pabėgėliai

Šalyje įtempta situacija toliau kaista. Neteisėtų migrantų srautus suvaldyti sunku – jų pasieniečiai ketvirtadienį sulaikė 137. Gyventojai, nenorintys, kad jų savivaldybėse būtų apgyvendinti pabėgėliai protestuoja. Rūdninkų miestelio gyventojai teigia esantys apgauti. Penktadienį ryte įvyko Seimo Lietuvos regionų frakcijos narės Beatos Petkevič spaudos konferencija „Rūdninkų įvykiai. Kur tiesa?“ „Šiandien mes susirinkome dėl skleidžiamo melo“, – spaudos konferenciją pradėjo B. Petkevič.

Šalies pasienio užkardose jau grūdasi tiek nelegalų, kad pasienio pareigūnai net nebeturi patys nei kur ilsėtis, nei kur valgyti, nes kabinetus užėmė sienos pažeidėjai. Dabar daugybės pasieniečių darbas – ne saugoti valstybės sieną, o rūpintis, prižiūrėti nelegalus. Kapčiamiesčio užkardos Lazdijų rajone vienoje patalpoje dar prieš kelias savaites pasieniečiai valgė bei ilsėjosi. Dabar pareigūnų poilsio kambarį užėmę nelegalai. Jie gyvena ir kituose užkardos darbo kabinetuose.

Malda, lenkiškos kalbos, pyktis, baimė ir nusivylimas. Visa tai šiandien susimaišė sostinės Kudirkos aikštėje Po Šimonytės vyriausybės langais. Keli šimtai žmonių atvažiavo protestuoti prieš nelegalų stovyklą Dieveniškėse. Šalčininkų rajono gyventojai pyksta, kad yra laikomi trečiarūšiais piliečiais, o atvykėliais valdžia neva rūpinasi labiau, nei Lietuvos piliečiais. Sakė norintys kompensacijų, bent po pusę milijono.

Ketvirtadienį Dieveniškių gyventojai renkasi į protestą Vilniuje. Prie Vyriausybės rūmų jie rengia mitingą prieš migrantų apgyvendinimą jų miestelyje. Tai antras Dieveniškių bendruomenės protestas, kuriame reikalaujama išgirsti gyventojus. Leidimas Dieveniškių bendruomenei 15-19 valandomis organizuoti protestą suteiktas 500 žmonių, informuoja Vilniaus savivaldybė. Jie atvyko ne tik iš Dieveniškių, bet ir iš kitų savivaldybių – Rūdininkų, Vilniaus, Alytaus.

Neteisėtų migrantų situacija šalyje toliau kaista. Pirmadienį pasieniečiai jėga nustūmė prieš pabėgėlių apgyvendinimą protestuojančius žmones Rūdninkuose, kurie blokavo važiuojamąją dalį. Pranešama, kad protestuotojai sužalojo du pareigūnus. Antradienį Vidaus reikalų ministerija surengė spaudos konferenciją, kurios metu pateikė komentarus dėl policijos susirėmimo su protestuotojais ir situaciją ir kilusias grėsmes dėl kai kurių asmenų elgesio ir provokacijų Rūdninkuose.

Nelegalių migrantų ir toliau neapleidžia Lietuvos – kasdien pasieniečiai sulaiko per šimtą pabėgėlių. Šalies gyventojai sunerimę protestuoja prieš jų apgyvendinimą savivaldybių teritorijose – pirmadienį vykusio protesto metu policininkams teko panaudoti jėgą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) išplatino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota Švenčionių užkardos pasieniečių ir migrantų akistata. Vaizdo įraše matyti, kaip Lietuvos teritorijoje budi Lietuvos pareigūnai, o anapus sienos linijos, Baltarusijos teritorijoje, laukia į Lietuvą norėję patekti migrantai. Nors Lietuvos pasieniečiai apie situaciją Baltarusijos pasieniečiams pranešė ne kartą, jie nereagavo. Antradienio naktį apie 2.30 val.

Vidaus reikalų ministerija rado naują vietą, kur apgyvendinti 1,5 tūkst. nelegalų. Jiems skirtas palapinių miestelis iškils Rūdninkuose, Šalčininkų rajone. Tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad nenusileis ir dėl Dieveniškių, kur dieną naktį nesibaigia protestas. Tiesa, ten jau situacijos kontrolę iš vietos gyventojų perėmė prieš skiepus, gėjus ir valdžią protestuojantys Šeimų maršo atstovai.

Baltarusijos režimui pasistengus Lietuvą paversti nelegalios migracijos taikiniu, visuomenė ir institucijos neišlaiko tolerancijos egzamino. Birštone su žmona Juste dešimties metų santuokos sukaktį atšvęsti norėjęs Innocentas Hoimianas pasijuto labai nemaloniai, kai per vieną dieną turėjo patirti net keletą itin keistų susidūrimų su policijos pareigūnais ar piliečiais – visi jie vienaip ar kitaip žvelgė į jį kaip į nelegalų migrantą.

Į Lietuvą nelegaliai atvykusios nėščios moterys jau nežinia kiek kartų pateko medikų globon. Vien penktadienio rytą dėl įtariamo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo į Alytaus ligoninę medikai skubiai gabeno dvi prieglobsčio prašytojas. Lietuvos institucijos pripažįsta net neskaičiuojančios, kiek iš atvykstančiųjų migrančių moterų laukiasi kūdikių. Žmogaus teisių specialistai aiškina, kad tai išsiaiškinti pareigūnai turėtų pirmiausia. Ir – užtikrinti normalią jų sveikatos priežiūrą.

Tokijo olimpinės žaidynės oficialiai prasidėjo. Bene daugiausiai žiūrovų ovacijų sulaukdavusi iškilmių dalis – šalių paradas. Kaip įprasta, pirmoji rikiuotėje – olimpinių žaidynių išradėja Graikija. Ši sporto šventė kildinama būtent iš šios šalies. Jos vėliavą nešė šaulė Anna Korakaki ir gimnastas Elefterios Petrounias. Antroji delegacija žengusi į Tokijo nacionalinio stadiono vidurį – pabėgėlių olimpinė komanda. Tai antrosios žaidynės, kai ši žmonių grupė turi atskirą savo delegaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesiryžo veltis į konfliktą su valdančiaisiais ir pasirašė Seimo skubiai priimtą įstatymą dėl migrantų. Nors dar vakar per patarėją pareiškė, kad Seimas „žmogaus teises išmetė į šiukšlių dėžę“. G. Nausėda ragina konservatorių ir liberalų valdžią skubiai taisyti priimtą įstatymą ir leisti prieglobsčio prašytojams bent jau normaliai ginti savo teises teismuose. Tiesa, Seimas prie įstatymo žada grįžti tik rudenį.

Lietuva per mėnesį nelegalų išlaikymui išleidžia 2 milijonus eurų ir ši suma nuolat auga. Vienas sienos pažeidėjas valstybei per mėnesį kainuoja daugiau nei 900 eurų.  Finansų ministerija visos dienos vieno nelegalo maistui nori skirti vos 6 eurus, tačiau dalis savivaldybių aiškina, kad už tokią sumą pamaitinti žmogų tris kartus per dieną neįmanoma.

Lietuva įsisuko neteisėtų migrantų poreikių ir žmogaus teisių karuselėje. Raudonojo Kryžiaus atstovams nelegalai vardina savo norus: vieni trokšta saldymų, kitiems būtinas ir šampanas. O sienos pažeidėjus aptarnaujančios virėjos toliau skundžiasi nelegalų elgesiu: esą atvykėliai tuštinasi ne tik tualetuose, bet išmatas krauna ir į termosus nuo maisto. Anot Prezidentūros, šiukšliadėžėmis nemoka naudotis ir Seimas.

Baltarusioje – nauja dezinformacijos ir juodinimo ataka prieš Lietuvą dėl nelegalių migrantų. Režimo pasienio tarnyba ir televizijos kanalai trimituoja sučiupę tris grupes irakiečių, kurie neva iš Lietuvos bėgo atgal į Baltarusiją. Aliaksandro Lukašenkos pakalikai aiškina, neva Lietuvos pareigūnai nelegalus tardė, nedavė maisto, mušė, sunaikino dokumentus ir jėga išsiuntė atgal. Lietuvos institucijos naują dezinformacijos dozę vadina tiesiog melagiena.

Nelegalių migrantų apgyvendinimo savo kaimynystėje išsigandę Dieveniškių bendruomenės atstovai surengė akibrokštą vidaus reikalų ministrei. Kol į protesto akciją susirinkę dieveniškiečiai Agnei Bilotaitei vardino savo problemas, fantazuoja, kad pasprukę nelegalai puldinės ar net prievartaus vietos gyventojus, ministrė žada Dieveniškes apsaugoti nuo visų negandų.

Toliau į Lietuvą plūstanti nelegalių migrantų banga iš Baltarusijos – iššūkis ne tik tarnyboms, bet ir pabėgėlius priglaudusioms pasienio savivaldybėms. Savivaldybių atstovų teigimu, nors migrantus glaudžia jau ne pirmą savaitę, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų. Labiausiai ramybės neduoda maitinimo kompensavimo tvarka.

Nelegalių migrantų krizę bene labiausiai išgyvena pasienio savivaldybės, ištiesusios pagalbos ranką ir sutikusios pasirūpinti pabėgėlių apgyvendinimu. Pasak Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės, dalis migrantų yra itin išrankūs maistui, nemandagūs, o gamtinius reikalus atlieka į termo indus. Apie pabėgėlių gyvenimo sąlygas merė papasakojo naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis". Mere, ar jiems (nelegaliems migrantams – red. past.

Nelegalių migrantų krizė Lietuvoje trunka jau daugiau nei mėnesį, o apgyvendinti pabėgėlius sutikusios savivaldybės pasigenda centrinės valdžios pagalbos ir veiksmų. Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako sulaukianti nuolatinių gyventojų pranešimų ir nuogąstavimų dėl jų teritorijose sutinkamų nelegalų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis" kalbėjo Lazdijų rajono merė A. Miškinienė ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Kalbėdamas su žurnalistais užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis minėjo, kad lankydamasis Irake ir Turkijoje stengėsi skleisti žinią, kad Lietuva nebus lengvas neteisėtos migracijos kelias. „Mano pagrindinė žinia buvo ta, kad jūs mokate labai didelius pinigus. Tikrai, Lietuvoje tai yra dideli pinigai – iki 15 tūkst. eurų. Tai milžiniški pinigai, kuriuos sumokate už bilietą į Europos Sąjungą.

Profesorius Vytautas Landsbergis siūlo, kad migrantai, kurie prašo prieglobsčio Lietuvoje, turėtų pasirašyti, kad jie supranta, kad ateidami į Lietuvą neteisėtai padarė nusikaltimą. Kalbėdamas per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Tarybos posėdį Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius V. Landsbergis kalbėjo, kad Lietuvos įstatymuose yra įtvirtinta, kad neteisėtas sienos kirtimas yra nusikaltimas.

Neteisėtų migrantų banga iš Baltarusijos toliau keliauja į Lietuvą. Ne mažą pabėgėlių skaičių priglaudusių pasienio savivaldybių atstovai pasakoja, kad teritorijų gyventojai, kuriose yra apgyventi pabėgėliai, jaučiasi itin sunerimę, nes nebuvo pasiruošę savo kaimynystėje sutikti kitataučius. Visgi, nors ir keisto migrantų elgesio jie nepastebi, tačiau tikisi, kad migrantai greitu metu bus perkelti į kitas vietas.

Trečiadienio naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai iš sraigtasparnio užfiksavo du sienos pažeidėjus. Tądien pasieniečiai ties Šalčininkų rajono Maciučių kaimu sulaikė 37 iš Baltarusijos sieną pažeidusius migrantus. 16 iš jų prisistatė Rusijos piliečiais iš Čečėnijos ir Dagestano. Tai gali būti kelios šeimos, jose buvo 8 nepilnamečiai. Likusioji sulaikytos grupės dalis – vyrai. 17 iš jų prisistatė Afganistano piliečiais, 4 – Indijos.

Kasdien į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų iš Baltarusijos skaičiui augant, tampa vis didesnis iššūkis tarnyboms surasti, kur juos apgyvendinti. Didžiausias krūvis tenka pasienio savivaldybėms, nes tik kelios šalies savivaldybės atsiliepė į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prašymą padėti joms ir suteikti patalpas apgyvendinti migrantus. Tačiau sutikusių savivaldybių gyventojai tam priešinasi ir renka parašus – reikalauja nepriimti migrantų.

Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 738 neteisėti migrantai. Neslūgstant migrantų sukeltam chaosui, plečiamas migrantams tinkamų apgyvendinimo vietų tinklas – jie greitu bus įkurdinti Medininkuose, Dieveniškėse. Taip pat yra laisvų sklypų Švenčionių rajone. Bet kiek visa tai kainuoja Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lazdijų rajono mere Ausma Miškiniene ir Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu.

Lietuvos šeimų sąjūdis surengė dar vieną – trečiąjį protestą. Sekmadienį 150 žmonių protestavo ne dėl Partnerystės įstatymo ar Stambulo konvencijos, bet dėl į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas neabejoja – šiuo protestu „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai siekia išlaikyti savo judėjimą.

Paskelbus, kad didžiausia nauja nelegalų stovykla bus įrengta Dieveniškėse, vietos gyventojai kyla į kovą – jau antradienį žada jungtis į gyvą grandinę ir blokuoti įvažiavimą į savo miestelį. Vietiniai piktinasi, kad miestelyje šalies valdžia ketina apgyvendinti kone du kartus daugiau nelegalų, nei čia gyvena pačių dieveniškiečių, kad jų saugumui esą gali iškilti pavojus.

Antradienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas priėmė rezoliuciją, kuria neteisėta migracija pripažinta hibridine agresija. Rezoliuciją pateikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasiūlė keturias priemones, kuriomis vadovaujantis būtų sprendžiamas į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų klausimas. Pokalbis su L. Kasčiūnu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien Seime virė diskusijos dėl rezoliucijos dėl hibridinės agresijos atrėmimo.

Vis garsiau kalbama apie fizinį barjerą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kuris turėtų padėti suvaldyti nelegalių migrantų srautus. Barjeras turėtų padėti, nes pirmiausia pabėgėlius reikėtų išgirsti per sieną, tačiau ją supanti koncertina – spygliuota viela – gali sukelti ir nemažai problemų. Susižalojusius asmenis tektų gydyti, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Seimo narė Dovilė Šakalienė. Kartu su ja laidos metu diskutavo ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paviešino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota, kaip sieną iš Baltarusijos pažeidžia 4 asmenys. Šis sulaikymas įvyko pirmadienį Švenčionių rajone. Pažeidėjus iškart už maždaug pusantro šimto metrų nuo sienos sulaikė bendras patrulis, kuriame buvo pasienietis ir karys, ir čia pat budėjęs VSAT kinologas su tarnybiniu šunimi. Pirminiais duomenimis, sulaikytieji – čečėnų tautybės Rusijos piliečiai.

Į Lietuvą ir toliau plūsta dideli neteisėtų migrantų srautai, o valdantieji sulaukia vis daugiau kritikos dėl esą prasto situacijos valdymo. Tačiau 2015 metais Europoje kilusios pabėgėlių krizės metu vidaus reikalų viceministro pareigas ėjęs Elvinas Jankevičius kritikuoti dabartinės valdžios neskuba ir giria kai kuriuos jų sprendimus.

Lietuvą užklupusiai pabėgėlių iš Baltarusijos krizei – dešimt dienų. Per šį trumpą laiką buvo sumušti visi rekordai – nelegalių migrantų sulaikyta 20 kartų daugiau nei per visus praėjusius metus. Pranešama, kad juos išsiųsti į jų kilmės šalis Vidaus reikalų ministerija (VRM) turi du variantus. Taip pat žinoma dalis informacijos, kaip organizuojami pabėgėlių patekimo į Lietuvą procesai.

Pirmadienį į posėdį rinkosi Valstybės gynimo taryba (VGT), kurią prezidentas Gitanas Nausėda šaukė dėl sienos saugumo klausimų. Prezidentūros atstovai teigė, kad praleista per daug laiko ruošiantis statyti fizinį barjerą. Tuo metu Vidaus reikalų ministrė patvirtino, kad pasienyje bus sutelkta didesnės karių pajėgos.

Sulaikomų nelegalių migrantų iš Baltarusijos skaičiai po truputį mažėja, tačiau problema išlieka opi. Ne tik pasienio, bet ir kitų Lietuvos savivaldybių atstovai teigia, kad komunikacijos iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir kitų institucijų trūksta. Merai nežinioje – sprendimai paskelbiami anksčiau nei su jais savivaldybes kažkas supažindina.

Vilniuje – netikėta pasala nelegalams – sostinėje į policiją iš pasienio pavėžėjai atgabeno būrį sienos pažeidėjų. Pasak policijos, pavėžėjus nuo pasieniečių bėgantiems nelegalams nežinomas asmuo išsikvietė iš vokiško numerio. Tiesa, pažeidėjus vairuotojai pristatė ne į Vokietiją, o tiesiai į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą.  Į Lietuvą toliau plūstant nelegalams, Vyriausybė siūlo apribot jų judėjimą ir neleisti išeiti iš apgyvendinimo vietų.

Lietuvos kariai pasienyje su Baltarusija jau pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą, vadinamąją koncertiną. Kol kas kariuomenė skiria savus resursus, kariuomenė tveria rizikingiausius Druskininkų užkardos ruožus. Apie tvorą jau seniai kalbantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas patenkintas vaizdu. Bet jo kolegė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, susirūpino, kad į lipdami per ją nelegalai susižalos.

Nelegaliems migrantams užplūdus šalį Vyriausybė imasi sprendimų – statys spygliuotą tvorą su Baltarusija, griežtins įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų teisėmis Lietuvoje. Taip pat norima, kad pabėgėliams būtų uždrausta laisvai judėti po šalies teritoriją. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras.

Pasklidę gandai, kad į vieną, ramiame Klaipėdos rajone stovintį daugiabutį valdžia planuoja perkelti prie sienos su Baltarusija sučiuptus pabėgėlius, tarp vietos gyventojų pasėjo baimę. Žmonės surengė piketą, kuriame pradėjo rinkti parašus reikalaudami svetimtaučių čia negabenti. Uostamiesčio valdžia tokius nuogąstavimus neigia ir gandus vadina priešiškų Lietuvai jėgų sukeltu chaosu. Klaipėdoje verda aistros.

Kasdien pasienio pareigūnams sulaikant didelius pabėgėlių skaičius iš Baltarusijos, gyventojai gyvena baimėje – tenka ir patiems nelegalius migrantus sutikti miškuose. Kapčiamiestyje sutinkami pabėgėliai apsimeta turistais, miestelio bendruomenė ragina apie juos pranešti pareigūnams. Ne mažiau raminanti situacija ir dėl jau apgyvendintų migrantų – baiminamasi dėl tokių kaimynų, prašoma sustiprinti policijos pajėgas.

Nuo pirmadienio ryto iki antradienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Pastarąją parą daugiausia jų įkliuvo Varėnos rajone. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 363 neteisėti migrantai. Be Irako piliečių, tarp sulaikytųjų daug migrantų iš Kongo, Kamerūno ir Gvinėjos. Iš 131 migranto 68 sulaikė Varėnos rajone sieną su Baltarusija saugantys Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai.

Nelegalų srautas į Lietuvą iš Baltarusios ir toliau neslūgsta – Praėjusią parą pasieniečiai vėl sulaikė virš šimto neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Juos išskirsčius po savivaldybes, piestu prieš naujus kaimynus stojo vietos žmonės. Jiems neramu dėl saugumo, bet valdžia ramina, kad užsieniečiai nebus išleidžiami iš patalpų, o juos jau netrukus saugoti pradės ir kariai. Įsibaiminę kaimų žmonės sako net nežinantys ir ką daryti, sutikus juodaodžius užsieniečius – užpulti, ar pavaišinti arbata.

Lietuvai kovojant su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, jau rengiamos atsakomosios priemonės Lukašenkos režimui. Numatyta, kad artimiausiomis dienomis bus sprendžiamos ir papildomos priemonės efektyviau ir geriau valdyti pabėgėlių situaciją.  Pirmadienį žurnalistams ministrė A. Bilotaitė sakė, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir viena ir to karo priemonių – neteisėta migracija.

Pasienio su Baltarusija savivaldybės teigia nebeturinčios daugiau vietų priimti nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų. Ne viena jų savo patalpose glaudžia nuo keliasdešimties iki pusantro šimto migrantų, todėl ragina ir kitas šalies savivaldybes pasidalinant našta daryti tą patį.  Pirmadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius žurnalistams komentavo apie šalį neraminančią pabėgėlių situaciją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad beveik kasdien dešimtimis skaičiuodama per sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, Lietuva įsitikino, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje.

Druskininkų savivaldybėje bei Varėnos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose pasieniečiai sulaikė dar penkias migrantų grupes bei pavienį asmenį, kurie neteisėtai iš Baltarusijos pateko į Lietuvą. Iš viso sulaikyti 36 užsieniečiai. Trečiadienį priešpiet VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimo prieigose vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo 4 asmenis.

Ignalinos rajone šeštadienį sulaikyta 12 neteisėtai sieną kirtusių migrantų, prisistačiusių Irako piliečiais, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Užsieniečius, neturėjusius dokumentų, ties Vosiūnų kaimu sulaikė Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti, nustatinėjamos jų tapatybės.

Pabradėje įkurtame palapinių miestelyje migrantai jau gyvena, o valdžia rengia ir tolesnius planus – nori čia atvežti jūrinius konteinerius, kur galėtų įsikurti pusantro tūkstančio sieną kirtusių žmonių. Į Pabradę atvykęs Seimo kontrolierius ir nevyriausybininkai vertino, kokiomis sąlygomis pasieniečiai laiko į Lietuvą nelegaliai atvykusius žmones, tačiau su migrantais susišnekėjo sunkiai, mat atvykėlių tarpe vos vienas kitas kalba angliškai ar rusiškai.

Pasieniečiams užpildžius migrantų centrą Pabradėje surastos papildomos 60 vietų bendrabutyje užsipildė vos per kelias šio ryto valandas – Ignalinos rajone šiandien ryte sulaikyti net 32 migrantai. Tuo tarpu Dieveniškių kilpoje sieną saugantys pasieniečiai jau ketvirta para nefiksavo nė vieno sienos kirtimo pažeidimo, tačiau patyrę pareigūnai nerimauja, kad tai gali būti tik tyla prieš audrą. Vidaus reikalų ministerija prašo papildomų 11 milijonų sienos apsaugai.

Į Lietuvą per pasienį su Baltarusija plūstant nelegaliems migrantams, Pabradės užsieniečių registracijos centre vietų nebeliko. Migrantams jau kyla palapinių miestelis, tačiau dėl jo priekaištus žeria Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė – baiminasi, kad jiems nebus užtikrintos pakankamai geros sąlygos.    Visgi Migracijos departamentas aiškina, kad didžioji nelegalūs migrantai tiesiai šviesiai rėžia, jog jų tikslas – turtingosios Vakarų Europos šalys.