onkologinė liga

Onkologinė liga – diagnozė, kurios išgirsti nenori niekas. Vis dėlto Lietuvoje vargiai rasime žmogų, kurio giminėje nenuskambėjo ši diagnozė. Laimė, dabar tai nebūtinai reiškia mirties nuosprendį. Sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, išgirsite ir sužinosite apie vėžio gydymo naujienas bei inovacijas.  Nors daugeliui onkologijos tema sukelia liūdesį, apie vėžį šiandieną jau galime kalbėti optimistiškai.

Kasmet apie 450 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Pasak Santaros klinikų gydytojo ginekologo dr. Viliaus Rudaičio, laiku pastebėta onkologinė liga gali būti sėkmingai išgydoma, todėl labai svarbu, kad moterys nenumotų ranka į savo sveikatą ir aktyviai dalyvautų prevencinėse programose, mat gimdos kaklelio vėžio simptomų ankstyvoje stadijoje galima net nepajusti.

Daugelis iš mūsų paklausti, kokia diagnozė yra pati baisiausia, atsakytų, kad tai – onkologinis susirgimas. Laidoje „Sveikata.lt“ nevengiame kalbėti apie įvairias ligas, o taip pat ir apie pačias sunkiausias. Kartais tam, kad sustabdytume ligos plitimą, galime išvengti operacijų. Supažindiname su inovatyviais moksliniais atradimais, kurie padeda efektyviai pasveikti nuo onkologinių ligų.  Faktas, kad sveikata stipriai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, o ypač nuo mitybos, yra gerai žinomas.

Vestuvinių suknelių dizainerė Aida Kapočiūtė savo darbais įkvėpė ne vieną moterį ir padėjo jai sukurti svajonių suknelę ar paversdavo būsimą nuotaką tikrų tikriausia šiuolaikine princese. Tačiau neseniai dizainerė buvo priversta visus savo darbus pristabdyti ir ją sustabdė ne tik pasaulį jau metus kaustanti koronaviruso pandemija, o gydytojo kabinete išgirsta vėžio diagnozė.

Kas antras žmogus tam tikru gyvenimo momentu susirgs vėžiu. Kad ir koks tai yra liūdinantis faktas, jis kelia akivaizdų klausimą – kas yra daroma siekiant to išvengti? Jau skirta šitiek daug laiko ir išleista begalė pinigų, tačiau kodėl vaistų nuo vėžio vis dar nėra? Viena iš pagrindinių problemų yra daugelio žmonių supratimas, kas yra vėžys. Šis žodis nereiškia vienos ligos, o apibrėžia tam tikrą kategoriją ir yra vartojamas kalbėti apie šimtus ligų.

Prostatos vėžys – gąsdinanti diagnozė. Nors Lietuvoje kasmet šią diagnozę išgirsta apie tris tūkstančius vyrų, tai vis dar nepatogi tema, apie kurią vengiama kalbėti. Laida „Sveikata.lt“ ragina vyrus tirtis, o moteris padėti savo vyrams išgyventi tokius sunkumus.  Ankstyvojoje stadijoje, vyrai dažnai nejaučia jokių prostatos pakitimų. Tik pažengus vėžiniams dariniams atsiranda sutrikimai, dažnai susiję su šlapinimusi ir skausmais.

Sėklidės vėžys – nors ir ne dažnas, tačiau labai klastingas onkologinis susirgimas, dažniausiai diagnozuojamas jauniems vyrams. Anot specialistų, šios ligos neišduoda skausmas, todėl pastebėti ją laiku galima tik nuosekliai atliekant savityrą. Beveik visi susirgusieji šia liga yra išgydomi, ypač, jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje. O tam, kad vėžį pavyktų nustatyti laiku, vyrai turėtų reguliariai apčiuopti savo sėklides ir stebėti, ar jose neatsirado pakitimų.

Apsilankiusi pas privatų ginekologą moteris sužinojo, kad serga antros stadijos gimdos vėžiu, kai prieš tai gydytojai jos negalavimus palaikė gliuteno netoleravimu ir rekomendavo jai „suvalgyti jogurto.“ Kai vėliau medikai aptiko naviką, Dafinai Malovskai prireikė gimdo šalinimo, kad būtų išgelbėta jos gyvybė. Dabar ji rengia kasmetines moterų sveikatos patikras, kad moterys kuo anksčiau aptiktų simptomus ir joms nereikėtų patirti tokio pat išbandymo, rašoma themirror.co.

Beveik prieš 30 metų vilnietė Vaiva Mickuvienė sužinojo, kad jos krūtyje yra susidarę riebaliniai dariniai, dėl kurių teks tikrintis kas kelis metus. Ji tai ir darė – pareigingai lankėsi pas gydytojus, kol vieną dieną jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, išgirdus lemiamus žodžius: „Jums trečios stadijos vėžys“. Prieš du su puse metų apsilankymas gydytojo kabinete pakeitė Vaivos Mickuvienės, „Vėžys ne sloga“ bendruomenės įkūrėjos gyvenimą.

Dvi klastingos onkologinės moterų ligos, kurių pradinių simptomų moterys gali visiškai nejausti – tai gimdos kaklelio vėžys ir kiaušidžių vėžys. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Didona Vilkinienė plačiau pasakoja apie šias ligas ir dalinasi patarimais, kaip laiku jas pastebėti.  Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje šiuo metu gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą moterų onkologinė liga.

Krūties vėžys yra labiausiai paplitusi onkologinė moterų liga Lietuvoje - kasmet diagnozuojama daugiau nei tūkstantis naujų susirgimų. Moterys raginamos kas dvejus metus dalyvauti prevencinėje krūties vėžio patikros programoje, o taip pat kiekvieną mėnesį savarankiškai atlikti krūtų savityrą, nes šią ligą svarbu nustatyti kuo ankstesnėje jos stadijoje.

Dažnai girdime, kad tinkama mityba yra svarbus aspektas gerinant sveikatą. Rūpintis ja yra svarbu visiems: tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Apie organizme atsirandančias ligas ir jų prevencijos būdus kalbėsime TV3 laidoje Sveikata.lt. Laidos vedėja Asta Dumbliauskienė kalbindama Santaros klinikų vidaus ligų centro vadovą, vidaus ligų gydytoją Virginijų Šapoką, supažindins su mitybos įpročiais, kurie gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų, netgi nuo onkologinių.

Dvi seserys – Laura ir Eglė – nusikirpusios savo ilgus ir išpuoselėtus plaukus, paaukojo juos tam, kad padėtų vėžiu sergantiems vaikams jaustis geriau. Tris dukras – Laurą (10), Eglę (8) ir Ievą (4) – auginanti mama Vitalija pasakoja, kad tai jau antras kartas, kai vyriausioji dukra padovanoja savo plaukus vardan sergančių vaikų. „Vyresnioji dukra turėjo užsiauginusi gan ilgą kasą – plaukai tamsūs, stori ir blizgantys.

Teodorui yra vos aštuoneri, tačiau jo širdis didelė it vandenynas. Berniukas ilgą laiką kentė patyčias dėl augintų ilgų plaukų, nes turėjo vieną tikslą – paaukoti juos vėžiu sergantiems vaikams. Teodoro mama Gustė pasakoja, kad noras užsiauginti ilgus plaukus sūnui kilo kur kas anksčiau nei sužinojo apie galimybę juos paaukoti. „Kadangi mūsų šeimoje tėtis labai mėgsta roko muziką, ja užkrėsti bandė ir vaikus.

Svetlana su vyru į gyvenimą išleido keturis savo vaikus. Po to į savo šiltus namus priėmė dar tris mažylius. Pažadėjo juos mylėti ir užauginti. O kai mažyliai jau patikėjo, kad dabar jie turės mamą, Svetlanos šeimą sudrebino siaubinga žinia – moteris serga trečios stadijos vėžiu, o gydytojai gali patarti tik ruoštis blogiausiam. Padėti moteriai vyko „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva. Moteris pasakoja, kad tokioje situacijoje atsidūrė iš dalies ir dėl savo kaltės.

Kasmet vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, todėl pirmąją vasario savaitę Lietuvoje ir visame pasaulyje atsigręžiama į onkologinių ligonių problemas.  Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas perspėja, kad su onkologinėmis ligomis per savo gyvenimą, deja, susidurs kas antras Lietuvos gyventojas – šios ligos dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, o mūsų gyvenimo trukmė ilgėja, be to, daugėja ir jaunų pacientų.

Vasario 4-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pasaulio sveikatos organizacija šią dieną pirmą kartą minėjo 2000 metais, o nuo 2009 metų ji pažymima ir Lietuvoje. Šios pasaulinės akcijos tikslas – informuoti žmones apie onkologines ligas, aptarti naujas jų diagnostikos ir gydymo galimybes, prevencijos priemones.  Vėžys išlieka viena pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje apie 100 tūkst.

Visi asmenys, kurie serga onkologinėmis ligomis, netrukus galės nusipirkti visų rūšių transporto priemonių bilietus su 80 proc. nuolaida. Be to, gerokai padidės parama neįgaliesiems ar jų šeimų nariams, norintiems nusipirkti automobilį. Tai numatančias įstatymo pataisas siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Išgirsta vėžio diagnozė – skaudus smūgis kiekvienam, priverčiantis griebtis visų galimų priemonių siekiant išgyventi. Be tradicinės medicinos priemonių, neretai užklupus sunkioms ligoms, žmonės atsigręžia ir į alternatyvius būdus. Žolininkas, natūropatas Anatolijus Malovičko pasakoja, kodėl žmonės dažniausiai suserga vėžiu ir kokiomis natūraliomis priemonėmis galima nuo jo apsisaugoti. „Šiandien žmonės vis dar turi labai miglotą suvokimą apie ligų atsiradimo priežastis.

Krepšinio treneris Mindaugas Budzinauskas, šiuo metu dirbantis Lenkijoje, Ščecino „King Wilki Morskie“ komandoje, grįžta į gimtąją Lietuvą. Pranešama, kad treneriui atsinaujino rimtos problemos su sveikata. Pranešama, kad M. Budzinauskui atsinaujino onkologinė liga. Apie klastingą ligą treneris sužinojo dar prieš praėjusio sezono startą, tačiau tuomet ją pavyko nugalėti ir specialistas tęsė darbus.

Neapsikentę vėžiu sergantys ligoniai išėjo protestuoti prie Seimo. Mitingo dalyviai piktinasi, kad susirgę šia liga neretai žmonės atleidžiami iš darbo, dėl itin brangių vaistų dažnai pasibaigia santaupos, jiems tenka parduoti turtą – ne tik žemę, bet ir butus. Ministras A. Veryga tikina, kad vėžiu sergantiems pacientams kompensuojamų vaistų siūloma tikrai daug, o greitu metu turėtų padaugėti ir psichologinės pagalbos. „Buvau raminama, kad tai yra cistos.

Asociacija „Magicamp“ susikūrė kilus idėjai sudaryti vėžiu sergantiems Rumunijos vaikams sąlygas nors trumpam užsimiršti smagiai leidžiant laiką stovykloje. Artimiau susipažinę su vėžį išgyvenančiomis šeimomis ir pamatę, kad jos patiria daugybę socialinių ir finansinių problemų, asociacijos vadovai ėmėsi jas spręsti.  „Kartą vieno vėžiu sergančio vaiko paklausiau, koks jo kraujo tyrimų atsakymas. Jis atsakė, kad tyrimų nepasidarė. Nustebau – juk jau laikas.

Onkologinė liga pakeičia visos šeimos gyvenimą ir ligoninės palatos tarsi antraisiais namais tampa ne tik vėžiu susirgusiems vaikams, bet ir jų tėvams. Šalia sergančio vaiko lovos mamos ir tėčiai dažnai praleidžia ištisus mėnesius – pamiršę ir darbus, ir įprastus patogumus. Tad Vilniuje jau kitąmet su vėžiu kovojančioms šeimoms bus pasiūlyta pagalba – centras Vilniuje, kuriame artimieji galės apsistoti neribotam laikui.

Šiandien Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas maždaug 3 tūkst. vyrų kiekvienais metais. Tai yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje – sergamumas šio tipo vėžiu viršija Europos vidurkį. Prostatos vėžio diagnostikai Lietuvoje taikomas nemokamas prostatos vėžio prevencijos kraujo tyrimas. Nepaisant to, pasitikrina tik kas ketvirtas vyresnis nei 50 m. vyras.

Sužinoję diagnozę žmonės jaučiasi sugniuždyti, nesukontroliuoja emocijų. Tai yra vienas sunkiausiu tarpsnių žmogaus gyvenime. Yra būdų, galinčių palengvinti šią situaciją. Skaitytojams pataria gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Giedrė Bulotienė, kuri jau virš 15 metų palaiko ir pataria sergantiems onkologinėmis ligomis. Reakcija į ligą Emocijų protrūkis yra normali reakcija į žinią apie ligą, tai žinia, kuri reiškia, jog gyvenimas pasikeis.

Lenkijos Ščecino „King Wilki Morskie“ klubą ir Lietuvos krepšinį sukrėtė netikėta žinia – vyriausiajam klubo treneriui Mindaugui Budzinauskui diagnozuota onkologinė liga.  Skelbiama, kad 45-erių tautietis dėl pavojingos ligos buvo priverstas persikelti į Lietuvą. Komandos vairą perima asistentu dirbęs Lukašas Biela. Lenkijos ekipa pabrėžė, kad lauks sugrįžtančio pasveikusio specialisto.

Alytuje gyvenanti Jurgita Abaravičiūtė (35) su vyru ir ketverių metų sūnumi prieš keletą metų grįžo iš emigracijos atgal į Lietuvą. Optimizmu spinduliuojanti moteris pasakoja, kad čia šeima džiaugėsi paprastu ir laimingu gyvenimu, kol prieš mėnesį viskas neapsivertė aukštyn kojomis. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis trečios stadijos krūties vėžys, atsiradęs dėl paveldėtos genų mutacijos.

Specialistai pastebi, kad vyrų ir moterų sirgimas onkologinėmis ligomis gana skirtingas įvairiais aspektais. Ir tam paaiškinti vis daugėja naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstų argumentų. Vyrams vėžys diagnozuojamas dažniau „Lietuvoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių iš kurių beveik 23 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, t.y. onkologine liga susirgusiems žmonėms yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda tikrai gerus rezultatus.

Susidūrimas su onkologine liga kelia ne tik fizinius, tačiau ir psichologinius bei dvasinius išbandymus. Tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems sužinojus onkologinės ligos diagnozę galvoje ima kirbėti nerimastingos mintys. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medicinos psichologė-psichoterapeutė Sandra Birbilaitė supažindina, kokius jausmus išgyvena su vėžiu susiduriantys žmonės bei kokios priemonės padeda įveikti psichologinę krizę.

Skrandžio vėžys laikomas viena skausmingiausių vėžio formų, tačiau pastebėti ligą laiku itin sudėtinga. Pasirodo, kad pirmųjų šios onkologinės ligos simptomų galima net nepajusti, todėl diagnozė dažniausiai išgirstama tik vėlyvose stadijose.  Gyd. onkologė-chemoterapeutė dr. Rita Kupčinskaitė-Noreikienė pasakoja, į kokius sveikatos negalavimus reikėtų atkreipti dėmesį norint laiku pastebėti ligą ir kokie gyvensenos įpročiai sumažina vėžio atsiradimo riziką.

Galimybės visiškai išvengti vėžio yra didesnės, nei iki šiol buvo manoma: naujausiais mokslininkų vertinimais, realu išvengti net iki pusės visų susirgimų vėžiu. Dar neseniai manyta, kad pakoregavus gyvenseną galima išvengti nuo 30 iki 40 proc. susirgimų vėžiu, kurio diagnozę tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose kasmet išgirsta vis daugiau žmonių. „Naujausioje Europos kovos su vėžiu kodekso redakcijoje teigiama, kad galima išvengti iki pusės visų susirgimų vėžiu.

Vasario 4-ąją dieną minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena kviečia atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą. Tačiau tiems, kurie jau išgirdo sunkią diagnozę, svarbu ne tik gydymas ir vaistai, bet ir psichologinė pagalba, artimųjų parama, visuomenės supratimas. Specialistai ir vėžį įveikę žmonės pažymi, kad didžiausia klaida, kurią daro aplinkiniai, yra gailestis. Jo sergantiems tikrai nereikia.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. To būtų galima išvengti, jei gyventojai aktyviau naudotųsi prevencinėmis programomis aptikti ankstyvos stadijos vėžį, kurį ir lengviau, ir pigiau išgydyti, nes vėžio gydymas šaliai kasmet kainuoja 7 kartus daugiau nei diagnostika.

Vienas iš klastingiausių vėžio tipų – odos vėžys. Šios ligos pirmieji simptomai beveik nepastebimi, klaidinantys ir neskausmingi net vėlesnėse vėžio stadijose. Kaip laiku pastebėti onkologinės ligos simptomus pasakoja Nacionalinio vėžio instituto, galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja Otilija Kutanovaitė. „Odos vėžys įprastai prasideda ant odos susidarius iškilimui, panašiam į spuogelį, ir jei šis neišnyksta daugiau nei mėnesį, tai gali būti onkologinės ligos požymis.

Skrandžio vėžio simptomai itin paslaptingi, o ankstyvosiose ligos stadijose sveikatos sutrikimų galite net nepastebėti. Taip pat konkretūs rizikos veiksniai, kodėl šia liga susergama – irgi nenustatyti. „Nors specifinių skrandžio vėžio simptomų nėra, dar ankstyvose stadijose gali atsirasti nevirškinimo jausmas, taip pat pykinimas ir vėmimas ar atsiradusi mažakraujystė.

  Žarnyno ligų yra daug ir įvairių, tačiau labiausiai gąsdinanti – vėžys. LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos, Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė pasakoja apie pirmuosius žarnyno vėžio simptomus, šios ligos gydymą bei kaip galime sumažinti vėžio atsiradimo riziką.   „Žmogaus žarnynas skirstomas į dvi dalis – plonąsias ir storąją žarnas.

Kaunietė Kristina Makovskaja (27) prieš nėštumą ir jo metu jautė nerimą dėl paslaptingų simptomų: neaugantis svoris, nuovargis, mėlstančios lūpos. Vis dėlto, belaukiant išsvajoto šeimos pagausėjimo nerimastingas mintis moteris stengėsi nuvyti šalin, kol ilgainiui sveikata pasiekė vos ne kritinę ribą. „Pradžioje pirmieji vėžio simptomai pasirodė dar prieš nėštumą, kada bendradarbės pastebėjo, jog mano lūpos nuolatos mėlynuoja.

Londone gyvenančiai lietuvei Robertai (31) akistata su vėžiu atnešė begalę nepakeliamo skausmo. Visą gyvenimą stipria sveikata besidžiaugianti ir ligų išvengianti moteris vieną dieną išgirdo lemtingą diagnozę. „Anksčiau apart slogos jokių ligų neturėjau ir visuomet spinduliavau energija, jaunatviškumu bei laime. Ypač didelis džiaugsmas mūsų šeimą aplankė susilaukus sūnaus, prieš kurį nublanko ir nėštumo metu priaugti kilogramai.

Viena labiausiai gąsdinančių ligų – vėžys, vis dar kelia daugybę klausimų, o susirgimų skaičius visame pasaulyje tik auga. Nuolat nerimaujama, kas didina vėžio atsiradimo riziką, kaip galima to išvengti arba laiku pastebėti. Parapsichologė Elona Petkelienė teigia, kad vėžys – ne liga, o reiškinys bei įvardina priežastis, dėl kurių žmogų tai ištinka.

Vėžys yra siaubinga liga, kuria susirgti nenorėtų niekas. Kai kurie šios ligos požymiai yra aiškūs ir gerai pastebimi, tačiau būna ir tokių, kurie apie ligą užsimena labai nežymiai, dėl to dalis žmonių juos ignoruoja ir mano, kad tam tikri iš pirmo žvilgsnio nerimti sveikatos sutrikimai greitai praeis. Tačiau niekada nepakenks žinoti, kada vertėtų kreiptis į gydytoją ir paprašyti, kad būtų atliekami tam tikri tyrimai, nustatyta diagnozė ir parinktas atinkamas gydymas.

 Mirė Rusijos rašytojas ir humoristas Michailas Zadornovas. Jam buvo 69 metai, skelbia leidinys „Izvestija“. Anksčiau skelbta, kad Latvijoje gyvenęs kūrėjas gydėsi nuo onkologinės ligos. 2016-ųjų pabaigoje jis buvo operuotas Vokietijoje. Anot artimųjų, gydymas padėjo pagerinti artisto būklę. Anksčiau šią savaitę žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad M. Zadornovas priėmė stačiatikių tikėjimą.

Šešios skirtingos moterys, viena palata ir viena klastinga liga, sujungusi visų jų likimus. Tokią istoriją pasakoja Kirilo Glušajevo režisuojamas spektaklis „Terapijos“, pastatytas pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę „Terapijos“, kurią sukurti paskatino jos mamos kova su žarnyno vėžiu. Visos jos gydosi vienoje palatoje ir susitinka kas tris savaites, gauti paskirtą chemoterapijos kursą.

Onkologinės ligos yra tai, kas ypač gąsdina visuomenę. Vėžiu baiminasi susirgti tiek jauni ir energingi žmonės, tiek vyresnio amžiaus žmonės.  XXI amžiaus rykšte vadinama liga baugina, tačiau nuo jos tikrai galima apsisaugoti šiek tiek koreguojant kasdienius įpročius.  1. Atsikratykite streso. Lėtinis stresas slopina imuninės sistemos darbą ir skatina infekcijų vystymąsi, o konkrečiai tai ir yra vėžio priežastis.

Pirmasis rudens mėnuo pasaulyje yra išskiriamas kaip ginekologinio vėžio (gimdos kaklelio, kiaušidžių, gimdos kūno vėžio) žinomumo mėnuo. Nors apie pirmąjį jų – gimdos kaklelio vėžį, jo sukėlėją žmogaus papilomos virusą (ŽPV), efektyvią vakcinaciją bei patikrą – visuomenė yra gana plačiai informuojama, kiaušidžių ir gimdos kūno vėžys dažnai paliekami nuošalėje.

Ką išgyvena vyras, sužinojęs, kad sportiškai, save prisižiūrinčiai mylimajai diagnozuotas krūties vėžys? Apie savo išgyvenimus, išgirdus, kad žmonai diagnozuota liga ir visiškai pasikeitusį gyvenimą mums pasakojo kaunietis Romualdas (aut. past. – vardas pakeistas). Jis kartu su žmona ir vaikais jau ruošiasi spalio 1 d. vyksiančiam rožinio kaspino bėgimui „Pink run su BENU". Kiek laiko praėjo nuo žmonai diagnozuoto vėžio? Nuo ligos diagnozės praėjo 5 metai.

Fizinis aktyvumas tiek esant sveikam, tiek sergant onkologine liga yra labai svarbus. Kineziterapeute, kineziterapijos klinikos „Aktyvus judėjimas“ vadovė Jurgita Eitavičiūtė dalinasi įžvalgomis apie tai, kaip judėjimas gali padėti stiprinti organizmą ir kokius pratimus pacientai gali atlikti gulėdami ligoninėje. Interviu su specialiste.

4 stadijos limfoma susirgusio Dainiaus Dautarto istoriją pasakojo ne jis pats, o dukra Ieva. Kaunietis juokiasi, jog ji puikiai viską žino ir yra jo atstovė spaudai. Dainiaus dukra Ieva antrina, jog liga užklupo visą šeimą, todėl tai nėra vieno žmogaus pasakojimas. „Nors nuo tos akimirkos, kai sužinojome diagnozę praėjo gana ilgas laiko tarpas ne tik tiesiogine bet ir perkeltine prasme. Tokie dalykai labai aiškiai išlieka atmintyje.

Ne paslaptis: sužinojus vėžio diagnozę kiekvienam slysta žemė iš po kojų. Tačiau sekinantis gydymas moterims itin sudėtingas dar ir psichologiškai — ligai ir gydymui smarkiai pakeitus išvaizdą, jos jaučiasi netekę įprasto moteriškumo, itin pažeidžiamos. Todėl kosmetologė Aira Pundzytė-Mažunavičienė sugalvojo iniciatyvą, padedančią moterims atgauti gyvenimo džiaugsmą.

Medikai skelbia pastebintys, kad pasveikę, onkologinėmis ligomis sirgę vaikai, savo gebėjimais mokykloje gerokai pralenkia bendraamžius. Kodėl taip yra, gydytojai linkę tik spėlioti. O, kad jų sveikimas būtų greitesnis, gydytojai sako priversti nertis iš kailio galvodami sergantiems vaikams ir juos slaugantiems tėveliams įvairias pramogas. Viena jų – šokių pamokos.