nt

Ekspertai teigia, kad pensijų fondų pinigai stebuklo nesukūrė. Būstų pardavimas ir kainų augimas po truputį lėtėja. Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos ir kaip nepakliūti sukčiams į rankas? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto (NT) nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 29,44 mln. eurų grynojo pelno – 17,8 proc. daugiau nei 2024 metais (24,98 mln. eurų). Įmonės pajamos pernai augo 9 proc. ir siekė 820,95 mln. eurų (752,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje atskaitoje. Įmonė dividendų nemokės.

Pietinėje Vilniaus miesto dalyje, šalia Salininkų, nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Darnu Group“ planuoja statyti naują privačių namų rajoną „Nojai“. Įmonės teigimu, investicijos į projektą sieks apie 100 mln. eurų.  Kaip skelbia bendrovė, daugiau nei 26 hektarų teritoriją apimantis projektas bus vystomas kitąmet.

Sukčių schemos tampa vis įtikinamesnės. Ekspertai ir žiniasklaida įspėja, kad gyventojams dabar kaip niekad svarbu saugoti savo pinigus ir atsargiai vertinti didelius finansinius sprendimus, nuolat tikrinti informaciją, sekti žiniasklaidą, oficialius šaltinius, o ne ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Seimo kontrolierei nustačius, kad nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Palangos loftai“ neteisėtai įrengė būstus garažų ir sandėlių pastatuose Palangoje, o savivaldybė bei Statybos inspekcija neužtikrino tinkamos priežiūros, pastarosios tikina besilaikiusios teisės aktų, tačiau ketina tikrinti iš naujo.

Gyvenamųjų namų renovacijai ir socialinių būstų statybai bus paskirstyta 422 mln. eurų paramos. Tokios apimties Lietuvos Socialinio klimato planą patvirtino Europos Komisija, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija. Būstų renovacijai, socialiniam būstui – 422 mln. eurų paramos Apie 270 mln. eurų bus skirta daugiabučių renovacijai – jos užteks 37 tūkst. butų visoje Lietuvoje atnaujinti.  Dar 100 mln. eurų numatyta vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui, 35 mln.

Gegužės mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasiektas pasiūlos rekordas – beveik 6 tūkst. butų. Iki tol didžiausia pasiūla buvo fiksuota praėjusių metų birželį, kai rinkoje buvo 5,6 tūkst. butų, rodo projektų vystymo bendrovės „Realco“ duomenys. Bendrovės duomenimis, gegužę sostinėje iš viso parduotas 471 butas, o mėnesio pabaigoje bendras neparduotų būstų sandėlis siekė 5 945 butus.

Praėjusią savaitę gyventojai galėjo teikti paramos paraiškas pirmajam būstui įsigyti. Per pirmas 10 minučių buvo išgraibstyta daugiau nei 5 mln. eur., o gyventojai skundėsi stringančia sistema. Kokių sunkumų kyla mėginant įsigyti būstą Lietuvoje ir ką reikėtų daryti? Apie tai, kaip lietuviams įsigyti būstą, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su paramos būstui grupės vadovu Daniel Ilkevič ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.

Dėl paramos būstui įsigyti tvarkos kilus gyventojų nepasitenkinimui, svarstoma peržiūrėti tiek paraiškų teikimo mechanizmą, tiek kriterijus, pagal kuriuos skiriama valstybės pagalba. Pripažįstama, kad principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ ne visada užtikrina teisingą paramos paskirstymą, todėl ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

 Komercinis bankas „Artea“ uždarė nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Domė Group“ sąskaitas motyvuodamas, kad įmonė yra nepatikima klientė, o jos pagrindinio naudos gavėjo reputacija – nepriimtina, skelbia portalas „Verslo žinios“. Jo duomenimis, įmonė dėl to kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris praėjusį lapkritį atmetė ieškinį, o šią gegužę Vilniaus apygardos teismas atmetė įmonės apeliacinį skundą patvirtindamas, kad banko sprendimas nutraukti sutartį yra teisėtas ir...

Nuo 2024 metų pradžios daugiau nei 45 tūkst. Lietuvos gyventojų refinansavo arba persiderėjo dėl beveik trečdalio būsto paskolų portfelio ir taip sutaupys daugiau nei 250 mln. eurų, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). Tokių paskolų vertė siekia daugiau nei 4 mlrd. eurų – apie 30 proc. viso būsto paskolų portfelio.  „Refinansavimas tapo realiai veikiančiu įrankiu, padedančiu gyventojams ilgainiui sutaupyti reikšmingas sumas.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Tik nedidelė dalis žmonių, jau atsiėmusių ar dar tik planuojančių atsiimti lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, ketina jas investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), rodo bendrovės „EIKA Development“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, iš visų respondentų daugiau nei 77 proc. teigė kaupę lėšas antrosios pensijų pakopos fonduose, iš kurių 28 proc. sukauptas lėšas jau atsiėmė, o 32 proc. žmonių dar svarsto tai padaryti ateityje.

Lietuvoje šiemet iš viso įregistruota 42,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilojamojo turto (NT) objektų. Pasak Registrų centro, tai 6,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Centro duomenimis, Vien tik per balandį registruota 12,3 tūkst. NT sandorių, arba 11,6 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (11 tūkst.) ir 18,9 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,4 tūkst.

Per metus naujos statybos būstų kainos Vilniuje išaugo bene 11 proc., o didžiausias augimas fiksuojamas Naujininkų mikrorajone, skelbia nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo bendrovė „EIKA Development“. Bendrovės duomenimis, brangiausiais sostinės mikrorajonais pirmąjį šių metų ketvirtį išliko Senamiestis, kur vidutinė kaina siekė 7 060 eurų už kv. metrą, taip pat Žvėrynas (6 565 eurų už kv. metrą) ir Užupis (5 808 eurų už kv.

Dar 2023 m. buvo priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje. Šis sprendimas – istorinis tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę stabilumo stiprinimo visame regione bei Europoje reikšmę. Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvą atvyksta kariai iš Vokietijos, o šalis yra įsipareigojusi sukurti tinkamas sąlygas brigados priėmimui, pavyzdžiui, juos apgyvendinti.

Nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovė „Homa Group“ už 17 mln. eurų rekonstruos pastatų grupę ties Fabijoniškių ir Ateities gatvių sankryža Vilniuje.  Kaip ketvirtadienį pranešė bendrovė, įgyvendinus 11 tūkst. kv. metrų bendro ploto projektą „Jaunatis“, šiuo metu esančios prekybos ir sporto funkcijos komplekse išliks arba bus modernizuotos, o teritoriją papildys 116 butų su vidiniu kiemu.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį pritarė siūlymui kreiptis į Vyriausybę, šios prašant parengti pataisas, apribojančias teisę rusams ir baltarusiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje. Šiuo metu Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas draudžia NT įsigyti leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams.

Didžiausiame šalies mieste vyksta ir daugiausia statybų, įvairių nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Tad daug kam aktualu, kur, ką ir kaip sostinėje bus leidžiama statyti.  Nuo šių reikalavimų priklauso ne tik miesto vaizdas, bet ir patogumas, galų gale gyventojų ar verslo pajamos ir išlaidos.

Šiemet būsto brangimo tikisi 68 proc. Lietuvos gyventojų, 18 proc. mano, jog kainos nesikeis, o 7 proc. – mažės, rodo naujausia apklausa.  SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pirmąjį ketvirtį manančių, kad būstas brangs, daugiausiai buvo Vilniaus apskrityje – čia didesnių kainų šiemet laukė 72 proc., mažesnių – 4 proc., Kaune – atitinkamai 62 ir 6 proc., o Klaipėdoje – 58 bei 13 proc., pirmadienį pranešė bankas.

Klaipėdos senamiestyje ir naujamiestyje planuojama atnaujinti 38 pastatų fasadus, pranešė vietos savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybės teigimu, 5 iš planuojamų atnaujinti pastatų yra Klaipėdos miesto kultūros paveldo objektai, taip pat 4 pastatų fasadų atnaujinimo darbai pradėti dar pernai, o likusieji 29 į programą įtraukti šiemet. „Rudenį miesto tarybos priimtas sprendimas išplėsti fasadų tvarkymo programos teritoriją pasiteisino su kaupu – matome, kad žmonėms to reikėjo.

Daliai gyventojų būsto paskolos jau pabrango. Jiems kas mėnesį tenka mokėti daugiau nei anksčiau. O pokyčius ypač pajuto tie, kuriems šiuo metu perskaičiuojamos palūkanos. Jų augimas kol kas nėra drastiškas, tačiau gana pastebimas ir svarbiausia gali paspartėti. Kaip aiškina specialistai, tam įtakos turi ne tik bankų sprendimai, bet ir platesni procesai – finansų rinkų lūkesčiai bei įtempta geopolitinė situacija.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė teisės akto pataisoms, kuriomis koreguojamos atleidimo nuo notaro atlyginimo už būsto įsigijimo ir refinansavimo sandorių tvirtinimą sąlygas. Tokiu būdu numatytos naujos lengvatos būstą norinčioms įsigyti jaunoms šeimoms.  Teisingumo ministerijos iniciatyva pakoreguotas Vyriausybės nutarimas dėl notarų paslaugų įkainių.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo parduoti 1 664 butai, kai pernai paskutinį ketvirtį pardavimai siekė 1 616 būstų, rodo nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Bendrovės duomenimis, populiariausi buvo ekonominės klasės butai, kurių per pirmuosius tris šių metų mėnesius sostinėje parduota 909, panašiai kaip praėjusį ketvirtį, kai šioje klasėje buvo parduota 956 butai.

Daugiabučių namų savininkams dėl nustatytos jų namo vidutinės, patenkinamos, blogos ar labai blogos techninės būklės nuo š. m. liepos 1 d. gali tekti kaupti lėšas pagal didesnį mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą. Metų pradžioje dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose jau pamatė pasikeitusią kaupiamųjų lėšų eilutę.

Skyrybos – emociškai sunkus etapas, tačiau neretai jos palieka ir labai konkrečią, materialią problemą. Kasmet Lietuvoje apie 15 tūkst. žmonių po skyrybų tampa bendro būsto savininkais.

Vilniaus savivaldybės sprendimas neduoti leidimo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Lithome“ antrinės įmonės „Ratoka“ planuojamo daugiabučio statybai sostinės Verkiuose – nepagrįstas, nusprendė teismas.  Regionų administracinis teismas ketvirtadienį pranešė panaikinęs savivaldybės 2024 metais priimtą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą bei įpareigojo iš naujo įvertinti įmonės prašymą.

Seimas panaikino privalomą žemės sklypų ribų žymėjimą riboženkliais bei panaikino administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą ar nukėlimą.  Ketvirtadienį tokias Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisas palaikė 90 Seimo narių, 1 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Už Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimus vieningai balsavo 97 Seimo nariai.

Nuo šiol į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą patenkančių objektų savininkai turės dar labiau paploninti savo pinigines, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių metų sausio 1-ąją įsigaliojus NT mokesčio įstatymo pakeitimams, tarifas padidintas iki 5 procentų. Tokiu žingsniu siekiama skatinti apleistų ir nenaudojamų pastatų šeimininkus deramai pasirūpinti savo turtu. Į 2025-ųjų metų „juodąjį sąrašą“ buvo įtraukti 195 nekilnojamojo turto (NT) objektai.

Šiemet planuojami reikšmingi Nekilnojamojo turto mokesčio pokyčiai, tačiau dažniausiai pro akis praslysta svarbiausia jų dalis – ženkliai didėjanti mokesčio bazė, t. y. mokestinė turto vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kitaip tariant, mokesčiai augs ne todėl, kad įsigijote daugiau turto, o todėl, kad „pabrango“ pati vertė, nuo kurios jis skaičiuojamas.

 Nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo bendrovės „EIKA Development“ pajamos pernai augo apie 23 proc. – nuo 5,85 mln. iki 7,17 mln. eurų. Šiemet tikimasi, kad pajamos toliau didės ir pasieks 8,5 mln. eurų, pirmadienį pranešė bendrovė. Skelbiama, kad didžiausią bendrovės pajamų dalį praėjusiais metais generavo statybų valdymas, taip pat plėtros, turto bei projektavimo valdymai. 2025 m. „EIKA Development“ statybos valdymo veiklos pajamos padidėjo 26,5 proc. ir sudarė 2,58 mln. eurų.

Seimas linkęs atsisakyti žemės ribų žymėjimo riboženkliais bei panaikinti administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Antradienį parlamentarai po svarstymo pritarė tokioms Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms. Savininkai patys galės apsispręsti Už šiuos dokumentus balsavo 92 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 6 parlamentarai susilaikė.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) savininkams liko kiek daugiau nei dvi savaitės pateikti prašymą patikslinti savo turimo NT mokestinę vertę. „Nekilnojamojo turto savininkai kiekvieną mokestinį laikotarpį per tris mėnesius nuo jo pradžios, t. y. kasmet iki kovo 31 d., gali Registrų centrui pateikti prašymą patikslinti jiems priklausančių NT objektų mokestines vertes, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, kyla klausimų, ar tokie sandoriai iš tiesų yra teisėti ir saugūs pirkėjams. Nors skelbimuose tokios patalpos pristatomos kaip „studijos“ ar „loftai“, specialistai primena, kad pastato ir patalpų paskirtis gali turėti esminę reikšmę tam, ar jose apskritai leidžiama gyventi.

Brangstant būsto nuomai ir augant jo paklausai didmiesčiuose, dalis savininkų ieško būdų, kaip iš turimo turto išspausti dar daugiau pelno. Vietoje vieno trijų kambarių buto – keturios mažos studijos, vietoje vienos šeimos – keli atskiri nuomininkai. Tokia praktika sparčiai plinta, tačiau kaimynai klausia: ar tai legalu? Įsivaizduokite, kad jūsų daugiabutyje vieni iš kaimynų savo butą padalija į 3 ar 4 mažus butus.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eriadas“ perima sklypą sostinės Linkmenų gatvėje šalia mažmeninio prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvės. Įmonė ilgainiui čia planuoja imtis kvartalo statybų, skelbia „Verslo žinios“. Registrų centro duomenimis, „Eriado“ kontroliuojama uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė „DIFF Property“ iš verslininko Igorio Leontjevo „Mano turtas“ perėmė 100 proc. „BM būstas“ akcijų.

Lietuvoje sausį-vasarį įregistruota 20,1 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 6 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu (18,9 tūkst.).  Vien vasarį įregistruota 9,4 tūkst. sandorių – 2,5 proc. mažiau nei prieš metus (9,6 tūkst.) ir 12,2 proc. mažiau nei šių metų sausį (10,7 tūkst.), trečiadienį skelbia Registrų centras.

Pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vasario mėnesį buvo nupirkti 573 butai, rodo NT plėtros bendrovės „Realco“ duomenys. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas teigia, kad rinka išlaiko nuo praėjusių metų rugsėjo stebimą būstų pardavimų tendenciją, tačiau pamažu mažėja Vilniaus NT „sandėlys“. „Naujų būstų „sandėlyje“ skaičius, išskyrus praėjusių metų gruodį, nuosekliai mažėja jau nuo 2025-ųjų birželio ir šiuo metu jame yra 4 151 butas.

Šiemet vasario mėnesį sostinėje buvo parduoti 525 butai – 15 proc. mažiau nei šių metų sausį, tačiau beveik 9 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį, skelbia nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „EIKA Development“. „Vasario mėnesį parduota šiek tiek mažiau butų nei metų pradžioje – tai lėmė atostogų sezoniškumas ir tai, kad rinkai nebuvo pasiūlytas žymesnis kiekis naujų projektų“, – pranešime teigia „EIKA Development“ plėtros direktorius Tomas Žiaugra.

Nuomojantis būstą, nuomininkams vis dažniau tenka susidurti su tarpininkavimo mokesčiu. Jis dažnai taikomas greta nuomos kainos ir depozito, tačiau ne visada aišku, už kokias konkrečias paslaugas jis mokamas. Dėl to kyla klausimų, ar toks mokestis yra pagrįstas ir kas jį iš tiesų turėtų mokėti.

Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje valdo apie 12,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų, remdamasis Registrų centro duomenimis skelbia portalas Lrt.lt. Rusijos piliečiams nuosavybės teise priklauso apie 8,7 tūkst. NT objektų, o baltarusiams – apie 4 tūkst. Didelė dalis NT Lietuvoje buvo įsigyta prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Registrų centro duomenimis, 2022–2024 metais Rusijos piliečiai įsigijo 2 tūkst. 814 NT objektų, o baltarusiai – 1 tūkst. 834 NT objektus.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos iššūkiu – tai daro įtaką ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų vystymuisi. Dokumente taip pat pateikiamas šios problemos sprendimo planas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bankai Lietuvoje, antrąjį praėjusių metų pusmetį fiksavę didėjančią paskolų įmonėms ir būsto paskolų paklausą, tikisi, kad naujų paskolų paklausa ir toliau augs, tačiau stebimi disbalansai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. „Bankai situaciją rinkoje ir toliau vertina palankiai, stebi didėjančią kreditavimo paklausą ir iš esmės nekeičia skolinimo standartų bei sąlygų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) skelbė, kad 2025 metais atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. O šiemet sklypų patikrinimai bus tęsiami. Pažeidimai nustatyti 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

Pirmasis būstas ar sklypas daugeliui tampa vienu didžiausių gyvenimo pirkinių, tačiau būtent čia emocijos dažnai nugali racionalų vertinimą. Nekilnojamojo turto ekspertė sako, kad didžioji dalis problemų kyla ne dėl pačios rinkos ar kainų, o dėl elementaraus nepasiruošimo ir nepatikrintos informacijos.

Lietuva sensta, gimstamumas mažėja, o namų ūkiai traukiasi. NT rinkos ekspertai įvertino, ar tai reiškia, kad demografiniai pokyčiai gali atvėsinti ir įkaitusią būsto rinką, sumažinti kainas.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie laukiančius ir esamus pokyčius NT rinkoje kalba „Citus“ nekilnojamojo turto analitikė Ugnė Žiogelė ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pažeidimai nustatyti 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

Galimas II pakopos pensijų fondų lėšų sugrįžimas į rinką didina diskusijas: gyventojai jas svarsto skirti būstui, tačiau baiminamasi nekilnojamo turto (toliau NT) kainų augimo. Pasak ekspertų, gyventojai nori didesnių butų su geresnėmis sąlygomis. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Į rinką galintys sugrįžti II pakopos pensijų fondų pinigai kelia vis daugiau diskusijų – dalis gyventojų juos svarsto panaudoti būsto įsigijimui. Tai galėtų reikšmingai padidinti būsto pirkėjų aktyvumą, tačiau kartu kyla klausimas, ar papildomi pinigų srautai nesukels dar vieno nekilnojamojo turto (toliau NT) kainų šuolio? Apie tai, kaip pensijų fondų pinigai gali paveikti būsto kainas ir visą NT rinką, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas...