onkologinė liga

Kasos vėžys yra penktas pagal dažnumą Jungtinėje Karalystėje vėžys, kasmet pasiglemžiantis apie 9 tūkst. gyvybių. Be to, jis turi mažiausią išgyvenamumo rodiklį: tik septyni procentai žmonių gyvena penkerius metus po diagnozės. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti požymius, rašo express.co.uk. Kasa yra pilvo liauka. Dvi pagrindinės jos funkcijos yra fermentų, padedančių virškinti maistą, gamyba ir hormonų, tokių kaip insulinas, gamyba cukraus kiekiui kraujyje organizme kontroliuoti.

Vos 22-ejų Rūta Dvylytė iš nedidelio miestelio Suvalkijoje patyrė neįprastą traumą – lūžį per alkūnės sąnarį. Nors gydytojai sakė, kad žaizda gyja, įkyrus skausmas jai nedavė ramybės, kol galiausiai paaiškėjo gyvenimą pakeitusi diagnozė – kaulų sarkoma. Šiandien Rūta džiaugiasi, kad liga atsitraukė ir kovą ji laimėjo, o pati ilgus mėnesius mynusi ligoninės koridorius, šiandien 30-metė su savo iniciatyva „Dėkingumo dėžutė“ dalina džiaugsmą onkologinių ligų skyriaus pacientams.

Neseniai vienuoliktą klasę pabaigęs septyniolikmetis Justas, prisimindamas savo istoriją, sako, kad svarbiausia – neprarasti vilties ir pasitikėti gydytojais. Prieš trejus metus vaikinui diagnozuotas trumpųjų kaulų piktybinis navikas – Ewing sarkoma. „Nejaučiau jokių ligos simptomų, o mano istorija prasidėjo nuo traumos, kurią patyriau žaisdamas futbolą, – pasakoja Justas. – Traumos metu lūžo dešiniosios kojos vidurinis pirštas, todėl atvykau į Kauno klinikas tyrimams.

Kaunietė Gražina Jankauskienė trykšta optimizmu ir kiekvieną dieną atsikelia su šypsena, nes už tai, ką teko išgyventi, likimas atpirko su kaupu. Gimdos kaklelio vėžio diagnozė, daugybė operacijų, skyrybos ir finansiniai sunkumai šiandien jau praeityje, o pasakodama savo išgyvenimus Gražina sako negalinti patikėti, kad tai jos, o ne kieno kito istorija.

Kelionės yra vilniečio Daliaus Juozapaičio (36) didžiausia aistra. Vyras jau yra aplankęs nemažai pasaulio šalių ir neketina sustoti. Jo ryžto nesustabdo ir prieš tris metus diagnozuota onkologinė liga. Kaip jis pats sako, žinojimas, kad nebeturi daug laiko, tik dar labiau motyvuoja mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Prieš sužinodamas, kad serga vėžiu, vyras devynerius metus dirbo aviacijos srityje. Tačiau dėl ligos teko keturiems mėnesiams pasiimti nedarbingumą.

Vilnietės Airos vyras Vidmantas visuomet buvo aktyvus, gyveno sveiką gyvenimo būdą, tačiau tai neužkirto kelio klastingai ligai. Skrandžio vėžys vos 34-erių Airos vyro gyvybę pasiglemžė staiga – per kelis mėnesius.

Latvijos dainininkė  Laima Vaikule tęsia kovą su vėžiu. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, 68-erių žvaigždei vėl pasireiškė onkologija. Pranešama, kad atlikėja išskrido į JAV chemoterapijos. „Laima Vaikulė yra JAV. Jai visiškai blogai“, – tokia žinutė gegužės 28 d. rytą pasirodė Nemalakhov SLIVKI telegramos kanale. Duomenų apie šios informacijos šaltinius, taip pat oficialaus patvirtinimo nėra, rašo unian.net. „Jie sako, kad tikimybė nėra didelė.

Storosios žarnos vėžys – klastinga liga, trečia dažniausia onkologinė liga visame pasaulyje. Susirgimų šiuo vėžiu skaičiai vis auga, o amžius ankstėja, todėl svarbu žinoti, kokie simptomai išduoda šią ligą. Kokius simptomus svarbu pastebėti, kokie veiksniai didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu bei kaip dažnai reikėtų tikrintis, pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Tomas Poškus.

2020 metų lapkritį, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai gydytojai jai pranešė, kad vėžio pasikartojimo požymių nėra, Estelle iš Vigano, Mančesterio sužinojo, kad vėžys atsinaujino ir išplito į jos plaučius bei dubenį.  Žavi jauna mama, kuriai buvo vos 22 metai, kai diagnozuotas kiaušidžių vėžys, mirė po klastingos ligos atsinaujinimo. Aptiko didžiulį auglį Estelle Wignall kiaušidžių vėžys pirmą kartą buvo diagnozuotas 2017 m., po to jai pašalintas „arbūzo dydžio“ auglys.

Šiandien vilnietė Vaiva Mickuvienė sako nieko nebeatidėliojanti – po to, kai išgirdo krūties vėžio diagnozę, blogas oras ar menkas nesusipratimas mėgautis gyvenimu netrukdo. Po kone metus laiko trukusio gydymo šiandien Vaiva drąsiai sako, kad kovą prieš vėžį laimėjo ir kitas moteris skatina nieko nelaukti ir rūpintis savo sveikata.

2020 metų Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, Lietuva užima ketvirtą vietą Europoje, vertinant moterų sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasirodė įrašas su prašymu padėti Eitmantų šeimos mažylei Liepai, kuri susirgo sunkia onkologine liga – ūmine limfoblastine leukemija. Per savaitgalį šeima sulaukė daugybės nepažįstamų žmonių pagalbos ir maldų, už kurias jie liks visada dėkingi. Mergaitės mama Diana naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokie pirmieji ženklai pranešė apie klastingą dukrelės ligą ir įspėja tėvus nelaukti nė akimirkos.

Gydytojai Viktorijai pranešė baisią diagnozę, kuri ne juokais ją išgąsdino. Tačiau gyvenimo išbandymą Viktorijai atlaikyti lengviau, nes nuo pat pradžių šalia jos visada buvo jos draugė Jurgita. Dabar Viktorija svajoja padėti ir palepinti savo geriausią draugę. Todėl prašydama pagalbos ji kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Viktorija pasakojo, kad susirgo onkologine liga ir būtent pačiomis pirmomis akimirkomis, kai buvo sudėtingiausia, jos draugė Jurgita visą laiką buvo šalia.

Šiandien 12 metų Sibilė niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių, tačiau tolimuose mergaitės prisiminimuose vis dar liko išgyvenimai, sukrėtę jos vaikišką pasaulį.  TV3 laidoje „Sveikas rytojus“ mergaitė pasakojo, kad būdama vos 3 metų Sibilė susirgo agresyvia ir ūmia onkologine liga – kraujo vėžiu. „Prisimenu gydytoją tokiais oranžiniais plaukais. Nepamenu jos vardo, bet kai su klase ekskursijos metu ėjome į ligoninę, pasakiau, kad norėčiau susitikti būtent su ja, nes jos seniai nemačiau.

Onkologinės ligos – itin klastingos ir sunkiai gydomos ligos. Daugelio žmonių gyvenimą šios ligos diagnozė apverčia aukštyn kojomis. Dažniausias pacientų klausimas – o kas dabar? Kur kreiptis ir ką daryti? Laidos „Sveikata.lt“ komanda dalinasi patarimais, kaip pasiruošti vizitui pas onkologą, bei kokią pagalbą galime sau suteikti patys. Onkologinės ligos diagnozė yra smūgis ne tik pacientui, bet ir visai jo šeimai.

Pagrindinis Filadelfijos „76ers“ komandos trenerio asistentas Dave‘as Joegeris priverstas neribotam laikui palikti savo postą. Pranešama, kad 47 metų specialistui – gerklės vėžys. Amerikietis keletui savaičių nebus su komanda, kad galėtų atlikti chemoterapiją. D.Joergeriui jau pastarąsias dvi savaites yra atliekamas gydymas. Nepaisant to, jis praleido tik vienerias rungtynes per šį laikotarpį.

Onkologinės ligos – itin klastingos ir sunkiai gydomos ligos. Daugelio žmonių gyvenimą šios ligos diagnozė apverčia aukštyn kojomis. Dažniausias pacientų klausimas – o kas dabar? Kur kreiptis ir ką daryti? Šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kokių veiksmų turi imtis pacientas, sužinojęs šią liūdną diagnozę.

Onkologinės ligos klastingos ne tik dėl poveikio organizmui, bet ir gebėjimo atsinaujinti. Atsinaujinęs vėžys yra įprastas reiškinys onkologijoje, todėl šį šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kaip išvengti vėžinių ląstelių atsinaujinimo.

Išgirdus apie gydymą augaliniais preparatais, dažnai pagalvojame apie liaudies mediciną. Tačiau iš tiesų šiandien fitoterapija yra itin pažengęs mokslas, galintis pagelbėti net onkologiniams ligoniams. Laidos „Sveikata.lt“ komanda supažindina jus su fitoterapijos nauda, gydant itin sudėtingas ligas. Fitoterapija nebėra tik liaudies medicina. Šiuo metu yra priimtas alternatyvios ir papildomos sveikatos priežiūros įstatymas, reglamentuojantis fitoterapeutų, kaip specialistų kompetenciją.

Išgirdus apie gydymą augaliniais preparatais, dažnai pagalvojame apie liaudies mediciną. Tačiau iš tiesų šiandien fitoterapija yra itin pažengęs mokslas, galintis pagelbėti net onkologiniams ligoniams. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie fitoterapijos vietą onkologijoje.

Antradienį Tarptautinės Vilniaus Moterų Asociacijos organizuojamoje labdaros iniciatyvoje „Sužydėjusi viltis“ dalyvavo ir Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. D. Nausėdienė pasipuošė elegantišku šviesiu kostiumėliu bei baltais aukštakulniais, o prie švarkelio buvo prisisegusi rožinį kaspiną, kuris simbolizuoja solidarumą kovoje su krūties vėžiu.

Kai buvo pagreitinti mRNR vakcinų tyrimai ir šis vakcinos tipas atsidūrė dėmesio centre dėl kovos su COVID-19, prasidėjo spėlionės, kaip šios naujovės galėtų paveikti kitas medicinos sritis. Dabar buvo pasiektas dar vienas svarbus etapas – pirmasis pacientas, dalyvavęs II fazės „BioNTech“ mRNR vakcinos nuo vėžio tyrime, gavo pirmąją skiepo dozę. Kandidatas tapti vakcina „BNT111“ bus derinamas su esamu imunoterapijos vaistu ir bus siekiama kovoti su tam tikros rūšies progresavusia melanoma.

Jūratė Povilavičienė onkologinės ligos diagnozę išgirdo 2013 m., o su ja ir kaip tuomet atrodė paskutinę viltį išgyventi atimantį verdiktą – vėžys išplitęs, ketvirta stadija. Užklupusią sumaištį, nežinią ir baimę moteriai padėjo įveikti šeimos palaikymas, noras pamatyti augantį anūką ir netikėtas telefono skambutis, leidęs suprasti, kad ji ne viena.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 30–40 naujų sėklidės vėžio atvejų. Nors tai nėra labai dažnas onkologinis susirgimas, tačiau labiausiai nerimą kelia tai, kad juo serga jauni, o kartais vos 17 metų sulaukę jauni vyrai. Balandis – sėklidžių vėžio žinomumo mėnuo. Sėklidžių vėžys nėra dažna onkologinė vyrų liga, tačiau dažniausiai ji smogia jauniems vyrams. Lietuvoje išgyvenamumas po šios ligos siekia iki 88 proc.

Nauja individualizuota vakcina nuo vėžio nesukėlė jokių problemų dėl saugumo ir parodė potencialią naudą pacientams, sergantiems skirtingais vėžio tipais, įskaitant plaučių ir šlapimo pūslės vėžį, kurių atsinaujinimo tikimybė yra didelė.

Dažnai žinia apie onkologinę ligą prilygsta perkūno trenksmui iš giedro dangaus, mat gyvenimas tarsi apsiverčia aukštyn kojomis. 28-erių Rūta prieš kurį laiką ir pati pajuto, ką reiškia išgirsti grėsmingą diagnozę. Tačiau ji ne tik įveikė likimo siųstą išbandymą, bet ir šiandien padeda kitiems sunkią akimirką neprarasti tikėjimo, kad viskas bus gerai. Mažame Lietuvos miestelyje gyvenanti moteris šiandien didelę gyvenimo dalį skiria savanorystei, bendravimui su kitais žmonėmis.

Nacionalinis vėžio institutas šiemet mini 90-ąjį jubiliejų. Nors onkologinės ligos diagnozė vis dar skamba kaip nuosprendis, NVI vadovė teigia, kad per tokį laiko tarpą, medicina jau stipriai pažengusi į priekį. Laidos „Sveikata.lt“ komanda supažindina jus su optimistiškomis prognozėmis onkologinių ligų gydymo srityje.  Per daugelį metų keitęsis suvokimas apie vėžį šiandieną jau duoda vaisių. Vienas naujausių gydymo metodų – individualus gydymas.

Onkologinė liga – diagnozė, kurios išgirsti nenori niekas. Vis dėlto Lietuvoje vargiai rasime žmogų, kurio giminėje nenuskambėjo ši diagnozė. Laimė, dabar tai nebūtinai reiškia mirties nuosprendį. Sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, išgirsite ir sužinosite apie vėžio gydymo naujienas bei inovacijas.  Nors daugeliui onkologijos tema sukelia liūdesį, apie vėžį šiandieną jau galime kalbėti optimistiškai.

Kasmet apie 450 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Pasak Santaros klinikų gydytojo ginekologo dr. Viliaus Rudaičio, laiku pastebėta onkologinė liga gali būti sėkmingai išgydoma, todėl labai svarbu, kad moterys nenumotų ranka į savo sveikatą ir aktyviai dalyvautų prevencinėse programose, mat gimdos kaklelio vėžio simptomų ankstyvoje stadijoje galima net nepajusti.

Daugelis iš mūsų paklausti, kokia diagnozė yra pati baisiausia, atsakytų, kad tai – onkologinis susirgimas. Laidoje „Sveikata.lt“ nevengiame kalbėti apie įvairias ligas, o taip pat ir apie pačias sunkiausias. Kartais tam, kad sustabdytume ligos plitimą, galime išvengti operacijų. Supažindiname su inovatyviais moksliniais atradimais, kurie padeda efektyviai pasveikti nuo onkologinių ligų.  Faktas, kad sveikata stipriai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, o ypač nuo mitybos, yra gerai žinomas.

Vestuvinių suknelių dizainerė Aida Kapočiūtė savo darbais įkvėpė ne vieną moterį ir padėjo jai sukurti svajonių suknelę ar paversdavo būsimą nuotaką tikrų tikriausia šiuolaikine princese. Tačiau neseniai dizainerė buvo priversta visus savo darbus pristabdyti ir ją sustabdė ne tik pasaulį jau metus kaustanti koronaviruso pandemija, o gydytojo kabinete išgirsta vėžio diagnozė.

Kas antras žmogus tam tikru gyvenimo momentu susirgs vėžiu. Kad ir koks tai yra liūdinantis faktas, jis kelia akivaizdų klausimą – kas yra daroma siekiant to išvengti? Jau skirta šitiek daug laiko ir išleista begalė pinigų, tačiau kodėl vaistų nuo vėžio vis dar nėra? Viena iš pagrindinių problemų yra daugelio žmonių supratimas, kas yra vėžys. Šis žodis nereiškia vienos ligos, o apibrėžia tam tikrą kategoriją ir yra vartojamas kalbėti apie šimtus ligų.

Prostatos vėžys – gąsdinanti diagnozė. Nors Lietuvoje kasmet šią diagnozę išgirsta apie tris tūkstančius vyrų, tai vis dar nepatogi tema, apie kurią vengiama kalbėti. Laida „Sveikata.lt“ ragina vyrus tirtis, o moteris padėti savo vyrams išgyventi tokius sunkumus.  Ankstyvojoje stadijoje, vyrai dažnai nejaučia jokių prostatos pakitimų. Tik pažengus vėžiniams dariniams atsiranda sutrikimai, dažnai susiję su šlapinimusi ir skausmais.

Sėklidės vėžys – nors ir ne dažnas, tačiau labai klastingas onkologinis susirgimas, dažniausiai diagnozuojamas jauniems vyrams. Anot specialistų, šios ligos neišduoda skausmas, todėl pastebėti ją laiku galima tik nuosekliai atliekant savityrą. Beveik visi susirgusieji šia liga yra išgydomi, ypač, jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje. O tam, kad vėžį pavyktų nustatyti laiku, vyrai turėtų reguliariai apčiuopti savo sėklides ir stebėti, ar jose neatsirado pakitimų.

Apsilankiusi pas privatų ginekologą moteris sužinojo, kad serga antros stadijos gimdos vėžiu, kai prieš tai gydytojai jos negalavimus palaikė gliuteno netoleravimu ir rekomendavo jai „suvalgyti jogurto.“ Kai vėliau medikai aptiko naviką, Dafinai Malovskai prireikė gimdo šalinimo, kad būtų išgelbėta jos gyvybė. Dabar ji rengia kasmetines moterų sveikatos patikras, kad moterys kuo anksčiau aptiktų simptomus ir joms nereikėtų patirti tokio pat išbandymo, rašoma themirror.co.

Beveik prieš 30 metų vilnietė Vaiva Mickuvienė sužinojo, kad jos krūtyje yra susidarę riebaliniai dariniai, dėl kurių teks tikrintis kas kelis metus. Ji tai ir darė – pareigingai lankėsi pas gydytojus, kol vieną dieną jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, išgirdus lemiamus žodžius: „Jums trečios stadijos vėžys“. Prieš du su puse metų apsilankymas gydytojo kabinete pakeitė Vaivos Mickuvienės, „Vėžys ne sloga“ bendruomenės įkūrėjos gyvenimą.

Dvi klastingos onkologinės moterų ligos, kurių pradinių simptomų moterys gali visiškai nejausti – tai gimdos kaklelio vėžys ir kiaušidžių vėžys. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Didona Vilkinienė plačiau pasakoja apie šias ligas ir dalinasi patarimais, kaip laiku jas pastebėti.  Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje šiuo metu gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą moterų onkologinė liga.

Krūties vėžys yra labiausiai paplitusi onkologinė moterų liga Lietuvoje - kasmet diagnozuojama daugiau nei tūkstantis naujų susirgimų. Moterys raginamos kas dvejus metus dalyvauti prevencinėje krūties vėžio patikros programoje, o taip pat kiekvieną mėnesį savarankiškai atlikti krūtų savityrą, nes šią ligą svarbu nustatyti kuo ankstesnėje jos stadijoje.

Dažnai girdime, kad tinkama mityba yra svarbus aspektas gerinant sveikatą. Rūpintis ja yra svarbu visiems: tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Apie organizme atsirandančias ligas ir jų prevencijos būdus kalbėsime TV3 laidoje Sveikata.lt. Laidos vedėja Asta Dumbliauskienė kalbindama Santaros klinikų vidaus ligų centro vadovą, vidaus ligų gydytoją Virginijų Šapoką, supažindins su mitybos įpročiais, kurie gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų, netgi nuo onkologinių.

Dvi seserys – Laura ir Eglė – nusikirpusios savo ilgus ir išpuoselėtus plaukus, paaukojo juos tam, kad padėtų vėžiu sergantiems vaikams jaustis geriau. Tris dukras – Laurą (10), Eglę (8) ir Ievą (4) – auginanti mama Vitalija pasakoja, kad tai jau antras kartas, kai vyriausioji dukra padovanoja savo plaukus vardan sergančių vaikų. „Vyresnioji dukra turėjo užsiauginusi gan ilgą kasą – plaukai tamsūs, stori ir blizgantys.

Teodorui yra vos aštuoneri, tačiau jo širdis didelė it vandenynas. Berniukas ilgą laiką kentė patyčias dėl augintų ilgų plaukų, nes turėjo vieną tikslą – paaukoti juos vėžiu sergantiems vaikams. Teodoro mama Gustė pasakoja, kad noras užsiauginti ilgus plaukus sūnui kilo kur kas anksčiau nei sužinojo apie galimybę juos paaukoti. „Kadangi mūsų šeimoje tėtis labai mėgsta roko muziką, ja užkrėsti bandė ir vaikus.

Svetlana su vyru į gyvenimą išleido keturis savo vaikus. Po to į savo šiltus namus priėmė dar tris mažylius. Pažadėjo juos mylėti ir užauginti. O kai mažyliai jau patikėjo, kad dabar jie turės mamą, Svetlanos šeimą sudrebino siaubinga žinia – moteris serga trečios stadijos vėžiu, o gydytojai gali patarti tik ruoštis blogiausiam. Padėti moteriai vyko „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva. Moteris pasakoja, kad tokioje situacijoje atsidūrė iš dalies ir dėl savo kaltės.

Kasmet vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, todėl pirmąją vasario savaitę Lietuvoje ir visame pasaulyje atsigręžiama į onkologinių ligonių problemas.  Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas perspėja, kad su onkologinėmis ligomis per savo gyvenimą, deja, susidurs kas antras Lietuvos gyventojas – šios ligos dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, o mūsų gyvenimo trukmė ilgėja, be to, daugėja ir jaunų pacientų.

Vasario 4-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pasaulio sveikatos organizacija šią dieną pirmą kartą minėjo 2000 metais, o nuo 2009 metų ji pažymima ir Lietuvoje. Šios pasaulinės akcijos tikslas – informuoti žmones apie onkologines ligas, aptarti naujas jų diagnostikos ir gydymo galimybes, prevencijos priemones.  Vėžys išlieka viena pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje apie 100 tūkst.

Visi asmenys, kurie serga onkologinėmis ligomis, netrukus galės nusipirkti visų rūšių transporto priemonių bilietus su 80 proc. nuolaida. Be to, gerokai padidės parama neįgaliesiems ar jų šeimų nariams, norintiems nusipirkti automobilį. Tai numatančias įstatymo pataisas siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Išgirsta vėžio diagnozė – skaudus smūgis kiekvienam, priverčiantis griebtis visų galimų priemonių siekiant išgyventi. Be tradicinės medicinos priemonių, neretai užklupus sunkioms ligoms, žmonės atsigręžia ir į alternatyvius būdus. Žolininkas, natūropatas Anatolijus Malovičko pasakoja, kodėl žmonės dažniausiai suserga vėžiu ir kokiomis natūraliomis priemonėmis galima nuo jo apsisaugoti. „Šiandien žmonės vis dar turi labai miglotą suvokimą apie ligų atsiradimo priežastis.

Krepšinio treneris Mindaugas Budzinauskas, šiuo metu dirbantis Lenkijoje, Ščecino „King Wilki Morskie“ komandoje, grįžta į gimtąją Lietuvą. Pranešama, kad treneriui atsinaujino rimtos problemos su sveikata. Pranešama, kad M. Budzinauskui atsinaujino onkologinė liga. Apie klastingą ligą treneris sužinojo dar prieš praėjusio sezono startą, tačiau tuomet ją pavyko nugalėti ir specialistas tęsė darbus.

Neapsikentę vėžiu sergantys ligoniai išėjo protestuoti prie Seimo. Mitingo dalyviai piktinasi, kad susirgę šia liga neretai žmonės atleidžiami iš darbo, dėl itin brangių vaistų dažnai pasibaigia santaupos, jiems tenka parduoti turtą – ne tik žemę, bet ir butus. Ministras A. Veryga tikina, kad vėžiu sergantiems pacientams kompensuojamų vaistų siūloma tikrai daug, o greitu metu turėtų padaugėti ir psichologinės pagalbos. „Buvau raminama, kad tai yra cistos.

Asociacija „Magicamp“ susikūrė kilus idėjai sudaryti vėžiu sergantiems Rumunijos vaikams sąlygas nors trumpam užsimiršti smagiai leidžiant laiką stovykloje. Artimiau susipažinę su vėžį išgyvenančiomis šeimomis ir pamatę, kad jos patiria daugybę socialinių ir finansinių problemų, asociacijos vadovai ėmėsi jas spręsti.  „Kartą vieno vėžiu sergančio vaiko paklausiau, koks jo kraujo tyrimų atsakymas. Jis atsakė, kad tyrimų nepasidarė. Nustebau – juk jau laikas.