onkologinė liga

Kai telšiškei Vaidai Motuzaitei gydytojai nustatė ketvirtos stadijos krūties vėžį su metastazėmis, moteris jau nebegalėjo vaikščioti, valgyti, kalbėti, o medikai svarstė, ar ji apskritai išgyvens. Tačiau šiandien 40-metė moteris vis dar kovoja – lanko mankštas, jogą, tęsia gydymą ir sako, kad sunkiausiomis akimirkomis ją gelbėja trys dalykai: tikėjimas Dievu, dukros palaikymas ir nepalaužiamas noras gyventi. „Aš labai norėjau gyventi.

Šiaulietė Neringa jautėsi sveika, tačiau išgirdo pirmos stadijos krūties vėžio diagnozę. Specialistai pabrėžia – sveikatos įpročius ir dėmesį savo kūnui svarbu formuoti dar jauname amžiuje, nes onkologinės ligos diagnozę vis dažniau išgirsta ir jauni darbingo amžiaus žmonės. Pacientai, kuriems onkologinė liga nustatomas iki 50 metų, laikomi jauno amžiaus pacientais ir priskiriami vadinamajai ankstyvos pradžios onkologijai (angl.

Vos 29-erių Gabijos Vaikšnienės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – praėjus vos kelioms dienoms po gimtadienio ji išgirdo antros stadijos agresyvaus skrandžio vėžio diagnozę. Dvejų vaikų mama šiandien gyvena be skrandžio, tačiau nepraranda vilties ir ragina kitus nekartoti jos klaidos – neignoruoti metų metus varginančių simptomų. Pirmieji ligos ženklai pasirodė gerokai anksčiau, tačiau juos ji vis rasdavo kuo pateisinti – nuovargiu, netinkamu maistu ar stresu.

Vaisingumo išsaugojimas po onkologinės ligos – ypač jautri tema. Ar įmanoma užklupus agresyviai ligai po jos gydymo susilaukti vaikų?  Apie tai plačiau papasakojusi Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro gydytoja akušerė- ginekologė dr. Raminta Baušytė konstatavo, kad apskritai nevaisingumas bendrąja prasme yra prilyginamas dvasinei traumai. Tačiau onkologinės ligos kontekste tai sukelia dar daugiau iššūkių.

Nors visiškai apsisaugoti nuo vėžio neįmanoma, mokslininkai sutaria, kad tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai gali reikšmingai sumažinti tikimybę susirgti. Štai 10 taisyklių, kurių laikytis raginamas kiekvienas. Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad Europos Sąjungos ekspertų ir nacionalinių vėžio draugijų parengtose rekomendacijose išskiriami svarbiausi žingsniai, galintys padėti sumažinti riziką susirgti onkologinėmis ligomis.

Šlapimo pūslės vėžiu dažniausiai suserga 50–70 metų amžiaus žmonės. Du kartus dažniau serga vyrai negu moterys. Ši liga labai reta tarp jaunesnių negu 40 metų amžiaus žmonių. Kai kurios galimos priežastys jau žinomos dabar, ateityje bus žinoma daugiau, nes mokslininkai nuolat atlieka tyrimus, rašoma Anykščių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro pranešime. Rizikos veiksniai Tabako rūkymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos tam, kad prasidėtų ši liga.

„Kūnas siunčia signalus – juos reikia girdėti“, – sako 31-erių socialinių tinklų turinio kūrėja ir sveikatingumo entuziastė Laura Sapatkienė, kuri dar prieš dešimtmetį išgirdo onkologinės ligos diagnozę. Sutikusi atvirai pasidalinti savo istorija, Laura teigia, kad reguliarus sveikatos tikrinimas tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi – ne iš baimės, o iš atsakomybės sau.

Regėjimo negalią turintys Deimantė ir Nerijus Jasiai prieš šešerius metus ryžosi susilaukti kūdikio. Matantis sūnelis porai buvo pati didžiausia dovana, tačiau netrukus jam buvo diagnozuota kraupi liga retinoblastoma – akies vėžys, kuris Lietuvoje negydomas. Šiandien su sunkia liga kovojančio berniuko mama atvirai dalijasi: „Sūnui Adrijui pasisekė labiau nei jo tėčiui.“ Deimantė ir Nerijus susipažino labai jauni, o po septynerių draugystės metų jiems gimė sūnus.

„Paskutiniai trys metai man buvo labai sunkūs – pasakoja žinomo krepšininko žmona Edita Lavrinovič. – Palaidojau abu savo tėvus. Man teko priimti visus sprendimus dėl jų gydymo ir būti kartu iki pat paskutinės jų gyvenimo akimirkos. Vienas mano namų kambarys buvo paverstas tikra ligoninės palata. Emociškai man tai buvo nepaprastai sunkus laikotarpis.“ Vaikystė Alytuje Edita yra alytiškė, išaugo darnioje ir labai ją mylinčioje šeimoje.

„Aš jau dujų pati nejungiu, bijau, kad nugriūsiu ar dar kas nors atsitiks,“ – dvigubo insulto sukaustyta buvusi žinoma avalynės specialistė Onutė apie savo gyvenimą, darbą, dukters mirtį ir didžiulį norą gyventi. „Mano vaikystė prabėgo Dzūkijos kaime Varėnos rajone, – prisimena Onutė. – Mūsų šeimoje dar buvo trys broliukai, kuriuos turėjau padėti prižiūrėti. Tėvai dirbo miško ūkyje ir turėjome truputį savo žemės, tada galima buvo gauti 60 arų asmeniniam ūkiui.

70-metis vilnietis Povilas Broga pirmuosius simptomus pasakoja pajutęs staiga. Vyras pamena nebegalėjęs normaliai nuryti maisto, šie pojūčiai vis stiprėjo. Povilui buvo diagnozuotas III stadijos stemplės vėžys. Nacionaliniame vėžio centre vyrui pritaikytas sudėtingas gydymas. Šiandien Povilas sako grįžtantis į kasdienę rutiną ir yra stebimas gydytojų. Balandis – stemplės vėžio žinomumo mėnuo. Stemplės vėžį išdavė negalėjimas nuryti maisto „Viskas pasijuto gana staigiai.

Bauginanti diagnozė – ūminė limfoblastinė leukemija penkiamečiui Rojui Svalbonui diagnozuota prieš metus. Berniuko tėtis pasakoja, jog metai, kai sūnus kovoja su liga, buvo vieni sunkiausių ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Vėžiu sergančio penkiamečio tėtis Deimantas Svalbonas pasakoja, kad bėdos prasidėjo prieš metus, kai vyresnysis šeimos sūnus Joris susirgo gripu. Netrukus ligos simptomai pasireiškė ir Rojui.

„Patyrusi sunkią ligą, nelinkėčiau tokios dalios niekam. Labai norėjau nors kažkuo padėti visiems, kurie atsidūrė panašioje situacijoje, padaryti jiems kažką gero, kažkuo pasitarnauti…“ – hospiso virėja Alina apie likimo posūkius ir maisto ruošimo hospise ypatumus. „Gimiau daugiavaikėje šeimoje. Mūsų buvo penki – keturios sesutės ir vienas broliukas, – pasakoja vilnietė Alina. – Mano tėvas remontavo automobilius, o mama ilgai nedirbo, nes reikėjo prižiūrėti didelę šeimą.

Septynmetė Marija Tumasonytė šiandien su džiaugsmu keliauja į pirmąją klasę, yra linksma ir kupina energijos. Tačiau prieš trejus metus mergaitė atrodė ir jautėsi visiškai priešingai. Marijos mama Greta Tumasonienė pasakoja, kad tos dienos, kai išgirdo klastingą dukters diagnozę – ūminė limfoblastinė leukemija – nepamirš niekada.

Joanai – 25-eri. Dar visai neseniai ji vilkėjo slaugytojos uniformą ir dirbo neurochirurginiame skyriuje, padėdama pacientams po galvos ar stuburo operacijų, sudėtingų traumų ar auglių šalinimo. „Dirbdavau išties daug ir namo grįždavau pavargusi, tačiau savo darbe mačiau didžiulę prasmę. Dabar, važiuodama pro Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, pagalvoju – kaip pasiilgau darbo ir kaip gera būtų vėl ten grįžti…“, – pasakoja Joana.

Gydytoja dr. Punam Krishan, 2024 metais dalyvavusi BBC šokių projekte „Strictly Come Dancing“, atvirame ir itin emocingame įraše socialiniuose tinkluose pranešė, kad prieš kelis mėnesius jai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Šiuo metu moteris jau yra baigusi gydymą ir sveiksta. 42-ejų škotų kilmės gydytoja savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo nuotrauka iš ligoninės palatos ir prisipažino, kad išgirsti diagnozę buvo vienas sunkiausių gyvenimo momentų, rašoma mirror.co.uk.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ brandžią idėją pristatė keturiolikmetė Goda. Aštuntokė siekia sukurti sprendimą, kuris padėtų onkologiniams pacientams kasdieninėje kovoje su jų liga – tiek su fiziniais simptomais, tiek su emocine būkle.

Kai išgirsti, kad tavo simptomai – tik menopauzės požymiai, niekas nesitikėtų, kad tai gali būti mirtinas smegenų auglys. 48 metų Claire Nutter iš Lankašyro pirmiausia buvo patikinta, kad jos stiprūs galvos skausmai ir galvos svaigimo priepuoliai – tik gyvenimo pokyčiai dėl amžiaus. Tik po daugybės vizitų pas gydytojus buvusiai grožio terapeutei buvo diagnozuota oligodendroglioma – lėtai augantis smegenų navikas, kuris nepalieka daug galimybių.

Moterys, susirgusios vėžiu, išgyvena ilgiau nei vyrai ir nors moterų onkologinėmis ligomis suserga daugiau, kasmet miršta daugiau vyrų – tokia statistika bado akis pradėjus veikti atnaujintam Vėžio registrui, į kurį specialistai sudėjo visos Lietuvos žmonių, susirgusių vėžiu, duomenis. Seniausi įrašai dar iš 1978 metų. Daugiau nei pusę milijono eurų kasmet kainuosiantis registras, kaip tikisi medikai, bus naudingas ir ligonių gydymui. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dar 2024 pavasarį iš Švenčionių kilusi 48-erių trijų vaikų mama Larisa gyveno įprastą gyvenimą – dirbo, planavo ateitį ir net neįtarė, kad tylūs organizmo signalai slepia mirtiną pavojų. Iš pradžių – tik nuovargis ir maudimas, vėliau – kraują stingdanti žinia apie klastingą vėžį. Nuo tos akimirkos moters gyvenimas virto ilgu laukimo, nežinios ir kovos su sistema keliu. Ilgos eilės, informacijos stoka ir nutrūkęs gydymas tapo ne mažesniu išbandymu nei pati onkologinė liga.

Rimanto Kaukėno paramos fondas, besirūpinantis sunkiai sergančiais vaikais, drauge su savitarnos krautuvėles visoje šalyje valdančia „12EAT“ įmone, siekia išpildyti globojamos Milėjos svajonę. Mergaitė šiuo metu eina onkologinės ligos gydymo keliu. Herojės noras – labai vaikiškas ir tyras – susitikti su Kalėdų Seneliu, kuris gyvena Laplandijoje.

Dar 2016 m. Irenos tuo metu keturmetei dukrai Viktorijai buvo diagnozuota baisi onkologinė liga – rabdomiosarkoma, minkštųjų audinių vėžys. Tai – viena agresyviausių vėžio formų, tačiau mergaitės šeima nepasidavė. Po sudėtingų gydymo metų mergaitė gyvena su įvairiais sveikatos sunkumais, tačiau šeima atrado terapiją, kuri ne tik padeda stiprinti kūną, bet ir sielą. Diagnozė, pakeitusi gyvenimą Paklausta apie mergaitės ligos pradžią, Irena pasakoja atvirai: „Tai nutiko 2016 metais.

Kiekviena jauna moteris turi savo planų, svajonių ir akimirkų, kurias nori suspėti išgyventi, o 27-erių Monika (pavardė redakcijai žinoma – red. past.) buvo kaip tik tokia – veržli, užsiėmusi, gyvenanti greitu tempu. Tačiau kartais gyvenimas pristabdo net stipriausius, primindamas, kad kai kurių ženklų nepaisymas gali kainuoti kur kas daugiau nei laiko trūkumas. Nedidelis guzelis, kurį Monika užčiuopė krūtyje vieną 2024-ųjų pavasario dieną, iš pradžių neatrodė vertas panikos.

Vėžys – klastinga liga, kurią svarbu diagnozuoti kuo anksčiau. Kad tai padaryti būtų paprasčiau, svarbu žinoti simptomus, galinčius įspėti apie organizme augantį vėžį. Gydytoja įspėja, kad vienas jų pasireiškia naktį – pajutę neignoruokite. Vėžys – liga, išsivystanti, kai neįprastos ląstelės dalijasi ir nekontroliuojamai plinta po oprganizmą. Šios ląstelės gali išplisti ir pažeisti netoliese esančius audinius bei organus.

Onkologine liga sergantis vaikas – didelis išbandymas visai šeimai. Gydymo procesas dažnai būna sunkus ir varginantis, o po jo laukia ilgas reabilitacijos laikotarpis. „Mamų unijos“ Reabilitacijos centro kineziterapeutas Dominykas Muntrimas sako, kad, užsimezgus šiltai draugystei, galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų, rašoma pranešime spaudai. Egzaminas visai šeimai Akvilei buvo vos pusantrų metų, kai gydytojai tėvams pranešė negailestingą dukters diagnozę – piktybinis smegenų navikas.

46-erių vilnietės Anos Špakauskienės istorija – tarsi priminimas, kad net ir ramiausias kasdienis gyvenimas gali akimirksniu pasikeisti. Ji visada jautėsi stipri, gyveno aktyviai, dirbo, rūpinosi šeima ir savo sveikata. Tačiau įprastas kraujo tyrimas tapo lemtingu momentu, po kurio moteris išgirdo diagnozę, apie kurią daugelis net nenori pagalvoti. Liga, kuri ilgą laiką tylėjo, grįžo netikėtai – ir dar kartą privertė ją stoti į kovą už savo gyvenimą.

Visą gyvenimą aktyviai gyvenęs 70-metis kaunietis Albertas prisimena, kad viskas prasidėjo nuo keisto tirpimo kulno srityje. Po išsamių tyrimų Kauno klinikose jam buvo diagnozuota itin reta ir agresyvi onkologinė liga – pėdos srities minkštųjų audinių lejomiosarkoma (piktybinis navikas). Nuo diagnozės praėjo jau dvylika metų, tačiau šiandien Albertas ir toliau gyvena aktyviai – keliauja, sportuoja, mėgsta laiką leisti gamtoje.

Vilniuje gyvenanti 24-erių Gerda Andreikėnaitė, važiuodama automobiliu apčiuopusi gumbą, nė nesitikėjo, kad tai – Hodžkino limfomos (kraujo vėžio) ženklas. Ji atvira – pasiruošti išgirsti žinią, kad diagnozuotas vėžys, neįmanoma, tačiau dabar ji visas jėgas ir geriausias mintis sutelkusi į gydymą ir sveikimą.  Išgirdusi onkologinės ligos diagnozę, Gerda neužsidarė savyje ir neslepia, kad tokia jauna susidūrė su vėžiu – savo istorija ji atvirai dalijasi socialiniuose tinkluose.

Sunkią onkologinę ligą įveikusi ketverių metų Luknė šiandien džiaugiasi vaikyste: lanko darželį, šokių būrelį, turi draugų ir namuose – ištikimą žaidimų draugą, šunelį Bazą. Kai mažylei buvo devyni mėnesiai, mama Rūta pastebėjo, jog dukrytė pradėjo vilkti vieną kojytę, rašoma pranešime spaudai. „Ji jau buvo pradėjusi ropoti, tačiau viena kojelė tarsi nebeklausė. Gydytoja patarė stebėti, duoti nuskausminamųjų, tačiau situacija negerėjo – naktimis ji verkdavo, kentė skausmą.

Rugsėjo 15-ąją minima Tarptautinė kovos su prostatos vėžiu diena primena apie vieną dažniausių vyrų onkologinių ligų. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, liga kasmet diagnozuojama 1,5 mln. vyrų. Atitinkamai Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 3 tūkst. naujų susirgimų atvejų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad pirminėse stadijose ši onkologinė liga dažnai nesukelia jokių simptomų, tad prevencija išlieka svarbiausia priemone užkertant kelią ligos progresavimui, rašoma pranešime spaudai.

Ne vieno namuose smilksta smilkalai – jie ne tik suteikia namams malonų kvapą, bet ir gali teikti naudą sveikatai. Vis tik medikai įspėja, kad šis atrodytų paprastas daiktas namuose didina vėžio riziką, jei elgiamasi neatsakingai. Smilkalų deginimas turi gilias istorines šaknis. Tuo pradėta užsiimti jau senovėje – Egipte, Babilone ir Graikijoje jie būdavo naudojami religiniuose ritualuose.

„Belaukiant kraujo donoro mūsų šeimoje laikas sustojo. Aš maldavau, kad kas nors ateitų ir padovanotų tuos gyvybiškai svarbius lašus mano dukrai Viktorijai. Tas laukimo buvo tikras košmaras.“ Taip savo istoriją pasakoja Irena Urbonavičiūtė-Tamulionė – mama, kuriai teko išgyventi neapsakomą laukimą dėl kraujo, reikalingo jos dukrai Viktorijai po sudėtingos auglio šalinimo operacijos, rašoma „Mamų unijos“ pranešime žiniasklaidai.

Koronaviruso pandemijos metu vėžio diagnozę išgirdusi Londone gyvenanti 45-erių lietuvė Ornela Freimanė manė, kad liga jau praeitis, tačiau klydo. Onkologinė liga dabar, kaip pati sako, „išlindo“ per kitur – jai diagnozuotas trečios stadijos žarnyno vėžys. Atvirai savo istorija besidalijanti moteris sako, kad nebijo apie tai kalbėti, priešingai – kalbėjimas išlaisvina, padeda ir jai, ir esantiems šalia suprasti, kas vyksta jos gyvenime.

Vos per porą mėnesių gyvenimas gali pasikeisti neatpažįstamai – 49-erių Saulius Kazlauskas ir jo šeima tai puikiai žino. Visad gerai besijautęs trijų vaikų tėvas maždaug balandžio pabaigoje ėmė pastebėti keistus neurologinius simptomus, o jau liepos 11-ąją visos šeimos gyvenimas pasikeitė visiems laikams – vyro smegenyse aptiktas maždaug 5 centimetrų dydžio auglys, diagnozuotas paskutinės stadijos smegenų vėžys.

Praėjusią savaitę išplito „Mamų unijos“ pagalbos prašymas padėti onkologine liga sergančiai 4-metei Martinai – mergaitei itin trūko trombocitų. Lietuviai neliko abejingi šiai istorijai ir jų dėka mergaitė gavo didžiausią dovaną. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia „Mamų unija“, neabejingų žmonių dėka Martina savaitgalį grįžo namo – tai buvo didžiausias jos ir šeimos noras.

Šiandien socialiniuose tinkluose pradėjo plisti jautrus įrašas apie vos keturių metukų Martiną, kuri serga sunkia onkologine liga. Mergaitei skubiai reikalingas vienas iš kraujo komponentų. Skubiai prašoma pagalbos – atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą ir donuoti kraujo. Prašo pagalbos keturmetei Šiandien socialiniame tinkle „Facebook“ „Mamų unijos“ puslapyje buvo pasidalinta jautriu įrašu apie sergančią keturių metukų mergaitę Martiną.

3-ejų metų Izabelės vėžio diagnozė sukrėtė visą jos šeimą. Po metų mažoji neteko tėčio, kuris mirė nuo širdies smūgio, o pati Izabelė praėjus nedaug laiko po 5-ojo gimtadienio, taip pat mirė. Jos mama Renata dabar viena augina likusius du vaikus ir deda pastangas padėti kitoms šeimoms, susiduriančioms su onkologinėmis ligomis. Ši jautri istorija buvo atskleista laidoje „TV Pagalba“. Gyvybinga mažylė susidūrė su onkologine liga staiga ir netikėtai.

68-erių Jurgitos (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.) gyvenimas 2023 metais apsivertė aukštyn kojomis. Eilinės mamogramos metu gydytojai pastebėjo įtartiną darinį, tačiau atlikus papildomus tyrimus – echoskopiją, kraujo tyrimus, rentgeną – nieko blogo nerado. Buvo patvirtinta tik pirminė vėžio stadija, po operacijos chemoterapijos nereikėjo, o švitinimas truko vos penkias dienas. Atrodė, kad viskas baigta.

Mokslininkų tyrimas sukėlė nerimą – viena iš dažnai maiste naudojamų medžiagų gali stipriai skatinti vėžio plitimą. Eksperimentų su pelėmis metu paaiškėjo, kad palmitino rūgštis, kurios gausu palmių aliejuje, tiesiogiai siejama su agresyvia burnos ir odos vėžio forma. Šis tyrimas, publikuotas prestižiniame žurnale „Nature“, atskleidžia pavojingą ryšį tarp tam tikrų riebalų, gaunamų su maistu, ir vėžinių ląstelių gebėjimo plisti po visą organizmą.

Vilnietė Gailė Andriulaitienė, 42-ejų moteris, gyvenanti sparčiu aviacijos pasaulio ritmu, niekada nemanė, kad turės artimai susidurti su vėžio diagnoze. Nors paveldimumas šeimoje buvo – mama sirgo krūties vėžiu vos 39-erių – Gailė save laikė sveiku žmogumi ir vengė profilaktinių patikrų. Viskas pasikeitė netikėtai – per darbe suteiktą sveikatos patikrą, atlikus vėžio žymenų tyrimą, buvo pastebėta, kad jos organizme kažkas vyksta.

Kai 56-erių šiaulietė Snieguolė po profilaktinės sveikatos patikros išgirdo ketvirtos stadijos krūties vėžio diagnozę, ši žinia sukrėtė iki širdies gelmių – ji nejuto nė menkiausio simptomo, kuris būtų signalizavęs apie organizme bujojančią ligą.  Snieguolė pripažįsta – negalėjo patikėti, kad kova su liga taps jos gyvenimo knygos puslapiais. Net ne puslapiais, o tarsi atskiru skyriumi, trunkančiu daugiau nei trejus metus. Ir nežinia, kiek dar truksiančiu.

Mažeikiuose gyvenančios 8-erių Liepos Liucijos Žukauskaitės istorija – stiprybės, vilties ir ryžto pavyzdys. Prieš ketverius metus iš pažiūros sveika ir energinga mergaitė staiga susidūrė su sunkia diagnoze – agresyvia inkstų vėžio forma. Tai buvo netikėtas smūgis šeimai, tačiau Liepa ir jos artimieji nepasidavė.

Remiantis naujausių tyrimų duomenimis, daugelio itin pamėgtas gėrimas gali didinti vėžio riziką – apribokite alkoholio vartojimą arba visiškai atsisakykite, nes jis prisideda prie didesnės vėžio rizikos. Mokslininkai ištyrė, kokia yra alkoholio vartojimo ir vėžio rizikos sąsaja. Šiuo atveju, buvo tirtas konkrečiai raudonojo ir baltojo vyno poveikis.

Kepenų vėžys – viena pavojingiausių onkologinių ligų, dažnai diagnozuojama per vėlai, kai gydymo galimybės būna ribotos. Nors ši liga Lietuvoje nėra pati dažniausia, ji vis tiek kasmet nusineša daugybę gyvybių. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Justas Kuliavas pasakoja apie kepenų vėžio priežastis, diagnostiką, gydymą ir prevenciją, akcentuodamas, kad šiai ligai galima užkirsti kelią.

Daugelis pacientų į gydytoją radiologą kreipiasi tik tada, kai jaučia skausmą, patiria diskomfortą ar atsiranda neįprastų simptomų, tačiau tam tikros ligos ankstyvose stadijose nesukelia jokio diskomforto. Kaip sako BIOFIRST klinikos gydytojas radiologas Tomas Tvarijonas, pradžioje lėtai besivystančios vėžio formos gali būti besimptomės. Vienas iš būdų kaip jas galima aptikti, tai profilaktinė echoskopija.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžiu suserga apie 1,7 tūkst. žmonių, o 900 miršta. Pernai Lietuvoje startavo atnaujinta storosios žarnos vėžio prevencinė programa – slaptas tyrimas, kurį vyresni nei 50 metų pacientai gali atlikti tiesiog iš namų. Programoje dalyvauja ir tikrinasi vos pusė žmonių, o iš jų dalis gavusių teigiamą testo atsakymą neatlieka kolonoskopijos, mat tenka laukti eilėse. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

55-erių vilnietė Vaiva Mickuvienė visada rūpinosi savo sveikata – kasmet lankėsi pas gydytojus ir reguliariai tikrinosi dėl vėžio. Tačiau 2018 metais vieną dieną atsiradęs nemalonus skausmas pažastyje tapo lemtingu ženklu. Iš pradžių nekėlęs didelio nerimo, jis netrukus virto gniuždančia diagnoze – 3 stadijos hormoninis krūties vėžys, jau išplitęs į limfmazgius. Gyvenimas, kuris atrodė stabilus ir prognozuojamas, staiga apsivertė aukštyn kojomis.

Storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje, tačiau daugelis žmonių vis dar vengia profilaktinių patikrinimų. Nors ankstyvas ligos nustatymas gali žymiai padidinti išgyvenimo šansus, dauguma nesikreipia į gydytojus ir nesitiria, nes mano, kad šis susirgimas juos aplenks. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Krūties vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų tarp moterų, tačiau daugelis ligos simptomų ilgą laiką gali likti nepastebėti. Ankstyvose stadijose ši liga dažnai nesukelia skausmo ar ryškių požymių, todėl diagnozė neretai tampa netikėtu smūgiu. Taip nutiko ir 46-erių Rasai Paulauskienei, kilusiai iš Skuodo, tačiau jau 13 metų gyvenančiai Airijoje. Praėjusiais metais birželį ji išgirdo 2 stadijos krūties vėžio diagnozę.