nt

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Dauguma šalies gyventojų mano, kad per artimiausius šešis mėnesius butų kainos liks tokios pat arba didės, rodo nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.  41 proc. apklaustųjų mano, kad būsto kainos augs, 35 proc. – nesikeis, o beveik ketvirtadalis tikisi kainų mažėjimo.

Praėjusiais metais prasidėjus karui Ukrainoje ir atvykstant vis daugiau karo pabėgėlių sparčiai šoktelėjo būsto nuomos paklausa, o tai nulėmė ir padidėjusias kainas. Nuo to laiko buvo girdėta įvairių pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti būsto įperkamumo problemą. Vienas iš pasiūlymų – municipalinio būsto fondo steigimas. Pagal šį modelį, savivaldybės fiksuota kaina parduotų ar nuomotų būstą gyventojams.

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

„Luminor“ skolina 10,4 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Sirin Development“ logistikos parko „Rumbula“ Rygoje plėtrai, pranešė „Luminor“. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 tūkst. kv. metrų ploto sandėlių kompleksas jau baigtas ir yra visiškai išnuomotas. „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas teigė, kad bendrovė planuoja naujus projektus tiek Lietuvoje., tiek Latvijoje. „Mūsų ateities planai taip pat ambicingi, pradėjome 120 tūkst. kv.

Valstybė kasmet paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, kurių neišreiškia noro perimti velionio įpėdiniai arba tokių nėra. Tokių objektų Turto bankas kasmet parduota už 2-3 mln. eurų, tačiau paveldėto turto administravimo kaštai dengiami iš valstybės biudžeto. Pasak Turto banko atstovų, Lietuvoje vis dar nėra įprasta ir populiaru savo turtą palikti visuomeninėms organizacijoms, bažnyčiai.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas sulėtėjo, teigia Lietuvos bankas (LB). „Aukštumose besilaikančios kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būstas tapo sunkiau įperkamas – įperkamumo rodikliai šalyje mažiausi per pastaruosius dešimt metų. Vis dėlto pastaruoju metu tendencijos pradeda keistis.

Per ateinančius 12 mėnesių Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins „Euribor“, o nekilnojamojo turto (NT) rinka – atsigaus, teigia ekonomistai. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad ECB palūkanų normas pirmą kartą mažins jau balandį, o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas nurodė birželį besitikintis mažesnio Euriboro.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje spalį, palyginti su rugsėju, butų pardavimai augo, o kainos nesikeitė arba tik simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 4,8 proc. iki 2632, o per metus sumažėjo 13,3 procento. Vilniuje spalį parduoti 934 butai – 6,1 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 3 proc. mažiau nei pernai spalį. Kaune parduoti 327 butai – atitinkamai 6,8 proc.

Pastaruoju metu butų ir namų Lietuvoje parduodama vis mažiau. Tačiau įmonės toliau vilioja gyventojus pirkti nekilnojamąjį turtą (NT). Vis dėlto, susiviliojus skelbimuose pateikiamais kai kurių būstų aprašymais ir gražiomis jų nuotraukomis, galima nusipirkti toli gražu ne tai, ko tikiesi. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką madingais tapo loftai – žmonių gyvenimui pritaikytos patalpos buvusiose gamyklose ar kituose pramoniniuose pastatuose.

Būsto brangimas Lietuvoje padarė jį vis sunkiau įperkamą jaunesnėms kartoms. Nors šiuo metu kainų kilimas sulėtėjo, visgi ilgalaikė tendencija kelia nerimą. Tačiau ar tai reiškia, kad jaunesnėms kartoms teks amžinai nuomotis? Būsto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, tačiau ilgą laiką buvo fiksuojamas itin spartus jų kilimas.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Lietuvoje šiemet sausį-spalį įregistruota 94,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įregistruota 109,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien spalį įregistruota 9,8 tūkst. NT objektų pardavimų – 11,8 proc. mažiau nei pernai spalį (11,2 tūkst.), bet 5,8 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (9,3 tūkst.), skelbia Registrų centras.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo–pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,3 proc. didesnė nei pernai spalį – 3031 euras už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per mėnesį (praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu) butai Taline atpigo vidutiniškai 0,4 procento. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,5 proc., per metus – 2,2 proc. iki 2931 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 1,7 proc., per metus sumažėjo 2,5 proc.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradinėtumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Prie Seimo keliems tūkstančiams žmonių susirinkus į protestą prieš svarstomą naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, dėl saugumo uždaromas vienas iš parlamento įėjimų. Kaip BNS informavo Seimo kanceliarija, tai padaryta Vadovybės apsaugos tarnybos nurodymu „dėl saugumo“. Pasak jos, nuo 12.30 iki 16 val. bus uždarytas įėjimas į Seimo II rūmus nuo Sausio 13-osios memorialo pusės, į juos patekti bus galima pro kitą įėjimą nuo A. Tumėno gatvės.

Valdantiesiems trečiadienį pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą, viena pasiūlymo autorių finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad esminis mokesčio karkasas ir logika išlieka, tačiau yra papildomų saugiklių, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei pasiūlius parlamente svarstomo nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelio korekcijas, tarp jų ir nedidelį tarifą pagrindiniam būstui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai nekeičia pataisų „bazinio varianto“.  „Laisvės partija visada nuosekliai nepalaikė nekilnojamo turto mokesčio, mūsų programoje jo nėra, koalicijos programoje jo nėra.

Iki seniai regėtų aukštumų pakilusios palūkanos, geopolitinis neapibrėžtumas ir stojanti ekonomika pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) kainas Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje, tačiau Lietuvoje NT kainos demonstruoja žemaitišką užsispyrimą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Prie Seimo ketvirtadienį rengiamas mitingas prieš Seimo svarstomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Mitingo „Pasakyk NE turto nusavinimui!“ organizatoriai teigia, kad pataisos „yra faktinis nuosavybės nusavinimas“. „Žmogus turi kažkur gyventi, tad vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas. Jūs mokėsite nuomą už savo pačių įsigytą būstą, kurį įsigydami jau mokėjote mokesčius nuo pajamų.

Politikas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas. Tačiau šalies premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos esą yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš JAV kapitalo medicinos technologijų bendrovės „Dexcom Lithuania“ siekia prisiteisti daugiau nei 0,5 mln. eurų skolą už patalpų įrengimą biurų miestelyje „Business Stadium“, antradienį skelbia „Verslo žinios“. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja biurų miestelio plėtra užsiimančios „Hanner“ antrinės įmonės „Promola“ ieškinį, kuriuo ji siekia iš JAV bendrovės prisiteisti 540 tūkst. skolą.

Švedijoje į Klaipėdą vykstančiam keltui užplaukus ant seklumos – įstrigo kelios dešimtys lietuvių Verda aistros dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio: kiek per metus gali tekti atseikėti turintiems būstą? Smūgį į veidą žinomam Ispanijos krepšininkui sudavę broliai Maciai netekę galimybęs lankytis Žalgirio arenoje, bando šią teisę susigrąžinti teisme Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tvyrant neapibrėžtumui ir mažėjant sudarytų sandorių skaičiui, gyventojai vis atidžiau vertina ir tai, ką perka. Nepriklausomi būsto vertintojai įspėja  aklai nepasitikėti į vystytojų pasiūlymais, mat gražios nuotraukos ar aprašymas skelbime dar nereiškia, kad jūsų namas ar butas bus nepriekaištingos kokybės.

Teisėsaugos pareigūnai baigė tirti ir nagrinėti teismui perdavė korupciniais nusikaltimais kaltinamų Visagino advokato ir nekilnojamojo turto brokerio bylą. Ją tyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Panevėžio apygardos prokuratūra, byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, Seimas kitą savaitę dėl jo nebalsuos, kaip planuota anksčiau.  Klausimas išbrauktas iš spalio 26-osios plenarinio posėdžio darbotvarkės – tai reiškia, kad NT mokesčio įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeliamas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad savivaldybėms pačioms numatant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, kurie galėtų siekti 0,05–4 proc., galima numatyti saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. „Vyriausybė pasiūlė vakarietišką modelį, kuris taikomas plačiai kitose valstybėse, taikant gana plačias žirkles, tam, kad savivaldybės galėtų vykdyti tam tikrą politiką. (...) Klasikinis modelis, kuomet gana plati mokėtojų bazė, bet tarifas gana santykinai žemas.

Nekilnojamo turto vystytojai teigia, jog vietoj atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei, tam pritaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien atskiras priedangas, atskiras slėptuves išlaikyti atskirai yra daug brangiau nei ten, kur didelė žmonių koncentracija sostinėje, kad pradėti projektuoti ir statyti metro.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantų, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Seimas antradienį svarstys naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.   Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.  Jeigu Seimas po svarstymo jam pritars, liks paskutinis balsavimas dėl naujos tvarkos įteisinimo.

Lietuvoje būsto įperkamumas rekordinėje žemumose. Augant bankų palūkanoms imti paskolą gyventojams per brangu. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai kaltina bankus, kad šie lobsta ir nieko nedaro. Todėl patys imasi veiksmų pritraukti pirkėjus – siūlo išperkamąją nuomą, dykai įrengia būstą ar dalija nemokamai garažus. Skaičiuojama, kad šių dovanų vertė siekia apie 20 tūkst. eurų. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būsto įperkamumas šiuo metu rekordinėse žemumose.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose per tris šių metų ketvirčius atpigo vidutiniškai 5,5 proc., o vien tik rugsėjį – 1,4 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Tokių butų kvadratinis metras praėjusį mėnesį kainavo vidutiniškai 866 eurus. Skelbiama, jog šiemet butų kainos kai kuriuose Rygos „miegamuosiuose“ rajonuose atskirais mėnesiais demonstravo kukliai teigiamą dinamiką, tačiau bendra dinamika buvo lėtas mažėjimas kas mėnesį.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje parduota 84,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai jų įregistruota 98,7 tūkst., pranešė Registrų centras. Vien rugsėjį parduota 9,3 tūkst. butų, namų, žemės sklypų – 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.

Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus.  Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės pasiūlymui, kuris kiek skiriasi nuo Vyriausybė projekto.  Pagal M. Lingės pasiūlymą savivaldybės galėtų pačios nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio tarifus, jų „žirklės“ būtų nuo 0,05 proc.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus.

Šaulių sąjungai Kaune, Eigulių mikrorajone, planuojant įkurti mokymų ir nekinetinių operacijų centrą bei logistikos bazę, trečiadienį Vyriausybė turėtų jai perduoti reikiamą nekilnojamąjį turtą. Vyriausybės sprendimo projekte numatyta, kad pagal pagal panaudos sutartį 10 metų laikotarpiui sąjungai būtų perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas Kaune, Žeimenos gatvėje. Jei Ministrų kabinetas pritars, sąjungai atiteks kareivinės ir štabas, kurių plotas – per 2,2 tūkst. kv.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketą, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą.  „Siekiama spartinti investicijas ir statybos procesus, mažinti administracinę naštą, didinti statybos procesų skaidrinimą,didinti formuojamos aplinkos kokybę, palengvinti ir trumpinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, didintipasitikėjimą statybos dalyviais“, – nurodoma Aplinkos ministerijos pažymoje.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai trečiadienį apsispręs dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifo nuo 2025 metų. Komitetai balsuos dėl Vyriausybės teikiamo varianto ir parlamentarų siūlymų.  „Bus Seimui išvada, kaip dėl tų pasiūlymų“, – BNS teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Seime projektas bus svarstomas kitą antradienį, o tada liks vienas balsavimas iki priėmimo.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad Lietuvoje būsto pirkėjai tapo labai atsargūs, jie ilgai galvoja, svarsto, prašo nuolaidų. Pardavėjai tikina, kad bet koks prekių ar paslaugų brangimas atbaido gyventojus ir nuo būsto įsigijimo. Todėl kai kurie statytojai sutinka pirkėjams padaryti ir nuolaidų. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pastaruoju metu kylančios kuro kainos daro netiesioginę įtaką ir NT rinkai.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3047 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) butai Taline pabrango vidutiniškai 3 procentais. Kainų mediana per mėnesį pakilo 0,7 proc., per metus – 1,5 proc. iki 2806 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 4 proc., per metus – 5,5 proc.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad reikėtų apmokestinti ir viešajam sektoriui priklausantį nekilnojamą turtą.  „Kas moka tą mokestį – turėtų mokėti visi, kurie naudojasi miesto infrastruktūra – ir privatus, ir viešas sektorius. Ir apie tą visuotinumo dalį nekalbama.