pensininkai

Naujausios tarptautinės organizacijos „Global Citizen Solutions“ ataskaitos „Pensijų indeksas“ autoriai nurodė pasaulio valstybes, kuriose pensininkams gyventi geriausia. Jie vertino gyvenimo kokybę tiriamose šalyse, įskaitant mokesčius, pragyvenimo išlaidas, sveikatos priežiūrą, piliečių mobilumą ir leidimo gyventi gavimo trukmę. Buvo atrinkta 10 geriausių šalių gyventi senjorams.

Lietuvoje skurdo rizika ypač opi tarp vyresnio amžiaus žmonių – 2025 m. net 40,5 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais pensijos augo, specialistai pabrėžia, kad vien didesnės pensijos skurdo problemos neišspręs: svarbios ir socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugos, būstas, pajamų sistema bei pagalbos prieinamumas. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje (ES) 92,7 mln.

Nuo kitų metų valdžia žada didinti gyventojų pensijas ir mažinti pensininkų skurdą. Šiuo metu Lietuva yra viena iš šalių, kuri pensijoms skiria mažiausiai pinigų, tad kokios yra pagrindinės problemos ir iššūkiai kalbant apie orų pensininkų gyvenimą?  Plačiau apie tai, ar pensijos tikrai didės ir ką tai reiškia valstybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr.

Lietuvoje daugėjant pensininkų, ateityje jų pensijoms prireiks vis daugiau pinigų. Ekonomistas įspėja, kad jei papildomų pajamų neatsiras, teks ieškoti kitų būdų, kaip jų gauti.

Kol gyventojai sprendžia, ar tęsti kaupimą II pensijų pakopoje, Seime siūloma keisti vieną svarbiausių kaupimo taisyklių. Iš pirmo žvilgsnio kalbama tik apie kelias dešimtis eurų per mėnesį, tačiau iki pensijos iš jų gali susidaryti keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Šiuo metu II pensijų pakopoje kaupiantis žmogus kas mėnesį moka 3 proc. savo atlyginimo. Taip pat valstybė į jo pensijų fondą perveda skatinamąją įmoką – papildomus pinigus iš valstybės biudžeto.

Lietuvos senjorų pensijos per artimiausius kelerius metus turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų. Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kiek eurų tai reikštų pensininkams ir ar dėl šio tikslo pensijos turės augti sparčiau nei dabar? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių.

„Sodros“ sąskaitose kaupiantis perviršiui, šalies finansų ir verslo užkulisiuose vis garsiau verda diskusijos dėl tolesnio šių lėšų likimo. Visuomenės senėjimas, augantys gyventojų lūkesčiai ir nemažėjanti mokestinė našta kelia daugybę klausimų: ar sukauptas rezervas garantuos orias pensijas ateityje, ar turėtų jau dabar lengvinti naštą dirbantiesiems? Apie „Sodros“ rezervo ateitį, galimus scenarijus gyventojams bei verslui ir realią šalies ekonominę kasdienybę diskutuoja prekybos tinklo „Norfa...

Visą gyvenimą uždirbant didesnį atlyginimą, senatvėje galima tikėtis didesnės pensijos, tačiau skirtumai nėra tokie dideli, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. O ir gaunamos pensijos neretai sudaro ženkliai mažesnę dalį prieš tai gautų gyventojų pajamų. Tad kokios pensijos gali tikėtis gyventojai, uždirbantys minimalų, vidutinį ar didesnį nei vidutinį atlyginimą, pasidomėjo tv3.lt naujienų portalas.

Nuo kitų metų valdžia žada didinti gyventojų pensijas ir mažinti pensininkų skurdą. Šiuo metu Lietuva yra viena iš šalių, kuri pensijoms skiria mažiausiai pinigų, tad kokios yra pagrindinės problemos ir iššūkiai kalbant apie orų pensininkų gyvenimą?  Plačiau apie tai, ar pensijos tikrai didės ir ką tai reiškia valstybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr.

Lietuvių pensijos vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio Europos šalių, tačiau didesnės išmokos turėtų savo kainą. Visuomenei senstant, vis garsiau kalbama ne tik apie didesnius mokesčius, bet ir apie galimą pensinio amžiaus vėlinimą. Tiesa, ekspertai neatmeta ir visai kitokio scenarijaus – technologijų pažanga ateityje gali iš esmės pakeisti visą pensijų sistemą.

Išėjimas į pensiją daugeliui atrodo ilgai laukta gyvenimo be rūpesčių pradžia. Tačiau specialistai perspėja, kad būtent šis etapas sutuoktinių poroms gali tapti rimtu išbandymu. Pasikeičia dienotvarkė, finansai, įpročiai ir net santykių dinamika, todėl konfliktų ar net skyrybų rizika gerokai išauga, rašo moneywise.com. Ekspertai išskiria penkias dažniausias problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus poros, ir pataria, kaip jų išvengti.

Europoje bręsta rimti pensijų sistemos pokyčiai – senstanti visuomenė verčia valstybes svarstyti vis drastiškesnius sprendimus. Vienas jų – galimas pensinio amžiaus ilginimas iki 70 metų, susietas su gyvenimo trukme. Pavyzdžiui, Vokietija svarsto planą, kuris galėtų pakelti valstybinį pensinį amžių iki 70 metų. Tai siūlo vyriausybės sudaryta pensijų komisija. Jos planuose numatoma, kad pensinis amžius būtų didinamas palaipsniui – maždaug kas dešimtmetį, o pokyčiai galėtų tęstis iki 2092 metų.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas senjorų įtraukimui į visuomenės gyvenimą, efektyviau spręsti jų problemas, Seimas priėmė Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą. Už šį naują Lietuvos teisinėje sistemoje dokumentą ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, prieš nebuvo, 1 susilaikė.  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininko Lino Kukuraičio nuomone, priimtas įstatymas yra rimtas, sisteminis dokumentas, kurio vyresnio amžiaus žmonės neturėjo iki šiol.

Daugelį metų gyventojai ir verslas „Sodrai“ sumoka daugiau pinigų, nei ši išmoka pensininkams ir kitų išmokų gavėjams. Dėl šio pertekliaus kiekvienais metais senatvės ir kitos pensijos didinamos kone 10 proc. Tačiau, jeigu pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o darbuotojų skaičius ir jų algos keisis taip, kaip prognozuojama dabar, tuomet jau nuo 2030 m. pensijos nebus indeksuojamos.

80,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir beveik 42 tūkst. žmonių su negalia Lietuvoje ir toliau dirba. Dirbdami jie moka socialinio draudimo įmokas, o jų įgytas stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius didėja. Dėl to „Sodra“ kasmet atnaujina dirbančių pensijų gavėjų pensijas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiemet pensijų atnaujinimo procesas prasidėjo gegužę.

Atėjus laikui priimti sprendimą dėl senjoro priežiūros, kyla diskusijos, kur ir už ką apgyvendinti vyresnį artimąjį. Globos įstaigos siūlo vis geresnę paslaugų kokybę, tačiau nuomonės dėl kainų už jas išsiskiria. Vieni siūlomus įkainius vadina pernelyg dideliais, o kiti mano, kad profesionali slauga pigi būti negali. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl vyresnio žmogaus apgyvendinimo slaugos ar globos namuose.

Visuomenininkai siūlo, kad pensininkų vairuojami automobiliai būtų žymimi lipdukais su ąžuolo lapu. Pasak iniciatyvos autorės, toks lipdukas nebūtinai reikštų, jog vyresni žmonės vairuoja prasčiau – šis ženklas esą simbolizuotų pagarbą senjorams. Tačiau apie tokią iniciatyvą išgirdę vyresnio amžiaus žmonės ją priima kaip didelį įžeidimą. Kai kurie sako esantys labiau patyrę vairuotojai nei jaunimas ir net prieš kameras noriai demonstruoja savo vairavimo sugebėjimus.

Dabar vieną senatvės pensininką savo mokesčiais išlaiko du šalies dirbantieji, tačiau ateityje situacija keisis į blogą – pensijoms pinigų gali pritrūkti, nes dirbančiųjų mažės. Tautiečiai kaltina jaunimą, kad šis nebenori gimdyti vaikų, o specialistai aiškina, kad situaciją gali išgelbėti tik į Lietuvą atvykstantys dirbti užsieniečiai. O kai kurie sako, kad lietuviai tiesiog zombių tauta, todėl jų išrinkti politikai dar ilgai ignoruos didėjančią problemą.

Nuo 2026 m. Lietuvoje pensinis amžius pasiekė 65 metų ribą. Ir nors absoliuti dauguma gyventojų Lietuvoje nepalaikytų tolesnio pensinio amžiaus augimo Lietuvoje, o toks sprendimas šiuo metu nėra svarstomas, ekonomistai neatmeta galimybės, kad ateityje į pensiją lietuviai išeis vėliau.  Viena iš priemonių, kaip valstybės, tarp jų ir Lietuva, mėgina kontroliuoti augantį pensininkų ir mažėjantį darbuotojų skaičių, tai pensinio amžiaus didinimas.

Absoliuti dauguma gyventojų – devyni iš dešimties arba 88 proc. – nepritaria pensinio amžiaus, kuris nuo šių metų šalyje siekia 65 metus, vėlinimui, rodo naujausia LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Pensinio amžiaus vėlinimui pritarė tik vienas iš dvidešimties apklaustųjų (5 proc.), o 7 proc. gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturėjo arba į jį neatsakė. Anot lrt.

Nuo 2026 m. sausio mėn. Vokietijoje dirbantys pensinio amžiaus žmonės gali uždirbti iki 2 tūkst. eurų nemokėdami jokio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir kartu gaudami pensiją. Specialistai įvertino, ar panaši mokestinė paskata būtų naudinga ir mums. Lietuvos banko (LB) ekonomistai aiškina, kad nauja iniciatyva Vokietijoje siekiama paskatinti pensinį amžių pasiekusius gyventojus toliau savanoriškai dalyvauti darbo rinkoje ir prisidėti prie gerovės kūrimo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ informuoja apie galimybes gauti valstybės apmokamas paslaugas ir paaiškina, kaip jomis pasinaudoti. Šį kartą dėmesys skiriamas slaugos paslaugoms namuose, kurios tampa vis svarbesnės senėjant visuomenei ir augant slaugos poreikiui. Pasak VLK, tokios paslaugos leidžia žmonėms gauti reikalingą pagalbą jiems įprastoje aplinkoje.

Kadangi žmonės gyvena vis ilgiau, o pensininkų skaičius auga, Vokietija nusprendė paskatinti darbingus pensininkus neiti į pensiją, o toliau dirbti nemokant jokių mokesčių. Tuo metu Lietuva, regis, siūlo priešingą sprendimą – skatinti vyresnio amžiaus žmones nedirbti, ilgiau mokant nedarbo išmokas. Tad kuris sprendimas iš tiesų būtų geresnis? Vokietija nuo 2026 m. leis pensinio amžiaus žmonėms, uždirbantiems iki 2 tūkst. eurų, nemokėti jokių mokesčių.

Į užsienį gyventi persikėlę pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. „Sodrai“ privalo pranešti, kad yra gyvi. Kitu atveju jiems nebus mokama pensija. Sulaukusi tokio gyventojo pranešimo „Sodra“ yra užtikrinta, kad pinigai pasieks gavėją, ir toliau skiria jam pensiją. Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Rasa (vardas pakeistas), kuri sulaukusi pensijos išvyko gyventi pas dukrą į Norvegiją.

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Nepaisant to, kad dažniausiai amžius negali būti priežastis atleisti darbuotojo iš darbo, tačiau praktikoje darbdaviai neretai bando su dirbančiais senjorais atsisveikinti apeidami įstatymus. Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai susiduria su spaudimu darbe, nes darbdaviai nori juos pakeisti jaunesniais darbuotojais.  Todėl dirbantys pensininkai dažnai yra spaudžiami išeiti „savo noru“, o darbdaviai dar ir vengia išmokėti jiems priklausančias išmokas.

Daugeliui pensija siejasi su ramesniu gyvenimu namuose, soduose ar anūkais. Tačiau šiuolaikiniai pensininkai vis dažniau renkasi visai kitokią kasdienybę – ne sėslų, o kupiną kelionių ir nuotykių. Tai, kad pensija nebūtinai turi reikšti nusistovėjusį gyvenimą vienoje vietoje, skelbia ir viena kruizinių laivų bendrovė, kuri senjorams siūlo netradicinį būdą praleisti laiką.

Tai kvapas, kurį dauguma esame pajutę – šiek tiek primenantis pelėsį, su senų baldų ar kartono prieskoniu. Jis dažnai siejamas su senyvo amžiaus žmonėmis, bet priešingai nei vyraujantys stereotipai, šis kvapas nėra susijęs su higiena. Jo atsiradimą lemia biologinis procesas, vykstantis kūne žmogui senstant. Mokslininkai nustatė, kad šis vadinamasis „senų žmonių kvapas“ iš tiesų egzistuoja.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 667 eurus. Vis tik nemaža dalis – apie 83 tūkst. – gyventojų šalia senatvės pensijos dar gauna papildomus kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau eurų. Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes.

Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių Lietuvoje ir visoje Europoje nusprendžia, kad pasitraukti iš darbo rinkos dar per anksti. Nepaisant skiriamos senatvės pensijos, tūkstančiai senjorų toliau dirba – kai kurie siekia papildomų pajamų, kiti – tiesiog nori išlikti aktyvūs.  Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc.

Daugumai senjorų senatvės pensija yra pagrindinis ir bene vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl jos dydis tiesiogiai lemia, ar žmogus galės patenkinti būtiniausius poreikius, išlaikyti orų gyvenimo lygį ir išvengti skurdo. Tačiau pensijų skirtumai tarp Europos šalių – vis dar milžiniški, kol vieni gauna keletą tūkstančių siekiančias pensijas, kiti turi išgyventi už kelis šimtus eurų per mėnesį.

Ne visi gali dirbti iki tol, kol sueina pensinis amžius, o jis kiekvienais metais dar ir ilgėja. Kai kuriuos žmonės iš darbo rinkos pasitraukti priverčia sveikata, kitus – asmeninės priežastys, o tokiais atvejais reikalavimus atitinkantys gyventojai gali pretenduoti į išankstinę pensiją. Visgi pasirinkus šį variantą, vėliau paprasta senatvės pensija nebus tokio dydžio, kokio būtų neprašius išankstinės.

Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Šiam sprendimui pritarė šalies parlamentas, praneša „The Copenhagen Post“. 2006 m. Danija susiejopensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Iki šiol Danijos pensininkai tapdavo pensininkais sulaukę 67 metų. Pensinis amžius didinamas etapais Pagal naująjį įstatymą pensinis amžius bus didinamas etapais: 2030 m. – iki 68 metų, 2035 m. – iki 69 metų, o 2040 m. – iki 70 metų.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų, net ir sulaukusių pensinio amžiaus, nusprendžia tęsti darbinę veiklą. Kas juos skatina nesitraukti iš darbo rinkos? Vieniems darbas – galimybė išlikti aktyviems, palaikyti socialinius ryšius ir neprarasti gyvenimo ritmo, kitiems – būtinybė papildyti pensiją ir užsitikrinti finansiškai stabilesnį gyvenimą. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. jau viršija 80 tūkst.

Lietuvoje ir Latvijoje pensijas iš Rusijos gaunantys asmenys pradėjo negauti pinigų. Pasak „Sodros“, šias pensijas už ketvirtį gyventojai turėjo gauti balandžio pradžioje ar viduryje, tačiau iki šiol pinigai dar nepasiekė sąskaitų. Ekspertai kelia dvi versijas: arba Rusija specialiai nemoka pinigų ir taip bando supykdyti vietos gyventojus, arba Kremlius patiria finansinių sunkumų, dėl to ir negali pervesti pensijų.

Vyriausybė pritaria grupės parlamentarų siūlymui panaikinti reikalavimą, numatantį, jog valstybės tarnyboje gali dirbti tik jaunesni kaip 65 metų asmenys. Visgi, šių pataisų Ministrų kabinetas Seime kol kas siūlo nesvarstyti, nes kitų metų rudenį žada teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. „Devynioliktosios Vyriausybės programoje nustatytas siekis peržiūrėti įvykdytą valstybės tarnybos reformą ir grąžinti esminius karjeros sistemos bruožus valstybės tarnybos sistemai.

Nuo 2025 m. gegužės mėnesio turėtų būti svarstomos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, remiantis kuriomis planuojama didinti nedarbo draudimo išmokų trukmę daliai priešpensijinio amžiaus asmenų. Tokį sprendimą ir jo reikiamybę įvertina ir ekonomistas Romas Lazutka. Šiuo metu, niekur nedirbantiems, tačiau reikiamą stažą turintiems gyventojams nedarbo draudimo išmoka mokama iki 9 mėnesių.

Prekybos tinklai nuolat skiūlo kokias nors nuolaidas įvairiausioms prekėms tiek naudojant lojalumo kortelę, tiek ir be jos. Tačiau ne visi žino, kad dar papildomai 10–20 proc. nuo prekių krepšelio gali sutaupyti pensininkai. Dalis parduotuvių tam tikru laiku ar dienomis siūlo nuolaidas būtent jiems. Tuo metu kiti prekybos tinklai pirkėjų pagal amžių neišskiria. O kai kur vyresnio amžiaus žmonėms apskritai sudėtinga gauti bet kokių nuolaidų. 10 proc.

Nors tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra tarp 20 laimingiausių tautų pasaulyje, o jaunimas – patys laimingiausi, akis bado šalies skauduliai: nelygybė, nykstantys kaimai, mažėjantis gyventojų skaičius. Greitai išspręsti šias problemas yra be galo sunku, tačiau pradėti gerinti gyvenimą galima imantis kelių esminių darbų.

Lietuvoje užvirė mūšis tarp valdžios ir pensijų fondų, kurie kaltina valdančiuosius griaunant kelis dešimtmečius sėkmingai veikusią antrosios pensijų pakopos sistemą. Verslas prognozuoja, kad antrąją pakopą paliks šimtai tūkstančių jos dalyvių, kurių senatvės pensijos sumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dalis Lietuvos gyventojų laukia, kol galės pasiimti savo sukauptus pinigus iš antrosios pensijų pakopos: „Ar kaupiate antroje pensijų pakopoje? – Turbūt kaupiu.

Paslaptingomis aplinkybėmis lapkričio mėnesį Bitinų kaime dingusios ir rastos žuvusios 64-erių metų moters giminėms ramybės neduoda velionės mirties aplinkybės. Giminaičių teigimu, prieš velionės dingimą, kaime siautėjo vagys, kurie, jų manymų, galėjo prisidėti prie moters mirties, tačiau policija, anot jų, šią versiją tikrinti atsisakė, o galiausiai buvo konstatuota, kad moteris mirė dėl sušalimo.

Lietuvoje gilėjant demografinei duobei, valdantieji žada išmokomis, priedais ir kitomis piniginėmis paskatomis gerinti sąlygas planuoti vaikus. Ekspertai atšauna, kad politikų pažadai – beverčiai, nes papildomi pinigai gimdyti neskatina. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 18,7 tūkst. vaikų – tai mažiausias skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu mirė dvigubai daugiau žmonių – 37,4 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto apie galimybę kitąmet sostinėje pradėti Veiklių senjorų programą, skirtą didinti vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, skatinti verslumą bei didinti įsitraukimą į kultūrinį bei kūrybinį gyvenimą. „Siekiame, kad Vilniaus senjorai išliktų fiziškai aktyvūs, turėtų galimybę pabendrauti su bendraminčiais ir turiningai praleisti laisvalaikį“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Sulaukusieji pensijos paprastai renkasi vieną iš dviejų kelių. Vieni eina į užtarnautą poilsį, daugiau laiko skiria šeimai, augina anūkus, džiaugiasi pomėgiais. Tuo metu kiti lieka darbo rinkoje, nes iš pensijos nepragyvena arba tiesiog nori jaustis reikalingi. Nieko neveikiant, jokių mokesčių mokėti – kitaip nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje pensijų išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių, nuo jų nereikia mokėti socialinio ar sveikatos draudimo įmokų.

Naujausios pensijų augimo prognozės rodo, kad per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027 m. su būtinuoju stažu pensininkas turėtų gauti beveik 900 eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830 eurų. Tiesa, ekonomistai skuba raminti valdžią. Esą palankios sąlygos pensijų augimui Lietuvai ilgai nesitęs. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kelios dešimtys mažomis pensijomis nepatenkintų senjorų susirinko į mitingą prie Seimo. Pensininkai prie Seimo atėjo su plakatais, kuriuose – tokie užrašai: „Premjere, ar galėtum išgyventi iš 445 eurų per mėnesį?“, „Mūsų pensijos – o „Sodros“ rezerve 3 mlrd. eurų“.  Naujienų portalo tv3.lt kalbinti senjorai apgailestavo dėl pensijų dydžio ir pasvarstė, kokia pensija leistų oriai gyventi.

Rūpinimasis vyresnio amžiaus giminaičiais nėra lengva pareiga, tačiau dar sudėtingiau tampa tada, kai į tai įsivelia sukčiai, o bendras būstas pradeda nirti į skolas. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje papasakojo, kad prieš kelerius metus iš giminaitės pirko būstą su uzufruktu, t. y. leidimu jai ten gyventi iki gyvos galvos. Viskas buvo gerai, kol pensininkė papuolė į sukčių nagus ir jau antrus metus „investuoja“ pas juos visą savo pensiją.

Naujausias finansų ekspertų tyrimas rodo, kad ketvirtadalis nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vienu metu remia ir savo pilnamečius vaikus, ir tėvus. Pasak ekonomistų, tokia situacija nėra normali, nes vyriausiems šalies dirbantiesiems nelengva ir patiems išgyventi, sunku gauti didesnį atlyginimą, šlubuoja sveikata, trūksta anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo žinių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Devyni iš dešimties lietuvių norėtų, kad antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus jie galėtų pasiimti sunkiai susirgę, atsiradus negaliai, iškilus pavojui prarasti būstą. Vis dėlto pensijų fondų valdytojai griežtai nesutinka pinigų atiduoti turintiesiems problemų dėl būsto. Gyventojų apklausą atlikusi ministerija žada parengti ir sąrašą priežasčių, kada žmonės galės nutraukti pensijų kaupimo sutartis.