik specialistai nesutaria, kodėl žmonės toliau dirba – pensininkams trūksta pinigų ar veiklos? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 75 tūkstančiai dirbančių pensininkų.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai peikia prezidento siūlymą leisti išsiimti ketvirtį sukauptų pinigų. Fondų valdytojai prognozuoja, kad žmonės iš viso pasiims apie milijardą eurų, pinigus iššvaistys ir dėl to sumažės jų būsima pensija. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė skaičiuoja, kad išmoka vienam žmogui vidutiniškai siektų apie pusantro tūkstančio eurų, tad prezidento siūlymą vadina populistiniu. Antros pakopos pensijų fondų grąža liūdina lietuvius.

Gyventojai skundžiasi, kad kažkada patikėję pensijų fondų valdytojų ir bankų pažadais, dabar tapo įkaitais ir nebegali valdyti savo pinigų. Žmonės piktinasi, kad negali nutraukti kaupimo antroje pensijų pakopoje ir pasiimti savo pinigų. Kai kurie politikai siūlo pokyčius pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau pensijų fondų atstovai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus keisti sistemą atmeta. Anot jų, gyventojams nutraukti kaupimą – nenaudinga.