pabėgėliai

Į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai randa būdų, kaip pabėgti iš Lietuvoje esančių stovyklų. Dalis jų sulaikoma šalies viduje, tačiau dar didesnė dalis kerta šalies sieną ir patraukia į kitas Vakarų Europos šalis. Vieną tokių situacijų, kai pabėgėlius sulaikė policijos pareigūnai šalies viduje, nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Patruliuodami policijos pareigūnai pastebėjo automobilį su belgiškais numeriais.

Prieš mėnesį pasklidusi žinia apie padėtį Afganistane greitai apskriejo pasaulį. Didelės minios, chaosas bei iš nevilties verkiantys, bėgantys žmonės iki šiol šmėkščioja žiniasklaidoje. Tarp jų buvo afganistanietis vertėjas su šeima, ketverius metus talkinęs lietuvių kariams. Jis dar vis nepasidavė ir turi vilčių dėl savo šalies bei ramaus gyvenimo ten likusiems žmonėms. „Mūsų gyvenimas Afganistane buvo gan ramus, geras, turėjome namus, buvome gerbiami.

Sekmadienį Ruklos pabėgėlių pagalbos centre mirė negalią turėjęs 11 metų berniukas. Pirmadienį buvo pranešta, kad berniukas atgulė Vilniaus musulmonų kapinėse, kuriose buvo laidojamas pagal visas islamo tradicijas. Ši mirtis buvo pirmoji pabėgėlių tarpe, tad pagalbos buvo kreiptasi ir į Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovą muftijų Aleksandrą Beganską. Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip atrodo musulmoniškos laidotuvės.

Europos Komisija trečiadienį priimtame veiksmų plane dėl migracijos išskyrė Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių pasienyje susidariusią situaciją kaip Baltarusijos hibridinę ataką, kas leidžia tikėtis efektyvios pagalbos sprendžiant panašias situacijas ateityje, sako Lietuvos Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. „Šiandien buvo priimtas papildymas vadinamojo migracijos paketo.

Į Ruklą jau atkeliavo pirmieji migrantai, priklausantys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Čia įrengtoje stovykloje turėtų būti apgyvendinti 400 žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad migrantams čia bus mokamos išmokos, už kurias jie turės patys pirkti maistą stovykloje esančioje parduotuvėje, o nuo spalio migrantų vaikai bus pradėti mokyti lietuvių kalbos. Į stovyklą jau atvyko pirmieji pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantys migrantai.

Baimės, susijusios su Europos Sąjungos finansuojamomis stovyklomis Graikijos Egėjo jūros salose prisideda prie prieglobsčio prašytojų psichinės sveikatos būklės, o kai kurie jų jau bėga į žemyną, rašoma „EUobserver“. „Jeigu viskas liks, kaip dabar yra, tai aš geriau grįšiu į Afganistaną, kad mane nužudytų talibai“, – pasakojo trijų vaikų tėvas, 39-erių Mohammedas.

Vidaus reikalų ministerija praneša žinanti apie atvejus, kuomet neteisėtų migrantų stovyklose Lietuvoje vyksta prievarta, pasiskirstymas kastomis ir kitokie neramumai. Nors ministerija nesutinka, kad situacija tokia baisi, kaip apie ją migrantai pasakoja žiniasklaidoje, vis dėlto pranešama apie pradėtus ikiteisminius tyrimus.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai šeštadienį apgręžė 29 žmones, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, pranešė tarnybos atstovai. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 930 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Pabėgėliai iš Afganistano gali neturėti jokio kito pasirinkimo, kaip tik trauktis į Europą. O europiečiai turi suvokti, kad nauja pabėgėlių banga yra neišvengiama. Ir nors pabėgėliai iš Afganistano bėgo gausiai dar iki 2015 m., šį kartą daugiau nelabai yra, kur bėgti. „Visi mano pažįstami planuoja išvykti. Ir aš pažįstu daug žmonių. Tačiau taip jaučiasi ne tik elitas“, – sakė buvęs Afganistano ministras. Pasivaikščiojus Kabulo turguje galima nusipirkti bet ką.

Tūkstančiai aktyvistų per šeštadienio protestą Berlyne reikalavo įtraukesnės ir progresyvesnės visuomenės, pranešė vokiečių naujienų agentūra DPA. Daugiau kaip 350 organizacijų, tarp jų „Amnesty International“, „Fridays for Future“, moterų teisių ir paramos pabėgėliams grupės, ragino dalyvauti demonstracijoje Vokietijos sostinėje, surengtoje likus trims savaitėms iki šalies rinkimų rugsėjo 26-ąją.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžta apie 40 migrantų, nė vienas jų į šalį nepateko, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). VSAT teigia jau antrą parą stebinti išaugusį migrantų pasienyje su Baltarusija skaičių – penktadienį taip pat neįleista apie 40 asmenų, bandžiusių neleistinose vietose kirsti sieną. Anksčiau šią savaitę per parą iš Baltarusijos bandydavo patekti po maždaug dešimt migrantų.

Į Lietuvą atskraidinus lietuvių kariams padėjusius vertėjus dabar jais pasirūpinti turės valstybė. Pabėgėliai galės gauti kelias išmokas, jiems bus padedama integruotis ir bus sukuriamos būtinosios gyvenimo sąlygos, teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  Ministrė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atskleidė, kiek siekia išmokos, ir paaiškino, kokios tiksliai paslaugos ir pagalba jiems bus suteikta.

Į Kybartų pataisos namus planuojama perkelti apie 800 migrantų, daugumą – iš Rūdninkų poligono, kur jie šiuo metu gyvena palapinėse, sako vidaus reikalų ministras Vitalijus Dmitrijevas. „Planuotumėme šiai diena kalbėti kažkur iki 800 vietų. Tai būtų ir pats pastatas, ir moduliniai nameliai šalia, jeigu jų prireiktų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė viceministras.

Per daugiau nei du dešimtmečius investavę į JAV vadovaujamas pastangas stabilizuoti Afganistaną, dislokuodami tūkstančius karių ir išsiuntę milijardus eurų pagalbos, Europos pareigūnai buvo priblokšti, kaip greitai islamistų grupuotė nugalėjo vyriausybės pajėgas visoje šalyje. „Mes bijojome, kad po 20 savaičių viskas grįš į laikmetį prieš 20 metų. Tačiau, deja, tam pakako 20 dienų“, – „Politico“ sakė Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas, generolas Claudio Graziano.

Vyriausybė pavedė Krašto apsaugos ministerijai organizuoti ne daugiau kaip 200 Afganistano piliečių perkėlimą į Lietuvą. Ministerija turės pasirūpinti ir atgabentų asmenų apgyvendinimu, patenkinti jų būtinuosius poreikius (maitinimą, aprangą, asmens higiena ir kt.) bei užtikrinti saugumą Lietuvoje.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) antradienį paragino Lenkiją priimti migrantų, kaip manoma, iš Artimųjų Rytų, grupę, jau daugiau kaip dvi savaitės įstrigusią prie sienos su Baltarusija. Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai migrantų per Baltarusiją nelegaliai pateko į rytines Europos Sąjungos šalis Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Briuselis mano, kad šį srautą organizuoja Minsko režimas, keršydamas už ES sankcijas, o Lietuva ir Lenkija tai vadina „hibridine ataka“ prieš bloką.

Turkija negali pagelbėti Europos Sąjungai, priimdama afganistaniečius, kurie bendradarbiavo su Vakarų šalimis Afganistane, kol valdžią šioje valstybėje užgrobė Talibanas, sekmadienį pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Gavome prašymą priimti Europos Sąjungos misijos Afganistane vietinius darbuotojus“, – turkų vyriausybės pranešime cituojamas R. T. Erdogano pokalbis su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis negalės atlaikyti „papildomos“ iš Afganistano atvykstančių „migrantų naštos“. „Jeigu Afganistane ir Irane nebus imtasi būtinų priemonių, nauja migracijos banga yra neišvengiama“, – pareiškė jis per pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel. „Turkija jau turi 5 mln. pabėgėlių ir negali priimti papildomos migrantų naštos“, – paaiškino jis A. Merkel.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienio vakare paragino Europos Sąjungos (ES) valstybes nares priimti iš Kabulo skraidinamus afganų pabėgėlius ir pažadėjo, kad Briuselis skirs finansinę paramą. „Tiems, kas negali sugrįžti ar likti namuose, turime pasiūlyti alternatyvų“, – pareiškė U. von der Leyen, apsilankiusi Šiaurės-Rytų Ispanijoje esančioje karinėje bazėje, kuri veiks kaip iš Kabulo atvykstančių su ES bendradarbiavusių afganistaniečių priėmimo centras.

Lietuva ruošiasi blogiausiam: paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas dėl 40 tūkst. migrantų apgyvendinimo Lietuvoje. Už daugiau nei 724 mln. eurų planuojama nuomotis modulinius kilnojamus namelius migrantų miesteliams ir juos aptarnauti. Vidaus reikalų ministerija naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad pirkimas atliekamas sudarant preliminarias sutartis 4 metų laikotarpiui, neįsipareigojant išleisti visos sumos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbia, kad melagienos iš Baltarusijos nesiliauja. Šįkart režimas skelbia apie Lietuvos atstovų esą „žiauriai sumuštus migrantus“. VSAT savo socialiniuose tinkluose dalinasi žinute, kad paskelbta naujiena yra melas. „Melagienos nesiliauja.

Dvi savaites Lietuvoje taikoma migrantų apgrežimo politika atgal į Baltarusijos pasienį stabilizavo migrantų krizės padėtį šalyje. Su migrantais, neteisėtais kirtusiais pasienį ir apgyvendintais Vydenių kaimo mokykloje dirba penkios mobilios komandos. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad specialistams, dirbantiems mobiliose komandose migrantai atskleidžia tikruosius savo siekius: dauguma jų nori geriau gyventi Europoje.

Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į Lietuvą neįleido beveik pusšimčio asmenų. Tokie atvejai fiksuoti Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos rajonuose bei Druskininkų savivaldybės ribose.

Latvijos pasieniečiai sekmadienį prie sienos su Baltarusija apgręžė 62 žmones, naujienų agentūrai BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nuo rugpjūčio 10-osios pasieniečiai apgręžė 395 žmones, bandžiusius neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Penktadienį dėl neteisėto sienos kirtimo buvo sulaikytas vienas žmogus. Pasieniečiai dėl humanitarinių priežasčių netrukdė kirsti sienos moteriai su aiškiais neįgalumo požymiais.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose į Lietuvą neįleido keliolikos neteisėtų migrantų. Fiksuoti keli atvejai, kai į šalį bando patekti tie patys asmenys, kuriems prieš tai nebuvo leista peržengti valstybės sienos neleistinoje vietoje. Patruliavimas Lietuvos teritorijoje toliau vykdomas sustiprintu režimu.

Nuo tada, kai Europos Sąjunga (ES) 2015 m. paskelbė apie „pabėgėlių krizę“, po kurios Viduržemio jūroje žuvo daugybė žmonių, žemėlapiai, parodantys migrantų kelius į Europą ir jos viduje, buvo skelbiami laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose.

Lietuva turi įsileisti visus pagalbos prašančius migrantus, o jų neįsileidimas primena kankinimus. Taip sako žmogaus teisių ekspertas, kritikuojantis valdančiųjų bandymus suvaldyti migrantų krizę. Aiškinama, kad pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai, nors konservatoriai atkerta, kad jeigu įsileistume visus norinčius, valstybę kaipmat ištiktų krachas.

Keturi tūkstančiai, aštuoni tūkstančiai migrantų Lietuvoje – nėra problema, Lietuva yra pajėgi šią krizę išspręsti finansiškai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sako finansų analitikas Marius Dubnikovas. Anot M. Dubnikovo, toks žmonių kiekis yra 20 lėktuvų klausimas. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ finansų analitiką kalbino žurnalistė Eglė Samoškaitė.

Dešimtys įtūžusių turkų trečiadienio vakarą Ankaroje niokojo parduotuves ir automobilius, kurie priklausė pabėgėliams iš Sirijos. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves dėl ankstesnio smurto protrūkio miesto gatvėse. Susidūrimai prasidėjo netrukus po vietos turkų ir sirų jaunimo muštynių, kurių metu vienas 18-metis turkas mirė sužalotas peiliu, o dar vienas buvo sužeistas. Du įtariamieji sirai buvo sulaikyti, tačiau tai nesustabdė minios įsiūčio.

Latvijos pasieniečiai per praeitą parą neleido į šalį patekti 101 žmogui, mėginusiam neteisėtai kirsti sieną su Baltarusija, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kaip pranešama, nuo antradienio pareigūnai užkirto kelią iš viso 174 žmonių mėginimui neteisėtai pereiti sieną. Nuo trečiadienio, kai prie sienos su Baltarusija buvo įvesta ekstremalioji padėtis, ne vienas neteisėtas migrantas Latvijoje nebuvo sulaikytas.

Lietuvai nebeįleidžiant nelegalių migrantų iš Baltarusios, pabėgėlių srautas pasuko į Latviją. Nuo praėjusio penktadienio kaimyninės šalies sieną kirto jau mažiausiai 300 prieglobsčio prašytojų, tad nuo trečiadienio Latvija pasienyje įveda nepaprastąją padėtį. Ryga antrina Lietuvai, kad augantis migrantų skaičius yra Minsko režimo hibridinio karo veiksmai ir į pasienį siunčia savo šalies karius. Latvijos Baltarusijos pasienyje – Lietuvoje jau įprasti vaizdai.

Migrantų iš Artimųjų Rytų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą rugpjūčio pradžioje pasiekė kritinę ribą, tačiau praėjusią savaitę Irakas paskelbė apie savo piliečių grąžinimą iš Minsko. Tuo metu patys baltarusiai pastebi, kad šalyje „neregėtas skaičius“ atvykusių irakiečių veržiasi prie sienos. Viešbučių ir taksi darbuotojai ar pasienio zonos gyventojai „Zerkalo“ pasakojo, kad užsieniečiai „lyg davus komandą“ plūsta prie išsvajotos ES sienos.

Lietuva vis dar susiduria į per sieną plūstančiais migrantais, o jau patekusiems į šalį prireikia ne tik apgyvendinimo, bet ir medicininių paslaugų.  Medicininės pagalbos prireikė ir migrantei, kuri šeštadienį, rugpjūčio 7 dieną, išgabenta į Jonavos ligoninę, kur buvo priimtas gimdymas.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė Europoje, patyrusi masinį migrantų antplūdį, kuris privertė permąstyti prieglobsčio suteikimo procedūras ir paskatino norą tapti kuo labiau migrantams nepatrauklia valstybe. Danija tokį virsmą išgyveno kur kas anksčiau nei prasidėjo masinis Sirijos gyventojų antplūdis į Europą: žingsnis po žingsnio ši Skandinavijos valstybė griežtino prieglobsčio procedūras, todėl dabar sulaukia tikrai nedaug pabėgėlių.

Rasių, seksualinių ir religinių mažumų engimo problema vis ryškėja daugelyje šalių, ypač tose, kuriose demokratijos nėra arba jos susiduria su išorinio poveikio iššūkiais. Visuomenėje, įskaitant ir Lietuvą, vis garsiau skamba fašistinė retorika, kuri istoriškai visada atgimsta prieš didžiausius sukrėtimus.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Neteisėti migrantai iš Baltarusijos ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Šią savaitę pasieniečiams gavus leidimą apgręžti atgal sienos pažeidėjus, jų sulaikoma vis mažiau. Valstybės apsaugos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas sako, kad fizinio barjero statymas pagal dabartinę teisinę bazę užtruktų apie du metus.

Situacija su kiekviena diena blogėja ir sudėtingėja, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėdamas apie migrantų krizę sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Problemos savivaldybėje kyla dėl perpildytų centrų, medicininių paslaugų, o nežinomybė nesibaigia. Vien migrantų maitinimas Druskininkų savivaldybei per mėnesį atsieis 140 tūkst. eurų, o išlaidos dar tikrai didės.

Tai yra absoliučiai prioritetinis klausimas, apie fizinio barjero statybą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. Skaičiuojama, kad tvora Lietuvai kainuotų apie 150 milijonų eurų. Bet ar tokius pinigus tvoros statyboms Lietuva turi? Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo finansų ministrė Gintarė Skaistė diskutavo ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Rūdninkų poligone pirmadienis buvo itin neramus. Kelios dešimtys neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių vyrų protestavo dėl gyvenimo sąlygų stovykloje, reikalavo būti paleisti. Pranešama, kad keli po Rūdninkus laisvai vaikščiojantys migrantai buvo sulaikyti. Apie 22 val. vakaro du vietiniai Rūdninkų miestelio gyventojai bendruoju pagalbos numeriu 112 pranešė, kad sulaikė tamsaus gymio asmenis. „Lauke pradėjo loti šunys, išėjau į lauką, su manimi kartu ir kaimynas.

Į Lietuvą toliau plūsta nelegalūs migrantai, o didėjant jų skaičiams kyla klausimas, kiek Lietuvai kainuos ši nelegalių migrantų krizė ir jų išlaikymas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste ir Druskininkų meru Ričardu Malinausku.

Lietuvos sąjungininkei Amerikai nusprendus patraukti karius iš Afganistano, šalį iš vyriausybinių pajėgų žingsnis po žingsnio periminėja Talibanas, o tai gali išprovokuoti dar vieną pasaulinę migracijos krizę. Kadangi dėl Europos Sąjungos sankcijų užpykęs Baltarusijos režimas atvėrė kelią migrantams į Lietuvą, afganistaniečiai ilgainiui gali pradėti aktyviau keliauti ir per mūsų šalį, o grąžinti juos būtų sunkiau, mat Afganistane, skirtingai nei Irake, išties vyksta kariniai susidūrimai.

Rūdninkų poligone, kuriame apgyvendinti 380 neteisėti migrantai, situacija kaista. Kelios dešimtys stovykloje apgyvendintų vyrų protestuoja dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Į įvykio vietą nuvykęs TV3 Žinių reporteris nufilmavo, kas dedasi poligone. Protestuojantys migrantai teigė, kad nėra užtikrinamos žmogaus teisės, teigė nebevalgantys duodamo maisto, vandens, kuris esą yra nešvarus ir nesitrauks nuo tvoros.

Rūdninkų poligone, kuriame apgyvendinti 380 neteisėti migrantai, situacija kaista. Kelios dešimtys stovykloje apgyvendintų vyrų protestuoja dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Pareigūnai ėmėsi malšinti migrantus paleidę į juos ašarines dujas. Migrantai teigė, kad nėra užtikrinamos žmogaus teisės, teigė nebevalgantys duodamo maisto, vandens, kuris esą yra nešvarus ir nesitrauks nuo tvoros.

Rūdninkų poligone, kuriame praėjusią savaitę apgyvendino pirmuosius neteisėtus migrantus, kilo neramumai. Policija praneša, kad migrantai bandė pabėgti. Pirmadienį 14 val. 16 min. policija sulaukė pranešimo, kad Rūdninkų poligone migrantai pradėjo maištauti. „Buvo pasakyta, kad migrantai pradėjo triukšmauti, kažkas bandė išeiti, pareigūnai sustabdė, neleido.

Lietuvoje pasieniečiai sučiupo rekordinį kiekį nelegalų, per sekmadienį iki penktos valandos vakaro 233-is ir šis skaičius toliau auga. Daugėja ir nusiskundimų gyvenimo sąlygomis. Rūdninkuose apgyvendintų neteisėtų migrantų – jau 600, jie toliau organizuoja protesto akcijas, skundžiasi vandeniu, maistu, prašo telefonų su SIM kortelėmis, aiškina, kad jiems palapinėse miegoti per šalta.

Darbą Lietuvoje per pustrečių pastarųjų metų susidaro beveik 180 pabėgėlių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dalis jų patys įkūrė įmones.  Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad pabėgėlių įdarbinimą rajonuose stabdo tai, kad jie negali išsinuomoti būsto ten, kur susiranda darbą. Todėl pabėgėliai kraustosi į didmiesčius.

Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 144 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Didesnioji jų dalis prisistatė Irako piliečiais. Iš viso šiemet jau sulaikyti 3 tūkst. 545 neteisėtai sieną kirtusių migrantų.

Tai, kas vyksta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, yra valdžios sprendimų pasekmė, įsitikinęs buvęs premjeras ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą valdžia nesiima ryžtingų sprendimų, o kol neprasidės pirmosios deportacijos, tol, anot S. Skvernelio, niekas per daug nesikeis.