nt

Šiais metais šalies gyventojų laukia nauji mokestiniai pokyčiai, o vienas aktualiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkai – pasikeitusi būsto pardavimo apmokestinimo tvarka, rašome banko pranešime žiniasklaidai. Nuo šiol parduodant būstą, kuris nuosavybėje išlaikytas ilgiau nei 5 metus, gautas pelnas nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Kaip tai pakeis antrinę būsto rinką, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka 2026-uosius pradėjo aktyviai – atskirose NT objektų kategorijose užfiksuoti didžiausi sandorių skaičiai per pastaruosius keletą metų, skelbia įregistruotus NT sandorius stebintis Registrų centras. „Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje neįprastai aktyvi. Sausis ir vasaris tradiciškai nerezultatyviausi metų mėnesiai. Šiemet sausis perkopė simbolinę 10 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kasmet vis kylant, gyventojams tampa vis sunkiau įsigyti nuosavą būstą. Vis tik palūkanos pastaruoju metu reikšmingai sumažėjo, dėl ko atpigo paskolos. Nuo metų pradžios būsto įsigijimą palengvina tiek mažesnis pradinis įnašas, tiek atsiimami II pakopos pensijų pinigai.

2026-ieji nekilnojamojo turto (NT) rinkai prasidėjo džiugiomis žiniomis. Įvertinus praėjusius metus, aktyvumas niekur nedingo, tad optimistiškumas stiprėja. Nors dalis 2025 metų pabaigos prognozių jau liko praeityje, ekspertai sutaria – būsto rinka ir toliau išlieka vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) savininkai turi galimybę per pirmus tris metų mėnesius pateikti prašymą patikslinti jų turimo NT mokestinę vertę, ir atkreipia dėmesį į svarbiausius akcentus, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Registrų centras kiekvienais metais atlieka visos Lietuvos nekilnojamojo turto (statinių ir žemės sklypų) masinį vertinimą ir perskaičiuoja vidutines rinkos vertes.

Remiantis Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje būsto perleista už 4,48 mlrd. eurų – 38,2 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia „Verslo žinios“. Skelbiama, kad pernai 2,49 mlrd. eurų buvo išleista įsigyti senesniems butams. Tai didžiausia suma, per metus augusi 43 proc. Tuo metu įsigyti senesniems namams buvo išleista 736 mln. eurų (40,2 proc. daugiau nei prieš metus). Naujos statybos namams išleista 679 mln. eurų – 26 proc.

Pastaraisiais metais būsto kainos Europoje sparčiai kilo, tačiau augimo tempai skirtingose šalyse gerokai skiriasi. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse būstas brango dviženkliu tempu, o kitur kainos beveik nepakito ar net sumažėjo. Šiame kontekste išsiskiria ir Lietuva – čia būsto kainų augimas gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

Apie brangius butus Vilniuje girdėti įprasta, tačiau pažvelgus į kitą rinkos pusę – pigiausius būstus – taip pat galima nustebti. Skelbimuose galima rasti pasiūlymų, kainuojančių vos keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų. Tačiau dažniausiai tai nėra tokie butai, kokius dauguma žmonių įsivaizduoja. Peržiūrėjus pigiausius Aruodas.lt skelbimus matyti, kad mažiausiai kainuoja aukcionuose parduodami kambariai, pastogės ar labai mažos patalpos su bendrais patogumais.

Būsto įperkamumo krizė vis labiau gilėja, o dalis ekonomistų netgi užsimena apie besiformuojantį burbulą nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Negana to, kyla klausimų, ar NT vystytojai nepiktnaudžiaus dabartine situacija ir kurį laiką dirbtinai nemažins pasiūlos, siekdami didesnio pelno vėliau.

Teisingumo ministerija siūlo išplėsti atleidimo nuo notaro atlyginimo atvejus jaunoms šeimoms įsigyjant pirmą būstą. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, siūlymas pateiktas institucijoms derinti. „Mūsų tikslas – stiprinti regioninę politiką ir didinti būsto prieinamumą jaunoms šeimoms visoje Lietuvoje.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos statinių – butų, gyvenamųjų namų, sodo namelių ir kitų patalpų bei statinių – mokestinės vertės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šios vertės pagal įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus ateinančius trejus metus bus naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras.

Daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų prestižinį būstą pirmiausia sieja su jo vieta, rodo nekilnojamojo turto bendrovės „Realco“ užsakymu atlikta apklausa. Tuo metu 34 proc. apklaustųjų prestižą siejo su erdve ir dideliu būsto plotu, o 33 proc. – su moderniais technologiniais sprendimais. Taip pat 30 proc. gyventojų kaip svarbų kriterijų nurodė interjerą ir apdailos kokybę, o dar 28 proc. – būsto saugumą ir uždarą pastato teritoriją.

Bankas „Luminor“ skolina 17 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ investicijų bendrovės „Tewox“ plėtojamoms „Iki“ ir „Lidl“ parduotuvėms Vilniuje, Klaipėdoje, Dituvoje, taip pat baigtam statyti prekybos parkui Utenoje, ketvirtadienį pranešė bankas.

Metai iš metų gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje nuolat brangsta. NT kainos mūsų šalyje kyla bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Negana to, gyventojams siūlomi vis mažesni butai.  Jeigu dabartinės tendencijos nepasikeis, tuomet lietuviški butai taps panašūs į tuos, kuriuose žmonės priversti gyventi didžiausiuose pasaulio miestuose. O ten butai tokie maži, kad tualetai juose sujungti ne tik su vonia, bet ir su virtuve ar svetaine.

Panevėžio miesto savivaldybė ketina įsigyti penkis vieno ir septynis trijų kambarių butus, kuriuos pavers socialiniais būstais, tam numatyta skirti virš 1 milijono eurų.

Aplinkos ministras patvirtino statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimus, mažinančius biurokratinę naštą ir leidžiančius kai kuriais atvejais atsisakyti matuoti pastatų sandarumą renovuojant pastatus, rašoma pranešime žiniasklaidai. STR pataisos naikina prievolę matuoti C ir B energinio naudingumo klasės pastatų, kurių projektavimas ar statyba finansuojami Lietuvos ar Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, sandarumą.

Pernai sostinėje iš viso buvo parduota daugiau nei 5,8 tūkst. butų – 86 proc. daugiau nei 2024 m., kai pardavimai siekė per 3,1 tūkst. būstų, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Skelbiama, kad 2025 m.daugiausia butų parduota ekonominėje klasėje – daugiau nei 2,8 tūkst. Tai beveik dvigubai daugiau nei pernai, kai šio segmento pardavimai siekė kiek per 1,4 tūkst. butų.

Sostinės Pašilaičių mikrorajone pastarąjį dešimtmetį gyventojų skaičius auga po 850 žmonių per metus, o pernai jame buvo parduota 7 proc. visų Vilniaus naujos statybos butų, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „EIKA Development“ statistika. Pasak „EIKA Development“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, naujakuriai vertina Pašilaičiuose gerėjančią infrastruktūrą.

Iš viso 2025 metais fiksuota beveik 6 tūkst. butų, apartamentų bei kotedžų pardavimų Vilniuje ir metinis rinkos aktyvumas nusileido tik 2021 metams, kuomet buvo realizuota kiek per 7 tūkst. būstų, skelbiama pranešime spaudai.

Kad būstai Vilniuje brangūs – niekam ne naujiena. Tačiau pažvelgus į pačius brangiausius parduodamus butus matyti, kad kai kur kainos peržengia ne tik milijono, bet ir kelių milijonų eurų ribą. Sprendžiant iš NT skelbimų, tokie butai parduodami miesto centre, prestižinėse vietose, ten kur itin mažai laisvų būstų. Specialistai sako, kad tokios kainos dar nėra riba, tačiau tokį būstą gali sau leisti tik labai nedidelė dalis žmonių.

Paskutinį 2025 m. mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo parduotas 441 butas, o sandėlį papildė 594 nauji būstai, skelbiama pranešime spaudai. Bendrovės „Realco“ duomenimis, šiemet per mėnesį vidutiniškai buvo parduodama po 480 butų, tad gruodžio rodiklis – šiek tiek žemiau vidurkio. Tiesa, gruodis buvo geriausias metų mėnuo nuo birželio sandėlio papildymo prasme. „Šiuo metu sostinės pirminėje rinkoje potencialus pirkėjas gali rinktis iš daugiau nei 4,9 tūkst.

Nekilnojamojo turto rangovai prognozuoja, kad naujaisiais metais Vilniuje ir Kaune didės būstų paklausa ir jų kainos. Tam, anot jų, įtakos gali turėti iš antros pensijų pakopos atgauti pinigai bei sumažinta pirmojo būsto pradinio įnašo kartelė.   2026 metais sostinėje būsto kainos gali kilti maždaug 15 proc., atskleidžia „EIKA Development“ analitikų duomenys. Tai beveik du kartus daugiau nei buvo šiemet.

Vis daugiau vilniečių nori gyventi arčiau miesto centro, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Naujininkų ir Naujamiesčio mikrorajonuose naujų butų pardavimai per šiuos metus išaugo 80 proc., juose būstą įsigijo kas šeštas pirkėjas Vilniuje. Bendrovės duomenimis, Naujamiestyje įsigytų butų skaičius per šių metų pirmuosius 11 mėnesių, palyginti su visais praėjusiais metais, padidėjo 73,9 proc. – nuo 356 iki 619 būstų.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus taikomi atnaujinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos bus nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, pranešė Nacionalinė žemės taryba (NŽT). Registrų centro atliktas masinis žemės vertinimas rodo, kad bendra žemės vertė šalyje augs nuosaikiai, tačiau atskiruose regionuose pokyčiai bus ryškesni. Kitais metais, palyginti su 2025-aisiais, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje padidės apie 8 proc.

Pirminėje sostinės nekilnojamojo turto (NT) rinkoje šių metų lapkritį buvo parduoti 588 butai, rodo „Realco“ duomenys. Bendrovės teigimu, tai yra trečias mėnuo iš eilės, kai pardavimų skaičius viršija 500 būstų. Skelbiama, kad daugiausia lapkričio mėnesį Vilniuje buvo nupirkta ekonominės klasės butų – iš viso 329. Taip pat dar 217 žmonių įsigijo vidutinės klasės būstą, o 42 – prestižinės.

Vokietijos specializuoto komercinio nekilnojamojo turto (NT) finansuotojas „Deutsche Pfandbriefbank“ paskolino 78 mln. eurų Lietuvos NT valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ valdomai investicijų bendrovei „Tewox“.  Finansavimas skirtas šešių jos valdomų prekybos parkų refinansavimui ir dviejų naujų objektų įsigijimui Lenkijoje, per „Nasdaq“ biržą pranešė „Tewox“.  64 tūkst. kv.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad šiemet priimtas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis neduos norimų rezultatų – iš jo surenkamos pajamos nedidės. Anot socialdemokrato, mokestį reikėtų vėl taisyti, nes jis neatitinka tarptautinių institucijų rekomendacijų. „Europos ekspertai visi daug metų rašė, kad mūsų šitas NT mokestis yra ne visiškai tikslingas ir ne toks, koks yra Europos šalyse.

Vilniaus tarybai trečiadienį planuojama teikti siūlymą nuo 2026-ųjų mažinti komercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus.  Kaip numatyta savivaldybės projekte, toks turtas sostinėje kitąmet būtų apmokestintas 0,5–0,85 proc. tarifais, priklausomai nuo paskirties. 0,5 proc. (dabar – 0,7 proc.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje ir toliau išlieka aukštos, tačiau aktyvumas rinkoje kol kas nestoja. Visgi nekilojamojo turto (NT) specialistai dalijasi, kad kai kuriuose sostinės ir Kauno rajonuose būsto kainos gali nustebinti. „Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė priminė, kad būsto kainą Lietuvoje dažniausiai lemia jo lokacija ir projekto prestižas. „Būsto rinkoje, kaip mėgstama sakyti, kainą lemia trys faktoriai: lokacija, lokacija ir lokacija.

Didžiausi šalies miestai kitąmet planuoja mažinti mokesčio komerciniam nekilnojamajam turtui (NT) bei pagrindiniam gyventojų būstui tarifus. Tokį sprendimą jau priėmė Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų tarybos, o Vilnius ir Klaipėda siūlymus svarstyti imasi kitą savaitę. Seimas birželį pakeitė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą – savivaldybėms leido spręsti dėl pagrindiniam gyventojų būstui taikomų tarifų 0,1–1 proc.

Sumažintas pradinis įnašas kai kuriems pirkėjams žada palengvinti kelią į pirmąjį būstą, tačiau ekspertai įspėja apie galimas pasekmes rinkai. Ar ši pagalba iš tiesų taps sprendimu, o ne nauja problema? Sukčiai naujomis istorijomis apie antrąją pensijų pakopą jau žvejoja patiklius gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos.

Turto banko aukcione už patalpas su 0,15 hektaro ploto žemės sklypu sostinės Naujamiestyje antradienį pasiūlyta 1,4 mln. eurų – 11,1 proc. daugiau nei pradinė kaina (1,2 mln. eurų).  Erdvės pastate Algirdo gatvėje 19 tinkamos investicijai arba konversijai, nes viršutiniai aukštai pritaikyti būstui, teigia bankas.  Aukciono skelbime nurodyta, kad patalpos yra 1978 metų statybos pastato rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose, o jų bendras plotas yra 1,2 tūkst. kv. metrų.

 Nuo 2026-ųjų Kauno miesto komercinis nekilnojamasis turtas (NT) bus apmokestintas mažesniu ir minimaliu galimu 0,5 proc. tarifu, apleisti NT objektai – 5 proc. tarifu, antradienį nusprendė Kauno miesto savivaldybės taryba. Nuo 2020-ųjų galioja Kaune galioja nauji NT mokesčio tarifai. Šiuo metu apleistas ir neprižiūrimas NT mieste apmokestinimas 3 proc. tarifu, tad savivaldybė nusprendė jį didinti. Tuo metu bendrai NT Kaune dabar taikomas 1 proc. apmokestinimas, daliai turto – 0,7 proc.

Būstas Vilniuje šiandien yra brangiausias Baltijos šalyse – 2024 m. Lietuvos sostinės būsto kainos ne tik aplenkė Rygą bei Taliną, bet ir tapo viena aiškiausių Lietuvos ekonominės lyderystės iliustracijų, rodo „Eurostat“ duomenys. Kodėl Vilnius išsiveržė į priekį ir kokias tendencijas tai rodo, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kitais metais įsigalios nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai paveiks ne tik gyventojus, turinčius tokio turto, bet ir verslus, kuriems priklauso komercinis NT. Verslininkai neslepia nerimo dėl galimai dvigubai išaugusių mokestinių verčių ir finansinio šoko rizikos. Tuo metu didžiųjų miestų merai tikina matantys problemą ir palaikantys poreikį ją spręsti. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) išreiškė susirūpinimą dėl kitąmet kone dvigubai augsiančios NT mokestinės vertės.

Spalis šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje buvo aktyviausias mėnuo šiais metais – įregistruota 12,7 tūkst. pasiektų susitarimų, skelbia NT pirkimų ir pardavimų rinką stebintis Registrų centras. Teigiama, kad šių metų spalis buvo 15,7 proc. aktyvesnis nei tas pats mėnuo pernai, kai buvo užregistruotą 11 tūkst. sandorių. Šių metų spalį sandorių taip pat buvo 5,9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (12 tūkst.

Nuo kitų metų keičiasi Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Pakeistas apmokestinimas paveiks tūkstančius gyventojų, o mokamos sumos dydį lems ne tik NT vertė, bet ir savivaldybių nustatyti mokestiniai tarifai. Po to, kai Registrų centras oficialiai paskelbė naujas NT vertes, gyventojai jau galėjo pasiskaičiuoti, kiek maždaug NT mokesčio jiems reikės mokėti.

Kitąmet nekilnojamojo turto (NT) rinkos laukia rimti pokyčiai. Kai kurie gyventojai galės parduoti būstą be mokesčių, o pradinis įnašas perkant būstą su paskola sumažės iki 10 procentų. Be to, į rinką greičiausiai įsilies pinigai, kuriuos žmonės atsiims iš pensijų fondų. Tokie pokyčiai, anot specialistų, gali dar labiau paskatinti būsto pirkimų augimą.

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų.

Lietuvos banko sprendimu nuo kitų metų rugpjūčio 1 d. pradinis įnašas skolinantis pirmam būstui bus 10 proc. vietoje iki šiol galiojusios minimalios 15 proc. ribos. NT ekspertų teigimu, tai – naujakuriams itin reikšmingas ir rinkoje pastebimus pokyčius tikrai lemsiantis sprendimas, kuris, tikėtina, turės įtakos ir būsto kainoms.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, leisiančias tinkamai panaudoti sodininkų bendrijose esančią apleistą žemę, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės. Absoliuti dauguma žmonių susitvarkė reikalingus dokumentus ir šie sklypai tapo jų nuosavybe.

Nuo 2026 metų sausio įsigaliosiant naujai gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarkai, kai tarifas pirmajam būstui priklausys nuo savivaldybių sprendimų, dalis jų jau skelbia, kokius tarifus siūlys.  Savivaldybių tarybos iki gruodžio 1 dienos turi nustatyti tarifą 0,1–1 proc. ribose, jis bus skaičiuojamas nuo būsto vertės, viršijančios 450 tūkst. eurų vienam žmogui arba 900 tūkst. eurų bendrasavininkams.

Būsto kainos Europoje ir toliau kyla, o Lietuva patenka tarp šalių, kur pastaruoju metu yra fiksuojamas vienas iš didžiausių kainų šuolių. Ekspertai įspėja, kad tai dar ne pabaiga – kitąmet būsto kainas dar labiau išaugins atsakingo skolinimosi nuostatų pokyčiai ir iš II pensijų kaupimo pakopos atsiimami pinigai. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje padidėjo 5,1 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – 5,4 proc.

Tūkstančių žemės sklypų ribos Lietuvoje yra netikslios. Todėl specialistai ragina gyventojus jomis pasidomėti iš anksto, kad vėliau įsigytas ar dovanų gautas žemės lopinėlis netaptų nemalonia staigmena. Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka sparčiai atsigauna, tačiau ekspertai įspėja – toks augimas gali būti trumpalaikis ir kelti kainų šuolių riziką. Ar tai naujo nekilnojamo turto burbulo pradžia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Registrų centras skaičiuoja, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestį, tikėtina, mokės gerokai mažiau žmonių, nei galėtų atrodyti. Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad visoje Lietuvoje yra apie 3,3 tūkst. statinių, kurių vertė – daugiau nei 450 tūkst. eurų. „Tame skaičiuje yra ir sutuoktinių, kurie valdo tą turtą, tai tas skaičius sumažėtų dar“, – LRT radijui teigė L. Kanišauskienė. „Jei žiūrėtume per savivaldybes, 80 proc.

Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis daug kam teks nemalonia staigmena. Daliai žmonių, kurie iki šiol mokėjo, mokėti nebereikės, tačiau atsiras tūkstančiai ir tokių, kuriems šis mokestis taps nauja prievole. Ypač suklusti turėtų tie, kurie turi ne tik būstą, kuriame gyvena ir kurie nėra jame deklaravę savo gyvenamosios vietos.

Nors Lietuvoje vis garsiau kalbama apie įtemptą geopolitinę situaciją ir daugybė žmonių viešoje erdvėje diskutuodami pripažįsta jaučiantys nerimą, jų kasdienybė rodo visai ką kita. Paradoksalu, bet net ir bijodami galimos karo grėsmės, lietuviai toliau kuria ateities planus, pavyzdžiui, masiškai perka būstus.

Būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje neslopsta. Tačiau rinkos ekspertai įspėja – pardavėjų gudrybių yra ne viena. Tad laiku jų nesupratus, vėliau galima netekti ilgai taupytų pinigų. Ne vienas lietuvis nekilnojamąjį turtą (NT) laiko ne tik galimybe turėti nuosavą kampelį, bet ir investicija ateičiai. O tai pastebi ir ne vienas ekonomistas. Vis dėlto retas kuris gyventojas turi galimybę NT įsigyti ilgai netaupęs.