Pasak E. Gudzinskaitės, mobiliosiose komandose dirba Migracijos departamento specialistai, pasieniečiai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai ir vertėjai. Dalis vertėjų dirba gyvai, o dalis nuotoliu.
Antradienį jie apsilankė Vydenių kaimo mokykloje, kurioje apgyvendinti 146 neteisėtai valstybės sieną kirtę migrantai.
Migrantai tikisi geresnio gyvenimo Europoje
„Mūsų tikslas su jais visai pasikalbėti. Vakar tą patį darėme Kapčiamiesčio savivaldybėje, rytoj važiuosime į kitas. Tikslas – užregistruoti ir kalbėti su visais migrantais“, – antradienį sakė ji.
Jos teigimu, neteisėti migrantai nepasitiki valstybės įstaigomis ir mano, kad jiems yra meluojama: „Mūsų darbas yra paaiškinti jiems, kad jų įsivaizdavimai yra nepagrįsti“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Anot E. Gudzinskaitės, paklausus migrantų, kodėl jie išvyko iš savo kilmės šalių, dauguma jų atsako, kad jie norintys geriau gyventi Europoje.
„Labai retas, kuris pasako, kad jį kažkas persekioja. Dažniausia tie persekiojimai būna – kaimynai, giminės ir panašiai. O dauguma jų nori geriau gyventi Europoje, nes jie kilmės valstybėje neranda darbo ar žmogaus teisės nėra gerbiamos. Jie žino, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės gerbiamos“, – sako ji.
Mobilųjų komandų specialistai, pasak jos, mato migrantų nusivylimą ir neviltį:„Tokias emocijas mes pamatome dažniau. Kol kas dar su jokiais prievartos pasireiškimais, ačiū Dievui, neteko susidurti“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Nagrinėja prieglobsčio prašymus
Šiai dienos, jos teigimu, yra išnagrinėta per 200 prieglobsčio prašymų.
„Tikimės per ateinančius tris mėnesius išnagrinėti, jei ne visus, tai didžiąją dalį prieglobsčio prašymų“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
Jos teigimu, tarp migrantų yra asmenų, kuriuose reikia įvertinti rimčiau, bet norint neapkrauti savivaldybių stengiamasi greičiau dirbti su prieglobsčio prašymais: „Jeigu matome, kad sudėtingas, tą bylą atidedame į šalį ir perleidžiame į kitą takelį, kur reikia daugiau laiko“.
Migracijos departamentas ir su pabėgėliais dirbančios kitos institucijos vertina padėtį pabėgėlių kilmės valstybėje ir ieško sprendimų, kaip juos saugiai sugrąžinti į jų kilmės šalis.
Dėl sunkios situacijos Afganistane į atskirą krūvą keliauja afaganistaniečių prašymai.
Migrantus domina siūloma 300 eurų kompensacija
Žurnalistams E. Gudzinskaitės paklausus, ar atsirado daugiau migrantų, norinčių pasinaudoti galimybe nemokamai gauti kelionės bilitą į jų kilmės šalis ir gauti 300 eurų kompensaciją išlaidoms, ši atsakė, kad migrantai palankiai žiūri į tokį pasiūlymą.
„Jie praktiški ir tas 300 eurų pasiūlymas juos sudomina, Dabar jie yra informuoti apie galimybę gauti tuos 300, mes po kurio laiko vėl grįšime prie jau informuotų migrantų ir klausime, galbūt jie jau apsisprendė“, – teigė ji.
Prieglobsčio prašymus tikisi išnagrinėti per 3 mėnesius
„Šiai dienai išnagrinėta virš 200 prieglobsčio prašymu, mes planuojame visus prašymus, kurie šiuo metu yra užregistruoti ir dar registruojami, išnagrinėti per tris mėnesius. Bet viskas priklauso nuo to, kokio sudėtingumo bus bylos: jei bylos bus tokios, kokios buvo iki šiol, su kokiomis susiduriame, tas tempas bus pakankamai spartus, bet jei surasime sudėtingesnių bylų, kur reikės pasigilinti, tai gali šiek tiek ir užtrukti“, – lrt radijui antradienį sakė E. Gudzinskaitė.
Anot jos, sudėtingos bylos yra kuomet būtina surinkti daugiau įrodymų apie asmeniui kylantį pavojų, taip pat tais atvejais, kai sunku nustatyti migranto tapatybę.
Išnagrinėjus minėtus 200 prašymų, šiuo metu prieglobstis nesuteiktas nė vienam migrantui, apskundžiama apie trečdalis visų sprendimų nesuteikti prieglobsčio. E. Gudzinskaitė sako mananti, kad departamentui kol kas pavyksta užtikrinti teisinę pagalbą visiems migrantams.
Pasieniečiai apgręžė pusšimtį neteisėtų migrantų
Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, Lietuvos pareigūnai Baltarusijos pasienyje apgręžė beveik pusšimtį asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Užsieniečiai neįleisti Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos rajonuose bei Druskininkų savivaldybės ribose.
Šalčininkų rajone pastebėtas epizodinis Baltarusijos pareigūnų pajėgų pagausėjimas prie pat valstybės sienos, ties Druskininkų savivaldybe Lietuvos pasieniečiai kaimyninės šalies teritorijos gilumoje girdėjo keliasdešimt automatinių ginklų šūvių.
Nustatyti atvejai, kai tie patys neteisėti migrantai į Lietuvą bandė patekti po kelis kartus skirtingose vietose.
Per parą sulaikyti du asmenys, patekę į Lietuvą neleistinoje vietoje, tačiau jie nėra siejami su neteisėtų migrantų srautais. Įvykis fiksuotas prie sienos su Rusija, kur du Karaliaučiaus srities gyventojai sumaišė Šešupės senvagę savo teritorijoje, gumine valtimi įplaukė į Nemuną ir buvo sulaikyti Lietuvos pusėje.
Abiem užsieniečiams dėl valstybės sienos kirtimo dėl neatsargumo pradėtos administracinės teisenos bei skirtos baudos po 35 eurus.
Rusijos piliečiai tą pačią dieną per Panemunės pasienio kontrolės punktą perduoti Kaliningrado srities pasieniečiams.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako. Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
