Su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją pensinio amžiaus gavėjams) gavo 688,4 tūkst. asmenų. Šioje pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (87 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkai. 2012 m. pabaigoje jų skaičius buvo 601 tūkst. ir, palyginti su 2011 m., sumažėjo 0,6 tūkst. (0,1 proc.). Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją 2012 m. pabaigoje gavo 11,9 tūkst. asmenų, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę ne daugiau kaip 5 metai. Šios pensijos gavėjų skaičius, kasmet didėjęs, pernai sumažėjo 0,6 tūkst. (5 proc.). Netekto darbingumo (invalidumo) pensijas 2012 m. pabaigoje gavo 168,4 tūkst., arba 9 procentai, darbingo amžiaus asmenų. Palyginti su 2011 m., šių pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 2 procentais, arba 3,3 tūkst. 2012 m. pabaigoje 45,9 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas – palyginti su 2011 m., jų skaičius sumažėjo 4 procentais, arba 1,8 tūkst. Be to, 231,5 tūkst., arba 2 tūkst. mažiau nei 2011 m., suaugusių asmenų dažniausiai kartu su senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis gavo našlių pensijas.
Nuo 2012 m. pensijų dydį atstačius į 2009 m. gruodžio mėn. buvusį lygį, išlaidos pensijoms, palyginti su 2011 m., išankstiniais duomenimis, padidėjo 560,7 mln. litų (6,9 proc.) ir sudarė 8,8 mlrd. litų. Išlaidų pensijoms lyginamoji dalis 2012 m., kaip ir 2011 m., sudarė 7,7 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Išlaidos pensijoms sudaro didžiausią visų ES valstybių išlaidų socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms dalį. Naujausiais skelbiamais Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2010 m. didžiausia išlaidų pensijoms dalis buvo Lenkijoje (63,8 proc.), Serbijoje (57,3 proc.) ir Latvijoje (56,8 proc.), mažiausia – Airijoje (25,5 proc.), Islandijoje (32,5 proc.) ir Norvegijoje (33,2 proc.). Lietuvoje šis rodiklis sudarė 46,9 procento ir buvo šiek tiek didesnis nei Europos Sąjungos (ES 27) vidurkis (46 proc.).
