pensijos

Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus idėją įkurti valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondą. „Ką čia padėtų dar vienas fondas, kurį turėtų turėti valstybė? Tai reiškia, kad (naujasis fondas – BNS) turėtų sukaupti ekspertizę, turėtų samdyti gana brangiai apmokamus finansų specialistus, ir tą įmonę reikėtų prižiūrėti dar ir kaip savo nuosavybę, kaip turtą, kaip valstybės valdomą įmonę“, – antradienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė Vyriausybės vad...

Norint užtikrinti orią senatvė Lietuvos pensininkams būtina perkelti dėmesį nuo valstybės mokamų „Sodros“ pensijų ir ieškoti sinergijos su savarankišku kaupimu – II-oje ir III-oje pakopoje, vertina Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Anot LLRI prezidentės Elenos Leontjevos, kitokiu atveju Lietuvos visuomenei esant tarp sparčiausiai senstančių, ilgainiui bus stokojama tvarių valstybės pajamų pensijoms padengti.

Pensijų kaupimas antroje pakopoje šiuo metu kelia daug diskusijų ir klausimų. Specialistai nesutaria, kaip keisti pensijų sistemą, kad gyventojai norėtų kaupti pinigus, kada leisti nutraukti kaupimą ir atsiimti sukauptus pinigus.  Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus siūlo kaupimo sistemą atimti iš privataus verslo rankų.

Šiuo metu partijų reitinguose pirmaujanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o taip pat ir jos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, neretai kritikuoja antrosios pakopos pensijų sistemą, privačius pensijų fondus. Tačiau pati V. Blinkevičiūtė yra „ydingos“ sistemos architektė – jai būnant socialinės apsaugos ir darbo ministre buvo priimtas Pensijų kaupimo įstatymas, susikūrė pirmieji privatūs pensijų fondai.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras gąsdina, kad šis Seimas nepakeis antros pensijų pakopos pagal konstitucinio teismo reikalavimus, jei politikai reikalaus plėsti pasitraukimo galimybes. Ministras siūlo, kad nutraukti kaupimą galėtumėte tik dėl sunkios ligos ar negalios. Pensijų fondų valdytojai ir darbdaviai ministro pozicijai pritaria. Tačiau žmonės reikalauja atsiimti pinigus ne tik prieš pat mirtį, bet ir dantų protezams, būstui ar stambesniems pirkiniams.

Darbdaviams ir darbuotojams skirtingai vertinant naujus valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad kaupimo sistema galės būti keičiama ir toliau, tačiau pirminiai jos pakeitimai turėtų būti atlikti dar šio Seimo kadencijoje. Tolesnius pokyčius galėtų inicijuoti jau nauja valdžia, teigė jis.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys naujausius valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, taip pat kai kuriuos dalyvavimo juose pokyčius.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę pasiūlė daugiau galimybių laikinai stabdyti pensijų kaupimą šiuose pensijų fonduose, o jį anksčiau laiko nutraukti dėl sunkios progresuojančios ligos ar negalios.

Didžiąją savo gyvenimo dalį atidirbę ir kaupę senatvės pensijai ne visi gyventojai susimąsto, kad dalis jų darbo stažo gali būti neužskaityta, o pensijos dalis – prarasta ir, pavėlavus, niekada nebus jiems grąžinta. Dėl to, pasak specialistų, gyventojams būtina sekti, kada sukaks pensijos amžių, ir dėl pensijos skyrimo kreiptis laiku, mat praleidus ją ilgiau nei 12 mėn. pinigų už tą laikotarpį atgauti nepavyks.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje pristatys kaip tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Tarp šių pasiūlymų, daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus mokėti įmokas. Siūlyme norime padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Vis tik ne visi, turintys teisę į šias pensijas, susimąsto, kad ją gali ir prarasti. „Sodra“ primena, kurie gyventojai ir kada gali pretenduoti į visas šias pensijas, kokius kriterijus turi atitikti ir kokiais atvejais jų skyrimas gali būti nutraukiamas.

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas. Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis.

Beveik 26 tūkst. gyventojų nuo liepos gaus mažesnį darbo užmokestį, mat „Sodra“ juos įtraukė į pensijos kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tam ir bus skirta dalis žmogaus algos. Vis dėlto daugiau tų, kurie turėjo būti įtraukti automatiškai, kaupimo atsisakė. Tokių buvo bemaž 34 tūkst., rodo „Sodros“ duomenys. Daugelis ekonomistų ir valdininkų tikina, kad kaupti senatvei papildomai yra būtina.

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs, praneša „Sodra“. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70–100 proc. netektas dalyvumas. Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis.

Per pirmąjį 2024 m. pusmetį antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta grąža siekė 9,7 proc. teigia „Allianz Lietuva“ investicijų analitikas Rimas Strazdas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pateiktais išankstiniais duomenimis, per pusmetį gyventojų sukauptas turtas išaugo 15,3 proc. ir pasiekė 8,2 mlrd. eurų. „Per visą pensijos fonduose kaupimo laikotarpį, kaupiantys žmonės jau uždirbo beveik 3 mlrd.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pasiūlius Lietuvai apmokestinti pensijas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad siekiant didinti pensijas pirmiausia reikėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą. „Pensijų apmokestinimo klausimas yra visiškai antraeilis dalykas ir kreipiantis dėmesį nuo esmės (...) Svarbu pirmiausia užtikrinti tą pajamų dydį gaunantiems pensijas, kad tai būtų oru arba vis artėtų link buvusio vidutinio darbo užmokesčio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turint savo projektą dėl galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, pensijų fondų valdytojai reikalauja nepaversti jos bėdų turgaus krepšeliu. Fondų valdytojai sutinka kaupimą nutraukti tik dėl sunkios negalios ir mirtinų ligų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad teiks daug platesnį sąrašą priežasčių dėl kaupimo nutraukimo.

Jau artimiausiu metu gyventojus pasieks dar kiek padidintos įvairios išmokos ir pensijos. Dalis žmonių gaus ir neprimokėtas sumas. Penktadienį „Sodra“ kaip tik skelbia jų mokėjimo grafiką liepos mėnesį. Jį naudinga žinoti laukiant pinigų ir siekiant apsisaugoti į juos besikėsinančių sukčių. Kada „Sodra“ mokės išmokas Kaip jau skelbta, maksimalius ir minimalius kai kurių išmokų dydžius „Sodra“ perskaičiuoja kiekvieną ketvirtį.

Gyventojai dirbę užsienyje, vėliau gauna kelias pensijas. Kiekviena šalis, kurioje žmogus dirbo, moka jam pensijas. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad užsienietiškų pensijų tenka ilgiau laukti, užtrunka, kol užsienio dokumentai pasiekia Lietuvą. Portalo tv3.lt skaitytoja Vilma pasakojo, kad netrukus po 3 mėnesių taps pensininke. „Toliau dirbti neketinu ir jau naudodamasi įvairiomis skaičiuoklėmis, žiūriu, kokia pensija manęs laukia.

Dirbančiųjų gyventojų skaičius mažėja, o pensininkų – daugėja. Todėl siūlomi įvairūs būdai, kaip gauti daugiau pinigų pensijoms. Siūloma ir apmokestinti pensijas, ir ilginti pensinį amžių. Kita vertus pasigirsta raginimų ir daugiau apmokestinti dirbančiuosius. Taip pat siūloma, kad reikėtų anksčiau pradėti dirbti, o ne ilginti pensinį amžių.

Ketvirtadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią ekonominės raidos scenarijų su pagrindinių rodiklių prognozėmis. Atsižvelgiant į vieną iš jų, nuo kitų metų pradžios turėtų būti didinamos senatvės ir kai kurios kitos pensijos. Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro. Tai yra kiek didesnis augimas, nei buvo galima numatyti vadovaujantis ankstesnėmis Finansų ministerijos prognozėmis.

Pinigų pensijoms ir kitoms išmokoms, sveikatos apsaugai, švietimui, krašto gynybai ir visoms kitoms sritims yra tik tiek, kiek jų sumoka visi mokesčių mokėtojai – gyventojai ir verslas. Lietuvoje kai kurių mokesčių sumokama daug mažiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Dėl to ir nėra pinigų, iš ko mokėti adekvačias pensijas, atlyginimus gydytojams ar tinkamai finansuoti kitas sritis. Tokias išvadas naujausiose rekomendacijose Lietuvai pateikia Europos Komisija.

Kai kurie politikai ir valdininkai mėgsta džiaugtis, kaip Lietuvoje nuolatos yra didinamos pensijos, kiek jos išaugo nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Tačiau oficialioji statistika rodo, kad iš tikrųjų pensijoms Lietuva išleidžia beveik mažiausiai iš visų bendrijos valstybių.

Vokietijos ekonomika pastaruoju metu patiria sunkumų, nes jos augimui kenkia silpna paklausa ir ganėtinai didelės išlaidos energetikai. Tačiau prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi demografinė krizė visgi išlieka didžiausias Vokietijos iššūkis. Kol kas poveikis nėra toks stiprus, tačiau, kaip ataskaitoje įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), gyventojų senėjimas po kelerių metų gali sukelti rimtų pasekmių visai Europai.

Vis dažniau užsimenama, kad ateityje didinti pensijų Lietuvoje nebebus iš ko. Todėl svarstomi įvairūs būdai, kaip ir iš kur joms gauti daugiau papildomų pinigų. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja Lietuvoje apmokestinti pensijas. Specialistai skaičiavo, kiek ir kokių mokesčių tektų mokėti pensijų gavėjams. Jeigu Lietuvoje joms būtų taikomi tokie mokesčiai, kaip Latvijoje ir Estijoje, tuomet tą pajustų per 100 tūkst. gyventojų.

Senatvės pensijos Lietuvoje turėtų būti apmokestintos, o pensinį amžių reikėtų sieti su ilgėjančią gyvenimo trukme. Kitaip mūsų šaliai nepavyks išlaikyti dabartinio pensijų lygio ar jas didinti. Taip yra įsitikinę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, penktadienį pristatę naujausias rekomendacijas Lietuvai. Jos nėra privalomos, tačiau anksčiau ar vėliau bent dalį TVF ir kitų tarptautinių organizacijų Lietuva įgyvendina.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) siūlant Vyriausybei svarstyti galimybę gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinti pensijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad keisti dabartinio mokesčio modelio neketinama. „Lietuvoje gyventojų pajamos apmokestinamos, kai yra gaunamos. Reiškia, žmonėms apmokestinamas jų darbo užmokestis, o išmokų išmokėjimo metu jos nėra apmokestinamos.

Siekiant įtvirtinti socialinį teisingumą ir panaikinti valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų, reikšmingai, beveik dvigubai būtų didinamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Taip pat būtų nustatoma aiškesnė ir teisingesnė valstybinių pensijų skyrimo tvarka. Tokiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems įstatymų projektams pritarė Vyriausybė. Jie bus teikiami Seimui.

Daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų jau nuo kito mėnesio pradžios gali tikėtis daugiau pinigų. Tereikia, kad Seimas priimtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas įstatymo pataisas. Jomis siūloma padidinti dalį mažiausių valstybinių pensijų, kurios mokamos nukentėjusiems asmenims, taip pat pakeisti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo tvarką. Kiek anksčiau planuota keisti ir visas kitas valstybines pensijas.

Kartu su senatvės pensija, virš 83 tūkst. lietuvių dar gauna ir valstybines pensijas, siekiančias ir vos 58, ir beveik 1,2 tūkst. eurų. O dalis gyventojų – mažiausiai 13 tūkst. – prie šios sumos prisiduria pinigų ir toliau dirbdami. I laipsnio valstybinę pensiją gauna kariai savanoriai, aukščiausieji valstybės pareigūnai, olimpinių čempionai ir kt. II laipsnio valstybinę pensiją – tam tikrų žaidynių prizininkai, daugiavaikiai tėvai ar bent 40 kartų savo kraują aukoję donorai.

Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia. „Turės būti atlikta pensijų reforma, parametrinė (sisteminė – BNS) pensijų reforma. Jūsų pensijų sistemai sekasi dėl geresnės nei tikėtasi dinamikos darbo rinkoje, didesnio užimtumo trumpuoju laikotarpiu, didelio atlyginimų augimo“, – Lietuvos banko (LB) ir Vilniuje dirbančios TVF misijos seminare penktadienį sakė B. Gracia.

Gyventojai piktinasi, kad visą gyvenimą dirbę ir uždirbę, senatvėje turi tenkintis 500 eurų ar dar mažesne pensija. Ekonomistas įspėja, kad ateityje situacija taps dar blogesnė, nes mažės dirbančiųjų ir į „Sodros“ biudžetą surenkamų lėšų. Tačiau gyventojai tikina, kad ir dabar iš pensijų vos pragyvena. Apie tai jie diskutavo socialiniame tinkle. Viena moteris pasidalijo savo istorija, ji pasakojo, kad neseniai tapo pensininke.

Naujausios pensijų augimo prognozės rodo, kad per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027 m. su būtinuoju stažu pensininkas turėtų gauti beveik 900 eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830 eurų. Tiesa, ekonomistai skuba raminti valdžią. Esą palankios sąlygos pensijų augimui Lietuvai ilgai nesitęs. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada peržiūrėti pensijų apskaičiavimo formulę. Pasak Monikos Navickienės, tam jau artimiausiu metu ketinama suburti ekspertų, politikų ir specialistų darbo grupę.  „Kad grįžtume prie formulės peržiūros ir pasižiūrėtume, ar galėtume pasitelkti daugiau teisingumo visuose pensijų dydžių dalyse“, – LRT radijui penktadienį sakė M. Navickienė.

Kelios dešimtys mažomis pensijomis nepatenkintų senjorų susirinko į mitingą prie Seimo. Pensininkai prie Seimo atėjo su plakatais, kuriuose – tokie užrašai: „Premjere, ar galėtum išgyventi iš 445 eurų per mėnesį?“, „Mūsų pensijos – o „Sodros“ rezerve 3 mlrd. eurų“.  Naujienų portalo tv3.lt kalbinti senjorai apgailestavo dėl pensijų dydžio ir pasvarstė, kokia pensija leistų oriai gyventi.

Prieš artėjančius rinkimus socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia pensijų augimo prognozes. Pasak ministrės Navickienės, per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027-aisiais su būtinuoju stažu pensininkas turėtų vidutiniškai gauti 900-us eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830-imt eurų. Tiesa, ekonomistų prognozės niūresnės, mat mažėjant dirbančiųjų, orias pensijas būsimiems senjorams teks pamiršti.

Galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo antrosios pakopos fonduose kol kas gyventojams kelia daug neaiškumų, o Vyriausybė nesugeba reikalingų sprendimų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo priimti laiku, mano prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Lietuvoje pensijos siekia vos 50 proc. vidutinio atlyginimo. Vienišiems žmonėms iš pensijos pragyventi beveik neįmanoma. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos bankas žada, kad pensijos kils. Taip pat pabrėžia, kad būsimi pensininkai galėtų ir patys pasirūpinti savo oria senatve, kaupdami papildomai. Tą daryti skatinami ir darbdaviai, tačiau pačios institucijos pavyzdžio nerodo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios leistų nutraukti pensijų kaupimą, neturėtų kelti rizikos antros pakopos pendijų fondams.

Pirmadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dalyvauja konferencijoje apie pensijas Lietuvoje per pastaruosius 20 metų ir apie gyventojų lūkesčius dėl jų ateityje. Prieš renginį ministrė žurnalistams papasakojo, kokių pensijų gyventojai gali tikėtis jau 2025-ais ir dar vėlesniais metais. Pasak ministrės, jau netrukus vidutinė pensija gali gerokai viršyti 700 eurų, nors dabar nesiekia ir 600 eurų.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti parlamentarės inicijuotoms Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kurioms kovą Seimas pritarė po pateikimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turint savo projektą dėl galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, pensijų fondų valdytojai reikalauja nepaversti jos bėdų turgaus krepšeliu. Fondų valdytojai sutinka kaupimą nutraukti tik dėl sunkios negalios ir mirtinų ligų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad teiks daug platesnį sąrašą priežasčių dėl kaupimo nutraukimo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vyriausybei ir socialiniams partneriams tebeieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutrauktų antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija ragina nustatyti išskirtinius atvejus, susijusius tik su kaupiančiojo sveikata.  Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, jog toks išskirtinis atvejis būtų aukščiausias negalios lygis – 75-100 proc. nedarbingumas.

Lietuvoje pensininkai yra įpratę, kad kasmet pensijos yra indeksuojamos arba perskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kaip auga darbo užmokestis ir kokia yra „Sodros“ biudžeto padėtis. Kadangi daugelį metų augo atlyginimai, o „Sodra“ surinkdavo daugiau pinigų nei išleisdavo, senatvės ir kitos pensijos buvo didinamos ir dešimtadaliu ar daugiau. Tačiau jau netrukus tai gali pasibaigti.

Konstitucinis Teismas (KT) nurodė, kad dėl svarbių priežasčių turi būti leista nutraukti kaupimą antroje pakopoje ir pasiimti pinigus. Kas bus svarbių priežasčių sąraše? Kas matuos tų priežasčių svarbą ir priims sprendimus.

Šiemet į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai turi dar beveik tris mėnesius sprendimui priimti. Kol kas „Sodros“ pranešimus asmeninėse paskyrose perskaitė 41 proc. visų įtrauktųjų. Pasitikrinti, ar gavote „Sodros“ siųstą pranešimą apie įtraukimą, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui. Metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59,7 tūkst. žmonių. 17,4 tūkst.

Nepatenkinti gaunamu atlyginimu gyventojai ieško išeičių. Dažnas pagalvoja apie savarankišką veiklą. Tačiau nerti į ją stačia galva baiminasi dėl galimai mažesnių ir nereguliarių pajamų, taip pat socialinių garantijų – įvairių išmokų ir pensijos senatvėje. „Sodra“ skaičiuoja, kad dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių, tačiau įspėja, kad jeigu jų pajamos nesiekia minimalaus atlyginimo, ateityje jų pensija bus nedidelė.

Konstituciniam Teismui pasisakius, kad antroje pakopoje kaupiantys žmonės turėtų turėti galimybę savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių nutraukti kaupimą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, jog svarbiomis priežastimis galėtų būti kritinė liga, įgyta sunki kaupiančiojo arba šeimos nario negalia arba galbūt būsto netekimas, jeigu jis nebuvo draustas, nors dėl pastarosios nuostatos dar tariamasi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, ministerijos siūlomos svarbios priežastys pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje bus kritinės ligos arba sunki negalia. Taip ministrė kalbėjo referuodama į kovo mėnesį Konstitucinio Teismo (KT) pateiktą išaiškinimą, jog draudimas pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje pažeidžia Konstituciją.

Daugelis apklaustųjų gyventojų pritaria, kad pensijų kaupimo sutartį būtų galima nutraukti dėl tokių svarbių priežasčių, kaip sunki liga, negalia ar rizika prarasti vienintelį būstą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.  Konstituciniam Teismui (KT) kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, ministerija joms išsiaiškinti savo interneto svetainėje atliko apklausą.