Partizanai

Sekmadienį Jūžintų krašto kapinėse žmonės suplūdo į išskirtines laidotuves – po aštuonių dešimtmečių nežinios, iškilmingai palaidoti 15 Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų sovietų genocido aukų palaikai. Netoli buvusios NKVD (KGB) būstinės rasti žuvusieji amžinojo poilsio atgulė gimtajame krašte, o devynių jų tapatybes pavyko nustatyti atlikus antropologinius ir genetinius tyrimus.

Prancūzijos mieste Fontenblo planuojama įamžinti Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto atminimą, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Centro laikinasis vadovas Arūnas Bubnys ir vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis liepą lankėsi Prancūzijoje, susitiko su Fontenblo savivaldybės atstovais ir aptarė J. Žemaičio-Vytauto įamžinimo klausimą.

Rokiškio rajone, Jūžintuose, sekmadienį bus palaidota 15 sovietų represinių struktūrų nužudytų partizanų ir jų artimųjų palaikų. Tiek daug laisvės kovotojų vienu metu Lietuvoje bus laidojami pirmą kartą, anksčiau skelbė vietos savivaldybė. Palaikai bus palaidoti liepos 26 dieną Jūžintų miestelio kapinėse.

Rokiškio rajone, Jūžintuose, bus palaidota 15 sovietų represinių struktūrų nužudytų partizanų ir jų artimųjų palaikų, trečiadienį pranešė vietos savivaldybė. Tiek daug laisvės kovotojų vienu metu Lietuvoje bus laidojami pirmą kartą. Palaikai bus palaidoti liepos 26 dieną Jūžintų miestelio kapinėse, atsisveikinimas vyks vietinėje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.

Marijampolės savivaldybė kreipėsi į gyventojus su svarbiu prašymu – žmonės, kurių artimieji buvo Lietuvos partizanai, ryšininkai ar rėmėjai, raginami susisiekti dėl galimybės jų kapus pažymėti oficialiais atminimo ženklais ir taip įamžinti laisvės kovotojų atminimą. Marijampolės savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, jau gavo teigiamus sprendimus dėl devynių partizanų ir jų ryšininkų kapų pažymėjimo.

Liepos 26 d. Rokiškyje bus iškilmingai palaidota 15 Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų sovietų genocido aukų, rastų Jūžintuose, Rokiškio rajone. 2025 metais netoli senųjų Jūžintų kapinių, prie buvusios NKVD (KGB) būstinės, bulvėms laikyti skirtose duobėse buvo rasti dvylikos laisvės kovotojų palaikai, o šiais metais tęsiant paieškas ten aptikti dar treji palaikai.

Antakalnio kapinėse savo poilsio vietą atrado ne viena iškili asmenybė – tarp jų ir Sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę kovoję didvyriai bei Lietuvos partizanai. Čia amžinojo poilsio atgulė ir Lietuvą valdę ir lydėję politikai.

Šv. Velykų rytą prieš 70 metų – Punios piliakalnyje slapta ir tyliai suplevėsavo trispalvė. Ją iškėlė jaunas vyras – Jonas Arbačiauskas. Tuomet jam vos dvidešimt. Šiandien – devyniasdešimt. Tačiau tą akimirką jis prisimena iki smulkmenų. Didvyriškam poelgiui – 70 metų „Po metų su bičiuliais pogrindininkais kėlėme dar daugiau vėliavų. Sankryžose, prie kelių. Tai buvo tylus, bet labai aiškus signalas: Lietuva gyva. Reikėjo budinti žmones“, – sako ryšininkas – pogrindininkas J. Arbačiauskas.

Ukrainos partizaninis pasipriešinimo judėjimas „Atesh“ surengė dar vieną diversiją Rusijos užnugaryje. Šį kartą buvo sunaikintas automobilis ir vertingas jo turinys, kuris turėjo atsidurti fronte.

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje kaltais pripažinti ir kalėti nuteisti trys Rusijos ir Estijos piliečiai padėjo Rusijai veikti prieš Lietuvos valstybę, dalyvaudami hibridinėse atakose. Tai antradienį konstatavo nuosprendį paminklo išniekinimo byloje paskelbęs Kauno apygardos teismas.

Luokės seniūnijoje, kūlio Daubos kaime esantį išskirtinį radinį – nepaliestą partizanų bunkerį – tyrinėję archeologai čia rado visokių daiktų: nuo adatų ir sagų iki kvepalų buteliukų. Ši vieta – išties unikali, tai – tik devintas tyrinėjamas partizanų bunkeris šalyje. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Varnių regioninis parkas, sodybos šeimininkas apie kieme esantį bunkerį niekam nesakė iki pat mirties.

Ukrainos partizanų grupė „ATEŠ“ savo „Twitter“ paskyroje pranešė, jog sugadino okupantų transporto priemonę, įpylę cukraus į jos degalų baką, skelbia „United24 Media“. Spalio 15 d. „ATEŠ“ karinis partizaninis judėjimas, veikiantis okupuotose Ukrainos teritorijose, savo socialinių tinklų paskyrose paskelbė vaizdo įrašą ir nuotraukas, kuriose matyti, kaip į baką pilamas cukrus, o vėliau rodomas baltas popieriaus lapas su judėjimo pavadinimu „ATEŠ“. Grupė socialiniuose tinkluose rašė: „Agentas iš...

1919 m. kovo 1 d. inžinerijos kuopa performuota į batalioną, o balandžio pradžioje jau vykdoma pirmoji užduotis – prie Kauno grėsmingai artėjant bolševikams, tarp Kauno VI ir VII fortų į žemę trimis eilėmis sukaltos suardytų Kauno tvirtovės geležinių tvorų dalys ir apvyniotos spygliuota viela. Nuožmiose Nepriklausomybės kovose kritiškai svarbius darbus atliko skirtingų inžinerijos specialybių kariai.

Anksčiau pranešta, kad Jūžintuose buvo rasti šešių laisvės kovotojų palaikai, tačiau tęsiantis darbams skaičius išaugo – patvirtinta, kad rasta iš viso 12 palaikų. Atskleista ir kas buvo rasta šalia partizanų kūnų. Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) apie išaugusį rastų palaikų skaičių paskelbė liepos 10-ąją.

Rokiškio rajone baigus archeologinius darbus, Jūžintuose rastų laisvės kovotojų palaikų skaičius išaugo iki dvylikos, penktadienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Pasak centro, kartu su partizanų palaikais buvo rasta nesprogusi granata, keletas šovinių, medalikėlis.

Rokiškio rajone esančiuose Jūžintuose archeologai aptiko šešių partizanų palaikus. Kaip antradienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), palaikai rasti netoli senųjų Jūžintų kapinių, kalno papėdėje ir šlaite, kur prieškary Jūžintų gyventojai iškasdavo bulvėms laikyti duobes. Už kelių šimtų metrų nuo šios vietos buvo MGB (KGB) Jūžintų būstinė.

Laidoje „Laisvės keliu“ tęsiame jaudinantį istorinį tyrimą, prasidėjusį prieš metus Merkinėje, kai netoli miestelio kapinaičių, po pušies šaknimis, buvo rasti šešių asmenų palaikai.

Mažeikiuose, apleistame sodo name, prieš kelias dienas buvo rastas žmogaus skeletas. Nors šią savaitę tai vienintelis toks radinys, apie kurį pranešė policija, ekspertai teigia, kad per metus pareigūnus pasiekia maždaug nuo 60 iki 100 pranešimų apie rastus žmonių kaulus. Būtent tiek kaulų palaikų tyrimų paprastai atliekama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kultūros paveldo departamentas pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, skirtą partizaninio karo atminčiai ir apsaugai užtikrinti.

Įvykis pernai, kai Merkinėje dažais buvo apipiltas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui, taip pat vertinamas kaip priešiškų valstybių akcija, sako prokuratūra. „2024 metų sausio 29 dieną įvyko priešiškų valstybių akcija prieš Vanago paminklą, tiriamas padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą“, – per spaudos konferenciją šią savaitę sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.

Raseinių rajone praėjusią savaitę rasti galimai Lietuvos partizanų vado Juozo Čeponio-Tauragio susirašinėjimai, dokumentai bus restauruojami, ketvirtadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų kovo 15-ąją rastas buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta maždaug 20–30 cm po žeme.

Vyriausybei teigia radusi šaltinių, iš ko apmokėti Leipalingyje atkastų partizanų palaikams perlaidoti ir kolumbariumui įrengti, tačiau Druskininkų savivaldybė sako apie tai nesanti informuota. „Iki šiandien dienos jokio konkretaus Vyriausybės sprendimo, nutarimo ar ministro įsakymo dėl lėšų skyrimo kolumbariumo įrengimui Druskininkų savivaldybė nėra gavusi“, – BNS trečiadienį sakė savivaldybės vyriausioji specialistė komunikacijai Diana Sinkevičiūtė-Griežė.

Prieš keletą metų surasti sovietų užkasti partizanų palaikai vis dar deramai nepalaidoti. Daugiau nei 40 partizanų kaulai dabar guli kartoninėse dėžėse Lukiškių kalėjime. Mokslininkai sako, kad jau prieš kelis metus nusprendė, kad palaikus reikia palaidoti, bet viskas įstrigo dėl politikų. Norima partizanus ne tik palaidoti, bet ir sukurti kolumbariumą bei atminimo paminklą – tam reikia maždaug pusantro šimto tūkstančių eurų. 2023 gegužę Leipalingyje surasti ir atkasti 10 partizanų palaikai.

Valstybei neskiriant lėšų įrengti specialų memorialą Leipalingio kapinėse Druskininkų savivaldybėje, daugiau kaip 40-ies partizanų palaikai kelerius metus saugomi nepalaidoti. „Treti metai, kai nepalaidoti“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas. Per 40-ies partizanų palaikai kartoniniuose laikinuose karstuose saugomi jo skyriaus patalpose Vilniuje.

Paryžiuje savaitgalį atidengtas Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atminimo ženklas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, šeštadienį minint Lietuvos kariuomenės dieną Paryžiuje organizuota Pilietiškumo diena. Per ją atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano J. Lukšos atminimo lentelė jo susitikimų su bendražygiais ir draugais vietoje – kavinėje „Le Maresquier“ Švento Augustino gatvėje.

Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. Restauruoti dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų sklaidos ir šių kovų įamžinimo 2024–2026 metų veiksmų planą. „Privalome įamžinti už laisvę kovojusias asmenybes, kad jos taptų šiuolaikinės mūsų visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, stiprinančia mūsų pilietiškumą ir patriotizmą“, – teigė Ministrės pirmininkės patarėja kultūrai Gabrielė Žaidytė.

Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus. Šią teritoriją jie kasinėjo prieš mėnesį, kur pagal liudininkų pasakojimus, turėjo būti užkasti vienas ar du partizanai, ir vieną po kito atkasė net trejus palaikus.

„Su peiliu...Ką jūs darote? Baikit baikit“, – tokie riksmai girdisi užfiksuotame video, kuriuo su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo savaitgalio vykusių muštynių liudininkas. Palomenėje vykusiame „Didžiosios kovos“ partizanų pagerbimo šventėje įvyko žodinis ir fizinis konfliktas tarp komunikacijos specialisto, pilietinės iniciatyvos „Vanago Lietuva“ vadovo Alko Paltaroko ir kitų šventėje buvusių asmenų. Pirmasis apie muštynes prabilo A. Paltarokas ir pateikė įvykių versiją.

Ukrainos partizanai, priklausantys slaptam judėjimui laikinai okupuotame Kryme, užfiksavo, kad Rusija iš Sevastopolio uosto neteisėtai veža ukrainietiškus grūdus į Siriją. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė judėjimo „ATEŠ“ spaudos tarnyba. „Šį kartą vogti grūdai Sevastopolio įlankoje buvo kraunami į sausakrūvį „Matros Koška“, kurio kelionės tikslas buvo Sirija. Paskiau laivą matėme plaukiant palei Jaltos krantus“, – nurodoma pranešime.

Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį –  trijų laisvės kovotojų palaikus.  Kultūros vertybių globos tarnybos archeologų, vadovaujamų archeologo, dr. Lino Kvizikevičiaus, atkastų palaikų vaizdas šokiruoja ir liudija žudikų žiaurumą.

Pirmadienį Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje bus minima Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų diena. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, minėjimo metu vyks Sausumos pajėgų vienetų rikiuotė, kurioje kartu su Lietuvos kariais ir kovinių vėliavų grupėmis dalyvaus Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų rotacinių pajėgų kariai.

Ukrainiečių ir totorių partizaninis judėjimas „Atesh“ Novorosijske aptiko laivų statyklą, kurioje rusų okupantai remontuoja laivus ir gamina dalis savo laivynui. Kaip „Telegram“ kanale skelbia „Atesh“ partizanai, objektas yra saugomas ir stebimas vaizdo kameromis. Jame taip pat reguliariai lankosi aukšto rango pareigūnai.

Nustatytas ir sulaikytas vyras, kuris dar sausio pabaigoje raudonais dažais apliejo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje. TV3 žiniomis, jį sulaikė Latvijos teisėsauga, nes tas pats vyriškis dažais apliejo ir paminklą Latvijoje. Įtariama, kad jis užverbuotas rusų saugumo tarnybų ir priklausė Baltijos šalyse veikusių rusų agentų tinklui. O tinklo esmė – rengti įvairius išpuolius ir provokacijas Baltijos šalyse.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) negaunant prašomo finansavimo, stringa žuvusių partizanų palaikų paieškų ir perlaidojimo procesas. Vien šiuo metu identifikavimo laukia mažiausiai 15 kovotojų palaikų, kurie buvo rasti 2021–2023 metais. LGGRTC teigimu, nepaisant politikų kalbų, reikiamų resursų Lietuvos gynėjų palaikų paieškoms nėra skiriama.

Išpuoliai prieš Lietuvos partizanams skirtus paminklus planuojami ne Lietuvoje, šie objektai turi būti saugomi, o į incidentus reaguojama operatyviai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai daroma labai sąmoningai – labai sąmoningai planuojama, tam labai kruopščiai rengiamasi.

Ukrainos partizanai sabotavo geležinkelį netoli Pervomajskojės kaimo Rusijos Federacijos Tambovo srityje. Apie tai pranešė partizanų judėjimas „Ateš“ savo „Telegram“ kanale. „2024 m. sausio 30 d. mūsų judėjimo agentas įvykdė sabotažą geležinkelyje netoli Pervomajskojės kaimo Tambovo srityje“, – rašoma pranešime.

Laikinai okupuotame Sevastopolyje Krymo pusiasalyje rusai, matyt, remontuoja kelis Juodosios jūros laivyno karo laivus, „Telegram“ kanale pranešė partizanų judėjimas „Atesh“. Pranešime sakoma, kad „Atesh“ agentai išžvalgė 13-osios laivų remonto gamyklos teritoriją Sevastopolio Kileno įlankoje. Tai strateginis objektas, susijęs su įvairių tipų laivų – nuo fregatų iki mažų desantinių laivų – priežiūra ir remontu, sakoma pranešime.

Gruodžio 19 d. eidamas 95-uosius metus mirė partizanas, rezistentas, Lietuvos laisvės kovų metraštininkas, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras skelbia, kur bus galima atsisveikinti su velioniu. Su Albinu Kentra bus galima atsisveikinti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje 2023 m. gruodžio 21 d. (ketvirtadienį) nuo 11 val. iki 21 val. Šv. Mišios už Velionį bus aukojamos ketvirtadienį 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje.

Šalies vadovai antradienį pareiškė užuojautą dėl Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovų metraštininko Albino Kentros mirties. Anot prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva neteko ryškios asmenybės ir „įžvalgaus naujausių laikų istorijos liudininko“, kurio nuopelnai Lietuvos laisvės siekiui ir šios žinios sklaidai tiek šalyje, tiek visame pasaulyje „yra neišmatuojami“. „Turtingas A. Kentros gyvenimas mums pasakoja apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą ir patirtas represijas, bet taip pat ir ...

Eidamas 95-uosius metus mirė partizanas, pedagogas, kino operatorius, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. „Liūdna žinia iš „Miško brolių“ draugijos. Netekome Albino Kentros, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Jos laisvei“, – antradienį feisbuke pranešė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Albinas su savo video kamera fiksavo valstybės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius. Kai žmogaus gyvenimas ilgas ir kupinas veiklos – nelengva viską išvardyti.

 Lazdijų rajone, Šventežerio kapinėse, penktadienį bus palaidotas Lietuvos partizanas Vladas Venckūnas-Jovaras. Jo palaikai pernai lapkričio mėnesį rasti Sapiegiškių kaime, vėliau atlikus lyginamuosius DNR tyrimus patvirtinta V. Venckūno-Jovaro tapatybė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, galimą partizano palaikų vietą tyrėjams nurodė Sapiegiškių kaimo gyventojas Albinas Kamarūnas.

Restauratoriai atkūrė prieš metus Anykščių rajone, žemėje, netikėtai rastą unikalų istorinį lobį – prieš 70 metų partizanų užkastus, bidone paslėptus šimtus skirtingų dokumentų. Kovą už laisvę liudijantys Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai: skirtingų partizaninių dalinių susirašinėjimai, raportai, prieškario laikraščiai, ir pirmą kartą istorijoje tokiame slėpinyje išlikusios 3 partizanų nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia, kad po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę.

Trakų rajone, prie Grendavės-Onuškio kelio, penktadienį bus atidengtas paminklas partizanų vadui Vaclovui Voveriui-Žaibui ir jo vadovaujamam būriui. Šio kūrinio autorius ir iniciatorius – kalvis Juozas Tarailė. Paminklas atidengiamas vietoje, kur 1948 spalio 27 dieną V. Voverio-Žaibo vadovaujamas Lietuvos partizanų Geležinio Vilko būrys paspendė pasalą ir sunaikino okupacinės valdžios operatyvinę karių grupę.

Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio iškilmingai atgulė vienas žymiausių Lietuvos partizanų – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Jo palaikus archeologai atrado vos prieš metus Druskininkų savivaldybėje, o tapatybę teko patvirtinti DNR tyrimais. Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje buvo karstas su partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikais.

Praėjus 77 metams nuo mirties Antakalnio kapinėse Vilniuje šeštadienį iškilmingai palaidoti Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.  Šimtai žmonių atsisveikinti su istorine asmenybe atėjo į Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčią ir Antakalnio kapines. Vilnietė Ona Kavalčiukienė BNS sakė atėjusi atiduoti pagarbos vienam iš Lietuvos valstybės kūrėjų.

Kenotafas partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui Antakalnio kapinėse Vilniuje, partizanų pažinimo centrai sostinėje ir Utenos rajone, laisvės kovų vietų įamžinimas – šios ir kitos priemonės numatytos Seimo priimtoje XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, jų sklaidos ir įamžinimo programoje. Šią savaitę už ją balsavo 110 Seimo narių, susilaikė keturi.

Vykstant karui Ukrainoje, vis labiau aktualizuojama ir Lietuvos istorinė atmintis, kada buvo kovojama prieš sovietų represijas. Vienas ryškiausių momentų – partizaninis karas Lietuvoje, kurio metu buvo organizuotas ginkluotas pasipriešinimas, veikęs su didele visuomenės parama. „Vienam partizanui reikėjo dešimt jį įvairiausiai būdais remiančių žmonių, ar ryšininkų, ar tų, kurie gali suteikti maisto, žvalgybinės informacijos ir panašiai.